„Leo LT“ požiūris į Lietuvos aukštąjį mokslą: geriau nereikia

Skaitinėjau šeštdienio „Lietuvos ryto“ klasifikuotų skelbimų puslapį. Labai smagus užsiėmimas, visokių įdomių dalykų gali rasti: kokios užsienio bendrovės ketna ateiti į Lietuvą, kas iį vietinių ketina plėstis. Vis dar veža dirbti į Didžiąją Britaniją (net kalbos nereikia mokėti), o Lietuvoje, atrodo, populiarėja egzotinio masažo salonai (gal įtampai dėl krizės nuraminti:)

Tarp visų kitų skelbiasi ir LEO LT. Ieško vyresniojo teisininko, kuris atstovautų Leo LT Lietuvoje ir užsienyje, identifikuotų ir valdytų teisinio pobūdžio rizikas, reprezentuotų LEO LT santykiuose su valstybės institucijomis, koordinuotų kitų LEO LT teisininkų darbą.

Pretendentai turėtų mokėti lietuvių, rusų ir anglų kalbas, išmanti Lietuvos ir atitinkamą ES teisę (ypač energetikos, finansų, įmonių ir – sic!!! – ginčų sprendimų).

Norintys dirbti LEO LT taip pat turėtų būti baigę teisę. Tačiau geriau būtų, jei mokslinį laipsnį jį būtų gavę ne Lietuvoje (angliškai tai skamba taip: „degree obtained in foreign university would be an advantage“)

Paskaičiau du kartus ir nesupratau.

Kodėl valstybės, tai yra, visų mūsų, kontroliuojama bendrovė (na, bent jau G.Kirkilas taip mums visada sakė) diskriminuoja Lietuvos aukštojo mokslo sistemą?

Kodėl Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie teisės studijas baigė Vilniaus Universitete, M.Riomerio universtete ar kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės kontroliuojamos bendrovės iš karto pripažįstami blogesniais, nei tie, kurie mokėsi Varšuvoje, Kopenhagoje, Londone ar Madride?

Juk tai iš esmės reiškia, kad valstybė neskatina Lietuvos piliečių mokytis Lietuvoje ir pati siūlo jiems vykti studijuoti į užsienį. Kad grįžę galėtų įsidarbinti Lietuvoje.

Šiek tiek keistokas požiūris į valstybę ir aukštąjį mokslą.

Dar keisčiau turint galvoje tai, kad LEO LT stebėtojų tarybai vadovas yra J.Niedvaras, iki atėjimo į „liūtuką“, vadovavęs Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklai (TVM). Pastarąją, beje, gausiai rėmia VP grupė, o šios vienas pagrindinių akcininkų N.Numavičius yra ir TVM tarybos pirmininkas.

Suprask – patys žinome, kad studijos Lietuvoje nieko vertos, todėl kai mums patiems reikia specialistų, ieškome studijavusių ne Lietuvoje…

Beje, gal net ne tik studijavusių ne Lietuvoje, bet apskritai ne lietuvių.

Nes visas LEO LT skelbimas yra anglų kalba. Bene vienintelis tarp visų klasifikuotų skelbimų, jei skaičiuosime tik Lietuvos bendroves. O LEO LT juk vis dar yra Lietuvos bendrovė, ar ne?

Suprantu, kad visa tai smulkmenos, palyginti su visa LEO LT afera, tačiau nuo smulkmenų juk viskas ir prasideda.

P.S. „Lietuvos ryto“ šeštadienio numeryje yra ir dar vienas labai įdomus skelbimas. VŠĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ieško Ambasadorių programos vadovo.

Reikalavimai ne ypatingi: aukštasis išsilavinimas, ne mažesnė nei trejų metų darbo patirtis ryšių su visuomene ar reklamos srityje, anglų ir rusų kalbos ir dar šis bei tas.

Net kilo noras pabandyti.

Juk skamba tai labai išdidžiai:)

Ypač kai tarp Amabasadorių tokie vardai kaip V.Pavilionienė, A.Bumblauskas, L.Donskis, A.Mamontovas…

(15 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Arturai,

    Butu labai idomi jusu nuomone/postas o gi apie super naujaji-jaunaji Kubiliaus patareja, kuris net dirbo Barclays specialistu :) Jau isivaizduoju kokiu „specialistu“ gali patapti tokio dydzio imoneje kai tau 26 meteliai. Cia tik post sovieticus erdveje jaunieji prasisiekeliai ar teveliu prakisti padaro karjeras, o vakaruose stebuklu nebuna. Nebent tu genijus, o si persona anaiptol proteliu niekada neblizgejo. Ir kodel apie tai nutylima? Nes jei jau tokie super wow „specialistai“ prades patarineti… Kirkilas pasirodys tiesiog kaip sventasis.

    “Mano naujasis patarėjas Mykolas Majauskas (buvęs Jungtinės Karalystės investicinio banko „Barclays Capital“ kylančių kapitalo rinkų specialistas, – VZ.LT) bandys susisiekti su „Barclays“ banko vadovybe. Kalbėsime su tais bankininkais, kurie užsiima skolinimu besivystančioms rinkoms, kurioms priklauso ir Lietuva … “ sakė p. Kubilius.

  • Anonimas

    Gerbiamas Artūrai,

    nemanote, jog tai tik įrodo LEO LT profesionalumą? Jie neapsimetinėja, jog Lietuvoje galima įgyti gerą išsilavinimą (dabar galvoju, jog ISM jau visai arti „vakarietiško“ pagal išsilavinimo kokybę…), o eina pagal faktą ir ieško geriausio sprendimo. Ir pritariu jiems. Jie kuria aukščiausio lygio bendrovę, tad reikia ir žmonių su geru išsilavinimu, be to, žmonės, įgiję išsilavinimą Vakaruose, galbūt bus šiek tiek pozytivesni ir platesnio akiračio, nes bus pagyvenę visuomenėje, kur gyvenama teigiamom emocijomis, o ne neigiamomis?

    Tiesa, dar vieną įdomų dalyką pastebėjau: visi, kurie gina VU ar kitą lietuvišką universitetą (ypač VU, kuris net nuo kitų lietuviškų universitetų atsiliko per mylią), yra jį ir baigę. Gi tie, kurie matę šiek tiek daugiau, kalba visai kitaip. Tai galbūt išties reikėtų kelti ne problemą tame, jog LEO LT ieško gerų darbuotojų, o tame, jog Lietuvos universitetai nieko jiems negali pasiūlyti?

    O aš tai seniausiai kalbu apie nerealiai paprastą modelį: privatizuoti universitetus ir tada subsidijuoti jų verslus pagal „studento krepšelio“ principą, didesnes subsidijas skiriant labiau reikalingoms profesijoms. Tai, o ne dabar esantis absurdas, yra ekonomiškai motyvuojanti ir tobulėti skatinanti sistema.

  • Ta pačia logika vadovaujantis, Artūrai, galiu patarti vietoje kokio Primitivo de Maduria pereiti prie Anykščių vyno produkcijos, jeigu kiltų dilema tarp Iberico Belota Extra ir lietuviško kumpio, rinktis tik pastarąjį, kontoroje pastatyti tik lietuviškus kompiuterius ir vaikščioti vien į Puipos filmus.

  • Anonimas

    Na zinia, jog dauguma mokslo emigrantu yra geriausi Lietuvos protai, todel antrindamas pries tai komentavusiems irgi manau, jog pirmenybes skyrimas uzsienio universiteto absolventui, nieko blogo. Gal nors vienas nutekejes protas partekes.

  • Anonimas

    Mane labiau sunervino anglu kalbos klaida skelbime :)

  • Anonimas

    Aidai,
    Ta pati logika čia negalioja, nes darbuotojų ieško valstybinė įmonė, kuri akivaizdžiai paniekino Lietuvos aukštąjį mokslą. Tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo kokybė stipriai atsilieka nuo daugelio užsienio šalių – tiesa. Tačiau konkursuose visiems turi būti vienodos sąlygos, nes žmogaus kompetencija tik dalinai priklauso nuo mokymosi įstaigos. Didžiausią įtaką turi žinių troškimas, siekis tobulėti ir patirtis.

  • Anonimas

    Justinas M. rašo:
    nemanote, jog tai tik įrodo LEO LT profesionalumą? Jie neapsimetinėja, jog Lietuvoje galima įgyti gerą išsilavinimą (dabar galvoju, jog ISM jau visai arti “vakarietiško” pagal išsilavinimo kokybę…), o eina pagal faktą ir ieško geriausio sprendimo. Ir pritariu jiems. Jie kuria aukščiausio lygio bendrovę, tad reikia ir žmonių su geru išsilavinimu, be to, žmonės, įgiję išsilavinimą Vakaruose, galbūt bus šiek tiek pozytivesni ir platesnio akiračio, nes bus pagyvenę visuomenėje, kur gyvenama teigiamom emocijomis, o ne neigiamomis?
    ———— ——–

    Hi :)
    Na, čia jau kaip pažiūrėsi… turbūt čia viršūnė galimo parodijavimo apie pačio minimą išsilavinimą, profesionalumą gal ir užsieninį etc., būtų keletą kartų ant dienų girdėta frazė (per tv) iš leoninio lūpų, maždaug: vartotojai vis tiek turės padengti mūsų nuostolius (čia apie elektros kainas)…
    Viskas lyg ir čiki čia … aiški sąvoka tiek ekonomiškai, tiek teisiškai ir iš galingojo burnytės…
    Ale net toks lygis turi teisinį, loginį dvokutį, nes visgi pakonkretinus, kalba eina apie pelno nuostolius, ne apie gamybos etc. O kaip žinia pelno nuostolio nuostata gali būti ir absoliučiai visada, nes bet kuriuo atveju galima teigti, kad pelnas galėtų būti dar didesnis… tad beleka ir belekada galima perkelti ant vartotojo..:)

    Net marsietiškas išsilavinimas yra zuikio dainos, jei kažkas negerai su morale ir etika..:))

  • Valentinai,
    sąlygos ir yra vienodos. Tik nurodyta, kad “degree obtained in foreign university would be an advantage”. Nepasakyta, kad „applications from local graduates will not be considered“ :)
    „Didžiausią įtaką turi žinių troškimas, siekis tobulėti ir patirtis“ – visiškai sutinku, tačiau žinių troškimas ir siekis tobulėti yra sunkiai CV įvardijami aiškiai atpažįstamais orientyrais, o koks MBA iš U-Penn ar Harvardo – pakankamai suprantamas kaip būtent toks orientyras.

  • Anonimas

    Kaip ten bebūtų, sumauta kompanija tas „mūsų“ Leo.
    Žmones keičia kaip vienkartines pirštines, RST, LE sėdi vp samdiniai.
    Smagu, tik, kad iki VP atėjimo į energetiką, apie ją viešai iš vis nediskutavome, kas, kaip ir kodėl vyko plačioji visuomenė nežinojo. O dabar, thanks to VP guys, narstom ir narstysim viską po kruopelytę:))) Žinau, kad nelabai darosi skanus jiems tas Leo kąsnelis…

  • Anonimas

    Arturai,

    –„Juk tai iš esmės reiškia, kad valstybė neskatina Lietuvos piliečių mokytis Lietuvoje ir pati siūlo jiems vykti studijuoti į užsienį. Kad grįžę galėtų įsidarbinti Lietuvoje.“

    Nesupratau – tu esi pries ziniu importa? Svietimo nereformuosi per metus (ar penkiolika, kaip patirtis rodo), o ziniu reikia dabar – kas belieka?

  • Anonimas

    Neskaičiau skelbimo, o kartais jie ne baudžiamosios teisės specialisto ieško? O vertėtų…

  • Mielas Aidai, na niekaip negaliu su Tavimi sutikti. Taip, yra dalykų, kurių kokybė iš anksto žinoma dėl jų vardo, taip sakant prekės ženklo. Tai galima pasakyti apie televizorius, automobilius, kompiuterius, rūbus ir t.t. Tiesa, ir tai yra šiek tiek subjektyvu, nes kartais tiesiog lemia prisirišimas prie prekės ženklo arba subjektyvus grožio ir vertės suvokimas. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, jog man patinka „Camel“ drabužiai ir „Subaru“ automobiliai, bet tai anaiptol nereiškia, kad jie yra geriausi:)

    Tavo pastaba apie vynus, kumpius ir Puipos filmus visiškai ne į tema. Nes, pavyzdžiui, mano senelio darytiems kumpiams jokie Iberico Belota Extra nė iš tolo neprilygsta, Stumbro „Žalio devynerios“ man yra vienas iš skaniausių gėrimų. O O.Koršunovo spektakliai man visiškai nepatinka:)

    Tau gal pasirodys, kad aš neturiu skonio, bet skonis subjektyvus dalykas: vieni renkasi pagal receptorius (uodžia, skanauja), o kitiems – pakanka etkečių ar kokiame nors snobų žurnale perskaitytos recenzijos.

    Taigi, logikos čia nėra, Aidai, ir negali būti.

    Bet grįžtant prie LEO LT skelbimo – jis iš karti sako, kad lietuvis, baigęs mokslus Lietuvoje yra iš anksto žinomai blogesnis, nei lietuvis, baigęs mokslus ne Lietuvoje (nes pastarajam bus teikiamas prioritetas). Taigi Leo LT renkasi kaip tie snobai -pagal etiketes, o ne pagal tikrąsias savybes.

    Tai ir norėjau pasakyti.

    Ir atkreipiau dėmesį, kad tai daro valstybė, nes būtent ji kontroliuoja LEO LT.

    Jei LEO LT būtų kontroliuojama VP grupės, tai gal dar ir būtų suprantama – savo pinigais gali durniuoti. Bet dabar – tai daroma ir už mano pinigus, ir man tai nepatinka:)

  • Anonimas

    Arturai, subtilus skirtumas – ne valstybe tai daro, o akcine bendrove, kurios kontrolini akciju paketa valdo valstybe, o vadovai net pagal istatyma privalo ziureti bendroves interesu (o ne valstybes).

  • Anonimas

    Aidai,
    Iš esmės Artūras atsakė į jūsų komentarą. Pridursiu nuo savęs tik štai ką: jei kas nors paskelbtų darbo skelbimą, kuriame būtų parašyta: „moterys turi pranašumą“ būtų palaikyta, kad tai diskriminacija. Manau tokia pati logika turėtų galioti ir Leo.lt skelbimo atžvilgiu.

  • Artūrai, nelyginkim nelyginamų dalykų. Tavo senelio daryti kumpiai, kad ir kokie jie skanūs bebūtų, nėra masiniam vartotojui prieinamas produktas. Aš gi lyginu tai, iš ko vartotojas gali rinktis. Pagal ką – subjektyvią vartojimo patirtį, recenzijas, reklamą, draugų pasakojimus arba snobizmą – čia jau jo makaulės, skonio ir kišeniaus reikalas.
    Lygiai kaip ir kontora, ieškanti teisininko, nustato vakansijos reikalavimus pagal savo suvokimą. Jeigu, jų manymu, Ph.D iš gerą vardą turinčios teisės mokyklos yra svaresnis kriterijus nei tėvyninės alma mater Ph.D, man belieka pasakyti, kad taip mano absoliuti dauguma planetos. Jeigu, jų manymu, diplomas iš kokio Port-au-Prince tonton-makutų teisės technikumo yra vertesnis už VU ar MRU, man beliktų pasakyti, jog tai nesąmonė. Bet juk neįrašysi į skelbimą „a degree from a law school listed in QS world university rankings“. Tada jau suvis akademiniu snobizmu apkaltins :)
    Po galais, juk visa toji etikečių, laipsnių ir t.t. hierarchija įvesta tik tam, kad būtų lengviau orientuotis informacijos pelkėje ir priimti sprendimus. Ir protingam žmgui ji yra tik vienas iš daugelio sprendimų priėmimo proceso komponentų. Durniui, žinoma, ji gali likti vienintele. Tačiau tam reikia palaukti vien ja pagrįsto durno sprendimo :)
    O tada jau mojuoti ištiesintais dalgiais ir kamšyti krūtinėmis ambrazūras :)
    Todėl nesiimkime daryti gilių išvadų iš vieno skelbimo, juoba, kaip kad sakė Šarūnas Skyrius, tame skelbime yra daug labiau į akis krintančių įgriovų. Kad ir anglų kalba… Nors čia irgi galima pasakyti, kad kabinėjamės it snobai, gi kokis skirtumas, koks prielinksnis ar artikelis pavartotas, svarbu kad žmogus suprastų, apie ką šneka :)

  • Anonimas

    Aidai,
    Čiai lygiai tas pats kas klausti, kuris alus geresnis Calsberg ar Švyturys. Calsbergas turi vardą Europoje, bet tai nereiškia, kad jis yra geresnis už Švytrį, Utenos alų ar Kalnapilį.

    Kuom prancūziškas vynas geresnis už Ispaniskšą? Tik tiek, kad prancūziškas vynas turi per ilgus metus suformuotą vardą, didelius vynuogynų laukus ir panašiai, bet iš esmės pagaminimo produkcija beveik niekuom nesiskiria.

    Kuom geresnis žmogus, kuris tarkim baigė Anglijos universitetą ir Vilniaus universitetą?

    Tik tuom, kad jis baigė Anglijos universitetą. Jau iš anksto nusprendžiama, nors ir jokio konkurso nebuvo.

  • Anonimas

    Calsberg ar Svyturys – cia skonio reikalas. Aisku galima ir universitetus vertinti, pagal pastatu grazuma ar patalpu kvapo lengvuma. Taciau teigti, kad tarp VU ir Harvardo, Oxfordo, LSE etc. nera jokio skirtumo, vertinant paruosimo kokybe, tai jau tikrai daugiau nei naivu.

  • O gal reiktu paziureti siek tiek kitaip?

    va kiek spauda kazkur rase, gincai del Leo Lt butu nagrinejami uzdarame stokholmo (berods) arbitraze.

    Gal jie is anksto tam ruosiasi? naturalu, kad tokiu atveju teisininkas, ismanantis tarptautini arbitraza, turetu privaluma.

  • Anonimas

    Paimkim JAV, GB miestą (kaimą), turintį 3 mljn. gyventojų ir iš jų užpildykime Harvardo, Oxfordo, LSE etc. universitetus ir pažiūrėsime rezultatus. Apie ką ginčai, ponai?! :)

  • Anonimas

    Sakyčiau čia ir amžiaus apribojimas būtų. Užsienyje baigti mokslus(bakalauro studijas) buvo galima vėliausiai prieš 12 metų. Rusai išėjo tik prieš 16 metų. Tuo metu mes faktiškai dar tebebuvome SSRS piliečiais (pagal pasą). Aišku, anksčiau buvo galima baigti Baku arba Jerevano universitetą, kas šiandien yra užsienis.
    Nesu jaunas, todėl galiu pasakyti iš patirties, kad žmogaus protas yra prigimtinė savybė ir joks universiteto diplomas jo neatstos. Kažin ar LEO ieško analogiško veikėjo kaip ponas Kembridžas iš Humanos, nors pagal išsilavinimą jis būtų kaip tik.

  • Anonimas

    ko vertas Aukštojo diplomas,kai jis vos vos vos …ir dar kartą vos baigtas?
    ketvertais ir tėvelių pinigais(supraskit-kyšiais)

    juokingiausia ir graudu,kad paskum atsiranda reikalavimas,tarkim:reikalningas žmogus užimti seniūno vietą,aukštasis -privalomas.
    jei tas aukštasis nupirktas?
    arba baigtas – „miegant“
    tai ko vertas tas aukštasis ir ar gali jis vadovauti?
    kitas 12 klasių baigęs būna protingesnis…
    o tuo labiau jei ,tarkim, baigtas koks nors biologijos ar kt. mokslas?
    ar jis turės gebėjimą vadovauti?
    vienetai
    reikia reformų,kad aukštasis atspindėtų specialybę,kad nereikėtų mokytis to,kas nereikalinga…
    palikti tik pagrindines aukštasiąs pvz.: VGTU, KTU, VPU ir pan…
    dabar,įstoja 400 mokinių,kurių per 4 metus lieka toje specialybėje tik 20..?
    ir iš tų tik kokie 2 tikrai eis dirbti apgal specialybę.
    kam valstybei bereikalingos lėšos?
    lai mokosi privačiuose.
    mokytis mokytis ir dar kartą…kyšiai kyšiai

  • Anonimas

    Kodėl gi LEO.lt negalėtų pasamdyti kokio nors Lietuvoje reziduojančio Jeilio universiteto (garbės) profesoriaus arba Rusijos Imperijos kunigaikštienės? Juk svarbu ne diplomai, o ryšiai su WIP (very very important persons)…
    … o lietuviškas universiteto diplomas mūsų krašte kotiruojamas, ko gero, tik dėl galimybės patekti valstybės tarnybon. Bet gi fundamentaliųjų tiriamųjų mokslų (fizikos, chemijos etc.) universitetinės sudijos Lietuvoje apskritai turi neaiškias perspektyvas, nes nesimato, kur mūsų ašarų pakalnėje jas panaudoti, nekalbant apie galimybę tobulėti…

  • Anonimas

    Artūrai,

    o Lietuvos universitetuose galima gauti imanymą „english law“

  • Giedriau, negaliu atsakyti į Tavo klausimą, nes nežinau visų Lietuvoje dėstomų teisės studijų programų. Tačiau jei LEO reikėjo būtent „English law“ specialistų, tai galima nurodyti darbo skelbime kaip vieną iš reikalavimų. Gal, pavyzdžiui, atsiras VU auklėtinis, kuris privačiai mokėsi „English law“ arba atliko pusmečio praktiką kokioje nors labai geroje Londono advokatų kontoroje:)

  • Anonimas

    jei tai butu privati kompanija, tai ju reikalas, tik zinoma, jei nepazeistu lygiu lyciu galimybiu, amziaus, tautybes ir panasiai.
    taciau tai yra valstybine (valstybes valdoma) ir is mokesciu moketoju islaikoma monopoline kompanija, ir jai taikomi viesuju pinigu valdymo principai, kuriu vienas yra nediskrinimavimas kilmes atzvilgiu. jei nori pasiekti kokybes, tai kelk kokybinius reikalavimus, o ne kilmes ar markes. tad siuo atveju, vien tai, kad ne lietuvoje igytas diplomas duoda pranasuma, jau yra diskrinimacija kilmes atzvilgiu. nors Aidas irgi teisus, juk kokio nors Mozambiko diplomas taip pat yra ‘foreign’, tad kaip cia leo turetu suktis, irgi nezinia :)))
    problema, kuria kelia Arturas yra aiski – leo lt, budama valstybine imone (valdoma valstybes) elgiasi kaip privati imone. siandien tai liecia teisininko parinkima, rytoj palies pelnus, mokescius, bendra lietuvos interesa etc. ir tada jie ir toliau elgsis ne kaip geriau valstybei, t.y. mums, bet kaip sau, t.y. keliems prviatiems asmenims ‘is po nemencines plento’ :))) o tai Arturui, man ir, manau, daugeliui kitu, tikrai nera priimtina…

  • Anonimas

    Giedriau, jei jau Leo reikės anglų teisės specialisto, jie tikrai nesinaudos vidinio teisininko paslaugomis, o pasamdys britų advokatų kontorą.

  • Kolektyvas,
    kad ir kaip graudu būtų pripažinti: faktas, it blynas: neskaitome mes vienas kito komentarų, o jeigu ir skaitome, tai panašiai, kaip pensininkai autobusų tvarkaraštį Žemųjų Kaniūkų stotelėje – „o kodėl neatvažiuoja būtent tada, kai man reikia?“
    Šarūnas Skyrius aiškiai nurodė – LEO yra akcinė bendrovė, įpareigota rūpintis akcininkų interesais, o ne kol kas efemeriniu CSR. Pastarasis tebelieka PR, o ne teisinio reguliavimo objektu, todėl, kaip, mano nuomone, teisingai daro daro Artūras, tuo galima piktintis bloguose, tačiau jokiu būdu ne teismuose.
    Ir užmirškit vieną kartą už kordono parautą diplomą it naujos karjeros garantiją. Ar yra pasakyta „is a must“? Ar yra pasakyta „is a decisive advantage“?
    Nėra ir negali būti, kadangi tie patys skelbimai yra filtruojami teisininkų, kad ginkdie nesukeltų teisinių problemų.
    Ir tame nėra ir nebus jokios diskriminacijos, kadangi bet kuris darbdavys, turintis bent dvi smegenų ląsteles, iš kurių gali išgauti prometėjišką kibirkštį, seniai žino = akademiniai kredencialai + darbo patirtis + praktinis ir teorinis dorojimasis su potencialiai dažniausiais profesiniais iššūkiais + asmeninės savybės + užsiprašytas atlyginimas.
    Galima, žinoma. įrašyti kitokius kvalifikacinius reikalavimus akcinių bendrovių teisininkams, a la Vilniaus post-renesanso baroko išmanymą, šešiais praktiniais testais išbandytą socialinės atskirties suvokimą, įsimylėjimą į hidro- bei potvynių-energetiką, tačiau juos reikia įrašyti, prieš pradedant skalbti kontorai šonkaulius ne už tai, už ką priklausytų juos skalbti :)
    Artūrai, nesupyk, bet taip ir įsivaizduoju žmogėną pas korepetitorių besigalynėjantį su „English law“:
    „Dear teacher, we do not have an established clause covering this potential issue“.
    „My dear protege, these bastards still deny the power of codified law. Have you ever heard of such dirty word…“ –
    „Penis, dear teacher?“ –
    „No, beloved student, precedent.“

  • Anonimas

    Aidai, nedek zodziu man i lupas, as dar ziema skaiciau pranesima kur bandziau isvesti teze kad CSR „nera PR, o tiesiog „good business“ :)

    Sake zmones, kad nelabai pavyko, tiesa.

  • Anonimas

    Artūro pastebėjimas labai teisingas, už tai rašome pliusą, nors nemanai, kad jam tai svarbu :)
    Aidai, o va su Tamstos mintimis nesutinku, ypač, kai rašai, kad darbdavys sugebės atsirinkti ir pats, cituojant „Ir užmirškit vieną kartą už kordono parautą diplomą it naujos karjeros garantiją. Ar yra pasakyta “is a must”? Ar yra pasakyta “is a decisive advantage”?“.
    Klausimas – o kam tuomet tai iš viso rašyti? Turės darbdavys du vienodus kandidatus, pažiūrės į diplomą ir pasiinks geresnį. Tai kam čia tas „išsikalinėjimas“? Tokia logika sekant galėtų parašyti „work experience in companies intending to build NPPs would be an advantage“… :)

  • he

    na kirkilo klausyti yra viena, o realybei i akis ziureti yra visai kas kita. Kirkilas daug ka pasakoja lietuvos pilieciams periodiskai, o ypac daug pries rinkimus.
    O realybe yra tokia, kad daugelis vakaru europos univeru yra daug kartu geresni uz lietuvos univerus – studiju turinio, destytoju, poziurio i studentus, biblioteku ir it kokybe.
    Tai del to ir nori dideles bendroves kurios gali rinktis geriausio specialisto.