Citata #125 A.Maldeikienė apie tai, ko visą laiką trūko Lietuvai

Nebuvo Lietuvoje humanitarų, kurie būtų kalbėję apie pagarbą ne tik sau, o ir kiekvienai virėjai.

delfi.lt

(5 balsų, vidurkis: 2,60 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Ir ką dabar daryti?

    • Anonimas

      o ką norėtum? :)

      • Anonimas

        Norėčiau, kad Artūras pateiktų likusią citatos dalį, kurioje parašyta ką gi dabar konkrečiai reikia daryt, kad taip jau atsitiko. Tik tiek.

        • Anonimas

          gal išgirs? tavo (mūsų) norus :)

  • Anonimas

    Humanitaras,turima omenyje,lietuvis.
    Žmogaus pagarba žmogui baigiasi su jo pareigų paauštinimu,pinigų kiekiu jo kišenėje,užimama padėtimi visuomenėje.

    • Pagarba žmogui su jo pareigų paauštinimu arba baigiasi arba prasideda. Deja, turiu draugeli, kuriam jei zmogus uzima padeti, jis jau labai gerbtinas. Ir jam nesvarbu kokiu budu uzimta tos pareigos. Jis net banditu autoritetus gerbia, nes ju pavardes minimos likrasciuose. Ir nepakeisi jo. Jis jau toks.

  • Anonimas

    Nebuvo Lietuvoje ekonomistų, kurie būtų ne tik kalbėję, o ir kažką gero padarę kiekvienam piliečiui šiuo sunkiu Lietuvai metu. Ir ką dabar daryt?

    • Anonimas

      ir kaip paties manymu tie ekonomistai turėtų daryti kažką (ką?) tam kiekvienam piliečiui? Ir kodėl jie tai turėtų daryti? Ir ar tie poliečiai prašė to? Ir kada Lietuvai buvo laimetis nesunkus? Ir ką dabar daryti? Ar nesimėgauji nieko nesakančiomis laikraštinėmis fraėmis?

      • Anonimas

        Max, ko toks piktas? Negi nesupratai kam šis komentaras skirtas ir ką norėta juo pasakyti? Jeigu nesupratai, tai gal ir neaiškinsiu.

        • Anonimas

          tikrai nesupratau nei kam, ką .Ir mano komentas, kaip ir aš pats , nesame pikti. Tai gal tada tikrai ir neaiškink .

  • Anonimas

    gal jų buvo ir yra, tik labai gerai paieškot reikėtų.. Pvz. pasižiūrėt laidas kuriose pagerbiami Lietuvai nusipelnę žmonės. Aišku ne visi ten humanitarai ir ne visi kalbantys, o daugiau darantys, bet yra yra tų žmonių. Kas be ko jų balsas tikrai mažai girdimas per mūsų …sklaidą.

  • Pagarbos-nepagarbos konstrukcija yra labai paini.
    Pas mus yra demokratija ir žmonės rinkimų būdu išsirenka sau valdžią. Tegul išsirenka tuos, kurie po rinkimų žmones (tame tarpe ir virėjus) gerbtų.
    Kiekvieno žmogaus santykis su politikais, humanitarais ir virėjomis (-ais) yra individualus. Niekaip negalima pasakyti, kad yra absoliuti kam nors pagarba, ar nepagarba. Jei pagarba matuojama pinigais, tai pas mus „negerbiama“ labai daug kas.
    Dar yra toks dalykas kaip rinkos, ekonominiai santykiai, jie pakoreguoja „pagarbą“.

  • [u]Nebuvo Lietuvoje humanitarų, kurie būtų kalbėję apie pagarbą ne tik sau, o ir kiekvienai virėjai.[/u]

    1. O kodel tai turejo kalbeti humanitarai, o ne pvz. technokratai?
    2. Apie pagarba rikia kalbeti tik vaikams, kol jie formuojasi kaip asmenybes. Veliau pagarba reikia jausti.

  • Kiek žinau, tai geri virėjai yra graibstyte graibstomi.
    Restorano idėja, vizija, jo virtuvė pradedama kurti nuo virėjo, jo kvalifikacijos.
    Būk geras specialistas, mylėk savo darbą, save, kitus, tarnauk žmonėms, būk sąžiningas ir tave gerbs.

    • Anonimas

      matyt Aušrai virėjas asocijuojasi su pačiu pačiu visuomenės dugnu, čia turbūt kalba eina apie valgyklų virėjus (pvz. universitetų). :) (be pykčio) :)

    • Anonimas

      Taip,geriems virėjams,kiek man žinoma,atėjo puikus metas ir geros galimybės.
      Jų trūksta.

  • Ne Fredi*, deja ne taip. Pagarba yra visai kas kita nei zmogaus vertinimas kaip po specialisto. Zinau viena buvusi auksaranki batsiuvi kuris dirbo KPI dar ir laborantu. Jo prrasti butu nenorejes niekas, bet skirtingai negu ivairius docentus ir profesorius, ji net sulaukusi solidaus amziaus visi vadino Sigučiu. Siguti, nubek ten, Siguti padaryk ta. Tuo tarpu su ka tik isdygusiais aspirantais kalbedavo jau visai kitu tonu…

  • Anonimas

    Toji virėja – iš Lenino raštų, kur buvo randama citatų „na vse slučaji žyzni“

  • Anonimas

    nezinau is kur islupta citata ir ar joje buvo kokia aliuzija i nesena Donskio straipsni kaip Lietuvoje mokslas yra negerbiamas. Bet as kai as pasakau, kad esu dirbantis studentas, tai kazkaip niekam neidomu, bet kai suzino kokios pajamos mano, tai atisranda ir pagarba moklsui ir klausimai. :) va kapitalizmo norejom ir turim

    • Anonimas

      Buvo ne aliuzija, bet pats straipsnis. Nuoroda dešinėje, skyrelyje „Man patiko“. Pinigai yra gerbiami, bet dažniausiai kartu ir pavydimi. Kai kas to net nori. Visgi, pinigai tėra kuras – tik ar gerbiame pilnesnį kuro baką? Svarbiau – kur keliaujame, ir kas nutinka kelionėje.

  • Anonimas

    Sveikinu visus Artūtus.Su vardadieniu.

    • Anonimas

      Artūrus
      :)

      paskaityk,kaip parašei :)

      prisidedu prie sveikinimų :)

  • Gal reikėtų pradėti nuo to, kad nebūtų paniekos ir žmonių skirstymo į kastas. O pagarbą visuomenėje reikia užsitarnauti (kaip ir panieką). O to reikalauti iš valdžios, kurią dažniausiai pats niekini… kam to reikia. Jei būtų požiūris į valdžią kaip į visuomenės TARNĄ, o ne kaip į VALDOVĄ gal ir tos pagarbos iš jos poreikis sumažėtų.

  • Anonimas

    Pakeisti oficialų/“grąžų“ pavadinimą- valdžia į oficialų/“grąžų“- Tautos tarnai.
    Gal tada išnyktų ta,jų arogancija?

  • Anonimas

    Daiktus reikia vadinti, tikraisiais vardais.

    • Anonimas

      Čia iš tos serijos kaip žiniasklaidoje valstybės tarnautojai kažkur nepastebimai dingo, o vietoj jų atsirado valdininkai. Įdomu kas suorganizavo tokią transformaciją? Nemanau, kad tai įvyko netyčia.

      • Anonimas

        Parašęs sudvejojau ar tikrai aukščiau minėtas teiginys teisingas. Tam atlikau eksperimentą. Google svetainėje įvedžiau frazes „valstybės tarnautojai“ ir „valdininkai“. Prieš skaitydami toliau pabandykite atspėti kokių daugiau frazių (iš šitų dviejų) surado ir koks jų dažnumo santykis.

        Rezultatas: vienas prieš keturis valdininkų naudai.

        „tarnautojai“ prieš „valdininkus“ irgi pralaimėtų bet jau geresniu santykiu: du prieš tris.

  • Anonimas

    Vardo Artūras reikšmė:
    – keltų: „tvirtas lokys, stiprus kaip lokys“

    Prisidedant prie sveikinančių – palinkėjimas – tokiu tvirtu, stipriu, bet geru:) ir būti.

  • Anonimas

    hi… o gal reiktų pradėti nuo savigarbos…:)
    (ir nemaišyti to, kad ir su savęs sureikšminimu…)

  • Anonimas

    Na gal tai citatai ir per daug garbės, bet iš esmės tai labai linksma. Pavyzdžiui aš esu pastebėjusi, kad tik pasakai, kad esi mokytoja, tai iš karto tampi nematoma. Daugiau tavęs niekas prie stalo ar kur kokiame vakarėlyje ir NEBEMATO. Kaip kokią kepurę nematuolę būtum užsidėjęs. Nes ne tas lygis, kad normalus žmogus su kokiu mokytoju bendrautų. Jei vis dėlto bendrauja, tai praktiškai visada arba irgi mokytojas, arba šiaip smalsus ir dėmesio vertas žmogus.
    Dar yra tokia profesija, kurią išbandžiau ir ji Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo žmogaus prie konteinerio statuso. Tai gyvybės draudikas. Praktiškai niekas nieko apie tą draudimą girdėti nenori (ypač jei sakai, kad čia paie mirtį, o ne apie milijonus), nes kaip žinia lietuviai viską žino nuo prigimties. Būna labai įdomu, kai jie tave apie ekonomiką ar ten kokias biržas informuoja. Įdomiu dalykų sužinai.
    Gaila tik, kad kartais iš veido pažįsta, tai linksmumas dingsta.
    O jei rimtai, tai tokia Šerelytė (rašytoja…..)kartą parašė, kad ji nekenčia visų politikų. Aš nuo tada nekenčiu visų Lietuvos rašytojų. Esame lygios debilume.

  • O man R.Šerelytė kaip rašytoja labai patinka…:)

  • „Aš nuo tada nekenčiu visų Lietuvos rašytojų“ – tikiuosi, kad ši Aušros mintis tėra tik skambus pasisakymas, o ji iš tikrųjų taip nemano, nes kažkaip būtų nesmagu.

  • Anonimas

    Renatą su malonumu sekdavau, kaip rašytoją-žmogų. Reto šiltumo, paprastumo mergina, sugebanti švelniai papasakoti apie tai, kaip jaučiasi Lietuvoje toks mielas žmogutis, nutolęs nuo aktualijų.

    Visgi, kai reikėjo kalėdinei dovanai rinktis, pavartęs, jos naują knygą grąžinau lentynon. Neradau teksto, kurį vertėtų dovanoti. Antrasis kandidatas buvo Danutės Kalinauskaitės nauja knygelė. Šita atranką praėjo. Po kelių savaičių sulaukiau klausimo – „kur tu vis atkapstai tokias geras knygas?“

    Nulenksiu štai kur: rašytojų, kaip ir politikų, kaip ir žmonių, yra (ir dar bus!) visokių. Debiloki supaprastinimai – išties nevykęs pasirinkimas. Ir jau tikrai netinkantis humanitarui-rašytojui, intelekto artojui.

  • Anonimas

    Na Šerelytės apibendrinimas, — „Nekenčiu visų politikų“ buvo toks sukrečiančiai kvailas ir kaip beskaičiau aną tekstą (iškirpau ir laikau jį spec. papkėje, su užrašu „Beprotybės“) pasakytas be jokios ironijos, kad aš tiesiog nebeprisiverčiau po to ką nors šito žmogaus parašyta skaityti.
    Žmonės kuriais pasitikiu, kaip GA (gerb. Artūras) sako, kad gerai, ir aš tikiu, kad gerai, bet neskaitysiu. Bent jau ilgai dar neskaitysiu, kol atleistui. Nors šį sykį „Tėve mūsų“ gabalas apie atleidimus… man nepadeda.
    Problema ta, kad tokie apibendrinimai žudo visą viešojo gyvenimo erdvę — politiką. Tada jau gali išties rinkti „bile ką“, net Antaną ar jo šunį (jei jis tokį turi), mat sunaikinami kriterijai. O va tai jau ne juokinga. Ir tai yra humanitarų tragedija. Humanitaras (juolab rašytojas) nėra apbendrinimas, Tai yra gyvas bandymas sugriebti tikrovę ir paversti žodžiais. Jei paverti beprotybe, tai…. — kas sėja vėją, gauna audrą.