Krymas VII: Jiems mes vis dar Pribaltika…

Lietuvių į Krymą atvažiuoja, atrodo, nelabai daug. Eupatorijoje nesutikome nė vieno, o štai Koktebelyje, einant pliažu, išgirdau “Laba diena”. Nesunku buvo atspėti – vaikščiojau su “olimpiniais” marškinėliais.

Kai čia pasakai, kad esi iš Lietuvos, labai nenustemba, tačiau kokios nors ypatingos reakcijos irgi nėra.

Tačiau mažiausiai kokius tris kartus jau išgirdau klausimą: “kodėl pas jus taip nemėgsta rusų?” Bandai aiškinti, kad taip nėra, tačiau viena moteriškė iš karto prisimena: “Kai buvau Rygoje ir bandžiau oro uoste kažko paklausti su manimi nekalbėjo…”. Tiesa, jai Ryga buvo Lietuva…

Vairuotojas, vežęs į Simferopolį taip pat viską žinojo: “Nemylite jūs rusų, paminklą nuvertėte, negalima juk taip, tie kareiviai juk prieš fašistus kovojo….”. Kai pasakai, kad tai Estijoje buvo, išgirsti: “Koks skirtumas, visi jūs ten Pribaltikoje tokie…”

O dar paskui išgirsti per radiją kalbant Viktorą Alksnį, kuris pristatinėjams kaip “Pribaltikos” ekspertas ir kuris į šuns dienas deda Estiją už tai, kad ši “bando reabilituoti esesininkus”. Taip emocingai ir idėjiškai kalba, aišku ir II Pasaulinį prisimindamas, kaip SSRS visus “pribaltus” nuo vokiečių gelbėjo, o dabar tie šunsnukiai garbina tuos, kurie kaimus degino ir močiutes bei vaikus šaudė…

Tada šiek tiek aiškiau pasidaro, iš kur tas mūsų įvaizdis toks. Juk labai tikėtina, kad tokie kaip Alksnis ne kartą į metus per radiją kalba… Ir supranti, kad nuo mūsų pačių nelabai daug priklauso – propogandos mašina veikia nesustodama.

Gali, žinoma, kai ką atpirkti mandagiu elgesiu, pokalbiu su Krymo totore kavinėje, kuriai labai patiko klausytis lietuvių kalbos ir kuri net vardus mūsų visų išsiaiškino… Bet tai tik lašas jūroje.

Mes jiems Pribaltika. Anksčiau – ta, kuri priklausė jiems, dabar – svetima. Todėl nostalgija dar didesnė ir tikriausiai kažkur giliai paslėpta nuoskauda – taip pat.

P.S. Beje, mes persikėlėmė į kitą pusę. Dabar gyvename Kurortnoje (labai tinkamas pavadinimas), netoli Koktebelio, tarp Feodosijos ir Sudako. Šiandien buvome nuvažiavę prie Chameleono iškyšulio, ir šiek tiek palaipiojome kalneliais (nuotraukoje stoviu virš debesų:) Labai gražu… Tikrai..

O ryt varysime į Karadago kalnyną. 7 km pasivaikščiojimas. Turėtų būti gerai…

(4 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
  • Kažkada apie Lietuvių kalbos subtilybes rašėte, o dabar: „ne kartą į metus“. Reikia sakyti „ne kartą per metus“

  • o kur ta nuotrauka?

  • Anonimas

    Aukstumose atsargiai, kad kokia paklydusi sovietine zeme – zeme nepasisveikintu. Nelabai toli tiek geografiskai, tiek ideologiskai nuo konflikto esate, Arturai. Gal netycia updeitas ir i sia situacija atsiras – ka vietiniai (ukrainieciai, totoriai, rusai – cia jau reikes spec. nuorodos) mintija. Atsiprasau, kad vis su aktualijomis, bet matyt pats inagiu nesugebu i sali padeti reikiamu momentu, may bad.

  • Anonimas

    Na, kad is tikruju – daug zmoniu Lietuvoje nemegsta rusu. Lietuvoje nuoskaudos yra ne ka mazesnes, negu kad pas tuos, kurie mus tebelaiko vienu regionu „Pribaltika“… Apskritai Lietuvoje ultranacionalistines nuotaikos yra labai gajos. Tai tik is pirmo zvilgsnio musu gerosios mamytes ir mociutes, kepancios mums pyragus ir gaminancios puikius pietus, yra tokios gerasirdes… Tik paklausk ju – ir viska suzinosi apie „svolacius maskolius/ruskius“…

  • Mielas me, tai gal paporink mums ką nors iš pozityvaus „svolačių maskolių/ruskių“ indėlio į mūsų gyvenimą, kuris turėtų keisti mūsų „ultranacionalistines nuotaikas“? Mielai pasiklausysime ir pasikeisime.

  • Anonimas

    Gaila, kad mes tokie mažiuliai, todėl esam „Pribaltika“ nuo Narvos iki Medininkų. Tačiau ne tik buvusiems „Nesukrušamos sąjungos“ (Nesokrušymij sojuz) „vyresniesiems broliams“ mes – „Litva, eta Ryga“.
    Prieš keletą metų vienam pasipūtusiam olandui Grenoblyje, kur kartu mokėmės, bandžiau išaiškinti, kad aš ne rusas, o lietuvis. Geografijos pamoka nepadėjo. Pagarbą ir supratimą užsitarnavau netikėtu manevru. Visa kursantų grupe vakarieniavom graikiškam restoranėlyje. Mano minėtas olandas Flipas vis laidė pašaipas apie laukinį rusą (t.y. mane). Mano laimei, nuskambėjo Shoking Blue atliekamas dainelės Venus įrašas. Paklausiau gudručio Flipo, kas atlieka šią melodiją. Vaikinas sumiksėjo, kad tai moteriškų skustuvų reklaminė dainelė. Paaiškinau, kad Venus – jo tėvynainių grupės daina, prieš porą dešimtmečių pakilusi į populiariausių Europos roko muzikos kūrinių viršūnę. Dar pridūriau, kad medpadžiai flamandų kalba vadinami panašiai kaip ir Lietuvoje -klumpėmis. O kai papasakojau porą riebesnių anekdotų apie „naujuosius rusus“, tapau vos ne best friend.
    Dabartinio Krymo chanato gyvenojai, girdintys tik oficialią propagandą, sklindančią iš Rusijai palankių ruporų, nelabai gilinasi į realią padėtį.
    Neturėdami asmeninių potyrių ir alternatyvių informacijos šaltinių, kartoja tai, ką girdi. Mums telieka būti kantresniems ir atlaidesniems.