Krymas VII: Jiems mes vis dar Pribaltika…
Lietuvių į Krymą atvažiuoja, atrodo, nelabai daug. Eupatorijoje nesutikome nė vieno, o štai Koktebelyje, einant pliažu, išgirdau “Laba diena”. Nesunku buvo atspėti – vaikščiojau su “olimpiniais” marškinėliais.
Kai čia pasakai, kad esi iš Lietuvos, labai nenustemba, tačiau kokios nors ypatingos reakcijos irgi nėra.
Tačiau mažiausiai kokius tris kartus jau išgirdau klausimą: “kodėl pas jus taip nemėgsta rusų?” Bandai aiškinti, kad taip nėra, tačiau viena moteriškė iš karto prisimena: “Kai buvau Rygoje ir bandžiau oro uoste kažko paklausti su manimi nekalbėjo…”. Tiesa, jai Ryga buvo Lietuva…
Vairuotojas, vežęs į Simferopolį taip pat viską žinojo: “Nemylite jūs rusų, paminklą nuvertėte, negalima juk taip, tie kareiviai juk prieš fašistus kovojo….”. Kai pasakai, kad tai Estijoje buvo, išgirsti: “Koks skirtumas, visi jūs ten Pribaltikoje tokie…”
O dar paskui išgirsti per radiją kalbant Viktorą Alksnį, kuris pristatinėjams kaip “Pribaltikos” ekspertas ir kuris į šuns dienas deda Estiją už tai, kad ši “bando reabilituoti esesininkus”. Taip emocingai ir idėjiškai kalba, aišku ir II Pasaulinį prisimindamas, kaip SSRS visus “pribaltus” nuo vokiečių gelbėjo, o dabar tie šunsnukiai garbina tuos, kurie kaimus degino ir močiutes bei vaikus šaudė…
Tada šiek tiek aiškiau pasidaro, iš kur tas mūsų įvaizdis toks. Juk labai tikėtina, kad tokie kaip Alksnis ne kartą į metus per radiją kalba… Ir supranti, kad nuo mūsų pačių nelabai daug priklauso – propogandos mašina veikia nesustodama.
Gali, žinoma, kai ką atpirkti mandagiu elgesiu, pokalbiu su Krymo totore kavinėje, kuriai labai patiko klausytis lietuvių kalbos ir kuri net vardus mūsų visų išsiaiškino… Bet tai tik lašas jūroje.
Mes jiems Pribaltika. Anksčiau – ta, kuri priklausė jiems, dabar – svetima. Todėl nostalgija dar didesnė ir tikriausiai kažkur giliai paslėpta nuoskauda – taip pat.
P.S. Beje, mes persikėlėmė į kitą pusę. Dabar gyvename Kurortnoje (labai tinkamas pavadinimas), netoli Koktebelio, tarp Feodosijos ir Sudako. Šiandien buvome nuvažiavę prie Chameleono iškyšulio, ir šiek tiek palaipiojome kalneliais (nuotraukoje stoviu virš debesų:) Labai gražu… Tikrai..
O ryt varysime į Karadago kalnyną. 7 km pasivaikščiojimas. Turėtų būti gerai…
(4 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
