Lietuvos lyderiais rūpinasi…JAV. Jiems gerai, o mums?

Vakar buvau susitikime su lyderiais.

Na, bent jau taip jie save vadina – „Lithuanian youth leaders“.

Iš tikrųjų tai tas pavadinimas tikriausiai avansu. Nes jie dar tik moksleiviai. Iš skirtingų Lietuvos miestų – gabūs, protingi, puikiai (buvau net šiek tiek nustebęs) kalba angliškai. Tad kai kurie iš jų tikrai gali tapti lyderiais. Jei norės, jei stengsis, jei nesužvaigždės (o tam tikrų požymių kai kuriuose iš jų jau galima įžvelgti).

Buvo smagu. Nes kalbėjome apie žiniasklaidą ir tai, kokį poveikį ji daro žmonėms, koks yra jos vadimuo, kas yra gerai, o kas – nelabai.

Tačiau po susitikimo kuo daugiau galvoju, tuo daugiau minčių kilo.

Pirmiausia, todėl, kad tuos lyderius subūrė ne Lietuvos valstybė, o Jungtinės Amerikos Valstijos.

Ir ne tik subūrė, tačiau ir į juos investuoja. „Lithuanian youth leaders“ 2 metų programos dalis – dviejų savaičių vizitas į JAV. Ten – vizitai į žinomas JAV bendroves (Boeing, Microsoft ir kt.), susitikimai su politikais, kultūros žmonėmis.

Po to – savanoriškas darbas Lietuvoje, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“.

Viskas iš esmės labai gražu. Ir atrodo, būtų galima sakyti ačiū Jungtinėms Amerijkos Valstijoms (vienas iš projekto finansuotojų JAV Valstybės departamentas, koordinatorius JAV ambasada Lietuvoje).

Tačiau pagalvojęs supranti, kad tai – ne tik investicija į Lietuvos vaikus. Tai kartu ir investicija į JAV.

Programos dalyviai – 16-18 metų moksleiviai. Žmonės, kuriš vertybės dar ne visiškai susiformavusios, kurie labai imlūs naujiems įspūdžiams, kurie gana kategoriški, sprendimus priima greitai.

Kalbant su jais buvo akivaizdu, kad kelionė į JAV paliko jiems tikrai neišdildomus įspūdžius. Ten viskas kitaip, ten viskas gerai, ten visiška demokratija, žodžiu – beveik rojus… Tokia beveik rožinė užsklanda.

Štai keletas citatų iš LYL leidinio.

„Jei kas nors manęs būtų paklausęs, kaip aš įsivaizduoju savo gyvenimą, aš tikriausiai nebūčiau galėjęs atsakyti, kol nepraleidau 2 savaičių JAV“

„Aš grįžau į Lietuvą būdamas kitu žmogumi – dabar mano gyvenimo vertybės yra kitos“

„Aš niekada negalėjau įsivaizduoti, kad aš pats keisiu savo požiūrius“.

Nieko blogo, pasakysite jūs. Pritarsiu.

Tačiau labai gerai ne tik tiems moksleiviams, bet ir JAV. Jei bent vienas iš šios programos dalyvių ateityje tikrai taps lyderiu – premjeru, ministru, ambasadoriumi, didelės Lietuvos (arba tarptautinės) bendrovės vadovu, universiteto rektoriumi, mokslininku jis galbūt bus jau pamiršęs dviejų savaičių kelionę į JAV, tačiau iš tikrųjų ta kelionė tikriausiai turės įtakos daugumai jo sprendimų. Ir jei jam ar jai reikės pasirinkti tarp JAV ir kokios nors kitos valstybės priimant svarbų sprendimą (verslo, politikos, mokslo, kultūros srityje), labai tikėtina, kad tas sprendimas bus palankesnis JAV.

Tai – politika. Ilgalaikė, toliaregiška ir labai tikslinga.  Su aiškiu tikslu – turėti kuo daugiau sąjungininkų visame pasaulyje, investuoti anksčiau, bet mažiau. LYL kaip tinklas, kurį užmeti dideliame ežere, tačiau tikimybė, kad ką nors pagausi labai didelė.

… Sėdėjau su tais vaikiukais ir galvojau: kodėl nieko panašaus nedaro Lietuvos valstybė. Ne, nekalbu apie investicijas į kitų valstybių moksleivius… Tačiau juk prezidentūra ar URM galėtų sukurti programą Lietuvos jaunimo lyderiai. Suburtų gabius vaikus į vieną vietą, supažindintų juos su didžiausiomis įmonėmis, valstybės institucijoms, supažindintų su kultūra, mokslu… Skirtų lėšų, pavyzdžiui, kalbų mokymui, vizitams ir kitas valstybes ir t.t. ir pan.

O gal tokia programa yra? Aš asmeniškai negirdėjau…

Todėl ir šiek tiek liūdna. Bet tik šiek tiek. Nes nepaisant to, kad LYL nariai labai susižavėję JAV, jie vis dar nepraradę sugebėjimo kritiškai mąstyti. Į klausimą, koks buvo vienas pirmųjų naujojo JAV prezidento įsakymų atsakymą išgrdau labai greitai – uždaryti Guantanamo kalėjimą…

Tai džiugina…:)

(14 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    duokim vaikams bent uzaugt be politikos :)

  • Anonimas

    Savam kaime pranašu nebūsi.

  • Anonimas

    Artūrai, galbūt tokių programų visai nereikia? Gal reikia visai ko kito?. Šendien radau: http://www.ekosodyba.lt/view.php?id=1018 indėnų vado Sietlo kalba 1854 m. Atrodo tinka prie amerikietiškos temos.Kad tai ilgalaikė politika sutinku, jie gudrūs. O čia apie juos anksčiau :

    „Didysis Vadas iš Vašingtono pranešė, kad pageidauja pirkti mūsų žemę. Didysis Vadas mums taip pat siunčia draugystės ir geros valios žinią.

    Jis labai geras, bet mes žinom, kad mūsų draugystė – pernelyg mažas mokestis už jo palankumą. Vienok mes pagalvosime apie jūsų pasiulymą, kadangi suprantame, kad,jeigu neparduosime žemės, blyškiaveidis ateis su šautuvais ir atims ją jėga.

    Kaip jūs nupirksite dangų ir žemės šilumą? Šito mes nesuprantame. Jeigu mes nevaldome oro tyrumo ir vandens pliuškenimo, tai kaip jūs galite juos iš mūsų nupirkti?

    Mano tautai kiekviena žemės pėda yra šventa. Kiekvienas žvilgantis pušies kankorėžis, kiekvienas smėlio krantas, kiekvienas rūko debesėlis miške, kiekviena pievelė, kiekviena zyzianti muselė, medžių kamienais tekančios sultys – viskas šventa mūsų tautos atmintyje ir jausmuose.

    Pasitraukę į kelionę tarp žvaigždžių, mirusieji blyškiaveidžiai užmiršta savo gimtąją šalį. Mūsų mirusieji niekada neužmiršta tos nuostabios žemės, kadangi ji raudonodžių Motina. Mes – tos žemės dalis ir ji – dalis mūsų pačių. Kvepiančios gėlės – mūsų seserys. Elnias, žirgas, didysis erelis – mūsų broliai. Kalnų viršūnės, sultingos pievos, šiltas mustango kūnas ir žmogus, – visi jie viena šeima.

    Kai Didysis Vadas iš Vašingtono sako, kad nori pirkti iš mūsų žemę, jis iš mūsų per daug reikalauja. Didysis Vadas praneša, kad jis mums paliks vietos patogiai gyventi. Jis taps mūsų tėvu, o mes tapsime jo vaikais. Bet viskas ne taip paprasta, kadangi mums ši žemė šventa.

    Šis žvilgantis vanduo, tekantis upeliuose ir upėse, – ne paprastas vanduo, o mūsų protėvių kraujas. Jeigu mes parduosime jums žemę, jūs privalote atminti, kad ji šventa, jūs turite mokyti vaikus, kad ji šventa. Vandens čiurlenimas – tai mano tėvo balsas. Upės – mūsų seserys, jos malšina mūsų troškulį. Upės plukdo mūsų kanojas ir maitina mūsų vaikus. Jeigu mes parduosime jums žemę, jūs turite turite atminti ir mokyti vaikus, kad upės mūsų seserys ir jūsų seserys; ir ateityje su upėmis privalote elgtis gražiai ir gerai, kaip elgiatės su savo seserimi.

    Raudonodis visada pasitraukia prieš pirmyn einantį blyškiaveidį, kaip kalnų rūkas pasitraukia prieš tekančią saulę. Bet mūsų tėvų palaikai šventi. Jų kapai šventos vietos, ir todėl šios kalvos, medžiai ir žemės sklypai mums tapo šventi. Mes žinom, kad blyškiaveidis nesupranta mūsų minčių. Jam vienas žemės sklypas nesiskiria nuo kito, kadangi jis – svetimas, kuris ateina naktį ir ima iš žemės viską, ko panori. Jam žemė ne brolis, o priešas, ir jis eina pirmyn, ją užkariaudamas. Jis palieka tėvų kapus, ir dėl to nesijaudina. Jis pagrobia žemę iš savo vaikų, ir jaučiasi ramus. Jis užmiršta tėvų kapus ir savo vaikų teises. Jis į Motiną žemę ir į Brolį dangų žiūri kaip į daiktus, kuriuos galima pirkti, vogti, parduoti kaip avį ar spalvotus karolius. Jo godumas suryja žemę ir po savęs palieka dykumą.

    Aš nesuprantu… Mūsų mintys kitokios negu jūsų. Jūsų miestų vaizdas – skausmas raudonodžio žvilgsniui. Galbūt todėl, kad raudonodžiai – laukiniai, ir jie daug ko nesupranta. Blyškiaveidžio miestuose nėra tylos. Juose nėra tokios vietos, kur būtų galima pasiklausyti kaip pavasarį skleidžiasi pumpurai, kaip plevena vabzdžių sparneliai. Galbūt aš paprasčiausias laukinis ir daug ko nesuprantu. Man atrodo, kad triukšmas įžeidžia klausą. Argi čia gyvenimas, jeigu žmogus negali išgirsti vienišos klajojančios ugnelės šauksmo arba naktinio varlių ginčo tvenkinyje? Aš raudonodis, aš daug ko nesuprantu. Indėnai kur kas mieliau klauso švelnaus vėjo šiurenimo virš tvenkinio, uodžia popietinio vėjo ir lietaus kvapą, prisigėrusį pušų sakų aromato.

    Raudonodžiui oras – brangenybė, nes tuo pačiu kvėpuoja visa, kas gyva: ir žvėris ir medis, ir žmogus. Blyškiaveidis nepastebi oro, kuriuo kvėpuoja. Jis nejaučia dvoko, kuris sklinda nuo mirštančiojo jau daugelį dienų. Bet jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs privalote atminti, kad mums oras – brangenybė, kad oras savo dvasia dalijasi su visais, kas gyvas. Vėjas, kuris įkvėpė gyvybę mūsų protėviams, dabar priima jų paskutinį įkvėpimą ir šitas vėjas turi pripildyti gyvybės dvasia mūsų vaikus. Jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs turite laikytis atokiai nuo jos ir elgtis su ja kaip su šventa, kad liktų tokių vietų, kur galėtų ateiti netgi blyškiaveidis, norintis pajausti saldų gėlių kvapo prisotintą, iš pievų sklindantį vėjo skonį.

    Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes nuspręsime jį priimti, aš pasakysiu vieną sąlygą: blyškiaveidis su tos žemės gyvūnais privalo elgtis kaip su savo broliais. Aš laukinis – aš negaliu kitaip mąstyti. Prerijose mačiau tūkstančius negyvų bizonų – juos nužudė blyškiaveidis, šaudęs iš pravažiuojančio traukinio. Aš laukinis ir aš negaliu suprasti, kad dūmus leidžiantis geležinis žirgas gali būti svarbesnis už bizoną; mes jį užmušame tik atsidūrę ant mirties slenksčio. Kas bus su žmogumi, jei neliks žvėrių? Jeigu bus išžudyti žvėrys, žmonės išmirs nuo visiškos vienatvės. Kas beatsitiktų gyvūnams, tas pats atsitiks ir žmogui. Viskas tarpusavyje susiję.

    Jūs privalote savo vaikus mokyti, kad žemė po jų kojomis – tai mūsų protėvių palaikai. Tada jie gerbs tą žemę ir pasakos savo vaikams, kad joje slypi mūsų giminės gyvybė. Mokykite savo vaikus to, ko mokėme savo vaikus mes, o mes jiems aiškinome, kad žemė – mūsų Motina. Kad ir kas atsitiktų žemei, tas pats atsitiks ir jos vaikams. Kai žmogus spjauna ant žemės, jis spjauna pats ant savęs.

    Štai ką mes žinome: ne žemė priklauso žmogui, o žmogus priklauso žemei. Štai ką mes žinome: viskas pasaulyje su viskuo susiję, kaip kraujas, kuris suvienija visą giminę. Viskas tarpusavyje susiję. Kas atsitinka žemei, tas atsitinka ir jos vaikams. Ne žmogus mezga gyvybės tinklą – jis tik viena gija jame.

    Ir vis dėlti mes apsvarstysime jūsų pasiūlymą išeiti į tą rezervaciją, kurią jūs paruošėte mano tautai. Mes gyvensime nuošaliai nuo jūsų, mes gyvensime ramiai. Ne taip jau ir svarbu, kur mes praleisime paskutines savo gyvenimo dienas. Mūsų vaikai jau matė savo tėvus, pažemintus po pralaimėjimo. Mūsų kariai jau patyrė gėdos jausmą. Po pralaimėjimo jų gyvenimas visiškai pasikeitė, ir jie naikina savo kūnus saldžiu maistu ir stipriais gėrimais. Ne taip jau ir svarbu, kur mes praleisime savo likusias dienas. Jų liko ne tiek daug. Tik keliolika valandų, tik keliolika žiemų, ir neliks nė vieno didžiųjų genčių sūnų, kurie kažkada taip mylėjo šitą žemę ir kurie dabar mažomis grupelėmis bastosi miškuose. Niekas negalės apverkti tos tautos, kuri kažkada buvo tokia galinga ir vilčių pilna, kaip ir jūsų. Kam man apverkti savo tautos mirtį? Gentis – tai tik žmonės, ir nieko daugiau. Žmonės ateina ir išeina, kaip jūros bangos.

    Netgi blyškiaveidis, kurio Dievas eina greta ir kalbasi su juo kaip draugas, negali išvengti visuotinio likimo. Galų gale galbūt mes tapsime broliais – pažiūrėsim. Bet mes žinome TAI, ką blyškiaveidis dar tik sužinos kada nors ateityje: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Dabar jūs įsivaizduojate, kad valdote savo Dievą lygiai taip, kaip norite paimti mūsų žemę, bet yra ne taip. Jis – Dievas visų žmonių, ir vienodai užjaučia tiek raudonodžius, tiek blyškiaveidžius. Jam šita žemė – brangenybė, ir blogai elgtis su žeme reiškia pakelti ranką prieš jos Kūrėją. Blyškiaveidžiai taip pat išeis, nors galbūt vėliau už kitas gentis. Toliau purvinkite savo guolį, ir vieną naktį jūs uždusite savo nuosavose išmatose. Bet savo žūtyje jūs degsite ryškiai, apimti galingos Dievo liepsnos, Dievo, kuris atvedė jus į šitas žemes ir dėl kažkokios tai ypatingos priežasties suteikė jums galią valdyti ir šitą žemę ir raudonodžius.

    Toks likimas mums – mįslė, kadangi mes nesuprantame, kodėl reikia užmušti bizonus, kodėl prijaukinti laukinius arklius, kodėl trikdyti paslaptingas miško svajones sunkiu žmonių minios kvapu, kodėl kalvas apraizgyti kalbančiais laidais.

    Kur želdiniai? Jų nėra. Kur erelis? Jo nėra. Tai gyvenimo pabaiga ir išmirimo pradžia.

    Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes sutiksime, tai būsime saugūs pažadėtoje jūsų rezervacijoje. Ten mes galėsime pragyventi nedaug likusių dienų taip, kaip norėsime. Kai iš šios žemės išnyks paskutinis raudonodis, o prisiminimas apie jį bus tik debesėlio šešėlis, slandantis virš prerijų, šiuose krantuose ir miškuose kaip ir anksčiau išliks mano tautos dvasia, nes ji myli šitą žemę kaip naujagimis myli motinos širdies plakimą. Jeigu mes parduosime jums šitą žemę, mylėkiteją taip, kaip mes ją mylėjome. Rūpinkitės ja taip, kaip mes ja rūpinomės. Savo atmintyje išsaugokite šios žemės vaizdą, koks jis buvo, kai jūs ją atėmėte. Ir visomis savo jėgomis, visomis savo mintimis, visa savo širdimi išsaugokite ją savo vaikams – ir mylėkite ją taip kaip Dievas myli mus visus.

    Mes žinom vieną: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Jam šita žemė – brangenybė. Netgi blyškiaveidžiui neįmanoma išvengti vsuotinio likimo. Galų gale mes dar galime tapti broliais. Pažiūrėsim…“

    Tokia kalbą pasakė indėnų vadas Sietlas 1854 metais…

  • Anonimas

    labai norėčiau paprieštarauti Ar. Jei visi taip galvos, kad savam kieme pranašu nebūsi, tai niekada niekas ir nepasikeis. O šiaip, sorry, bet visa ta istorija man kažką labai jau primena. Apie tą rausvą rojų…Kur viskas geriau, teisingiau, tobuliau…

  • Anonimas

    „Jiems gerai, o mums?“ mums irgi gerai.

    Tikiu, kad jeigu tie vaikai yra iš tikrųjų gabūs tai sugebės ne tik suprasti kas yra kas, bet ir perprasti šios programos esmę. Jau geriau tos kelionės būna į JAV, negu į Rusiją ar į kokią Kiniją. Kas be ko tai nereiškia, kad mes neturėtume rūpintis savo vaikais ir ne tik gabiausiais. Beje mano nuomone reikėtų bijoti ne tokių programų, o kasdieninio „fastfood’o“ smegenims.

    • Regis, aš juk ir nesakiau, kad bijau. Priešingai – aš bandžiau pasakyti, kokia išmintinga JAV politika (čia rimtai). Ir kad Lietuvai kažko panašaus labai trūksta. Valstybės politikos.

      • Anonimas

        aš norėjau pasakyt, mums visiems nereikia bijot tokių programų. Aš vis dėlto tikiu ta teorija, kad nereikia draust, o leist bandyt su viltimi, kad atsirinks.. Nors kaip ir visur reikalinga tam tikra pusiausvyra.

        • Anonimas

          neatsirinks

          nekalbėk.
          Visada lengviausiai įteigti jaunam protui ir jį skatinti…To ir siekiama.
          Pasikartosiu: neįsivaizduoju taip darant rusijos ir dar Lietuvoje…
          Būtų begalinis žurnalistų puolimas…
          Bet, juk,čia tas pats…
          Visdėlto,gerai „Zeitgeist“ ir pasakė: Imperija plečiasi(JAV).
          Čia mūsų „tapkėms“ reikia „dėkoti“.

          • Anonimas

            tai faktas, kad JAV to niekas nedarytų be jokio intereso (jų intereso). O jeigu ir daro be savo intereso tai veža arba tiesiog pamaitina kokius badaujančius Afrikos vaikus, o ne EU šalies vaikus. Kuo toliau ši diskusija vystytųsi tuo labiau nuklystume į visišką mišką, pvz. kas geriau ar kapitalizmas ar komunizmas, kuri teisingesnė šalis ar JAV ar Kinija ir t.t. Kas be ko mes turim rūpintis savo vaikais. Mes piliečiai, valstybinės institucijos, verslas ir t.t. Bet jeigu jiems atsiranda galimybė pakeliauti ir pamatyti pasaulį kodėl gi ne. O tas susižavėjimas praeis, kaip praeina pirma ar antra meilė ir dar daug visko, kas ateina ir išeina.

  • Anonimas

    Apgailėtina.
    Niekaip neįsivaizduoju,kad tokius „šou“ rengtų Rusija.

    Tai yra neleistina,nes naikinama/įtakojama valstybė.Gerai pastebėta,kad kažkada,kai reikės atitinkamos politikos JAV atžvilgius ir ne duok Die,premjeru bus vienas iš jų…
    Įsivaizduoju,kad tokių „šou“ ne tik Lietuvoje,bet ir Latvijoje, bei Estijoje yra..?

    • Anonimas

      O russkoje radio ar ORT tai ne Rusijos projektai?? Tarp kitko pakankamai taiklūs ir žymiai pavojingesni, nes tai kaip masinio naikinimo ginklai skirtingai nuo Račo aprašytos programos, kuriuose sudalyvaus koks 500 moksleivių (spėju).

    • Anonimas

      Bet ruskaja radija, nekuria sau parankių žmonių.
      Taip,gal tai ir projektai,bet ne tokio lygio,kaip JAV.

  • tai kad mes kaip ir neturim Valstybės iš didžiosios raidės… tik savo kišenėmi besirūpinančius politikėlius…
    tai iš kur bus ta valstybinė politika?

    beje, man rodos, kad 2/3 tų lyderių jaunųjų patogiai progai pasitaikius pasipustys padus iš Lietuvos…

    • Anonimas

      Gaila,bet ir aš taip galvoju.

    • Anonimas

      ech jus pesimistai – kada protaut patys pradesit – tikrai kaip smegenim išplautom atrodot, ar čia po penktadienio vairuotojų šventės velka vis ? ar koks ORT uzprogramavo ? Gal kokios sektoj mokina, kaip nekesti savo valstybes, valdzios… ? Atsipeikikit pagaliau, o tai nejuokinga visai…

      Kada pradesit gerbt save, savo valstybe ? LL – kuo pats esi geresnis, kad ant kitu varyt gali, ka Lietuvos labui gero esi padares, kad igyjai teise teisti?

      Politikai is tu paciu zmoniu – apsidairyk aplinkui – kokie mes – tokie valdzioj. Ar didziausias pyktis yra, kad jis (jie) vagia, ne tu ??? Tikriausiai pats (pati) geresnis politikas butum, nuejes ten Lietuvos vardan dirbtum, savo asmenine gerove pamirses ?

      Kad padarytum gera darba – valdzios pagalbos nereikia. Ji tik neturi trukdyti, o kol kas demokratiskai gyvenam – ntikrai netrukdys.

      Galim patys sukurti tokia lietuviska lyderiu programa. Ir valdzios institucijos, ir didziosios imones tikrai mielu noru priimtu – reklama nemokama…

      Va kaip Jonas sako – kazkam net pasiseke…

      • Anonimas

        tai senai aišku, kad lietuvis verkia, kai kaimynas vagia. Bet ne dėl to, kad vagia, o dėl to, kad kaimynas o ne jis. Ypatingai kai vagiamos valstybinės lėšos.

      • aš ramus kaip belgas dėl tokių kaltinimų:) tikrai esu ir pilietiškas, ir aktyvus, ir gerų darbų padarau, ir būčiau geresnis už daugelį mūsų politikų…

        tik mano atviras nuomonės reiškimas dažnai aman pakiša koją… žmpnės kur kas labiau mėgsta pataikavimą, o neteisybės sakymą į akis…

  • Anonimas

    Patiko filosoffo įdėta Indėnų vado kalba:
    “’
    Mano tautai kiekviena žemės pėda yra šventa. Kiekvienas žvilgantis pušies kankorėžis, kiekvienas smėlio krantas, kiekvienas rūko debesėlis miške, kiekviena pievelė, kiekviena zyzianti muselė, medžių kamienais tekančios sultys – viskas šventa mūsų tautos atmintyje ir jausmuose.
    “’
    Supratau ją taip, kad ne tiek JAV yra blogybė, bet kad yra didesnių vertybių už JAV valdiškąsias.

    Taip visuomet verta sau užduoti klausimą, ar turime kažko tokio kuo pralenkiame, gal net toli, JAV -ijas. Teko girdėt ne vieną nuomonę. Daug kas atsako, jog taip, ir jog nenorėtų išvažiuoti iš Lietuvos į JAV-ijas.

    Bet tada klausimas, kodėl tos mūsų vertybės nepatenka į viešąjį gyvenimą ir į politikos reikalus. Kur priežastis? kaip padaryti, kad jos šioj srity pasireikštų? Ir laužant galvą, ir nerandant atsakymo, daug kas kone per prievartą nusprendžia. „O gal tokių vertybių ir nėra?“

    Bet turbūt viskas yra atvirkščiai. Vertybių yra. Mūsų skausmas, nusivylimas ir net pykčiai turbūt ateina visai iš priešingos pusės. Būtent ar tik jie kyla ne dėl to, kad nemokama jų išreikšti viešajame gyvenime? Kaltinama valdžia. Kurstomos tuo maištų nuotaikos. Bet pakanka įsitvirtinti vadui „maištininkui“, ir visuomenė nuo jo nusigręžia. Nes nujaučiama, jog tai visi patys nemokame savo vertybių iškelti į viešąjį lygmenį, ir vien valdžios keitimas nieko čia nepadės.

  • Anonimas

    Ačiu filosofui! Kaip seniai beskaičiau tokį prasmingą kūrinį.. .Belieka tik atsidūst ,kad indėnų vado Sietlo pasakytos kalbos 1854 metais nežino ir neskaitė tie ,kas vyko parvežt stalino ‘saulės’.Skaudu , kad prieš pasirašant sutartį dėl stojimo į nato ‘be batų’ t.y.basiems ,o ir stojant į E S- niekam galvos neskaudėjo .O kas toliau ?

  • Lietuvoje panašia veikla užsiima Nacionalinė moksleivių akademija ( http://www.nmakademija.lt/ ), ji buvo gavus, atrodo, 2 milijonų ES paramą ir ją puikiai išnaudojo per kelis metus surengdama po 4 akademijas per metus. Vieni iš daugybės vedėjų buvo režisierius Vytautas V. Landsbergis ir profesorius Leonidas Donskis. Pačiam teko dalyvauti vienam jos renginy ir vertinu jį kaip stebuklą.

    • Visiškai pritariu Jonui. Artūrai, būtinai rekomenduoju pasidomėt – galbūt sutiktum ateinančios sesijos (berods, kažkada pavasarį) metu apsilankyt ir sudalyvaut kokiuose nors debatuose su moksleiviais?

      • Taip, Liutaurai, sutikčiau. Nors pažiūrėjau programą – ten nei politikos mokslų, nei žiniasklaidos… Kažin ar pakaks kompetencijos – matematiką, biologiją, chemiją ir litertūrą jau kiek primiršau:)

  • Anonimas

    O Vokietija turi parlamentines stažuotes. Surenka kasmet gabaus, visuomeniškai aktyvaus jaunimo iš įvairių šalių ir suteikia nerealias galimybes 5 mėnesis stažuotis Reichstage, tuo pačiu galima laisvai lankyti paskaitas trijuose geriausiuose Berlyno universitetuose ir šiaip gausybę programų apturėti. Kaip patys programos rengėjai atvirai sako, jie „ieško draugų“ tarp būsimų šalies lyderių :)

    • Anonimas

      Gražiai sako..,o tikslai?
      Tikslas pateisina priemones.

  • Anonimas

    Indėnų vado kalba? Nejuokinkite. Nebent tas indėnų vadas baigė kelis literatūros ir retorikos kursus Harvarde ir buvo susipažinęs su romantizmo kultūra Europoje.
    Dėl JAV. Taip, tai yra savo įtakos ir idealų skatinimas pasaulyje. Tai yra normalu. Tą patį daro Prancūzija, Vokietija, Italija, Indija ir net Kinija. Aš pažįstu žmogų, kuriam Kinija finansavo metus mokslų Kinijos universitetuose. Klausimas yra kitas: kaip mes atsirenkame draugus ir ką leidžiame jiems veikti mūsų kieme. Jei mes galvojame, kad mūsų vertybės yra laisvė ir demokratija, nematau nieko blogo, kad mūsų moksleiviai žavisi JAV. Lygiai taip pat vyksta prancūzų kultūros dienos ir t.t. Net jei ir Rusija būtų normali šalis nematau jokių problemų, kad ji skleistų čia savo vertybes. Pažiūrėkite į tai iš kitos pusės – tokios didelės ir galingos šalys gerinasi prie mūsų ir bando padaryti mus savo draugais. Ar mes esame subrendę savarankiškai mastyti ir atskirti kas yra kas, čia jau mūsų problema. Ir niekas be mūsų pačių to nepadarys.

  • Anonimas

    Tai grėsmė nacionaliniam saugumui..VSD tyli?
    Čia tas pats,kaip siūsti savo šnipus- tik viskas daroma legaliai,nes ir jie tobulėja.Kam slėptis?
    Jei būtų Paksas organizavęs tokį dalyką,tai jau senai būtų “apdrėbtas”.Kadangi mūsų “tapkės” leidžia,tai…

  • Anonimas

    Nerijau, kokias grėsmes nacionaliniam saugumui jūs matote?

  • Anonimas

    Tai,kad mūsų jaunimas remiamas JAV.
    Jei tokį rėmimą teiktų rusai,tai senai būtų pagrindinė tematika žiniasklaidoje.

    • Anonimas

      nerijau,
      JAV yra „draugiška“ mums valstybė, priešingai nei Rusija. JAV neturi Lietuvoje jokių imperinių ambicijų. Ir tai nulemia mūsų kitokį požiūrį į tą šalį. Žinoma, bet kuri stipri demokratinė užsienio šalis bando ir siekia „eksportuoti“ savo vertybės į kitas šalis. Greičiausiai JAV turės daugiau naudos iš tos programos nei Lietuva, bet taip jau yra. Galingesnis visada gaus daugiau, klausimas tik kiek tai mums naudinga ir kiek mes galime sau leisti, kad „mumis pasinaudotų“. O ką mes galime išmokti Rusijoje? Demokratijos? Technologijų? kokių vertybių galime gauti iš Rusijos?
      Aš pats dalyvavau vienoje panašioje programoje finansuotoje Danijos vyriausybės. Tiesa, man jau buvo gerokai virš 20, bet buvau taip sužavėtas, to ką pamačiau ir išmokau, kad iki šiol man Danijos pavyzdys yra siekiamybė.

      • Anonimas

        Sakai,neturi Imperinių interesų?
        Klysti.
        taip,kaip Rusija turi savo įtakos zonas: Ukraina, Baltarusija ir pan.taipir JAV.
        Kekviena didžiulė valstybė suinteresuota „po savo sparneliu“ prigalusti kuo daugiau valstybėlių ir per jas siekti savo tikslų.
        Kuom jau ta JAV tau gera?
        Algą moka?
        Man ne.
        Gerbkit savo Tėvynę.
        ir kalbėkit/siūlykit savo variantus,kad visiems būtų gerai,o ne tik artimiesiems ir pažystamiems.
        Ir nereikės jokių pavyzdžių,kaip gyventi,iš kitų valstybių.
        Būkim patys pavyzdžiu, o ne copy- paste.taip lengviausia.
        Nebūk antru V.V.L.- siūlyk savo variantus,kaip mūsų valstybę tobulinti.
        Rašyk raštus į Seimą,savo rinktajam parlementarui.Siūlyk.

        O kas dėl technologijų:

        Nesakyk,kad Rusija neturi savo potencialo- mokslininkų.
        Kaip ir JAV,Lietuva ir kitos šalys.
        Truputį nukalbėjai/nurašei :)

        • Anonimas

          Man mokėjo, metus dirbau amerikiečių kompanijoj, kol anglai neperpirko tos įmonės :) Iš tikro yra ko pasimokyt iš amerikiečių.
          O va su rusais sunku dirbti. Niekaip aš neperprantu jų sistemos. :)
          Dėl buvimo savimi. Gyvename globaliame pasaulyje. Ar turėtume iš naujo kurti tai, kas jau sukurta? Nekalbant apie mokslą, technologijas, pasižiūrėkime į išsivysčiusių šalių politiką, ekonomiką, socialinius procesus. Kartais mūsiškiai prisiūlo ir pridaro tokių absurdų, kad gėda užsieniečiui papasakot. Taip ir norisi visą ministeriją ar departamentą išsiųst į Daniją pasimokyt. Bent mėnesiui.
          O dėl Rusijos mokslininkų potencialo, tai aš nieko prieš. Bet čia kalba daugiau eina ne apie mokslą, o apie valdymą.
          Skirkime skirtingus dalykus.
          Imperinius interesus aš suprantu kaip dalies Rusijos visuomenės įsitikinimą, kad „pribaltika“ turi priklausyti Rusijai. Ir čia yra tam tikra rizika, jei ta dalis išaugs kritiškai, į valdžią ateis vadovai linkę įvykdyti anot jų „istorinį teisingumą“. JAV tikrai tokių ambicijų neturi.

  • Anonimas

    Labai teisingas p. Arturo pastebejimas, kad Lietuvos valdzia nelabai linkusi rupintis gabiausiais protais (tik linkusi stebetis, kodel jie isvaziuoja). Ir tokiu pavyzdziu, kai gabiausiais vaikais/jaunimu rupinasi uzsienio valstybes ar ju pilieciai – pilna: Rostropoviciaus, Atviros lietuvos fondai. Vien uztenka paziureti, kaip atrodo talentingiausius vaikus ugdanti mokykla – Vilniaus licejus. Lietuvos politika orientuota tik i rupinimasi socialiai jautriausiais sluoksniais, aisku, rupinimasis naslaiciais, daugiavaikemis seimomis – tai nera blogai. O tuo tarpu talentas yra patapes valstybinines diskriminacijos forma.

  • Anonimas

    Nerijau, dar vienas mano trigrašis: ieškoti draugų ir siekti įtakos kitose šalyse yra normalu, vien jau dėl tokios pragmatiškos priežasties kaip rinkų paieška savo prekėms. Remiantis tuo, teigiu, kad mes privalome, kiek mums leidžia mūsų galimybės, daryti tą patį Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Ir tikiu, kad tai yra daroma. Mes populiariname savo kultūrą, pardavinėjame savo prekes. Iš tikro tai pati diplomatinės tarnybos esmė yra: didinti draugų ratą, plėsti įtaką, skatinti ryšius tarp šalių. Tačiau jeigu Lietuva to nedaro – pavyzdžiui nekviečia latvių, baltarusių ir kt. studentų studijuoti pas mus nemokamai ir kitais būdais – tai yra skandalas. Tai yra megaproblema, su kuria palyginus masažo kabinetai seime ir parlamentarų atlyginimai yra niekis. Jei mes neplečiame įtakos, neieškom rinkų savo prekėms ir neieškom draugų – turi lėkti kažkieno galvos.

    • Anonimas

      Nemanau,kad čia susiję su rinka?
      Kokia rinka JAV- Lietuva?
      Lietuvai- taip.Sutinku.
      Bet šie dalykai,kai mūsų gabiausi studentai remiami užsienio kapitalu yra, tik tų valstybių interesas.
      Iš 100 proc. vargu,koks 0,01 proc. dalis :)
      Tai tik „tramlpinas“ savo geopolitikai įgyvendinti.
      Visada Lietuvėlė buvo „šunų partakis“ tarp vakarų ir rytų.

      Aš lieku prie savo nuomonės.
      Kaip daugiau galima įgyvendinti globalizaciją?
      Tarkim:
      vienas iš tų studentų,ateityje taps diplomatu ir bus pasiūstas Rusijon, Baltarusijon…Kam jis atstovaus?
      Lietuvai?
      Abejočiau.
      Kas pinigus moka,-tas ir muzikantus užsako.

  • Anonimas

    Taigi, neliktų nei vienos valdžios galvos, jei prisikeltų LDK Gediminas, 1323 metais parašęs savo laiškus ( būtent sausio 25?).
    O ir mums- paprastiems pabažniems – pelnytai kliūtų gal nemažiau:)
    Taikliai Davyd Čiorny mus pavaizdavo.

  • Anonimas

    Nerijau, globalizacija yra mitas. Apie mitus diskutavome vakar.
    Ir dar, pinigai yra sunkiau uždirbami. Nešvaistykite jų Vakaro žinioms.

    • Anonimas

      matyt nerijus pažiūrėjo filmuką „Pirmyn į praeitį“. Beje visai neblogas filmas, aišku reikia žiūrėti kritiškai. Kaip ir tos Griniaus įžvalgos. Faktų įdomių daug, o išvados abejotinos. :)
      http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=20096

    • Anonimas

      Valentinai
      man,Jūsų mintys patinka,bet…
      Neskaitau aš jokių Vakaro žinių, LR,Re ir pan.
      Skaitau knygas.Domiuosi politika.
      Pakanka internete teikiamos info.
      Net A.Čekuolis kalbėjo apie globalizaciją :)
      Vieningą valiutą.
      Ar ne globalizacija- ES?

      • Anonimas

        Nerijau, yra tokia knyga „Politikos mitai ir mitologijos“. Pasiskaitykite ir gal paaiškės kaip konstruojamos įvairios sąmokslo teorijos.

        • Anonimas

          O kas parašė tas knygas?Ne globalistai- bakininkai,ekonomistai, korporacijų savininkai?Pasidarė smalsu.
          Perskaityčiau.Parašykite, kas ją parašė.

  • Anonimas

    Nerijau, jūs prieš tai skelbėte globalizaciją kaip sąmokslą; kažkas amerikoje nusprendė užkariauti pasaulį ir sugalvojo globalizaciją. Tai ir yra mitas. Globalizacija yra natūralus reiškinys toks pat kaip klimato atšilimas ar žmonių godumas.

    • Anonimas

      parašiau dvi nuorodas į tiesiog klasikinius mitinius „kūrinius“, bet matyt dėl tų nuorodų nerodo.:)

      • Anonimas

        ta prasme i iliada ir odiseja? :)

        • Anonimas

          ne, lietuviški šiandieniniai, vienas filmukas ir rašinukas. :)

    • Anonimas

      Sutinku,kad klimato atšilimas tai natūralus procesas.
      Taip jau yra tūkstančius metų ir nereikia iš to daryti tragedijos.
      Gal žmonija paspartino šį procesą,bet ne tiek,kaip apie tai mums pranešama,- su dižiule baime.

      Valentinai.Gerbiu jūsų nuomonę,gerbkite ir mano.
      Tai mano nuomonė ir mintys.Visada renkuosi tai,ką man priimti į smegenėles ir ko- ne.
      Nesu nei reklamos,nei proto vergas.
      Galime diskutuoti ir neįžeidinėjant vienas kito.
      Pasakokite apie teigiamas globalizmo pasekmes ir naudą.

      • Anonimas

        Nerijau, atsiprašau jei pasirodžiau nemandagus. Aš kalbėjau apie globalizaciją kaip apie natūralų reiškinį ta prasme, kad niekas jo specialiai nekūrė ir specialiai nebando užkariauti pasaulio. Aišku, kad jis turi ir teigiamų ir neigiamų pusių. Gal nepradėkime čia jų nagrinėti nes tai yra atskira tema. Esminis dalykas, kad tai vyksta savaime nepriklausomai nuo kieno nors piktos valios.

  • „duokim vaikams bent uzaugt be politikos :)“ (komentatorius Mantas) – o kodėl? Iš tikrųjų tai nuo mūsų vargiai kas priklauso, vaikai patys sprendžia ar jie nori domėtis politika, ar ne. Kad ir šie “Lithuanian youth leaders”. Gi jų niekas ten nekišo, ar aš klystu? Skirtingi vaikai, skirtingi požiūriai. Svarbu tai, kad jie mąsto apie ateitį, kaip sako Artūras, yra gabūs, protingi. Žinoma, šiek tiek gaila, kad jiems JAV lyg svajonių šalis, mokytoja, o ne Lietuva. Štai šiandien vienam forume skaičiau, jog viena jauna mergina baisiausiai gailisi, kad jos pažįstama keliaus į JAV, o ne ji pati. Sakytume gal tai noras pažint pasaulį? Gal… Tačiau pažįstu ne vieną jauną žmogų, kuris savo ateities su Lietuva nesieja.

  • Anonimas

    to Ramute
    Indėnų vado kalba nėra originalas, atrodo, kad kažkas grąžiai perdirbo..O šendien google atrodo radau ir tikrąjį variantą: http://www.chiefseattle.com/History/chiefseattle/speech/speech.htm kai kurios mintys dar geresnės, ypač pabaiga…
    Ever part of this soil is sacred in the estimation of my people. Every hillside, every valley, every plain and grove, has been hallowed by some sad or happy event in days long vanished. Even the rocks, which seem to be dumb and dead as the swelter in the sun along the silent shore, thrill with memories of stirring events connected with the lives of my people, and the very dust upon which you now stand responds more lovingly to their footsteps than yours, because it is rich with the blood of our ancestors, and our bare feet are conscious of the sympathetic touch. Our departed braves, fond mothers, glad, happy hearted maidens, and even the little children who lived here and rejoiced here for a brief season, will love these somber solitudes and at eventide they greet shadowy returning spirits. And when the last Red Man shall have perished, and the memory of my tribe shall have become a myth among the White Men, these shores will swarm with the invisible dead of my tribe, and when your children’s children think themselves alone in the field, the store, the shop, upon the highway, or in the silence of the pathless woods, they will not be alone. In all the earth there is no place dedicated to solitude. At night when the streets of your cities and villages are silent and you think them deserted, they will throng with the returning hosts that once filled them and still love this beautiful land. The White Man will never be alone.

  • Anonimas

    Noriu pritarti komentuotojams ,kad taip daro ir kitos šalys pavyzdiui Vokietija, gal tik kitokia forma.
    Pavyzdžiui pradedama nuo jauniausio amžiaus vaikų,turiu galvoje pavyzdį dėl savo kalbos platinimo.Siulau besidomintiems taip pat ir straipsnio autoriui pasidometi Vokietijos televizijos Super RTL vaikiškų programų sudarymu.Programos paruoštos taip profesionaliai ,kad net stebina,turiu galvoje ne meninį lygį,o kalbos mokymą,kad jeigu pastoviai vaikai žiūri minėto kanalo programas tai po metų jie jau daug supranta kalbą,o po dviejų metų pradeda kalbėti.Žinau konkrečių pavyzdžių.Ir tai manau dar vienas valstybinių interesų plėtojimo pavyzdys.Tai galėtų būti pavyzdys mūsų valdininkams kaip skatinti kalbos propogavimą bent jau emigracijoje gyvenančių lietuvių tarpe ,bet taip nėra.Dar vienas blogas palyginimas ne mūsų naudai tai,kad per satelitą transliuojamos lietuviškos programos yra užkoduotos tai tik riboja jų žiūrimumą būtų galima suprasti komercines televizijas,bet valstybinės televizijos tai jau kažkas sunkiai suvokiama.

  • Anonimas

    Ne valdininkams,o valstybės tarnautojams :)
    Per gerai priprato vadinami.