Lietuvis iš Islandijos…

Grįždami iš Šiaulių, prie Panevėžio sustojome paimti pakeleivį…

Jaunas vaikinas, sakė, laukiantis pakeleivingo automobilio 6 valandas.

Iš pradžių pagalvojau, gal blogai išgirdau, bet ne – tikrai šešias. Sakė, buvo kažkas sustojęs, bet paklausė, kiek sumokės… Ir vėl galvojau, kad blogai išgirdau, bet… Tikriausiai krizė ne tik į degalų bakus, bet ir į lietuvių galvas pamažu atėjo…

Tačiau tai buvo tik istorijos pradžia.

Pakeleivis sakėsi važiuojąs į Visaginą. Iš Rygos (iki Panevėžio nusigavo per dvi dienas).

O šiaip tai grįžta iš Islandijos, kur prabuvo ketverius metus. Išvažiavo ten iš karto išėjęs iš Jiezno vaikų namų: draugas pasiūlė važiuoti užsidirbti.

„Patikėjau, o pasirodo, nuvežė ir pardavė“, – sakė pakeleivis. Ne bet kam, o lietuviams.

Dirbo statybų darbus Reikjavike, gyveno miestelyje už 30 kilometrų, pinigų gaudavo tiek, kad pavalgyti vos užtekdavo. Jei kas nors būdavo nepatenkintas ar sugalvodavo nedirbti, „tie lietuviai atvažiuodavo ir kaulus aplaužydavo“.

Iš vergijos pabėgti padėjo islandas, pas kurį dirbo – nupirko lėktuvo bilietą, tiesa, už jį reikėjo atskirai atidirbti.

Džiaugėsi grįžęs į Lietuvą, nors ir tuščiomis kišenėmis ir sakė kojos iš čia niekur nebekelsiąs.

O kodėl važiuoja į Visaginą?

Pasirodo, ten už valstybės pašalpą (sakė apie 8000 litų) prieš išvykdamas „užsidirbti“ įsigijęs kambarį bendrabutyje.  Tikisi, kad jis niekur nedingo, o darbo ieškosiąs pas ūkininkus.

Sunku patikėti? Man, atvirai prisipažinsiu, iš pradžių irgi skambėjo neįtikėtinai. Bet kai pamačiau, kad nuvažiavus nuo Panevėžio kokius 15-20 kilometrų, jis jau miega, viduje pasidarė gėda. Gal esu naivus, bet patikėjau viskuo, ką pasakojo.

Nors tuo pat metu iki šiol sunku patikėti, kad tokie dalykai įmanomi (įskaitant ir klausimą, kiek sumokės už pavežimą).

Išleidome jį prie Ukmergės. Su šiek tiek pinigų ir telefono numeriu – kad paskambintų, jei neras darbo pas ūkininkus ir bus labai blogai.

Kai nuvažiavome, pagalvojau, kad net vardo nepaklausiau…

Ir dar nežinau, ką darysiu, jei paskambins.

(27 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)
Loading...
  • Modestas

    cit.: „Iš pradžių pagalvojau, gal blogai išgirdau, bet ne – tikrai šešias“
    Nieko nuostabaus, pačiam teko kartą (keletą metų atgal) iš Vilniaus iki Kryžkalnio autostopinti daugiau nei 8 val.

  • Atsitiktiniai faktai

    Jūs gerb.Račai,nesate matęs tikro gyvenimo:)

    • tamsta atsitiktiniai faktai, darote išvadas, kurioms neturite jokio pagrindo. Ne pirmas kartas šiame tinklaraštyje, jau pripratau. Kai užaugsite ir jūs priprasite:)

  • lietuvis

    Visokių lietuvių yr… Pasigirsiu, bet va: prieš 15 minučių su žmona pavežėme draugę. Išleidome autobusų stotelėje. Pamatęs, kad toje pat stotelėje stovi jauna mama su kokių 3-4 metukų vaiku pasisiūliau pavežti. Ir be pinigų. Atsisakė – ji važiavo toliau nei mes, tai jai jokio skirtumo, kur mikriuko laukti – kur mes nuvežtume, ar toje stotelėje.
    Arba kitas atvejis. Stoviu, tranzuoju, mūsų daug. Lapkritis drėgna, šalta. Galų gale, po kokių 2 val. sustoja. Tačiau paima ne mane, o mamą su vaiku. Gražu, aš tikrai galiu pakentėti.
    Visokių lietuvių yr…

  • Rzhevskis

    Pirmas didelis pliusas p. Račui. Už žmogiškumą, už nesentimentalumą ir ypač dėl to, kad teisybę sako, kad nežinotų, kaip reiktų elgtis, jei paskambintų. Dabar žinau, kad su p. Raču būtų galima kaip su žmogum išgert bokalą alaus.

  • Majus

    Neturiu žodžiu kaip tokių žmonių gaila, nėra jiems net į ką kreiptis… o dar vertelkos tik ir tyko tokių, kad pasinaudoti… Gaila Artūrai, bet manau jis jums nepaskambins, nes jau senai prarado pasitikėjima netik savimi, bet ir visais žmonėmis

  • Rolandas

    Artūrai,ką norėjai šia žinute pasakyti? Kad esi mielas automobilistas, kuris visuomet paveža tranzuojančius? O gal norėjai išdidžiai atkreipti dėmesį į tai,kad tau „taip“, jau tikrai niekada negali atsitikti, nes esi amžinai aprūpintas? Ar norėjai papasakoti, kad nėra didesnės bėdos, nei 6 valandas laukti pakeleivingo automobilio Panevėžio aplinkelyje? Aaa,suprantu, kalbėjai apie tai, kaip lietuvis apgauna lietuvį užsienyje. Tačiau, Artūrai, tavo pavežtasis yra jaunas vaikinas, o tau kiek metų? Pagalvok.Visi būsimiausi džiaugsmingiausi ir geriausi jausmai ir džiaugsmai jam dar tik prieš akis, -pirma meilė, pirmi dideli/didesni pinigai, pirma šeimos šiluma, pirmo vaiko pirma šypsena,jo pirmi žingsniai… Ar tai laukia tavęs, ar gali to tikėtis? Pagalvok.Tad,kas ir ko turi ko gailėti? Ar esi tikras, kad „nežinoti ką daryti, kai paskambins“ teks tau, gal skambinsi jam būtent tu?

    • nerijus

      Rolandai

      Tau?..
      Artūras tamstos draugas?..
      Nepatikėčiau…

    • Rolandai, nesuprantu tamstos reakcijos ir tamstos komentarų. Ir jei ką, tai tamstai asmeniškai nieko nenorėjau pasakyti. Gal net priešingai – perskaitęs tai, ką čia parašėte, net norėčiau, kad tokie kaip tamsta čia nesilankytų ir neskaitytų. Ypač – kai dėl kažko negera nuotaika. Beje, kiaulių su tamsta neganiau, atrodo, tad gal netujinkite.

  • Iš kart matyti, kad Arūnas nėra (arba tėra nedaug) „tranzavęs“, jei nustemba išgirdęs „laukiau 6 valandas“ ir „prašė sumokėti“.

    Tokia vaikino istorija pilnai tikiu, nes per 5 metus Anglijoje aš pats daug visokių tokių istorijų esu savo akimis prisižiūrėjęs ir savo kailiu patyręs. Emigracijoje esu daugybę visokių darbų dirbęs ir daugybę visokių žmonių sutikęs. Ilgainiui supratau, kad emigrantai yra dviejų pagrindinių tipų: arba niekšai, arba nevykėliai. Normalūs lieka Lietuvoje.

    • Ysidor GB

      Jei taip, tai greit Lietuvoj nei nieksu, nei nevykeliu neliks :)
      Bus grazi, gera, akademine visuomene.

    • nerijus

      Dovydai

      Nenuvertinkite žmonių.
      Matyt, pas Jus buvo tik „siauras“ ratas ir tų žmonių, kurie Lietuvoje tingėjo dirbti arba vogė ( bent iš Jūsų parašymo )?..

    • Dovydai, esu labai daug „tranzavęs“. Visą savo studentišką laikotarpį ir dar ilgiau.

      Ir su jūsų emigrantų klasifikacija visiškai nesutinku. Pažįstų daug niekšų ir nevyklėių Lietuvoje (jie užsuka ir čia) ir žinau puikių žmonių, kurie gyvena ir dirba ne Lietuvoje.

      • Su „tranzavimo“ patirtimi prašoviau, bet keista, kad nusistebėjote dėl sugaišto laiko ir prašymo sumokėti. Mano „tranzavimo“ patirtis matyt buvo ne tokia sėkminga kaip jūsų.

        Apie niekšus ir nevykėlius. Galbūt nesugebu tiksliai parinkti terminų, bet šiaip emigrantus pagal elgesio modelius skirstau į dvi dideles grupes.

        Pirmoji grupė, tai „niekšai“. Iš tikrųjų jie visai ne niekšai (arba nebūtinai niekšai), bet nerandu kaip tiksliau pavadinti. Be to, nemaža dalis šios grupės žmonių yra sėdėję, dažnai ne po vieną kartą ir ne vienoje Europos šalyje. Jei ne sėdėję, tai šiaip turėję rimtų nemalonumų su teisėsauga, todėl toks pavadinimas labai limpa. Šie žmonės moka kabintis į gyvenimą dantimis ir nagais. Dažnai spjaudami į taisykles. Nesiskaito su priemonėmis. Jie išgyvena bet kurioje situacijoje. Jie kieti, jų lengvai nepaimsi. Jie perkąs kitam gerklę, bet pasieks savo. Jie nėra blogi žmonės, bet nuo tokių sąvokų kaip „užuojauta“, „pasiaukojimas“ juos purto. Jų nuomone, „žmogus žmogui – vilkas“. Ir „jeigu pats sau nepadėsi, tai tau niekas nepadės“. Lietuvoje jie buvo normalūs žmonės, bet sunkios emigracijos sąlygos juos nepaprastai užgrūdino ir išryškino šias jų savybes.

        „Nevykėliai“ yra visiška priešingybė. Jie nežino ko nori, jiems dažnai nesiseka, jie nuolatos kažko bijo, jie nedrįsta imtis veiksmų, jie nemoka pasinaudoti pasitaikiusia proga. Kai darbe mažina etatus, „nevykėlius“ atleidžia pirmuosius (ne be „niekšų“ įtakos). Juos apgauna netikri draugai, juos išduoda sutuoktiniai, jiems nesumoka algos, juos apsuka turguje, juos parduoda į vergiją. Jiems ant kaktos parašyta: „auka“. Jie nežino savo teisių, jie nežino kur kreiptis pagalbos, jie priklausomi nuo aplinkinių paramos, jie naivūs ir patiklūs. Atsidūrę užsienyje, svetimoje aplinkoje, jie sutrinka, nebežino kaip elgtis. Jie jaučiasi nesaugūs. Lietuvoje jie buvo normalūs žmonės, bet emigracija juos gniuždo išryškindama šias jų savybes.

        Emigracijoje apskritai daug kas kitaip nei Lietuvoje. Viskas kur kas ryškiau. „Niekšų“ ir „nevykėlių“ yra ir Lietuvoje, bet emigracijoje gyvenimas sunkesnis, todėl tikroji žmogaus prigimtis atsiskleidžia kur kas ryškiau. Gyvenau ten ir dirbau juodus darbus. Mačiau ir pats patyriau visą emigrantų gyvenimą „iš apačios“. Bet teko dirbti ir baltų darbų. Esu dirbęs „Canary Wharfe“, vietiniame finansinių dangoraižių kvartale, kaip statybininkas. Iki kelių įsibridęs į purvą lanksčiau metalo strypus būsimam dangoraižiui. O po metų su kostiumu sėdėjau ofise gretimame dangoraižyje ir rūpinausi VIP klientų kompiuterių tinklų sprendimais. Būdamas emigrantas padariau sau nemažai pastebėjimų ir išvadų. Emigracija pakeičia žmogaus mastymą. Pažinojau nemažai „normalių“ emigrantų, kurie iškrenta iš „niekšų“ ir „nevykėlių“ sistemos, tačiau tokių sutikau nedaug.

        Su mano nuomone galima nesutikti, bet norėjau paaiškinti kodėl aš emigrantus skirstau būtent į tokias dvi grupes. Vaikino iš Reikjaviko istorija idealiai atitinka tokį suskirstymą: „nevykėliai“ buvo parduoti, o „niekšai“ jiems kaulus laužė.

        • Martynas

          Dovydai, o kuriai emigrantų grupei būtumėte priskyręs save, kai dirbote kaip statybininkas, o vėliau – ofise? „Niekšams“ ar „nevykėliams“?

          Seniai teko tokią kvailystę skaityti.

          • Aš akivaizdžiai esu „nevykėlis“.

          • Rolandas

            Skaityk, Martynai, tekstą dukart. Tuomet lengviau suprasti.
            „Pažinojau nemažai „normalių“ emigrantų, kurie iškrenta iš „niekšų“ ir „nevykėlių“ sistemos, tačiau tokių sutikau nedaug.“

          • Gal kiek ir pervertinau Dovydo komentaro objektyvumą. Asmeninis požiūris iš savo patirties ir perspektyvos. Tik – tai vis dėlto „nemažai“ ar „nedaug“?

            Pagrindinis dalykas, kuris man labiausiai kliūna – tokie teiginiai kaip „Mačiau ir pats patyriau visą emigrantų gyvenimą „iš apačios“.“, sulipdantys visus emigrantus į vieną juodadarbių ir „o Dieve, pagaliau dirbu ofise!!!“ krūvą, ignoruojant dar bent gerus 20-30% emigrantų.

            Yra dvi pagrindinės emigrantų grupės – išsilavinę (ir gebantys pritaikyti savo išsilavinimą) ir ne. Atmetam tarpinį variantą – dirbančius studentus. Štai (ilgalaikius) juodadarbius gal ir galima skirstyti į „nevykėlius“ ir „niekšus“, nes prasimušti užsienyje tikrai yra daug galimybių. Jei tik netingi didžiausio savo raumens pajudinti.

            O išsilavinę į paminėtas dvi kategorijas niekaip netelpa (sėdėjimas su kostiumu dangoraižyje dar nieko nereiškia), nors juos ir labai patogu ignoruoti. Juk gadina bendrą „emigrantai arba muša kitus emigrantus, arba valo bobutėms užpakalius“ vaizdą.

        • Rytis I

          Pirmuosius pavadinčiau banditais, antruosius – naivuoliais, arba nepatyrusiais. Kaip tik toks ir buvo pointernatinis vaikinas. Tame nėra nieko keisto.
          O šiaip, tai nevykėliai dažniau gyvena sėslų gyvenimą, todėl nelinkę savo inciatyva ieškot „geresnio gyvenimo“. Dar su pirmąja emigracijos Amerikon banga išvyko dešimtys tūkstančių iniciatyvių ir verslių lietuvaičių. Dabar jų genealoginės šaknys sumenkusios, nebent mes dar juos skaitome lietuviais… Kai reikia. Iš kitos pusės – dabar išvyksta tie, kas neranda savo vietos čia. Tam tikra prasme tai irgi „nevykėliai“… Vienu žodžiu – nevykėlis ir Afrikoj nevykėlis, o blogai tai, kad namolio greičiau grįš visi nevykėliai.

        • nesutinku

          ei as pati emigrante! esu Olandije, ir trinuosi daugiau meno zmoniu sluoksniuose. Nepazistu lietuviu, bet jei prasilenkiu ar girdziu, kad ten ar ten lietuvis, dazniausiai visi studijuoja menus, gabus ir talentigi, nenutraukia rysiu su Lietuva ir isnaudoja visas gyvenimo duodamas galimybes. Todel manau, kokiuose sluoksniuse triniesi, tokius zmones, tarp ju ir lietuvius ir sutinki. Taip pat pazystu kruva nuostabiu lietuviu Londone muzikantu, dizaineriu, architektu. O nieksai ir nevykeliai yra zemiausiuose sluoksniuose. Tuo paciu metu tokiu baisiai snekanciu ir su sutraumuotais veidais lietuviu, kuriuos maciau Braitono gatveje nebuvau nei Lietuvoje sutikusi, nei baisiausiame sapne regejusi.

    • laila

      Jau anksčiau esu minėjusi, kad geriau Lietuvoje būti karaliumi, o ne užsienyje tarnu :)))Protingi ir stiprūs žmones sugeba ir savame krašte dirbti ir užsidirbti.

  • Fredis*

    Vieta: PKN Orlen degalinė Nemenčinės plente

    Laikas: 2009 metai liepos 15 diena, apie 18.30

    Vaikinas kasininkas, vardu Edvinas, stovi prie prekystalio. Klientas prieina prie laisvo prekystalio, vaikinas Edvinas ištraukia stovą su užrašu “Jus aptarnaus kitoje kasoje” ir pakėlęs ranką pirštu klientui parodo į savo kolegės kasininkės pusę.

    Vieta: Plentas Šiauliai – Panevėžys

    Laikas: 2010 metai balandžio 30 diena, popietė

    Istorijos – panašios, nebūkime per daug suirzę, žiūrėkime į viską paprasčiau.

  • Roco

    Gerbiamas ponas Artūras Račas užčiuopė ar beveik užčiuopė vergijos tinklą Islandijoje. Pagal įrašą atrodo, kad jis neturi noro išlaisvinti ten vergaujančius lietuvius. Jeigu vaikis direktoriui nepaskambins – tai ryšio su juo ir nebus.

    • mielas Roco, tamstos sąmojis juokingas tik jums pačiam.

      • Roco

        deja nieko čia juokingo nematau. Kaip viešas ir žinomas asmuo turėjote paiimti nelaimėlio kontaktus, kad būtų galima imtis kokių tai veiksmų išsiaiškinti kas vyksta tam miestely prie Reikjaviko, nes greičiausiai dar ten daug žmonių vergauja jeigu istorija yra tiesa. Nes nelabai supratau kaip galėjo nelaimėlį vergijoje laikyti lietuviai, o darbdavys buvo islandas, kuris pats ir padėjo pabėgti nelaimėliui.
        Jeigu nelaimėlis Jumi paskambintų – suveskite jį su RŪta Janutiene arba Krivicku iš Aksitatos. Jie išaiškins kame reikalas..

  • nerijus

    Va, įsiskaitykit visi valentinai, rolandai, kad gyvenimas nėra kvietkomis klotas…Tikrovė kitokia ir ne tokia spalvota kaip homoseksualų vėliava.

    Alkanas sotaus- neužjaučia!!!

    Artūrai- pagarba!!!

    Žmonės nestoja, nes bijo. Prarastas pasitikėjimas „stopininkais“. Ir kas dėl to kaltas?..Atsakymą, manau, žinote?..
    Dar 2006 metais pats, su draugu, ekspirementavome ( važiavome į Jūros šventę ), nes kai tarnavome kariuomenėje, tai kareivėliams labai stodavo pavežėti ir, mums stojo. Tuo metu važiavome iš Vilniaus į Klaipėdą. Išvykome apie 13 val., o Klaipėdą pasiekėme apie 18 val. Sunkiausia buvo, kad ir kaip keista būtų, išvykti iš Vilniaus.

    Sunkmetis. Padaugėjo vagysčių. Jau ne pirmą kartą girdime, kad žmonėms, kai jie atsirakina automobilius, pagrobia juos tiesiog gatvėje ar prie namų.

    p.s. aš ir jau nieko nevežu. Išimtis taikau tik moteriai su vaiku ( tik įsitikinęs, kad ji ne kokia šarlatanė ir nepradės burti kortomis ) arba, kai smarkiai lyja…Paskutinį kartą pavežėjau, prieš porą metų, kareivėlį.

  • Tranzuoti vienam negalima, būtinai rekia su mergina. Kai jaunystėje tranzuodavau, niekada neduodavau pinigų. Jei vairuotojas pasitaikydavo Miestelėnas, tai užpykdavo. Vėliau, kai pats pradėjau važinėti, imdavau keleivius ir niekada neprašydavau pinigų. Sakydavau: „ačiū, kad važiavote su manimi“.
    Dabar mano mašinoje nebėra vietos…

    Pinigų iš tranzuotojų prašo tik Miestelėnai.

    • nerijus

      Taip, Valentinai, pritariu, kad pinigų prašo degradai, Miestelėnai arba nevykėliai, kuriems pinigai reiškia daugiau nei pagarba žmogui…

      • nerijus

        Beje, Valentinai,..
        Esu Miestelėnas, bet NIEKADA neprašau pinigų, kurių aš neuždirbau ir tuo labiau, kai važiuoju pakeliui tam, kuris mane stabdo. Visada, kai būna vietos mašinoje- pavežėju. Tik, per pastaruosius keletą metų, mašinoje vietos ( beveik ) nėra, o ir „stopininkų“- nesutinku…Matyt, Mistelėnai, mažai važinėja kur stovi „stopininkai“ arba jų nemato…Teks eiti pas okulistą?!!

        Buvęs „stopininkas“- „stopininkus“ supranta.

  • Aš vairuoju nuo 1958 metų. Daug kilometrų pravažiuota tiek okupacijos metais tiek nepriklausomybės metu. Tais okupacijos metais drąsiai sustodavau pavežieti prašantį paimti. Niekada net minties nebūdavo, kad gali kas nors blogo atsitikti ir labai retai pasiekdavo gandas, kad kažkas atsitiko kelyje. Neteko tais laikais girdėti, kad vandalų nusiaubtos kapinės. Manau neteisūs tie kurie visų blogybių priežastimi laiko okupacijos perijodą. Teisi man atrodo Prunskienė kadais pareiškusi, kad vietoj to, kad prisijungti prie vakarų kultūros, dažnai prisijungiama prie vakarų kanalizacijos. Manau, kad čia yra priežastis kodėl bijo žmonės sustoti, kad pavežieti.

    • nerijus

      bn

      Apie tai esu kalbėjęs su Jūsų amžiaus žmogumi. Jis pasakė tą patį, ką ir Jūs. Tarybiniais laikais nevažinėjau, tai negaliu pakomentuoti.
      O ką parašėte apie kanalizaciją, tai tikrai taikliai pasakyta…Bet abejočiau, kad čia kalta tik „vakarų“ „civilizacija“?..vagystės įgimtos iš tarybinės santvarkos, nes nebuvo bobulencijos ar diedulencijo, kuris netemdavo kombikormo maišo namolio ir taip, kiekvieną vakrą po maišiuką.

      Buvo atvejis, kai policininkai patys pasakė, kad vagis „auklėkite“ patys…Kitaip,- tai tik popierizmas.
      Išpuoselėti vertybes, kurios neprasilenkia su sąžine- reikia ne dešimtmečių, o šimtmečių. Mes tik mokomės.
      O kaip žmones priversti vykdyti įstatymus ir/ ar jiems nenusižengti- tik, per pinigus…Tai dabar yra padaryta per PSD mokestį…
      Viskam reikia laiko…

    • LG

      bn,

      Neteko gordėti, nes ausys ir burnos buvo užkištos okupantų.

  • nerijus

    Beje…Gražus miestas Visaginas. Tik gaila, kad tik pusė drugelio sparno. Kito sparno nespėjo pastatyti, nes nepastatė kitų- trečio ir ketvirto AE reaktorių blokų.

    Šiandien teko vykti pro garsųjį Ddžiasalį.
    Tenykščiai žmonės pasakoja, kad vagystės aprimo, nes, kai prasidėjo pirmieji „trėmimai“ iš Vilniaus, tai net bulvių nespėdavo pavasarį „pakavoti“- po nakties nukasdavo.
    Iš plytų fabriko likę tik statinys, kuris primena namelį ant vištos kojelių- namas ant kolonų ir aplink jį suklotom perdengimo plokštėm.
    Keista, bet prie tarybiniais laikais statyto grūdų sandėlio, dar likę oro ventiliatorių „šachtos“ ir oro padavimo ventiliatoriai…Tik, be variklių ( žinoma )…ir daug visokio metalo…Man buvo keista?..
    Šiaip, tai tvarkingas miestelis. Nuo kelio matyti tik du daugiabučiai, kurių karkasas panašus į Pašilaičių ( Vilnius ) mikrorajone stūksančių daugiabučių :)

  • nerijus

    Beje, Valentinai,..
    Kadangi negaliu „pasireikšti“ tiesiogiai Ligitos eteryje, tai…( atsiprašau, A. R. ).
    Pirmas kūrinys, kurį išmokau groti pianinu: Oginskio- Polonezas…

  • TIMIS

    A.R. Labai graziai pasielgete, net galvoju ar man tiek drasos butu uzteke. Labai ikvepianti istorija. Ir labai gaila, kad lietuviai taip „verslaut“ pradejo.

    • nerijus

      TIMIS

      Jie TAIP „verslauja“ jau nuo 1993 metų, kai pirmosios „bangos“ nušniokštė ( nelegaliai ) vakarų „civilizacijos link ;)
      Nieko nėra naujo, tik naujai atrasta- sena!!!

  • Nedraugas

    Lryte buvo aprasytas atvejis, kai ligonis is Vilniaus ejo pescias i zemaitija po smegenu operacijos. Ka tai kalba apie valstybe ir jos gyventojus? Nezinau. Taciau isgirdus apie padaryta nusikaltima paprastai kreipiamasi i teisesauga. Bent jau ten, kur tikima valstybes galia vykdyt teisinguma… Ar ne?

    • Labai teisinga pastaba dėl kreipimosi į teisėsaugą.

  • Roco

    Gerbiamas Timis, lietuviai čia visai ne pradėjo verslaut. Dar prieš 10 metų 5 litų ne vienas prašydavo iš Kauno į Vilnių vežant..

    • nerijus

      Roco

      Teko ir su tokiais susidurti- nesėsdavau. Bet visada sumokėdavau ( pasiūlydavau ) tam, kuris nuveždavo iki ten, kur pažadėdavo ;)

  • Jei visi mes Lietuvėlėje pasielgtume kaip Artūras: „…šiek tiek pinigų ir telefono numeriu- kad paskambintų …“ ir neatsuktume aplink save esantiems bėdoje nugaros ir padėtume tuom kuom galim, nereikėtų nei Anglijų, Islandijų ir etc. Ir nuoširdžiai linkiu kiekvienam iš mūsų sugebėti taip pasielgti tokioje situacijoje!
    Ir dar pagalvojau, va turbūt todėl mane ir traukia skaityti Artūro įrašus.

  • Whisker

    Na nezinau , nei isileisti i masina kazkoki nepazystama zmogu, nei paciam tranzuoti ir lipti i nepazystamu zmoniu transporta… labai jau nesaugu, tokiu budu galima sakyti visiskai patiki savo turta, gyvybe i neaisq kieno rankas. Man cia taspats, kas kviesti praeivius i savo namus pasisveciuot, todel suprantu tuos zmones, kurie neprisideda prie to.

  • Valdas

    gerbiamas Artūrai, jei tas vaikinukas Jums paskambintų, parašykite man. Gal ką nors sugalvosim. Turiu šiokią tokią patirtį ir gal būt net galimybių….
    Ir šiaip ačiū už šią temą. Suprantu ką norite pasakyti.

    • Roco

      Ponas Valdas. Bijau kad Artūras Jumi gali pasakyti, kad Jūsų sąmojis tik Jum pačiam juokingas.

      • Roco, tamsta man šiek tiek primenate A.Valinską. Jis irgi bando visada juoktis. Net tada, kai žiūrint į jį, jau net verkti norisi.

        • Roco

          Jūs pats garbusis Pone parašėte, kad nepaėmėte nei vardo nei tel. nr ar kokių kitų kontaktų nukentėjusiojo asmens. Beto aiškiai parašėte, kad nežinote ką darysite jeigu anas Jumi paskambins. Iš viso to išvada kad Jūs nesiruošėte gelbėti kitų ten galima vergaujančių žmonių. Juk tas nelaimėlis yra internatinis tai abejotina ar jis pats savarankiškai imtusi kokių žygių, beto Jūs per savo ryšius galėtumėte padėti daugiau.
          Kai mes su pono Valdu iškėleme šia problemą, jau žadate Valdui parašyti jeigu berniokas paskambins. O iš manęs tyčiojatės, nes aš pirmas atkreipiau dėmesį į Jūsų pradinį abejingumą. Bet gal dar pasikeisite, jeigu aišku paskambins berniokas.

          • Rytis I

            Roco, vienas pastebėjimas – tai, ką berniokas pasakojo, nebūtinai yra visiška tiesa arba absoliutus melas. Todėl kreiptis į teisėsaugą gali nebent pats nukentėjusysis, jam galima nebent padėti tai padaryti. Kaip manai, jei panaši tema apie vergiją ruošiama kokiam lryte, žurnalistas turi rašyti ar bėgti į komisariatą?

    • Valdai, būtinai.

  • Paulius

    Pagarba Jums, gerbiamas Artūrai, dėkui, kad suprantate atjautos vertingumą. Ne visada pritariu Jūsų išsakytoms pozicijoms, bet vertinu principingumą, kritinį mąstymą ir veiklaus kasdieniško herojizmo puoselėjimą.

  • TIMIS

    O kodel man primena ta atveji kai mes daktaram duodam uz tai ka jie ir taip turi atlikt?!

    • nerijus

      TIMI

      Tik tada, kai jie tai užsitarnauja…Jei gydant rodomas žmogiškumas, o ne laukiama „išmaldos“, tai tokį daktarą ir net negėda įvertinti, ir nebūtinai pinigine išraiška ;)

  • A.Z.

    Pirmas Račo įrašas, susijęs su realiu gyvenimu. Sveikinu.

  • Papasakoti gali bet kas ir bet ką. Tai yra absoliučios pagarbos vertas poelgis, tačiau aš tokiais atvejais paprašau parodyti bilietą ir pasą. Nieko asmeniško. Pasitikėjimas turi būti pagrįstas. Geriau, kad taip nereikėtų, bet tokie laikai, deja.

  • Rytis I

    Laikai kiti. O gal ir ne. Kuris tai mūsų klasikas romane dalinosi neišgalvotais įspūdžiais apie tranzu apkeliautą visą SSRS. Prie Lietuvos pasienio gi „sutranzuotas“ broliukas lietuvis po kelių kilometrų jį tiesiogine prasme išmetė iš kabinos, – nes teturėjo kelis rublius. Aišku, tai tik atskiras atvejis… Nors, tais ankstyvojo automobilizmo laikais mano tėvukas tėvukas irgi neatsisakydavo – „benzinui“ taip sakant. Iš pajūrio važiuojant dažnas atsidėkodavo unguriu. Gal pas mus tokios tradicijos, o gal tiesiog seniai nusistovėjo tokia praktika – atsidėkoti ne šnekomis, – materialiai?

  • wr

    Teko daug tranzuoti anksčiau – niekas pinigų neimdavo nei Lietuvoje, nei Rytų Europoje. Vakarų Europoje paprasčiausiai beveik niekas nestodavo (ypač prancūzai ir ispanai). Žinoma, kiekvienam savo patirtis, bet laikui bėgant, atsirado lietuvių įprotis reikalauti sumokėti už kelionę – jeigu sakydavau, kad neturiu (iš tikro neturėdavau), tai būdavo, kad išsodindavo vidury miškų (gerai, kad dar į galvą neteko gauti), arba bent padejuodavo, „ir ko jus, studentus, ten moko“? Jau senokai netranzavau, bet nesistebiu, kad toks klausimas vis dažnesnis. Juolab kad kažkokių gudruolių dėka atsirado facebook puslapis „pavešiu nuo taško Ū į tašką MŪ“. Visgi yra šalių, kur nieko nestebina tranzuotojai – Lenkija, Vengrija, Olandija, anksčiau – ir Lietuva. Išsigimsta lietuviai nuo per gero gyvenimo, kvaileliams užmaskuoto „krizės“ pavadinimu. Paskaitykite Marxą – kai vieniems krizė, kiti lobsta. Argi ne taip yra? Jei šiandien man blogai, vadinasi, kažkam labai gerai.

  • M

    Kazkuria vasara abidvi su drauge tranzavom i Klaipeda, i jazz festivali. Pagalvojom, kad butu smagiau- tranzuosim. Po kokios valandos sustojo masina, kurioj sedejo labai tvarkingai ir padoriai atrodantys vyras su moterim (tikriausiai sutuoktiniai, apie 40 metu abiems). Kai paklausem, ar paves, tai jie paklause „Ka uz tai duosit?“, o mes sakom:“Dideli ir grazu aciu“ ir labai draugiskai sypsojomes. O vyras atkirto :“siais laikais uz aciu nieks nieko nedaro“. Ir nuvaziavo :)

    • Skeptikas

      Reikėjo sakyti „tai kaip ir aną kartą galėsim važiuot į pakelės aikštelę paišdykauti“. Ot tai būtų jam buvę, jei su sutuoktine važiavo :)

  • vaidas

    viskas labai gražu, ką rašo autorius tinklalapio.
    Kai tranzuodavau studentaudamas, sakiau sau, kad pats sustosiu visada, kai turėsiu savo auto. Taip ir dariau iki tam tikro laiko. Iki tol, kol sužinojau, kad vairuotojas neša pilną atsakomybę už asmenį, kurį pasiėmė pavežti. Vairuotojas, paėmęs pakeleivį ir padaręs avariją, per kurią būtų sužalotas pakeleivis, privalo mokėti jam žalos atlyginimą, kompensaciją dėl prarasto darbingumo iki jo pensijos, o jie dar paprašys neturtinės žalos ir t. t. Per didelė atsakomybė, nežinau ar verta rizikuoti. Aš dar kartais rizikuoju, bet vis rečiau…

    • Vaidai, jūsų minimą problemą labai lengvai galima išspręsti. Kai draudžiate automobilį „kasko“ draudimu, tereikia apdrausti keleivį. Ir, žinoma, save. Nebrangu, bet ką gali žinoti…

      • nerijus

        Ne visi turi pinigų Kasko draudimui…
        Draudžiant automobilį Kasko, atskirai perkama ( kaip priedas ) keleivių draudimas. Kaina ( kokiai sumai apdrausti automobilių važiuojantys ), vėlgi, priklauso nuo perkančiojo finansinių galimybių…
        Įdomu, ką pasakytų teisininkai: jei pakeleivis pats stabdė ir savo noru sutiko įlipti automobilin?..

        p.s. žinau atvejį, kai žmogus sulaikė vagį savam kieme ( vogė kurą iš žemūkiotechnikos ). Jį uždarė vasarnamin. Iškvietė policiją. Praėjus kuriam laikui, vagilius, padavė į teismą jį savam kieme uždariusyjį už tai, kad šis suvaržė jo laisvę judėti…Absusrdas. Negaliu pasakyti, kaip baigėsi ši istorija…Teks pasidomėti…
        Gal kam teko girdėti?..

        • Per konstitucinę teisę tokį atvejį nagrinėjome. Jeigu per protingą laiko tarpą buvo iškviesta policija (tą pačią dieną), tai vagis kaltinti jį sugavusį žmogų negali.

          • nerijus

            Martynai

            Faktas įvyko, tik negaliu pasakyti kaip jis baigėsi. Teks pasidomėti.

      • vaidas

        Žinoma galima, bet man KASKO per brangu, todėl greičiausiai nepirksiu draudimo, kad galėčiau vežti kitus:)

  • Rimvydas

    Artūrai,

    skaitant šį rašinį negalėjai patiketi… :)
    prieš kokius du metus aš taip pat vežiau vaikinuką iš… Islandijos.

    Tiesa, jis važiavo iš Vilniaus į Rusnę. Atstumą nuo Vilniaus iki Žiežmarių stabdydamas pakeleivingas mašinas nukeliavo per beveik parą, niekas nestoja… Sustojus iškart pasakė, kad neturi pinigų susimokėti už kelionę.

    Vaikinukas su didele taše, smulkutis. Man taip pat pasakojo, kad 18 metų išėjo iš vaikų namų ir pažystamas pasiūlė psmetį padirbėt Islandijoje. Abu jie ten nuvyko, bet pažystamas išvažiavo po kelių menesių o jį paliko. Toliau Istorija tokia pati – dirbo statybose, „blogi“ lietuviai atiminejo pinigus ir vertė dirbti ir t.t. Kartą, sužinoję, kad ruošiasi pabėgti, sulaužė puirštus…

    – Is kur gavai pinigų bilietui?
    – Mano sesuo gyvena Olandijoj, tai ji internetu nupirko.
    – Bet kiek žinau nėra tiesioginio lėktuvo reiso iš Reikjaviko?
    – Taip nėra, skridau per Oslą…

    Mano bandymai įsitikinti ar tikrai pasakoja tiesą kaskart gaudavo tokį atsakymą, kad abejonių nekildavo.

    Pasakojo apie islandų kalbą, kad pradžioje atrodė „paukščių“ kalba, pasakui išmoko. Gal tikrai buvo toj Islandijoj?

    Vaikinukas sakė, kad vyksta į Rusnę. Ten, išėjus iš vaikų namų, valstybė skyrė kažkokį kambarėlį. Dirbti eis pas ūkininkus, kad ir už maistą. „Geriau Lietuvoj dirbsiu už maistą, nei Islandijoj vergausiu“.

    Graži istorija… Pavežiau toliau nei man reikėjo, iki degalinės, daviau simbolinius 20 litų… Palinkėjau sėkmės :)

    Atrodo, kad vaikinukas vis dar keliauja… ir sėkmės reikės :)

  • dustfree

    Blogai su autostopu.Gal 10 metų atgal pavežiau bobutę šalia Panevežio – buvo su pieno bidonėliais… pabaigos nepasakosiu. Vežti man žmona nebeleidžia. Prieš savitę stabtelėjau, nuo Žiežmarių į Kauną papuolė chroncius, ooops… matytas Kaišiadoryse. Smarvė, dumai su prakaitu, bet blaivas. Bandžiau kalbinti, visom įmanomom technologijom naudotis- jaunyste ir draugus, mergas ir šnapso vakarėlius prisiminti, kietas pasirodė ir nekalbus: negeriu, turiu butą, esu tvarkingas. Gal bijojo, kad sustosiu per lietų. Ir vėl praėjo noras vežti.

  • Majus

    Vakar teko užmesti akį į šią akciją, tai susidarė įspūdis, kad E.Mildažytė serga didybės manija arba ji absoliučiai viską daro viena. Pastoviai vis kartoja „AŠ“ „AŠ“ „AŠ“ „aš neįdėjau į reportažą“ „Aš padariau“ „Aš nuvykau“ „į mano suregtą akciją“ „aš tą ir aną“. Žinau asmeniškai, kad prie šio projekto dirba netokia ir maža komanda, tačiau pasiklausius gerb. Editos galima pagalvoti, kad ji viską daro pati ir filmuoja ir montuoja ir popierius tvarko ir tubūt dar šluoja.

  • bruno

    visada stengiuosi pavežti žmones. ypač iš Vilniaus rajono miestelių, pro kuriuos dažnai važiuoju. tiesa, kai važiuoju vienas, stengiuosi atsirinkti pagal išvaizdą – nenoriu kad automobilis „kvepėtų“ dar savaitę po to. važiuojant kur toliau – sakau atvirai – jei esu vienas ar su vaikais, niekada nestoju. jei su draugu ar draugais – beveik visada. nes ne visada įlipęs žmogus yra malonus ir taikus. deja.

  • A.G.

    Pažįstamą žmogų (moterį) pernai atsiviliojo į Norvegiją, vienkiemyje, prie fiordo, lietuvė, ištekėjusi už norvego. Prižiūrėti jos ir jo vaikus.
    Bet apgavo.
    Išlaikė tai visą sutartą laiką, tris mėn., bet praktiškai pusbadžiu. O mokėjo beveik 50 proc. mažiau, nei už tokį darbą dabar yra mokama Lietuvoje.
    Žinoma, ne visi tokie lietuviai.
    Bet prieš tris metus, kai sutikau Norvegijoje pas norvegą ūkininką dirbančias lietuves, – pasigyrė karališku, tuo metu Lietuvoje nesuvokiamo dydžio uždarbiu.
    Visko yra visur, – tad, gal būt, ir su lietuviais.
    Žinant, kad pirmieji išvyko iš mūsų šalies miestelių banditai, žinoma, blogai buvo tam, kuris su jais susitiko užsieniuose.

  • a

    gera istorija,ne ziniu istorija,istorija apie tikrus zmones ir tikra gyvenima,vercia susimastyti,ir sirdi truputi suspaudzia,pagalvojau kad pas mane dar viskas gerai.O kazkas gal sala taip ant trasos po lietum.

  • Dalius M.

    Hmmm, nustebau pamatęs šitą įrašą. Nes balandžio 3 dieną vienas kolega Facebooke parašė va taip:

    „… … susidūrė su moderniąja vergvaldyste. Pavežė tranzuotą. Vaikinukas trečią parą iš Rygos į Visaginą tranzuoja. Prieš ketverius metus draugas jį pardavė lietuviams Islandijoje, kurie įdarbino lietuvį „prie statybų“ už 400 lt/men. Prieš kelias dienas lietuviui pavyko iškaulyti islando bilieto į lėktuvą ir pabėgti į Lietuvą…“

  • sataniuga

    Šiaip galima rašyti ir apie blogus darbus. Račas parašė štai apie gerą. Šiurpu? Galbūt, bet prisiminęs kaip sykį tranzavome trise tuščiam kely vakarėjant,o paskui sustojo apynaujė Niva ir visus paėmė… Pats dabar šventai imu tranzuotojus.

  • Paulius

    Gal tai sutapimas, tačiau labai jau panašią istoriją bandė man regzti paimtas pakeleivis, tik vyko jis pas sesę į Estiją (ten ištekėjo). Ganėtinai smirdėjo (nesupratau odekolonu ar purvu). Nupirkau jam valgyti (pats pasiūliau), pinigų nesiūliau. Turbūt kad daug tokių kaip aš, tai apie Estijas nebesapalioja :)

  • ^..^

    Na na? Darosi idomu. Gal ir daugiau atsiras tokių, kas pavežė „vaikinuką iš Islandijos“?

    Kiek yra tekę pavežėti tranzuojančius, tai po paskutinio atvejo prapuolė noras. Vyrukas buvo lyg ir tvarkingas, kalbus, keliavo link Vilniaus. Bet kai pravėrė burną, ir kai pradėjo pasakoti, ką veikia, ko nori ir pan…. Žodžiu, gyveno kaime, bet dirbti tingi – per daug atsakomybės. Ir su kolektyvu jam nepatinka. Dabar sugalvojo, kad jam į Vilniu reikia, ir norėtų „įsidarbinti“, tik nežino kur. Jo svajonė – tai dirbti prie „lėšų“, o paprašytas paaiškinti, kas tai yra, išdrožė: „na, prie lėšų skirstymo, prie valdžios“.
    Išleidau jį prie Seimo.

    O „vaikinuko iš Islandijos“ atvejis, kadangi yra besikartojantis ir jau ne vienas tokį vaikinuką pavežė, tai gali būti, kad tai tik gudrus smulkaus sukčiavimo atvejis. Kas paveža, kas dar iš gailesčio 20LT numeta, gal kas ir pavalgydina. Galų gale tai tam tikra romantika – niekada nežinai kur būsi kitą dieną, ką sutiksi, o ir smegeninę pasukti reikia, kad neprikalbėtum nesmonių. O „geradaris“ už tai gauna moralinį pasitenkinimą už neva „gerą darbą“.

    Nebūčiau toks ciniškas, jei nebūtų tekę susidurti su dar įmantresniais ir įtikinamesniais elgetavimo variantais Indijoje. Mūsuose – tai tik gėlytės to kūribingo elgetavimo.

    • „Dabar sugalvojo, kad jam į Vilniu reikia, ir norėtų “įsidarbinti”, tik nežino kur. Jo svajonė – tai dirbti prie “lėšų”, o paprašytas paaiškinti, kas tai yra, išdrožė: “na, prie lėšų skirstymo, prie valdžios”.
      Išleidau jį prie Seimo.“

      :)))

    • > Jo svajonė – tai dirbti prie “lėšų”, o paprašytas paaiškinti, kas tai yra, išdrožė: “na, prie lėšų skirstymo, prie valdžios”. Išleidau jį prie Seimo.

      Šitas pilietis toli eis. Jam tereikia įstoti į tinkamą partiją, susirasti kam atstovauti, įvaldyti keletą standartinių formuluočių, išmokti kalbėti nuo bačkos bei prieš kameras. Po metų kitų jis jau atsidurs partijos sąrašuose. Ir tada „dvaro intrigų“ metodu beliks susiorganizuoti šiltą postą „prie lėšų skirstymo“.

      Aš manau, kad didelė dalis valdžioje esančiųjų yra iš tų, kurie turėjo tą pačią svajonę: dirbti „prie lėšų skirstymo“. Ir padarys viską, kad išliktų poste pučiant bet kokiems vėjams.

      • ^..^

        Taigi ponas įvardinote vieną iš pamatinių blogybių dabartinėje Lietuvoje: rinkimus pagal sąrašus :)

        Reiktų ko gero labai nedaug, o padaryti tik keletą pakeitimų rinkimų įstatyme:
        a) panaikinti partinius sąrašus, į Seimą renkami partiniai ir nepartiniai asmenys, kurie pagal partinę priklausomybę automatiškai patenka į atitinkamą frakciją. Seime būtų po frakciją kiekvienai partijai/judėjimui + frakcija nepartiniams. Nepartiniai taip pat galėtų prisidėti prie kurios nors partinės frakcijos.
        b) pakeitus partiją ar frakciją (nepartinių narių atveju) netenkama Seimo nario mandato, nes partinė priklausomybė yra svarbi priežastis rinkėjui padaryti vienokį ar kitokį pasirinkimą. Tokiu atveju renkamas naujas narys likusiai kadencijai.
        c) tas pats asmuo negali būti renkamas į Seimą daugiau nei du kartus iš eilės.
        d) vienu metu perrenkama tik 1/3 ar 1/4 Seimo, taip turėtume ne vienus „didelius rinkimus“ kas ketverius metus, o keletą „mažų rinkimų“ kasmet. Kad nebūtų sumaišties, tai pvz. Klaipėda rinktų savo atstovus 2010m., Šiauliai 2011m., Vilnius 2012m. ir t.t. Tai sumažintų svarstyklių efektą, kai smarkiai laimėjusi partija pradeda nebesiskaityti su kitais ir kartu ir neleistų užmigti ant laurų trims metams
        iki kitos kampanijos pradžios.

        Tik nelabai įsivaizduoju, kaip tokius pataisymus priimtų pats Seimas :)

        • mdxacuk

          Dar tik papildyčiau jūsų tobulą sistemą, kad balsuojama SMSais arba knopkėm „Delfyje“.

          • oneguy

            Tarp kitko, visai geros idėjos. O replika apie balsavimą sms’ais, tai tokio lygio, kaip kai išeina seimo narys kuris 2 pirštais prie kompiuterio spausdina ir aiškina, kad negalima užtikrinti saugaus balsavimo internetu ir kad jo nereikia.

          • ^..^

            Jūs beviltiškai atsilikęs ir toliau Lietuvos nematote.
            Kokie dar SMSai, Delfiai? Pasižiūrėkite plačiau į pasaulį, kas populiaru kitur. balsavimas būtų tik per Twitterį ir Facebooką :)

  • A.G.

    Kai kas čia stebisi, kad va paveža, dar 20 Lt pamėtėja…
    O juk Vakarų Europoje, studentą – keliautoją autostopu, iš Rusijos okupuotų kraštų, tuoj po 1990 m., – labai dažnai vakarietis atvežęs į miestą nuvesdavo į restoraną, o po to ir į savo namus ar viešbutį nakvynei, už kurį sumokėdavo… ir laikė tai normaliu jam reiškiniu.
    Gal kol rytiečiai buvo jiems egzotika, t.y. kol neišgarsėjo atvirkščiai, – kaip blogiečiai.
    Matyt dabar mūsų žmonės taip elgiasi, tik jau ne visi kaip tuomet ten, bet štai blogo šeimininkas, o gal dar vienas kitas.
    O jei tokie pasivažinėtojai pasakoja „legendą“, mažai ką keičia, – nes juk kitokiam atvejui, mūsų tautietis (matyt tie tranzuotojai jaučia) dar nėra „nesubrandintas“… svarbu, kad tas (tokie) keliautojai nebūtų iš po kokių vagysčių ar dar kitų negerų darbų… nors nelabai tai tikėtina, anie kokį kibiriuką vis turi (bent juodam darbui „pasiskolinę“).
    Buvo ir man vienas įdomus atvejis, kaip tik pavėžėjant nuo Panevėžio patiltės, prasidedančioje autostradoje, bet tai kiek kitokio pobūdžio nuotykis.

  • mdxacuk

    Po konservatorių naktinio mokesčių perversmo ir PSD aferos Lietuvą užplūdo dešimtys tūkstančių valdžios nuskurdintų bėdžių. Gerai dar, kad atsiranda artimo nelaimei jautrių žmonių. Aš irgi dažnai gaunu SMSus „Mamyte, padėk, patekau į bėdą“. Dažniausiai perduodavau „Bėdų turgui“, nuo šiol persiųsiu p. Račui.

  • istorija

    mano tevams buvo atsitikusi panasi istorija.
    Vaziuoja is kaimo ziuri kazkas viduryje kelio, pradejo stabdyti o ten pasirodo mergaite ant keliu klupo. Vos spejo sustabdyti, perpyke islipo is masinos pradejo ja barti ka ji cia sugalvojo, o ji visai be jegu, sumusta, apsiverkusi, visiskai apatiska.
    Jie inese ja i masina vaziuoja toliau, ji paskui atsikvosejo, pradejo pasakoti. pasirodo kad ja vaikinas is vaziuojancios masinos isstume, kad jos tevai alhoholikai, ir varo ja is namu, kad ji gyvena vaiku namuose. Sako niekam jos nereikia…tai ir laukia kol kas pervaziuos. ir negali paguosti, nes is tikruju taip ir atrodo. Is valsybes gauna kazkokia pasalpa mokslams, bet ja tevai pasiima. Noretu mokytis kazkur kaune gelininkystes… Nezinojo mano tevai, nei kur ja vezti, nei, ka su ja daryti. Mergaite sako vezkite pas tevus, tai nuveze ikiso 100 lt. (ji juos suko suko rankytese), liepe paslepti ir tevams nerodyti. Mano tevai patikejo visa istorija, net nemirkteleje. o pasirodo yra institucijos padedancios tokiems vaikams/paaugliams is gatves, savanoriskais pagrindais zmones dirba, bet velgi nebezinau pavadinimu..

  • J. naivusis

    Šis tekstas gal geriausias ir net ne šįmet. Maloniai nustebino tikras nuoširdumas teksto pabaigoje. Ačiū.

  • Skeptikas

    Įtariu, tamstą greičiausiai tiesiog išdūrė. Bent jau man kartą panašiai buvo. Pavežiau nuo Grigiškių iki Kauno. Sakė, kad į Birštoną važiuoja. O jau tokias graudžias istorijas pasakojo – nors imk ir apsiverk. Kelis kart, bet neįkyriai užsiminė, kad pinigų visai neturi, valgyti nori ir pan. Nedaviau. Ir gerai padariau, nes grįždamas už keleto valandų pamačiau ties Rumšiškėm stabdantį link Vilniaus važiuojančias mašinas. Še tau ir Birštonas. Įdomu. Sustojau. Priėjo, atpažino, apsisuko ir nupėdino šalin. Štai taip. Taip kad pavežti pavežu, bet pinigų niekada neduodu.

  • 1979tomas

    Gal ir sutapimas bet, labai atitinka mano pavezto keleivio istorija.tik siek tiek kiti faktai.buvo sausio menuo 2010.vaziavau is rygos i kauna.prie kedainiu paemiau pakeleivi.jo pasakota istorija labai panasi.tik buvo tokie skirtumai.jo keliones tikslas Varena esa ten turejo kazkoki buta ir kad is Islandijos istruko padedamas sesers, esa ji nupirko bilieta i Riga.paveziau as ji i Kauna ir daviau pinigu.visa laika abejojau ar jis tiesa sake. Dabar panasu kad melavo. Man jis paliko narkomano ispudi. Tik kadangi buvo saltas ora tai pamaniau kad , tikrai susales.todel prastai atrode. Tebunie koks jis bebutu bent jau nuveziau i miesta, nepalikau pakeleje