Latvija: devalvacija jau nebeišvengiama?

The Baltic Guide

The Baltic Guide

Izabella Kaminska yra Financial Times reporterė, pasidalijanti savo įžvalgomis FT bloge alphaville

Antradienį ji skyrė du savo įrašus Latvijai ir abiejų šių įrašų pagrindinė mintis yra ta pati: kalbant apie Latvijos lato devalvaciją, pagrindinis klausimas nebėra „ar“, klausti reikia „kada?“

Žiauroka išvada (beje, yra įdomių įžvalgų apie euro zoną ir ERM-II mechanizmą).

Tačiau pirmajame savo įraše Izabella remiasi buvusio Švedijos centrinio banko vadovo interviu išsakytomis mintimis, o antrajame -remiasi Royal bank of Scotland  ekspertu (kuriais nesižaviu) ir kitais pastebėjimais…

Ir pati žiauriausia išvada yra tokia: jei devalvacijos keliu pasuks Latvija, tas pats laukia ir kitų Baltijos valstybių.

Tačiau

On the plus side, however, the country that defaults first is usually the one that recovers first.

… Į dešinę eisi – gyvybę prarasi, į kairę pasuksi – mirsi, tiesiai keliausi – amžinu miegu užmigsi…

Sunkus pasirinkimas…

P.S. Latvijos premjeras ir Latvijos banko vadovai ir toliau teigia, kad lato devalvavimo galimybė nesvarstoma, tačiau teisingumo ministras Mareks Seglins pirmadienį pirmadienį pareiškė, kad „reikėtų skaičiuoti, kokia iš to galėtų būti nauda“. O tai jau kažkas visiškai naujo…

(8 balsų, vidurkis: 3,88 iš 5)
Loading...
  • Jonas

    Pulkit, kas turit, litus į eurus keisti :)

    • maestro music

      Aš jau šendien pakeičiau paskutinius medinius į normalius :)

    • erezijos

      Tie , kas bėgat nuo lito ant dolerių ar eurų – tik dar labiau remiate parazitines valiutas, smukdote litą. Reikia atvirkščiai – visiems sinchroniškai išmesti dolerius į rinką, doleriai atpigs, nes iš principo jie beverčiai popieriukai, jie kainuoja, kad žmogus (ir net kai kurios idiotiškos valstybės institucijos) nesuvaldo savo beprotystės – manijos doleriams.
      Tikroji infliacija visada prasideda ten, tik kaip banga pas mus atsirita.

  • WU

    Artūrai, bandot iš Glavecko estafetę perimti? :)

    • WU, tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tai, ką rašo kiti… Teisė žinoti, tskant…:)

      • WU

        Na tai taip, bet bus įdomu, kai alfa.lt šį komentara pas save išspausdins :)

        • Musė

          Aš beveik galėčiau lažintis, kad V. Valentinavičius ir alfa jaučia atsakomybę už savo veiksmus ir nedės šito įrašo.

          • WU

            Beveik nesiskaito..

          • Musė

            Bijau, kad trečias kartas man gali nemeluoti. Bet vis tiek lažinčiausi.

          • Musė

            Na ką, aš vis dar tikiu savo Virgiu :) Artūrai, nenorite lažintis, kad alfa nepaims šito įrašo?? Kas nors?

          • Muse, čia tamsta apie kurį įrašą?

          • Musė

            Nagi šitą jūsų straipsnelį „Latvija: devalvacija jau nebeišvengiama?“. Aš lažinčiausi, kad alfa jo neįkels į savo Nuomonių skyrelį.

          • Muse, o aš nesilažinčiau…:) Bet juk alfa laisva rinktis, ar ne. Ir jokios prievolės nėra.

          • Musė

            Nesilažintumėte, nes matyt pats suprantate, kad parašėte nesamonėlę. Bet galiu ir pagirti – įrašas apie LRT visai neblogas.

          • Musė

            Alfa vietoje A. Račo įkėlė V. Landsbergį. Kaip simboliška.

          • Juozas

            O kam kelti šią nuorodą, kai galima įdėti betkurio kompetetingo analitiko nuomonę ? Kad ir buvusio Švedijos centrinio banko vadovo pasisakymus šia tėma.

      • bang

        Kalbos apie devalvacija autoriui jau nebeatrodo apokaliptinės. Įdomu, o apie devalvaciją kalbantys ekspertai vistiek autoriui tėra tik š… žinantys ?

  • Juozas

    Nedarykit baubo iš tos devalvacijos, čia yra normalus dalykas, daug geriau negu darbo vietų mažinimas ir mokesčių didinimas, patikrinta praktijoje, pakanka pažiūrėti į Lenkiją. Teko girdėti jų premjero mintis per televiziją, jo teigimu vienintelis dalykas padedantis Lenkijai augti vienintelei visoje Europoje yra sėkminga monetarinė polika ir jis kratosi to euro kaip velnias kryžiaus. Pragmatiškas požiūris, jokių emocijų dėl zloto stabilumo ir devalvacijos siaubo-baubo.

    • romas

      Juozai, tarp Lenkijos ir Lietuvos yra tiek skirtumų, kad mes negalime remtis jų praktika. Vienas kas yra neginčijama, kad jei Latvija devalvuos, mums reikės tą padaryti kuo greičiau. Po devalvacijos gali tekti koreguoti mokesčius (didinti), nes valstybei bus sunkiau aptarnauti užsienio skolą, taip pat pabrangs valstybinių pastatų išlaikymas (šildymas, elektra) ir valstybinio transporto išlaidos (benzinas).

      • Juozas

        Apie mūsų išskirtinumą girdėjau ir anksčiau, atseit krizė tik jūsų galvosi ir Volstryte, o mes kitokie. Makroekonominiai dėsniai yra visur vienodi, specifika yra, bet ji tegali įtakoti absoliučius rezultatus, o ne tendencijas.

      • bang

        Rašiau „…nelaikančiam smėlyje galvos vidutiniškai protingam asmeniui suteikia pagrindą manyti, kad lito devalvacija nėra jau tokia neįmanoma, kaip stengiasi įtikinti politikai ir kai kurie žurnalistai…“ http://racas.lt/lietuvos-nelaime-integruoti-bet-mazi/#comment-16792
        Prieštaravai, remdamasis Lietuvfos situacijos unikalumu http://racas.lt/lietuvos-nelaime-integruoti-bet-mazi/?replytocom=16800#respond
        Taigi nuomonę dėl devalvacijos galimybės pakeitei ?

        • bang

          Aukštesnis komentaras romui.

        • romas

          Nepakeičiau. Esu prieš devalvaciją. Ir nesu dar toks tikras, kad ji bus. Galvoju, kad devalvacija yra problemų sprendimas taupiųjų sąskaita. Mano pozicija kituose komentaruose matosi. Bet lato devalvacija būtų smūgis. Kažin, ar vyriausybė sugebėtų dar kartą visus apkirpti finansiškai, todėl devalvacija darytųsi patraukli.

          • bang

            Aš irgi prieš, taip pat nesu tikras, kad bus, bet klausimas ne apie tai.

          • Auksinis kardas

            Sakyčiau, lato nuvertinimas būtų dar vienas iššūkis kitų gretoje, bet anaiptol nebūtinai smūgis Lietuvai.

            Tokio veiksmo privalumų šiuo metu nėra daug, turint omenyje pasaulio rinkų nuosmukį – pagrindinis jo arkliukas turėtų būti stiprinamas eksportas, betgi šis aprimęs anaiptol ne dėl valiutų svyravimų/netolygumų, bet dėl bendro ekonomikų kraujotakos sąstingio. Taigi, nuvertinimas būtų ne tiek veiksmingas vaistas, kiek katastrofos pripažinimo ženklas. O šio poveikis gerokai kitoks.

          • romas

            bang, bet aš ir nepasakiau tada, kad devalvacijos niekad nebus. Aš sakiau, kad lito patikimumo įstatymas tam ir sukurtas, kad nekiltų noras devalvuoti, kad yra užsiimama taupymu ir atlyginimų mažinimu, o tai irgi rodo, kad nėra tikslo devalvuoti (kam užsiimti lėtu pjovimu, jei galima išspręsti vienu smūgiu – devalvacija). Ir dabar taip tebegalvoju. Latviai buvo susitarę su TVF, kad latas išliks stabilus, bet jei latviai persigalvojo, situacija gali keistis. Neatmetu, kad čia gali būti ir eilinis pasigąsdinimas, nors jei jums atrodo situacija nesaugi, galite litus pasikeisti į eurus :) Beje, atsimenu komentavau:“Bet kuriuo atveju manau, kad panikuoti iki prezidento rinkimų nereikėtų.“ (http://racas.lt/citata-170-this-guy-has-obviously-found-his-mind/)

          • bang

            Aišku.

  • Musė

    Artūrai Devalvačai, jums dar maža buvo žmonių reakcijos į Devalvecko pasvarstymus? Laikiau Jus protingesniu.

  • Juozas

    Tarp kitko „defaults“ reiškai ne devalvaciją, o „bankrotą“, kai valstybė vienašališkai atsisako mokėti už skolas. O Bengtas Dennisas yra ne šiap buvęs Švedijos centrinio banko vadovas, bet ir dabartinis Latvijos vyriausybės patarėjas:

    „Niekas nežino ar devalvacija bus rytoj ar po kelių mėnesių – laikotarpis visada neaiškus, tačiau jau perėjome nuo klausimo, ar bus devalvacija, ar ne, į tai, kaip ji bus atlikta“, – p. Dennisas vakar vakare teigė Švedijos televizijai SVT.

  • dzyvai

    Juozai, nelyginkite Lenkijos su Lietuva. Kiek gamyklų, pramonės yra Lenkijoje ir kiek Lietuvoje? Koks Lenkijos rinkos svoris Europoje ir koks Lietuvos? Ir ką reiškia devalvacija? Ogi tai, kad žmonių pajamos/perkamoji galio sumažėja, o skola (tiek fizinių asmenų, o ypač valstybės) – išauga. Taigi vienu ypu pasididinsime skolą ir susimažinsime pajamas. Taip padarė Baltarusija. Ar jiems padėjo?

    Ir kuo iš esmės skiriasi devalvavimas nuo išlaidų mažinimo visose srityse (įskaitant atlyginimų karpymą)? Tai juk toks pats pajamų/biudžeto mažėjimas euro atžvilgiu.

    • Juozas

      Devalvacija nuo išlaidų mažinimo skiriasi tuo, kad devalvacijos atveju nemažinamos darbo vietos, o „išlaidų mažinimas“ reikia suprasti kaip darbo vietų mažinimas, neapgaudinėkim savęs ir kitų. Aš suprantu, kad kažkas praloš, kažkas išloš iš valiutų kurso, priklausomai ko yra pasiskolinęs, arba paskolinęs, bet tie kas turi iš ko skolintis ir ką skolinti, arba spekuliuoti nėra socialiai pažeidžiamiausi ir jų spekuliacinės problemos nėra valstybinio lygio problemos.

      • dzyvai

        Sakai devalvacija labiau apsaugo socialiai pažeidžiamus nei išlaidų mažinimas? Tai kaip labiausiai pažeidžiamus apsaugos pabrangusios prekės ir paslaugos, tame tarpe šildymas, nes naftą/dujas bei daugumą kitų prekių mes importuojame ne už litus? Juk sekantis žingsnis po devalvacijos bus infliacija, nes kils kainos? Iš ko kompensuosim per mažas pajamas gaunantiems, jeigu sudra jau dabar braška? Kas tada? Dar sykį devalvuojame? Ir taip įsisukame į devalvacijos/infliacijos spiralę?

        Taigi ar ne saviapgaulė galvoti kad devalvacija labiau apsaugos soc.pažeidžiamus žmones?

        • Juozas

          Importinės prekės brangtų nepagal devalvacijos proporciją, nes sumažėtų ir paklausa, praktiškai rinkos kainos „atlošia“ tik trečdalį valiutos „nuvertėjimo“, o šildymą, kurio 70% sudaro kuro sąnaudos, vistiek kompensuoja valstybė, devalvaus atsirastų iš ko kompensuoti dar daugiau,nes atsigautų verslas, beto paskatintų perėjimą prie vietinių ištieklių, kurių pakaktų šildymui.

          • romas

            Juozai, Lenkijoje importinės prekės patiria konkurenciją su gaminamomis viduje, o Lietuva negamina tokio plataus spektro prekių, todėl importinės prekės Lietuvoje kainuoja brangiau. Didelė dalis importuotojų po devalvacijos bankrutuos, todėl konkurencija bus dar mažesnė. Mūsų rinka yra maža ir dėl jos pjautis niekas nepradės.

          • Quantum

            Juozai, su visa pagarba, „paskatintų perėjimą prie vietinių ištieklių, kurių pakaktų šildymui“ visiška nesąmonė.
            Yra ir rimtesnių studijų nei šis straipsnis – neris.mii.lt/mt/straipsniai/200301/medienos_kuro.doc, bet pradžiai paskaitykite šį populiarų straipnsį.

          • Auksinis kardas

            Nepamirškite, kad sulyg metų pabaiga netenkame IAE, taigi VISI pagrindiniai energetiniai ištekliai – importiniai, kurių brangimas tuojau kompensuos LABAI TEORINES eksporto augimo potencijas. Oi ir oi ir oi, ko galima prisikilbasinti visai be reikalo – nublanks visi naktiniai perversmai.

      • mdxacuk

        Išlaidas irgi galima mažinti mažinant algas. Devalvacija nuo šiaip algų mažinimo skiriasi tuo, kad „mažinamos“ ir santaupos. O tiksliau, jos pavagiamos iš tų, kas ne viską praėsdavo, bet pasidėdavo juodai dienai.

    • mdxacuk

      Lietuva lyginant su Lenkija turi proporcingai ir pramonės, ir svorio. Ūkio struktūra Lietuvos ir Lenkijos praktiškai identiška – apie 4 proc. žemės ūkis, apie trečdalis pramonė ir beveik 2/3 paslaugos. Net ir BVP vienam gyventojui tesiskiria apie porą procentų. Tik lenkai prasiskolinę beveik dvigubai daugiau. Tai kodėl nelygint?

      • dzyvai

        O kiek Lietuvos BVP vienetų sudaro Lenkijos BVP? :) Negi tikrai manote kad svarbiausia ne ūgis o smūgis? :)

        Ir kiek vienodai perspektyvios tos 1/3 pramonės šakos Lietuvoje ir Lenkijoje? Mano laki vaizduotė (gerai ten kur mūsų nėra) sako, kad lenkai didesne dalimi gamina produkciją kuri gali konkuruoti su europietiška (pvz. auto pramonė), o lietuviai – su kinietiška. Pataisykite jei aš neteisus.

        Siūlau dar lengvesnį sprendimą – pasiskolinam iki 30% BVP ir gyvenam 10 metų atsipūtę. O poto – „defaults“ :) Ir iš naujo skolinamės :)

      • romas

        mdxacuk, Lietuva yra mažesnė ir gamina mažesnį spektrą prekių. Lenkija savo viduje pasigamina beveik viską, ką jai reikia ir nėra taip priklausoma nuo importo, importinės prekės patiria konkurenciją su Lenkijos viduje gaminamomis, tuo tarpu Lietuva didelę dalį plataus vartojimo prekių importuoja. Kai nėra alternatyvų, prekės kainuos brangiau.

        • mdxacuk

          Nežinau iš kur tokie keisti dėsniai. Alternatyva yra ne savos prekės, o skirtingi tiekėjai. Vištienos ir kiaulienos galim prisigaminti kiek tik reikia – tai iš kur tada nuolatiniai verksmai dėl importo, kuris, atsieit, žlugdo vietinius gamintojus? Lietuviški batai arba triusikai irgi išsiskiria nebent kaina, o ne kokybe. Galima įsivaizduot, kiek kainuotų „Snaigė“, jei nebūtų „Beko“. Net benzinas Kietuvoj brangiausias dėl to, kad nėra realios alternatyvos. Tas pats su elektra ir kuo tik nori.

        • Auksinis kardas

          Nepaskaičiau žemiau buvusio romo komentaro – būtent tai, ką ir aprašiau, todėl telieka pritarti.

      • Auksinis kardas

        Manau, kad lygindami struktūriškai, matytume, jog Lenkijos produktų įvairovė kur kas labiau pajėgi patenkinti vidaus rinkos poreikius, o mes didesne dalimi esame priklausomi nuo importo. Užtat Lenkija iš seno laikyta save apsirūpinanti, uždaresnio, savistovaus pobūdžio. Tai ženklia dalimi lems Lenkijos rinkos dydžio pakankamumas išsilaikyti tam tikroms gamyboms, kurioms Lietuvoje išsilaikyti nebūtų įmanoma.

  • Fredis*

    Vyriausybė jau platina lakštus, pas mus nebus nieko panašaus.
    Tiesa, reikėtų pasidomėti kokia valiuta laiko savo santaupas Valinskas ir Zuokas. Palūkanas didesnes duoda litais, todėl spėju, kad politikai laiko savo santaupas litais, tik Veselka apsijuokė ant viso pasaulio nubėgęs išsikeisti į eurus.

    • Musė

      Veselka bėgo ne vienas, A. Račą kartu pasiėmė.

      • Fredis*

        …kad bankininkai perskaičiuotų paskolos mokėjimo grafiką, prailgintų laikotarpį, per kurį susimoklėtų už namą Pylimėliuose?

    • GIGA

      Kartokite Kubiliaus mantrą „devalvacijos nebus,pinigų nesiskolinsim,pensijos nemažės“.Tiesa po to jis jau pats į mantrą įnešė mažytę korektūrą,ją pradėdamas sakiniu „artimiausiu metu“

  • Arūnas

    Be panikos gerbiamieji. Kaip pasakė gerbiamas A. Kubilius, kurio išsakyti žodžiai neanalizuojami, bet priimami kaip šventa tiesa – tiksli krizės pabaigos data – birželio 21-oji.
    P.S. Jei kam nors dar neaišku – 2009-ųjų metų, o ne kurių nors kitų birželio 21-oji. „Kažkas“ sakė, kad man nepatinka Kubiliaus žodžiais išsakytos jo mintys. Aš jas tiesiog dievinu :)

    • romas

      „…Išgirdome netgi apie artėjančią sunkmečio pabaigą. Paminėta tiksli pabaigos data – birželio 21-oji.

      Galbūt A.Kubilius pajuokavo? Tačiau tokį humorą suprastų nebent finansų makleriai ir bankininkai, o ne eiliniai piliečiai, nes A.Kubilius kalbėjo apie CDS rinką (angl. Credit Default Swaps – išvestiniai finansų instrumentai, parodantys draudimo nuo nemokumo rizikos kainą).“ (http://www.lrytas.lt/-12439157051243748843-kada-baigsis-kriz%C4%97.htm)

      Arūnai, kur mums su tavimi iki Kubiliaus humoro :)

  • kirvis

    i kaniu poniatno kad devalvavusios savo valiuta salys ekonomiskai islosia vidutineje ir ilgalaikeje perspektyvoje.man labai idomu kiek procentu gyventoju turi paskolas uzsienio valiuta,ir kokius nuostolius sie gyventojai patirtu jei mes devalvuotume kad ir 20%?apie alternatyvu kastu paskaiciavimus nieks net nekalba,o reiketu nes dabar atrodo kad del mazos saujeles individu ilgalaikei agonijai su didejanciu nedarbu ir nuolat krentanciu pragyvenimo lygiu pasmerkta visa salis

    • gie

      Nevisai taip – valstybes skolos uzsienio valiuta niekur neisnyksta. Devalvacijos perspektyvos kaip tik yra trumpalaikes. Po jos seka infiliacija ir viskas sugryzta i savo vezes. Tik skolos eurais santykinai issauga.

  • WU

    Aha aš irgi paskaičiau pirmini šaltinį ir ten kalbama ne apie devalvaciją, o bankrotą. Na bet galima sakyti čia vienas iš kito išeinantys dalykai t.y. yra priežastinis ryšys Pvz.: Rusija per 1999 m. krizę gi iš pradžių paskelbė default’ą (bankrotą), o tada iš karto devalvavo rublį.

  • A.G.

    Gerai pamenu, kai sakydavo, jei „atrištų“ litą nuo dolerio – būtų jau ne 1:4, bet 1:5 ar 1:6.
    O gavosi 1:3 galima sakyti.
    Na sako jis (litas) nebuvo visiškai „atrištas“ – „pririšus“ jį prie euro.
    Tas taip. Bet – juk būten tai manau ekspertai ir turėjo omenyje.
    Kitaip sakant tuomet ekspertai (o jie tai tvirtino 105-iais procentais) „dėjo“ pro šalį, kaip sakoma kapitaliai ir galutinai prarado Tautos pagarbą.
    Taip kad, kaip sakoma, kai reikalai karšti – mažiau reikia ekspertų klausyti. Daugiau savo galva galvoti.
    Kažin ar būtų gerai, jei vėl visi lėktų į bankus keisti (na ne visi – pinigų turi, pagfal parerto dėsnį, tik 20 proc. visuomenės… na bet vistiek daug…).
    Tad svarbiausia tikslas – sugebėti viską laikyti didelėje paslaptyje – tai aksioma.

    • Auksinis kardas

      Dėl paskutinio sakinio suabejosiu, bet iki jo pasakyta gana teisingai – nuvertinimo aiškumas ir pranašumai yra labiau išsigalvojami, nei tikri.

  • Šiandien sužinojau kaip vadinasi mano prognėzės dėl lito devalvavimo-euro įvedimo: tai, pasirodo ir yra Artūro Račo paminėtas ERM-II mechanizmas… Na, greičiausiai, ir mes prieisime prie to, kad musu valiutos kursas pasikeis ne daugiau -15% (pliuso tikrai nebus…)… Žinoma, aš to nenoriu, bet galimas dalykas, kad ekonominė šalies padėtis privers daryti tokius žingsnius. Bet kokiu atveju tai tik laiko klausimas…

  • Ysidor GB

    Lito devalvacija butu katastrofa del vienos pagrindines priezasties:
    Per paskutinius penkerius metus, bustui pirkti buvo paimta milziniskas kiekis paskolu. Turbut nesuklysiu pasakes, kad apie 1/4 visu namu ukiu turi paeme paskola. Didzioji dauguma ju yra eurais, ir po devalvacijos visiems jiems imoka uz busta pakiltu tuo koeficientu, kuriuo keistusi euro/lito kursas. Jei euras po devalvacijos pabrangtu iki 5Lt, tai tie, kurie siandien moka 1500Lt imoka, po devalvacijos turetu moketi 2173 Lt. Kuo tai kvepia galite patys nuspeti. Absoliutus nemokumas, busto peremimas ir perpardavimas rinkoje, ko pasekoje busto pasiula pakiltu iki neregetu aukstumu, ko pasekoje bustu kaina kristu iki neregetu zemumu. Tai salygotu beveik visu Lietuvoje veikianciu banku bankrota, nes net ir susigrazinus busta, ji parduoti butu imanoma nebent uz grasius.
    Tolesnis scenarijus nelabai isivaizduojamas, bent jau mano ribotam mastymui nepasiduoda.

    • Na, jei teisingai supratau to ERM-2 mechanizmo veikimą (kaip suprantu tai ir yra tas kabliukas, kuris gali leisti pakooreaguoti Valiutų Valdybos Modelio veikimą), tai euras gali max pakiltų iki 4 litų ir tai nesugadintų Mastrichto kriterijų prieš įvedant eurą… Manau, ši vyriausybė yra pasiruošusi žengti tokius žingsnius, jei to prireiktų…

      • Valentinas

        Simai,
        Kadangi Euras gręsia dar tik po kelių metų, o devalvacijos klausimas turės išsispręsti daugiausiai per metus, manau, kad šis mechanizmas neturės įtakos ekonomikai.

        • Aš nekalbu apie lito devalvaciją, nes suprantu, kad ji negalima, jei norima eiti prie euro. Tačiau noriu pastebėti, kad tas ERM-2 leidžia litui svyruoti +/- 15% ir tai nė kiek nepagadintų Mastrichto kriterijaus. Na, jei aš teisingai suprantu ekonomiką, tai efektas būtų, jei euras palaipsniui pakiltų iki 4 lt. Tai būtų mechanizmas neleisti atsirasti defliacijai (pagal statistikos departamento duomenis dabar ir yra defliacija… o tai yra stiprus kirtis valstybės finansams per krizę) ir galbūt kažkiek išjudintų vartojimą.

    • mdxacuk

      Kodėl katastrofa? Lietuvoj daugelis turi paskolas EU ir su kintamom palūkanom. Tai dabar, kai bazinės palūkanos yra smukusios, jie moka mažiau, negu mokėjo iš pradžių. Po devalvacijos mokės truputį daugiau. Kas turi paskolas litais, tas ir dabar moka nepalyginamai daugiau, ir jiems palūkanos dar vis auga. O jei persirašo į EU, tai irgi išeina gal net keleriopai didesnės dėl padidintų maržų. Aišku, palūkanos dar ne viskas, nes pačios paskolos santykinai padidės. Bet kodėl katastrofiškai? koks 20 proc. jau katastrofa?

  • Algis

    Na yra daug logikos, jei LV devalvuos LVL, kad ir Lietuvoje bus tas pats.

    Bet man įdomūs du momentai:

    1.
    85% Lietuvos valstybės skolos yra EUR’ais.
    http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Valstybes_skola_2007.pdf
    27 psl.

    Kas bus su valstybės skola? :)
    Niekur nerandu panašios info apie Latviją.

    2. SEB’o viešai skelbiami (kasdienis leidinys „Rinkos naujienos“) EUR/LTL forwardai šiandieną (po visų kalbų apie galimą LVL devalvaciją) yra tokie:
    Po 12 mėn. Bankas parduoda EUR/LTL 3,7133
    Po 12 mėn. Bankas perka EUR/LTL 3,5966

    Forwardus aš vadinčiau apsidraudimu nuo devalvacijos…
    Kaina yra ~7,5 ct. litui.
    Žiūrint į šį skaičių… situacija neatrodo grėsminga.

  • kirvis

    to Ysidor

    labai idomu is kur tokie duomenys kad 25% namu ukiu turi paskolas eurais?gal nereikia taip visko absoliutint?esant faktui kad daugiau nei 50% gyventoju dirba uz minimuma,man atrodo neitiketinas ju sugebejimas skolintis,net ir esant burbului kai bankai dalino paskolas i kaire ir i desine.tuo tarpu as esu visiskai isitikines kad zmogelis kuris dirba uz minimuma(kokiu yra didzioji dauguma lietuviu) nukentes gerokai daugiau del „islaidu mazinimo“ nei tas kuriam imoka padides 15%.taip kad is krizes bandoma iseiti vargingiausios visuomenes dalies saskaita.paprastas pvz,zmogelis dirbatis kokioje nors keliu,medienos ar dar kitoje pramoneje del devalvacijos patirs didesnes pragyvenimo sanaudas,taciau pajamu nepraras.ofiso klerkas kuris patikejo sviesiu rytojum,patirs didesnes sanaudas bei pakilusia imoka uz paskola,taciau jis juk „zymiai“ protingesnis nei tas runkelis ir tikrai sugebes prasimanyt pinigu jei tik valdzia atlaisvins galimybes imtis verslo?

  • nerijus

    Kai pinigėliai „pravalgomi“, nieko kito ir negalima tikėtis ir tai, tikrai logiškas sprendimas valstybės atveju, o nelogiškas- piliečių.
    Kas paskolas turėjo ne latais, o eurais- tam bus sunku.
    Įdomu, koks paskolų santykis litais ir eurais, pas mus? Kas „laimi“?

    • Quantum

      Visų gerbiamas ir patikimas Lietuvos Bankas teikia, kad būsto paskolos eurais sudaro apie 70-80%;

      • mdxacuk

        Aš tai įtariu, kad būsto paskolos yra tiktai mizeris. Verslo paskolos yra kur kas rimčiau, greičiausiai jos keleriopai didesnės netgi už valstybės skolą. Ir irgi greičiausiai EU ir kitom valiutom.

        • nerijus

          Taip. Galvoju, ne kiek būsto paskolas paėmę piliečiai pergyvena, bet labiau tie, kurie eurais skolingi užsienio kompanijoms. Va, čia tai būtų „krachas“…

          • Quantum

            Bet skirtingai nei fiznis asmuo ar valstybė (su išlygomis), įmonės gali bankrutuoti, jos valdymą perimti kreditoriai ar pan., ir tokiu būdų visa paskolos našta paliekama bankui.

  • nerijus

    Šiai visuomenės daliai, labiausiai nepalanku, jog litas būtų devalvuojamas. Dėl elementariausio dalyko- jų gaunamos algos litais ir atidavimo- paskolos- eurais.
    Dėl šios priežasties, dauguma piktinasi ir labai norėjo euro įvedimo. Dėja. Yra taip, kaip yra…
    Galvoju tik tiek, kad mūsų valstybėj viskas bus tvarkoj ir nereikės devalvuoti savo valiutos.

  • Juozas

    Jeigu algos sumažinimas nėra katastrofa, tai paskolos padidėjimas irgi nėra katastrofa lyginant su „išlaidų mažinimu“, tuo labiau kai kalba eina apie darbo vietų išsaugojimą, kai jau nebesvarbu kokiom valiutom tos paskolos. Niekur dar neįvyko katastrofos dėl devalvacijos, nebus katastrofos ir čia. Katastrofos jau matyt nebebus ir be devalvacijos, jau pakankamai pakenkė tas lito pririšimas ir pasisekė, kad užsienio rinkos atsigauna.

  • Vis galvoju kokias problemas išspręs devalvacija. Tarsi turėtų padidėti mūsų verslo konkurencingumas. Tačiau kaip ir kokiu būdu. Juk mūsų gamyba yra niekas kitas kaip žaliavų pirkimas užsienyje, apdirbimas čia, pagal užsienyje sukurtą technologiją ir pardavimas atgal į užsienį. Realiai, pridėtinę vertę sudaro tik mūsų darbo jėga. Visa kita perkama užsienyje. Darbo jėga ir taip atpigo, o visos kitos žaliavos, technologijos, know how ir atitinkamai pabrangs. Kokia tat nauda iš tos devalvacijos? Tiesa, maisto sektorius turėtų išlošti. Bet vien dėl maistininkų vykdyti devalvaciją ar apsimoka?
    Devalvacija taip pat turėtų pabranginti importus ir taip koreguoti mokėjimų balansą. Tačiau atlyginimų sumažinimas jau dabar atliko šį darbą. Žodžiu nematau jokių devalvacijos privalumų.

  • Juozas

    Valentinai, konkurencingumas smarkiai neišaugtų, teisiog nereiktų atleidinėti žmonių iš darbo ir kurstyti taip vadinamos socialinės įtampos ilginant agoniją. Nestebūklas ta devalvacija, tuolabiau, kad jau pavėluota, tačiau alternatyvos yra dar blogiau ir rezultatai jau akivaizdūs, vien pažiūrėjus į bedarbystę.

    • Juozai,
      Bedarbystė labai stipriai didėja būtent tuose sektoriuose, kurie aptarnauja importą. Jokia devalvacija čia nepadės. Tai struktūrinė problema. Statybos sektorius nuo devalvacijos neatsigaus. Agonija vis tiek bus.

      • Juozas

        Pagal darbo bižos duomenis bedarbystę labiausiai įtakojo statybos, pramonės ir transporto sektoriai:
        „Iš beveik 32 tūkst. per balandį bedarbiais tapusių asmenų daugiau kaip 60 proc. vyrai. Vyrų dalis tarp bedarbių ėmė augti ir pralenkė moterų dalį praėjusių metų spalį. Tą labiausiai nulėmė stojančios statybos, gamybą mažinančios ir bankrutuojančios pramonės įmonės.

        Didžiausią įtaką bedarbių vyrų skaičiaus augimui turėjo atleidimai statybos sektoriuje. Apie 5 tūkst. arba 16 proc. visų balandį bedarbiais tapusių asmenų anksčiau dirbo statybose. Vyrai tarp jų sudaro net 92 proc.

        Kas ketvirtas – penktas bedarbis iki registracijos darbo biržoje dirbo pramonėje. Tarp buvusių pramonės darbuotojų vyrų dalis taip pat yra didesnė negu moterų dalis – apie 57 proc. Iš beveik 2 tūkstančių buvusių transporto įmonių darbuotojų 80 proc. – vyrai. Iš statybos ir transporto sektoriaus įmonių šiemet gauta daugiausia pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, atitinkamai 19 ir 10.

        • 16 proc. statybos
          25 proc. pramonėje
          6 proc. transportas
          viso 47 proc. iš 32 000
          Likusieji?
          Biudžetininkai?
          Importą aptarnaujantys darbuotojai?
          Gero gyvenimo paslaugas teikiantys darbuotojai?

          • Juozas

            Proporcijos atitinka grubius skaičiavimus, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria tris darbo vietas aptarnavime. Kuo pramonė konkurencingesnė, tuo santykis yra didesnis paslaugų naudai. Nesuprantu kodėl tau pasirodė ši nedarbo struktūra teigiamas dalykas.

    • dzyvai

      Juozai, (nors aš esu stabilaus kurso šalininkas nes turiu eurinę paskolą ir man į galvą lenda pirmi argumentai prieš devalvaciją, bet) kokiu būdu devalvuojant valiutą galima:
      1. Išsaugoti darbo vietas
      2. Valstybes valdyma padaryti efektyvesni (dabar daug kur vieno žmogaus darbą dirba 3)
      3. Pakeisti ekonomikos struktūrą taip, kad ji lemtų pragyvenimo lygio augimą?

      Mano nuomone būtent devalvacija pratęs agoniją nes:
      1. Sumažės perkamoji galia, brangs dalis prekių ir paslaugų, ir dar daugiau piliečių atsidurs žemiau skurdo ribos.
      2. Tai leis kuriam laikui „sutaupyti“ darbo vietas (bet kiek prarasime dėl dar labiau smigusio eksporto, dėl mažesnės klientų perkamosios galios dar labiau grius statybos sektorius).
      3. Problemas, kurias turime spręsti dabar (kaip efektyvinti valdymą ir verslą) tik nukelsime į ateitį.

      Kai „baigsis“ laikinas devalvacijos „efektas“, t.y. jį sėkmingai „pravalgysime“, mes ir vėl susidursime su tomis pačiomis neefektyvaus valdymo ir verslo problemomis.

      Todėl būtent išlaidų ir nenašių darbo vietų mažinimas siekiant efektyvinti veiklą man atrodo kaip operacija vietoj ilgos chemoterapijos po kurios vis tiek reiks operacijos.

      Suprantu, kad žmonės nenori keistis – persikvalifikuoti, pradėti galvoti, mokytis. Bet tai mano nuomone vienintelis kelias. Ir jokiomis gražiomis kalbomis žmonių tuo neįtinsi. Tuo gali įtikinti tik skaudus krizės spyris subinėn (tas pats galioja ir man).

      Žiauriai gal čia pasakiau, bet, manau, teisingai.

      • dzyvai

        Atsiprašau, minusų pastraipoj turėjo būti „sumažėjęs IMPORTAS“.

      • Juozas

        Žinoma, kad vien devalvacija nieko nesprendžia, tai yra tik viena iš priemonių, tačiau ji yra pati efektyviausia iš to ką gali padaryti valdžia, nes ji nereikalauja valdžios kompetencijos. O kitas priemones jau reikia palikti verslui,padedant netrukdymo būdu.

      • 1. Tai tame ir reikalas, kad reikia, kad butu infliacija (nors minimali, nes is to uzdirba valstybe. O dabar jau prasideda defliacija – pinga prekes, del ko valstybe praranda pinigus…
        2. Nereikes nieko atleidineti ir mazinti algu, nes jos naturaliai del devalvacijos (Lietuvos atveju, sakyciau, euro kurso korekcijos) sumazeja…
        3. Kurso korekcija butu daroma ne staiga, o keliais etapais (tarkim po 1 procenta kas du, tris menesius, kol pasieks 15 procentu). Bet Lietuvoje reikia keisti istatyma, kad taip padaryti. Latvijai, kiek atsimenu, to nereikia…

        Be abejo igyvendinant sitoki plana reiketu dar daug kitu strukturiniu pakeitimu, biudzeto islaidu koreagavimo ir daugelio kitu priemoniu, kad viskas eitu sklandziai.

        • dzyvai

          Devalvacija(ar kurso mažinimas) – kairysis (socialistinis) kelias, kuriame daugiau solidarumo ta prasme, kad sumažės perkamoji galia tų, kurie dirba, bet užtat nepraras darbo vietų tie, kurie krapšto nosį.

          Žiaurios reformos (nenašių darbo vietų mažinimas) – dešinysis (kapitalistinis) kelias, kur efektyviai dirbantys gali tikėtis neprarasti pajamų, o neefektyviai – taps bedarbiais ir turės sukti galvą kaip tapti reikalingu darbo rinkai, kuri šiuo metu yra negailestingai griežta savo atrankoje.

          Mano manymu einant dešiniuoju keliu agonija bus skausmingesnė, bet trumpesnė, nes žmogaus prigimtis tokia – kol kentėt (pragyvent) galima, tol tingiu ką nors keisti, bet kai atsiduriu ant ledo, tada esu priverstas kažką(kažkaip) keisti(s). Tai yra daryti reformas.

          Einant kairiuoju keliu agonija bus ilgesnė ir iš pradžių mažiau skausminga, nes devalvacijos (tai finansinis instrumentas) būdu valstybė bandys auginti biudžeto „burbulą“ (siekiant kad atsirastų ne defliacija, o infliacija). Kol burbulas augs, tiks Kirkilo dainelė „viskas gerai“. Bet turėtume ir iš savo karčios patirties, suprasti, kad šis naujas finansinis burbulas vistiek kažkada sprogs, kaip kad sprogo pasaulyje kiti finansiniais instrumentais auginti burbulai. Tikėtis, žinant žmonių prigimtį tingėti ir gyvent patogiai, kad per tą laiką mes įvykdysime esmines nepopuliarias reformas – naivu. Taigi, pravalgę devalvaciją mes vėl grįšime prie suskilusios geldos, o pasaulis bus nuėjęs dar toliau į priekį ir pasivyti jį bus dar sunkiau ir skausmingiau.

          Tai ar lipam dar sykį ant to paties grėblio? Čia gal lietuviškas „atkaklumas“ pasireiškia? Aišku, įkišt dabar galvą į smėlį ir skausmingas reformas (atleidinėti žmones) galim pasilikti ateičiai. Bet gal galim vieną kartą susikaupti, suefektyvinti valstybės valdymą (atleisti daug žmonių), ir savo energiją nukreipti ne į gumos tempimą bandant išlaikyti status quo, bet į pagalbą žmonėms persikvalifikuoti, padėti (netrukdyti) iniciatyviems ir kūrybiškiems steigti savo trapius verslus?

          • Matyt, uzmirsote ant kokio greblio lipome 1999 metais… As asmeniskai nenoriu uzlipti nei ant 1999 greblio, nei ant to, kur paliko Kirkilas. Ir, kaip matau, bet kokiu atveju daugelis nori ant kazkurio uzlipti.

          • Juozas

            Nesupratau filosofinės dalies, bet dėl agonijos ilgumo yra akivaizdu, kad prisirišus prie euro ji bus ilgesnė. Bedarbiai niekaip negali susigalvoti sau darbo, jeigu nėra darbdavių. Tarkim visi statybinikai tampa aukštos kvalifikacijos vadybinikais, arba įgyja mokslinį laipsnį. Kas juos samdys ? Galimas varinatas, kad bedarbiai tampa patys investuotojais, bet kiek jie gali suinvestuoti iš bedarbio pašalpos ?
            Iš principo nėra sudėtinga pritraukti tuos investuotojus, pakanka sumažinti korupcija vienu įstatymu ir sumažinti mokesčius per vieną naktį, bet argi tai realu ?

          • romas

            Simai, bet dzyvai yra teisus. Mėginimas tik per finansų politiką pakeisti ekonomikos padėtį nepavyks. Defliacija vyksta nes mūsų rinka stabiliai nukraujuoja mokėdama palūkanas už paskolas, o bankai sunkia skolina, didėja nedarbas, nes žlugo masė verslų paremtų importinių prekių perpardavimu, žlunga statybos sektorius. Reikia rasti kur tas rankas įdarbinti, o kurso pakeitimas situacijos nepakeis niekaip. Be to į mūsų „gudrumą“ su devalvacija pasaulis irgi sureaguos. Tas kas gamina tą patį, ką gamina Lietuva, irgi muš kainas ir mums vėl reikės galvoti apie devalvaciją. Mums reikia žiūrėti su kuo konkuruojame pasaulyje ir kiek turim smarvės konkurencijai. Kažin ar galim Vietnamą darbo jėgos kainomis įveikti:)

          • romas

            Juozai, investuotojas investuotojui nelygus. Jei pritrauksim žemos pridėtinės vertės gamybą, tas Lietuvai nepadės, o gal net pakenks. Didelės pridėtinės vertės gamybą greitai pritraukti bus sunku. Tam turi reikšmės ne tik darbo jėgos kaina bei kvalifikacija, ne tik palankūs įstatymai, bet ir tarptautinė politika, ir rinkos dydis. Investuotojai žino, kad mūsų žmonės labai greitai emigruoja, todėl ilgalaikių investicijų, orientuotų į žemą darbo jėgos kainą, niekas neplanuos.

          • dzyvai

            Pritariu Romui. Šiais globalizacijos laikais konkuruoti pigesne darbo jėga (devalvacijos modelis) yra kelias atgal ir ko gero į bedugnę (nes emigruos ne tik tie, kurie neturi darbo, bet ir tie, kurie dirba bet nenori taikstytis su dar labiau blogėjančiu pragyvenimo lygiu). Beto, visada atsiras pasaulyje valstybė kurioje darbo jėga pigesnė – juk nenorime į jas lygiuotis reguliariai devalvuodami litą? Žmonėms nebereikia tik darbo su vis nuvertėjančiu uždarbiu. Jie sužinojo, kad dar gali būti ir sotus uždarbis.

            Tad apie šį kelią turėtume pamiršti, ir savo pastangas nukreipti į konkuravimą žinių lygiu bei iš to išplaukiančia galimybe pirmiems įdiegti/kurti naujas technologijas. Kad tai galima pasiekti švelnia forma be šoko terapijos – su mūsų dabartine kompetencija – netikiu.

          • Romai, niekas ir nebandys keisti ekonomika devalvacijos pagalba. Taip bus bandoma stabilizuoti valstybes finansus. Be to, kazkaip neteisingai suprantate defliacija… Infliacija – prekes brangsta (kaip tik del jusu paminetu aukstu ir auganciu palukanu), defliacija – prekiu ir paslaugu pigimas… Pigimas nemanomas, kai yra aukstos palukanos… Del to ir manau, kad bus dirbtinai branginama viskas. Vienintelis dalykas ka gali padaryti valstybe, tai leisti iki tam tikru leidziamu ribu svyruoti vietos valiutai. Jau dabar nemazai lietuvisku prekiu yra brangesnes uz importuotas, del to mes padidinsime konkurencija savo rinkoje (pvz pienas kainuoja 2 lt (jei eur=3.45 tai pienas=0.58 eur, jei eur=4 tai pienas=0.5 eur), tai jo kaina ir nesikeis, perkamoji galia lietuviskai prekei nesikeis, taciau importuotos prekes brangs, nes bus perkamos eurais… dides musu gamyba (zinoma is lietuvisku medziagu), o importuotu medziagu perdibejams teks taupyti ne algu saskaita, o didinti produktyvuma ir naudoti naujas technologijas, kad islaikyti konkurencija, turetu padideti eksporto rinku konkurencija). Net Kirkilui vadovaujant buvo bandoma stabilizuoti padeti su litiniu paskolu aukstom palukanom. Deja, vis vien vyksta defliacija… Be to, tokie dalykai gali pagaliau priversti versla investuoti ne i pigia darbo jega o i technologijas ir produktyvumo didinima (tai yra pacios didziausios musu ekonomikos bedos), kurios leistu sutaupyti ir islikti konkurencingu rinkoje. Zinoma, tai neivyks, kol jus galvosite ir sieksite pelno visai kitokiais budais…
            Juozai, uzteks sneketi nesamones, kad mokesciu mazumu bus imanoma stimuliuoti rinka. Tai neveiksminga. Zinoma, dabartine vyriausybe persistenge su lengvatu naikinimu, bet tai nera ta didzioji mokesciu dalis, kuri padaro itaka valstybes finansams.
            Ir vel pasikartosiu – negalvokite, kad lito kursas bus paleistas. Ne. Pakoreagavus valiutos valdybos modeli butu leista litui svyruoti tam tikrose ribose (ne veltui Grybauskaite sneka apie LB vadovu pakeitima…). Nesakau, kad tai geriausias variantas ir kad taip bus. Taciau Arturas tokia tema uzvede del to, kad reikia apgalvoti ir toki varianta, kuris is esmes galimas ir gali kazkaip keisti situacija. Tik jis turi buti maximaliai isdiskutuotas ir tiksliai paskaiciuotas, kad nebutu kaip su dabartiniu mokesciu keitimu…

          • romas

            Simai, aš defliaciją teisingai suprantu ir nurodau jos kilimo priežastį. Jei pinigų rinkoje lieka vis mažiau, prekės ir paslaugos turi pigti ir pinga. Kol kas girdėjau, kad buvo nežymi vieno mėnesio defliacija. Defliacija yra laikoma pavojingu reiškiniu, nes skatina laikyti pinigus kojinėse. Devalvacija paskatina infliaciją, nes pinigų masė rinkoje padidėja. Tas jūsų svyravimas mažėjimo linkme ir būtų devalvacija :)

      • Auksinis kardas

        Palaikau: nuvertinimas būtų tolygus teigimui „viskas yra gerai, tereikia sumažinti pinigo vertę“, o tai yra kuo tikriausias atsitraukimas nuo dabartinių gležnų bandymų esmingai gerinti tai, kur nusigyventa.

  • Ziurint is istorines perspektyvos, devalvacijos paprastai vykdavo iskart po rinkimu ne darbo dienomis. Rinkimai Latvijoje jau ant nosies, tad kiekvienas savaitgalis kaip ant adatu…

    Siandien kaip tik kalbejau su biciuliu is Latvijos. Net savo imones apyvartines lesas i eurus vercia…

  • Visi i valiutos kurso pasikeitima ziuri is savo varpines. O jei paziureti is valstybes puses?? Kaip istatymiskai sumazinti valdininko atlyginima? Ogi reikia ne mazinti atlyginima, o mazinti perkamaja galia. Kaip surinkti i biudzeta daugiau pinigu, kai mazeja apyvarta ekonomikoje del perkamosios galios mazejimo ir jau prasideda defliacija? Ogi reikia pakeisti valiutos santyki ir ta apyvarta padides, nes prasides infliacija ar bent sustos defliacijos didejimas… Cia velgi tik mano nuomone, nes ne visus ekonomikos desnius zinau ir ismanau. Gal kas turi kitu ideju? Ir dar syki priminsiu, kad, mano manymu, kaip tik si vyriausybe ir Seimas yra pajegi daryti nepopuliarius sprendimus, nes ir Prezidente yra ju valtyje… Tik del to ir yra del ko rupintis, nes dabar mes pirma karta per 18 nepriklausomybes metu turime Prezidenta, kuris isvien su pozicine dauguma… Ir negalvokite kad lita devalvuos. Ne, to nebus, nes neimanoma del to, kad turime Valiutu Valdybos Modeli ir norime iki 2013 isivesti eura. Manau, yra tik vienas variantas, kuri gali padaryti sis Seimas – leisti euro kursui pradeti svyruoti +/- 15% (nes tik toks svyravimas galimas, kad atitiktumeme Mastrichto kriterijus).

    • albinas

      ta prasme atristi lita nuo euro?

      • Kodel atristi? Pakoreguoti Valiutu Valdymo Modeli. Kaip suprantu, tai panasiu principu laikosi Danijos krona, tik jai svyruoti leidziama +/- 2.25%… Esme yra ne atrisime (devalvacijoje), o galimybese atitikti Masrtichto kriterijus 2013 metais (norint isivesti eura negalima devalvuoti valiutos…). Jei tos priemones leistu stabilizuoti valstybes finansus ir padetu is naujo atsistoti ant koju, tai, manau, si sansa si vyriausybe butinai isnaudos. Panasiai yra ir su IAE – niekas nekvestionuoja susitarimo del uzdarymo, bet galima uzdarineti kokius 2-3 metus :):)

  • filosoffas

    http://geofinansai.lt/?p=80

    citata:“Būtina suprasti, kad ES direktyvos nebuvo kuriamos atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių interesus. Šių direktyvų esmė – apsaugoti ES senbūvių valstybių interesus, užtikrinti jų verslo subjektų rinkų plėtrą ir riboti naujųjų narių valstybių konkurencingumą.“

    citata2:“Daugelio pasaulio ekonomistų nuomone, priimtinesnė alternatyva Baltijos valstybėms – savųjų valiutų kurso koregavimas. Tuo labiau, kad valiutų kursai nukrito daugelyje aplinkinių valstybių. Vienintelė objektyvi priežastis, kodėl tai nebuvo padaryta Latvijoje, kuomet ten lankėsi Tarptautinio valiutos fondo misija – didelės privataus sektoriaus skolos eurais. Visi kiti argumentai – emocinio pobūdžio.“

    citata3: „Suprantama, visus Lietuvoje veikiančius bankus dera prižiūrėti visiškai kitaip, negu tai bvo daroma iki šiol. Todėl dar vienas naujojo prezidento darbas turėtų būti pakeisti Lietuvos banko valdybą. Dabartinė valdyba nusikalstamai aplaidžiai vykdė savo priedermes ir turėtų būti atleista. Tai, kad Lietuvoje buvo leista išsipūsti eurais denominuotam skolos burbului, yra viena svarbiausių mūsų vidaus krizės priežasčių. Tai sukėlė nekilnojamojo turto bei kitas kainas, sumažino visos ekonomikos konkurencingumą ir įstūmė mūsų valstybę į finansinę aklavietę.“

  • Juozas

    romai, investicijas pritraukti yra labai paprasta, pakanka neapmokestinti reinvestuojamo pelno ir panaikinti nesąmones padarytas per tą naktį, na ir pakoreguoti lito kursą iki realios jo vertės. Maksimalų efektą galima gauti susitvarkius su korupcija, kas irgi yra labai paprasta techniškai, bet neįmanoma dėl kvailumo. Dėl prastos ir geros kokybės investicijų sprendžia rinka ir jos reguliavimas, tam, kad neatsirastų daniškų kaiulių fermų, tereikia rūpintis aplinkosauga pagal daniškus standartus. Dėl darbuotojų kvalifikacijos irgi viskas parasta, niekur kvalifikuoti darbinikai negimsta ir investuotojai turi šią problemą visur ir visur šią problemą išprendžia, jeigu niekas netrukdo su mokesčiai į investicijas kvalifikacijai gerinti.

    • Nejaugi viskas iš tikro taip paprasta?

    • romas

      Juozai, lito vertė yra reali, nes veikia valiutų valdyba. Devalvacija būtų tik staklių įjungimas ir ir paspausdinimas litų iki jų vertė pasieks pageidaujamą lygį. Kad esu teisus įrodytų tas faktas, kad, nuėjęs į komercinį banką, nusipirksite eurų už valiutų valdybos nustatytą kainą. Kitas požymis yra prasidedanti defliacija. Tai rodo, kad mažėja litų kiekis rinkoje. Iš to galime spręsti, kad nepadengti euru litai rinkoje nefunkcionuoja. Valiutų valdybos modelis mus moko gyventi euro sąlygomis. Ką siūlytumėt, Juozai, daryti, jei būtų pavykę įsivesti eurą?

      • Juozas

        Euro įvedimas yra negalimas ir pražūtingas ekonomikai, kol šalis neatitinka keliamų reikalavimų, bet atitinkant tuos reikalavimus ir euras nereikalingas ekonomikos plėtrai, nebent simboliškai. Euro įvedimas iš esmės nieko nekeičia išskyrus tai, kad užkerta kelią savarankiškai monetarinei polikai ir gali privesti prie visiško valstybės nemokumo.

        • romas

          Juozai, bet valstybės mokumą spręsti staklių pagalba irgi nenormalu. Tai pakelkim mokesčius ir padenkim deficitą. Padarykim taip, kad tie kurie yra turtingi ir gudrūs (turi sąskaitas eurais), atleiskim nuo mokesčių, o deficitą tegul dengia eilinė darbo jėga. Realiai gausis tas pats, kaip devalvuoti litą:)

      • Juozas

        Nusipirkti eurų už litus kolkas gali, kai nebegalėsi, tai jokių devalvacijų nebereiks, nes nebebus ką devalvuoti, tokiu atveju lito reali vertė jau bus nulinė. Todėl esi neteisus naudodamas tokį argumentą.

  • WU

    Labai į temą straipsnis http://www.politika.lv/blogi/index.php?id=61406 prašau paskaitykit.

    • romas

      Ten vienas aspektas neįvertintas. Tas pilietis kalba apie latą, lyg jis būtų laisvai plaukiojanti valiuta ir tik centrinis bankas vykdo per griežtą monetarinę politiką. Latvijoje irgi veikia valiutų valdyba, kas reiškia, kad lyg ir funkcionuotų euras, bet Latvijoje jis vizualiai kitaip atrodo. Defliacijos reiškiniai atsiranda dėl mažėjančios vietinių pinigų masės, bet ne todėl, kad visi pinigus laiko kojinėse (Latvija uždirba mažiau eurų ir kiekvienam tenka eurų mažiau). Kovoti su defliacija galima ir tokiomis priemonėmis, kaip valstybės investicijos pasiskolinus, valstybės garantijų, norintiems pasiskolinti, suteikimas. Tam, kad valdžia galėtų skolintis, turi sutvarkyti valstybės finansus. Kreditoriai turi matyti, kad valstybės veiksmai leis surinkti mokesčių pakankamai skolai aptarnauti ir valstybės funkcijų vykdymui. Devalvacija realiai sprendžia tas pačias problemas primityviai ir vienu smūgiu. Valstybė pasispausdina pinigų ir gali jais dengti biudžeto arba Sodros deficitą, finansuoti valstybės investicijas ir aptarnauti valstybės skolą. Jokios ekonomikos reformos nuo devalvacijos neįvyksta ir po kurio laiko valstybė gali grįžti į tą pačią padėtį. Viskas priklauso nuo to, ar ilgai truks krizė pasaulyje. Ilgalaike prasme devalvacija gali pakenkti.Mes mėginame save visą laiką įsivaizduoti atskira uždara ekonomika. Reikėtų neužmiršti, kad esame ES. Jei pradės kilti ES ekonomika, devalvacijos pasiekta nauda nebeveiks, nes pradės emigruoti darbo jėga. Darbdaviai, nepakėlę našumo, turės pradėti kelti atlyginimus. Todėl manau, kad geriau per krizę išmokti efektyvumo, nei viską spręsti paprastai.

      • Juozas

        romai, defliacija vyksta dėl darbo vietų praradimo, nes bedarbiai mažiau perka, o Latvijoje valstybės investicijos yra neįmanomos, nes net TVF nebeskolina, o jeigu pasiskolintų rinkoje, tai garnatuotai bankrutuotu su tokiom palūkanom. Net labai efektyvus verslas negali uždirbti tokioms palūkanoms ir dar nekonkurencingoje valstybėje. Bandant įrodinėti kreditoriams, kad pajėgs grąžinti sumažinę išlaidas, gaus dar didesnę bedarbystę. Todėl logiška, kad tarp ekonomistų kalbama tik apie terminą, o ne apie tai, kad reikia, ar naudinga. Analogiškai ir Lietuvoje, tik yra daugiau laiko.

        • romas

          Juozai, vistiek nesuprantu, kodėl devalvacija sukurs darbo vietų. Juk jei Lietuvoje buvo be proto išaugęs statybos sektorius ir tą sektorių palydinti gamyba, kaip devalvacija visą tą sektorių gali išgelbėti? Tie, kurie liko be darbo ir toliau bus. Jei jiems yra ūpas dirbti už pusę algos, ir dabar niekas netrukdo, tik kad niekas nenori statytis. Kaip devalvacija padės statybininkams išsimokėti lizingu pirktus mechanizmus, kaip statybininkams padės parduoti brangiai bankams įkeistus pastatytus objektus? Gal po devalvacijos manai, kad Ranga IV atsigaus? Į ES neseniai priėmė Bulgariją ir Rumuniją. Mums reikia labai smarkiai kristi, kad galėtume konkuruoti darbo jėgos kaina su šiomis šalimis, o turint omenyje, kad tos rinkos yra didesnės, investuoti ten yra dar patraukliau.