Krymas VI: Apie tikėjimą
Kartais pavydžiu tiems, kurie tiki. Tiki, kad yra kažkas, kas gali jiems padėti, jei labai paprašysi ir tikėsi. Štai šiandien važiuodami iš Eupatorijos sustojome Topoleve – nusipirkti vaisių. Kaip visada – persikai, kukurūzai, dar avietės, cashew riešutai. Ir pamatėme užrašą – moterų vienuolynas. Skubėti niekur nereikia, tad pasukome link jo.
Užėjome (prieš tai teko išsinuomoti sijonėlius Rasai ir Austėjai plikoms kojoms pridengti ir tokias žydras skareles, o Povilui teko šortus žemyn timptelėti, kad kelius pridengtų:)
Viduje – daug daugiausiai jaunų moterų su skarelėmis tvarkančių aplinką, skabančių rožes (atrodo, kažkokiai šventei rengėsi). Pasivaikščioję radome rodyklę link Georgijaus Nugalėtojo (Georgij Pobedonosec) švento vandens šaltinio. Skubėti nereikia, tad nusprendėme pasivaikščioti.
Ėjome gana ilgai, bet pamatyti buvo verta.
Ten tokios dvi akmeninės vonios: viena vyrams, kita – moterims. Taisyklės nurodo, kad reikia įbristi žegnojantis ir visam pasinerti. Nuogam bristi negalima, todėl moterys gali nuspirkti tokių lyg medvilninių naktinių.
…aš savo akimis nemačiau, bet Rasa sakė, kad kad kai kurios moterys su tokiu tikėjimu ir susikaupimu į tas vonias brido, kad net šiurpuliukai per nugarą ėjo… Nerdavo po keletą kartų su giliu tikėjimu akyse, kad padės. Gal nuo ligos, gal nuo kokios negandos ar nuo šiaip nuo viso pasaulio blogio…
Aš irgi pasinėriau: be maldos ir be tikėjimo. Bet su pagarba. O vanduo ten šaltas – apie 15 C… Ir dar ten varpais galima skambinti: reikai sugalvoti norą ir patraukti virvelę tris kartus…
O grįždami nuo tų šaltinių beveik visi be išimties nešėsi atgal po plastmasinį butelį (arba du arba net trilitrį) iš šventojo šaltinio. Tikėdami, kad jis padės…
O ką daryti, jei tiki, kad padėti gali tik pats sau?
P.S. O jų ikonos nostabiai gražios. Nusipirkome Marijos trimetės atvaizdą – tokia graži juodbruvė mergaitė su gėle rankose…
(6 balsų, vidurkis: 4,17 iš 5)
Loading...
