Kovo 11-osios paminklai

… E.Jakilaitis sekmadienio vakarą suraukta kakta piktinosi, kad dabartinė valdžia per Kovo 11-osios minėjimą Seime neperskaitė Algirdo Brazausko sveikinimo laiško.

Jei kas pasakytų, galvočiau – juokauja. Bet pats mačiau.

L.Pečeliūnienė Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga siūlo statyti paminklą ir ant jo užkelti A.Brazauską, nes be jo V.Landsbergis tada, prieš 20 metų, „būtų nieko nepadaręs“.

Jei nežinočiau, kad tai ta pati L.Pečeliūnienė, kuri dar prieš penkerius metus rašė, kad A.Brazauskas su sovietine nomenklatūra, jei būtų išstumti iš valdžios, būtų „garantuotai“ tapęs penktaja kolona prieš nepriklausomybę, nepatikėčiau savo akimis.

Tačiau parašyta juodu ant balto.

O dar tas šleikščiai jausmingas filmukas per Lietuvos televiziją, parodytas Kovo 11-ąją? „Liudijimai“ vadinosi.

Liudijo pats A.Brazauskas: apie tai, kaip visą Lietuvą statė ir apie tai kaip už visą tautą asmeniškai buvo atsakingas. Net į Baltijos kelią dėl tos atsakomybės negalėjo išeiti, nes reikėjo eismą reguliuoti, kad kokia avarija neįvyktų.

Toks geras, toks teisingas, taip Lietuva rūpinosi…

Ir toks pamaldus, asmeniškai su V.Sladkevičiumi ir K.Vasiliausku draugavo. Todėl ir Katedrą tikintiesiems grąžino. Gaila, tik kad filmo kūrėjos nepklausė, kodėl ją „grąžinti“ reikėjo…

Beje, LTV, nors ir dar negirdėjusi L.Pečeliūnienės pasiūlymo, jį įgyvendino.

Nepriklausomybės 20-mečio proga ant paminklo užkėlė abudu: V.Landsbergį ir A.Brazauską.

Kaip du lygiaverčius Kovo 11-osios simbolius.

(Jei kas nematė, tai pirmasis viską pasakojo sakydamas „mes“, o antrasis visą laiką sakė „aš“).

LTV šia prasme tikrai elgėsi kaip visuomeninė televizija. Ji atspindėjo visuomenės nuotaikas. Tas, kurios Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga ragino susitaikyti su sovietmečius ir priimti jį kaip savą. Nes sovietmečio vaizdinys kaip svetimo, kaip blogio, kaip okupacijos, visko nepaaiškina. (O tikriausiai kaip savo, gėrio ir savanoriškos integracijos viską iš karto paaiškintų).

Iš dalies tiesa, nes kurti filmus apie dar gyvus herojus ir statyti jiems paminklus yra pats tikriausias sovietmečio palikimas.

Kaip žmogus galiu užjausti A.Brazauską dėl sunkios ligos, bet ar tikrai tai yra pakankamas pagrindas perrašyti vos dvidešimties metų senumo istoriją?

Juk pakanka vien atsiversti 1990 Kovo 11-osios stenogramas (jos visiems viešai prieinamos), jas įdėmiai paskaityti ir dar kartą savęs paklausti: ar tikrai būtume turėję Kovo 11-ąją, jei Aukščiausiosios Tarybos pirmininku būtų išrinktas A.Brazauskas?

Aš drįsčiau tvirtinti, kad ne.

Todėl priešingai nei I.Degutienė, nemanau, kad A.Brazausko reikia atsiprašinėti.

Greičiau jau turėtų būti priešingai.

Būtų gerai, kad nors per kitus 20 metų tai suvoktume.

(18 balsų, vidurkis: 3.94 iš 5)
Loading...
  • naihelas

    Kažin, ar įmanoma viską tiksliau surašyti. Mes su tėčiu irgi patyrėm lengvą juoko priepuolį, kai sužinojom, kaip AMB Baltijos kelią organizavo.
    Bet įdomiausia detalė iš visų dabartinių ir ansktesnių liudijimų – vėl tas AMB pareiškimas, kaip jis politiku tapo per prievartą. Ir vėl, šįkart sunkesnis, juoko priepuolis.

    P.S. – turiu informacijos, kad filmui apie A.Brazauską sukurti buvo skirta metai ir 100 tūkst. litų, o filmui apie V.Landsbergį – trys savaitės ir 5000 Lt.
    Artūrai, gal jūs, kaip LRT Tarybos narys, galėtumėte pasidomėti, kaip buvo iš tikrųjų?

  • Slyvanosis

    Artūrai, jums būtina pasitikrinti choleterio kiekį kraujyje, nes jau kuris laikas tamstos komentarai – pikti, šališki ir kategoriški!
    Aš nekvescionuoju jūsų teisės reikšti savo nuomonę, juolab šiame blograštyje. Tačiau manęs neapleidžia nuojauta, kad jūsų dėstomos mintys išprovokuotos kažin kokio asmeninio nerimo ir/ar nepasitenkinimo besilostančiomis aplinkybėmis. Kokia tai „pilietinio karo nuojauta“ trukdo jums objektyviau pažvelgti į aptariamus dalykus.
    Mane tai glumina ir baugina. Ir atleiskite, kad rašau „ne į temą“.
    P.S. Jeigu skaitėte I. Degutienės išplatintą ketvirtojo/penktojo Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimą 20-tųjų Nepriklausomybės atstatymo metinių proga, turėjote pastebėti kokia netvirta ranka jis pasirašytas.

  • WU

    Mane šiame įraše savotiškai pralinksmino, kad yra nepamirštas istorikas V. Klumbys..

  • Arvydas

    užmirštama, kad Brazauskas Kaišiadorių mokyklą pavadino savo vardu. Kaip žinau, tai net Lukašenka ar Putinas taip žemai nenusirito, net jie bent jau menamą kuklumą rodo. O Brazauskas – ne. Gal dar kokį miestą, pavyzdžiui Visaginą, pratęsiant sovietinę tradiciją, pavadinti kompartijos sekretoriaus vardu?

  • A.G.

    Supaprastintas gal požiūris gavosi.
    Daug faktorių sužaidė su Rusija… gal ir tas, kad kažkam būtų buvę gėda susinervinti, kai sklinda ramuma, užtikrintumas…
    Įdomu, kaip pavyzdžiui rusai būtų vertinę Kutūzovą, po keletos metų, kuris Napaleoną įsileidęs buvo į Maskvą (jei kas nežino – tam, kad sumaltų vėliau į miltus), jei ne visai planas būtų pavykęs. Na, kad ir po to kai pavyko… kaip ir Lietuvai 1990 m. Negi taip pat, kaip blogo šeimininkas, – mūsų strategą.
    Na čia palyginimas ne koks, ant greitųjų….
    Kai kas nusikalba ir dėl JAV, kad nesuskubo pripažinti, atseit, -išdavė… pamirštant, kad būten vienintelės jos dėka ta Nepriklausomybė ir buvo padovanota (visgi padovanota dar 1986 m. giliai miegančiam kraštui…)… pamirštant suplanuotą karą Irake, kuomet tas dienas nereikėjo valstijoms aštrinti santykių iš kart su visu svietu…
    Supaprastinti istoriją nėra gerai, manau.
    Ji sudėtingesnė kažkiek, gal.

  • Nežinia, čia lietuviams taip įgimta ar kaip, tačiau jie daug dalykų linkę užmiršti; šis – ne išimtis…

  • Regis

    Šiaip jau gal laikas vieną kart kurt pasakas kaip mes išsikovojome nepriklausomybę. Tas aktas, jeigu būtų nesusiklosčiusios palankios aplinkybės būtų likęs tik popieriukas vėlesnėms istorikų kartoms nagrinėt. Jeigu Rusijoje 1991 m. vykęs pučas būtų pasibaigęs kitaip tai mes būtume matę savo nepriklausomybę lygiai taip kaip ją matė mūsų seneliai po antro pasaulinio karo. Esame per maža valstybė, kad galėtume ką nors išsikovoti. Galime tik garsiau cyptelt ir nieko daugiau. Ir jeigu jau kalbame apie paminklus tai pirmiausiai objektyviai žiūrint turėtume dėkoti B.Jelcinui. Nes be jo ryžto Rusiją nuvest savu keliu Lietuvoje nieko nebūtų. Būtų ilgas partizaninis pasipriešinimas kurių pavyzdžių istorijoje apstu.

    Ačiū Lietuvos televizijai už galimybę pasižiūrėt kovo 11-osios atkuriamojo Seimo posėdį. Tas įrašas geriausias liudytojas kuris liks amžiams ir kurio jokiais išvedžiojimais nesuklastosi. Įspūdis liko vienas, didesnė dauguma aukščiausios tarybos deputatų tiesiog mažai suprato ką daro ir mažai tikėjo sėkme. Galime didžiuotis, kad mums šiaip ne taip pavyko. Bet muštis į krūtinę ir skirstyt, kad jeigu tas ar ne tas būtume turėję ar ne nepriklausomybę yra visiška nesąmonė. Kas labai aukština V.Landsbergį tegu pasižiūri į D.Lamą. Gal V.Landsbergis galėtų pakonsultuoti Tibeto kovotojus už laisvę ką jie daro ne taip?

    Beje A.Brazauskas skirtingai nuo V.Landsbergio buvo išrinktas tiesioginiuose prezidento rinkimuose. Suprantu, kad dergimas vienas ant kito yra nacionalinis lietuvių bruožas, bet gal reikėtų pasistengt gerbt žmonių sprendimą. Visi puikiausiai (išskyrus jaunesnę kartą) prisimename kolaborantų veiksmus Lietuvoje. V.Burokevičių ir kt. Klausimas kas būtų jeigu Lietuvos komunistų partija su A.Brazausku priešaky būtų jų pusėje ir kolaboravus su TSRS struktūromis? O juk viskas tuo metu buvo vietoje, čia pat, ir TSRS kariuomenė ir KGB, ir kiti daliniai. Ką butų darę visi šie apžvalgininkai tuo metu, jeigu būtų kilęs totalus separatistų pasipriešinimo (kaip tuo metu vadino) malšinimas?

    • romas

      Regi, nesutinku su pačio pozicija. Niekas nėra nei mažas, nei didelis ir visada viskas įvyksta dėl tam tikrų aplinkybių sumos, kurių nei viena nėra pati svarbiausia. Tie, kurie mėgina sakyti prisidėję prie svarbiausių aplinkybių, gerai apsidairę pamatytų, kad „nesvarbios“ aplinkybės yra būtinos „svarbiosiom“ įvykti. Maskvos pučas įvyko ir todėl, kad buvo perestroika, ir todėl, kad Lietuva pasiskelbė nepriklausoma ir dėl masės kitų aplinkybių. O garbinti ir smerkti vadus yra žmogaus biologinė savybė. Patenkinkim šį savo poreikį – juk negalim eiti prieš prigimtį:)

      • Regis

        Romai, Maskvos pučo šaknys žymiai gilesnės. Lietuva konkrečiai ir „pribaltika“ apskritai buvo tik maža probleminė teritorija kurių tuo metu buvo gausybė. Šie klausimai jeigu būtų atstatyta TSRS (tam reikėjo pastatyti į vietą B.Jelciną) būtų išspręsti gana greitai. Apskritai B.Jelcinas mažai įvertintas. M.Gorbačiovas asocijuojasi su perestroika ir Berlyno sienos griūvimu. Tačiau visą procesą galutinai baigė būtent B.Jelcinas. Jeigu ne jis tai nieko nebūtų buvę. Ir tos pasakos, kad TSRS bankrutavo dėl mažų naftos kainų ir kt. butų likusios tik pasakomis. Viskas būtų sprendžiama elementaria fizine jėga, kaip ne vieną kart istorijoje buvo daroma – ir Vengrijoje, ir Lenkijoje ir kitur. Apskritai pasaulyje yra nemažai tautų kurios žymiai daugiau darė ir paaukojo vardan nepriklausomybės (taip pat ir tie patys lietuviai ankstesniais laikais). Tačiau ne visiems taip pasisekė (ar sekasi).

        • romas

          Regi, TSRS problema buvo ekonomikos modernumas ir efektyvumas. Klausimas, kiek galimas modernumas palikus geležinę uždangą ir toliau stabdant viešumą. Galima buvo mėginti eiti tuo keliu, kuriuo nuėjo Kinija, bet TSRS buvo supervalstybė ir negalėjo sau leisti tapti pramoniniu žaliaviniu Vakarų priedėliu. Tuo labiau, kad žmonių gyvenimo standartai TSRS buvo žymiai aukštesni ir tai negalėjo užtikrinti pigios darbo jėgos. Tik atpalaidavo žmones ir prasidėjo nacionaliniai bruzdėjimai. Norint eiti į priekį, visus paleisti buvo būtina. Rusijai nebuvo itin gerų pasirinkimų tada. Visi pasirinkimai vedė į imperijos griūtį, o pasirinko ji geriausiai. Lietuva tam pasirinkimui irgi padėjo.

          • Regis

            „Norint eiti į priekį, visus paleisti buvo būtina“ „Visi pasirinkimai vedė į imperijos griūtį“

            Romai, aš manau, kad tai klaidinga. Vienas klausimas ar pučo jėgos norėjo eit į priekį, kitas klausimas ar nebuvo įmanoma išgyvent esamoje būklėje. Yra pavyzdžių kaip išgyveno (būtent išgyveno) ne viena komunistinė valstybė. TSRS turėjo branduolinį ginklą ir niekas su ja fiziškai nebūtų kariavęs. Taigi, jeigu iš Maskvos būtų gesinamas taip vadinamas sukilimas tai tokių įvykių kaip Sausio 13-oji būtų aibė. Iš esmės pasikartotų pokarinės Lietuvos istorija. Kovo 11-ąją mes tik išreiškėme norą būti nepriklausomi. Pasaulis tuo metu tik laukė ką Maskva į tai pasakys ir viskas nuo to ir priklausė.

            Beje ne ką blogesnis pavyzdys už Tibetą yra Čečėnija. Kam pasaulyje labai rūpi kas ten darėsi ir darosi? Ir tarp kitko dabartinė Rusija tai mini TSRS. Ir savo esme lygiai tokia pat imperija.

          • A.G.

            Jei kalbėti iš esmės, tai Rusija jau nebeturėjo duonos (tokia sistema, kai yra išlaikoma šimtai milijonų žmonių, kurie tik imituoja darbą, ir vien ginkluojasi – gali tęstis keletą dešimtmečių, kol suvartojami resursai, geriausiu atveju, – kas ir atsitiko).
            O duona toliau jau buvo skolinama (skolino – Vakarai) tik su sąlygomis (nuimti Berlyno siena, išleisti iš tautų kalėjimo Baltijos šalis ir pan.).
            O nesiskolinti duonos jau nebuvo galima (reikia turėti omenyje ir tai, kad per gyventojų surašymą – kažkurioje vietovėje prie Maskvos, nebuvo rastas nei vienas ne girtas žmogus (šalyje žmonės jau buvo prsigėrę)… už gamtinius išteklius (ar ginklus) nupirkta iš Vakarų technika būdavo Rusijoje momentaliai latrelių sugadinama… tad ji buvo vežama (kiek tilpo) į Baltijos šalis… gal tas kiek ir klaidina mūsų žmonėms, tą klaikų Sąjungos buvusį įvaizdį paskutiniais jos gyvavimo metais) Tokia sistema gali egzistuoti tik gulago sąlygose, kas jau nebebuvo realu, nes žmonių krtinė masė buvo jau baigusi Rusijoje universitetus.

          • Regis

            Vis dar yra žmonių kurie nesupranta kaip J.Stalinas ir TSRS atsilaikė prieš nacistus per II pasaulinį karą. O juk II pasaulinio karo istorija yra beveik kaip instrukcija (tik ją reikia mokėt skaityt) kaip galėjo elgtis generolai Maskvoje 1990 metais. Sakot duonos reikėjo skolintis? Taloninę sistemą galima buvo išplėst iki praktiško badavimo. Ir nieko. Svarbu, kad kareiviams užtektų maisto ir tankams kuro. Beje vakarai būtų buvę priversti skolint vien už tai, kad oficialiai dėl stabilumo, o neoficialiai karinės technologijos ir technika nebūtų pardavinėjama trečiosioms šalims. Lietuva šiame žaidime buvo tik pėstininkas. JAV galvojo ir tuo metu ir apskritai apie stambesnes figūras. Apskritai yra teorija kuria nelabai tikiu, tik pripažįstu jos teisę egzistavimui, kad Kovo 11-oji buvo surežisuota Baltuosiuose Rūmuose. Tiksliau „palaiminta“. Ir todėl mūsų svarstymus ar būtų ar nebūtų reikėtų pradėt ne nuo V.Landsbergio ar A.Brazausko o tuometinių JAV vadovų. Tačiau tai tik teorija. Bet kuriuo atveju derėtų suvokt, kad buvome, esame ir liksim tik stambių lošėjų žaidimų dalis.

          • romas

            Regi, reiktų prisiminti perestroikos priešistoriją. Amerika dislokavo trumpo nuotolio branduolines raketas Europoje, kurios buvo labai tikslios ir labai greitai galėjo pasiekti Maskvą. Atsakydama TSRS irgi dislokavo analogiško tipo, bet mažiau efektyvias raketas Rytų Europoje. Tai negalėjo būti pripažinta jėgų pusiausvyra vien todėl, kad nebuvo kaip greitai apšaudyti Amerikos, žymiai greičiau negavus atgal. Vokietijos politinė padėtis irgi skyrėsi nuo dabartinės. Gal tada nebuvo niekam taip gaila ją aukoti esant reikalui (joje pagrinde ir buvo dislokuotos JAV raketos). TSRS buvo įklimpusi į karą Afganistane. Amerika nusprendė parduoti sukilėliams Stingerius – raketas, kuriomis galima šaudyti nuo peties ir numušti oro taikinius. Faktiškai TSRS grėsė labai gėdingas pralaimėjimas, nemėginant tartis su Vakarais. Neaišku, ar negalėjo karas persikelti ir per sieną į Vidurinę Aziją. Tuometiniai JAV ir TSRS santykiai iš esmės skyrėsi nuo santykių dabar – jie buvo atvirai konfrontaciniai. Sakai TSRS galėjo pardavinėti ginklus. JAV ne tik galėjo, bet pardavinėjo ir buvo afganų draugu. Reikėjo būti mazochistu, kad nieko nemėgintum pakeisti. Nežinau, ar po Brežnevo eros tarybiniai žmonės dar turėjo noro būti drausmingi. Todėl pučas ir nepavyko.

          • Regis

            Romai, aš ne vieną kart girdėjau, kad tai kaip baigėsi su TSRS buvo natūralu ir neišvengiama. Aš visgi palaikau tuos kurie taip negalvoja. Tuo metu TSRS tiesiog neatsirado stipri autoritarinė asmenybė. Buvo kalbų, kad B.Jelcinas ne tik sugriovė TSRS, bet padės pagrindus kaip M.Garbočiovas Rusijos griūčiai. Ir kur visa tai? Atėjo V.Putinas ir kur ta Rusijos griūtis? Kur Rusijos bankrotas, ekonomikos nemodernumas ir neefektyvumas? Nėra. Maža to jie kuria visai realius planus kaip susigrąžinti buvusią įtaką. Tarp kitko užsienio skolas rusai jau grąžino. Būtų TSRS išgyvenus jeigu būtų susiformavus stiprių vadų grupė. Kas tuo netiki tegu pasidomi ką ir kaip padarė (ir daro) V.Putinas dabartinėje Rusijoje. Eilinį kart reikia kartot ir kartot – mūsų visų valia ir noras skelbt nepriklausomybę yra gerai, tačiau esmė tame, kad tiesiog spėjom prasmukt per susilpnėjusią apsaugą o bėgančių niekas labai nesivijo ir į juos nešaudė. Tokių sėkmingų pabėgimų pavyzdžių istorijoje tikrai nedaug, žymiai daugiau nesėkmingų. Ir tų pačių lietuvių istorijoje.

            p.s. Afganistane „stinger“ raketos atsirado kaip pusiausvyros palaikymas. Niekas afganams nesiruošė duot rimtesnių ginklų, o galėjo vadovaujantis tavo logika.

            p.p.s. Brežnevo era, universitetai, disidentai visi kartu sudėjus niekas nieko nebūtų pakeitęs. Lygiai taip pat, kaip dabartinėje Rusijoje jų balsas sunkiai girdimas, taip pat būtų buvę nutildyti.

          • mdxacuk

            Regiui

            Kaip turėtų atrodyti Rusijos bankrotas? Kaip Hirosima po atominio bombardavimo? Laikoma, kad Valstybės bankrotas yra tuomet, kai ji nepajėgia vykdyti savo įsipareigojimų savo pačios piliečiams bei kreditoriams. Tai 1998 ta prasme ir buvo pats tikriausias Rusijos bankrotas. Vienas patikimų jo požymių – kad neįmanoma išlaikyti ir suvaldyti fiksuoto valiutos kurso, kas Rusijoj ir atsitiko. Per pusmetį rublio vertė nukrito 6 (!!!!) kartus dolerio atžvilgiu. Užsienio kapitalas, šėręs iki tol Rusiją per valstybines obligacijas, nustojo tekėti. Savų resursų įsipareigojimams padengti Rusijai nebeužteko, nes biudžeto pajamų neužteko netgi apmokėti paskolų palūkanoms. Pasikolinti iš kur nors buvo neįmanoma (nors TVF bandė gelbėt situaciją). Ko dar reikia bankrotui?

            Taip, vėliau su paskolom rusai sugebėjo apsitvarkyt dėl didelių žaliavų kainų.

            Bet nelabai kas vadintų valstybės ekonomiką efektyvia ir modernia, jeigu 85 proc. jos eksporto pajamų sudarytų žaliavos (ir tas procentas vis augo pastaruosius kelerius metus). O gal matėt rusišką kompiuterį, rusišką mikroprocesorių, rusišką mobilųjį telefoną, rusišką operacinę sistemą. Už kiek sutiktumėt pirkti rusišką automobilį arba televizorių? Galų gale priėjo iki to, kad rusams tenka pirktis karo laivus Prancūzijoj arba Ispanijoj.

            Taip, Lietuva eilinį kartą sugebėjo išnaudot atsiradusią progą tarptautinėj situacijoj. Bet ta proga atsirado ne dėl to, kad laiku neatsirado kažkokio rusų mesijo Putino pavidalu, o kaip dėsninga sistemos kracho pasekmė. Smūta buvo apėmusi pačią Rusiją ir niekas jos negalėjo sulaikyti, užtat ne Lietuva jiems tada rūpėjo. Jėgos panaudojimas Baltijos šalyse griūtį galėjo tiktai pagreitinti, kaip tai padarė pučas.

          • romas

            Regi, nebebuvo taip viskas paprasta, kaip buvo paprasta Stalinui. Stalinas dar neturėjo problemų su rytų bloku. Lenkijoje bruzdėjimai prasidėjo jau 1980 metais. Faktiškai viskas vedė į perestroiką arba visišką ekonominę suirutę. Putinas nėra šiuo atveju iš viso pavyzdys. Be perestroikos Putino nebūtų ir nebūtų tos ekonominės sistemos, kuri leido Rusijai ekonomiškai atsigauti. Kaip rusai būtų uždirbę pinigų maistui, jei neprekiautų? Aš sutinku, kad panašiam pavidale kaip Šiaurės Korėja po pučo TSRS dar galėjo išlikti. Tik abejoju, kiek ilgai. Gal teko pačiam tarybiniais laikais būti Vidurinėje Azijoje? Ten dar brandaus socializmo laikais nežinau kokia santvarka buvo. Narkotikus turguje pas juos pardavinėjo. Pamatęs jų piniginius santykius parduotuvėse iš viso buvo priblokštas. Kaip sovietų valdžia su tuo bardaku toliau būtų tvarkiusis, neįsivaizduoju. Kai atsimenu kaip jie mokėjo kalbėti rusiškai ir kaip apskritai žiūrėjo į rusus, nežinau kokia TSRS lauktų ateitis. Panašu, kad rusų padėtis ir dabar ten yra panaši, tik tos šalys yra NVS nariai ir Rusija yra sootečestvenikų programą sukūrusi, kad rusai iš ten galėtų išvažiuoti.
            Afganistane prasidėjus karui, afganai kariavo senais šautuvais, tame tarpe ir XIX amžiaus. Palaipsniui jie įsigijo automatų, granatsvaidžių, minosvaidžių ir pan. Kai davė stingerių, padėtis radikaliai pasikeitė mudžachedų naudai. Kas žino, kaip būtų vykę viskas toliau, jei ne Gorbačiovas ir perestroika.

          • Regis

            Matyt nelabai esu suprastas. Kad sistema tokia kokia buvo negalėjo ilgiau tempt aišku. Klausimas toks – link kur eiti. O kelių galėjo būti ne vienas. Ant kiekvieno kampo po reguliariosios kariuomenės dalinį. Maskvoje pora diplomatėlių su mygtukais. Valstybinis nepaprastosios padėties komitetas („GKČP“) nuverčia B.Jelciną. Visoje šalyje prasideda demonstracijos kurios daugiau ar mažiau kruviniau malšinamos. Po truputi imami strateginiai objektai ir statomi savi žmonės. Savaime aišku 2-3 metai nerealios suirutės. Bet. Visi strateginiai objektai daugiau ar mažiau „pučistų“ rankose. O tolimesnės galimos eigos istorijoje pavyzdžių krūva. Jokių rinkimų vienas žmogus kuris sėdi tol kol normalizuojasi situacija. Savaime aišku kraujas liejasi visur, kai kuriose vietose toje pačioje Lietuvoje galbūt kyla partizaninis pasipriešinimas. Bet. Vakarai stebi situaciją ir nieko daugiau. Nes mygtukas prieš NATO taikinius visada paruoštas. Lietuva realiai galėjo likti po Maskvos sparneliu iki kito atšilimo.
            Beje ekonominių dalykų nemaišykit su kariniais diktatūriniais. Šiaurės Korėja, Kuba iš buv. komunistinio bloko kitos šalys yra pavyzdžiai kaip kariuomenė sugebėjo išlaikyti valdžią. Tas pats tikrai galėjo būti ir čia.

    • WU

      Regi, vienas tavo argumentas praskaidrino dieną. Brazauską išrinko, o Landsbergio ne. Va čia tai aukštas pripažinimo kriterijus! :)) Ko tik Lietuvoje nerinko.. Kartais, turbūt, pats padorioje kompanijoje neprisipažintum..

      • Regis

        Wu, tai gerai, kad nuotaiką praskaidrinau. Galėtum ir man kaip nors praskaidrint.

        Tai ne argumentas ar kriterijus o faktas iš istorijos. Gerb. Artūras apkaltino LTV, kad sugretino V.Landsbergį ir A.Brazauską būtent kaip Kovo 11-osios simbolius. Aš suprantu, kad mūsų nepriklausomybės darbai nesibaigė 1990 m. kovo 12. Vėliau buvo Rusijos (buvusios Raudonosios) armijos išvedimas iš Lietuvos, ėjimas į NATO, ES ir t.t. Galima vartyti Kovo 11-osios stenogramas, nors visgi siūlyčiau pažiūrėti vaizdo įrašą (tiesiog veido, balso išraiškos daug ką sako), o galima pasidomėti platesnę įvykių raida pavyzdžiui kaip atėjome ten kur esame ES, NATO ir t.t. Jeigu visa tai konservatoriai su V.Landsbergiu priešaky padarė tada tai jau verta užuojautos o ne argumentuotos diskusijos.

  • Puikus komentaras, matyti, kad Artūras Račas gerai pailsėjo ir parašė puikų straipsnį. Tai nuteikia optimistiškai, gyventi – verta.

    • J. naivusis

      Šie komplimentai- lakmusas A.Račui.

    • Rolandas

      to J.naivus,

      Jūsų žiniai -Fredis VISUOMET buvo objektyvus, VI-SUO-MET.O tūlas Račas, asmeniškai man, yra vertybė tik tiek, kiek vertybė jį laiko Fredis:)))

  • Trka

    Akivaizdžiai sureikšminami vadai. Stenogramas būtų įdomu pasiskaityti. Kol kas matyt nėra reikalo jas viešinti: kiltų pernelyg daug aistrų. Manau, iš jų galėtų paaiškėti, kad Laisvės strategai VL ir AMB turėjo įsiklausyti ir paklusti radikalų spaudimui. Jie stipriai veikė Nepriklausomybės atkūrimo veiksmą, kaip kaunietis Rolandas Paulauskas, kuris jau pirmąjame Sąjūdžio suvažiavime pasisakė už visišką, o ne dalinę Laisvę, sukeldamas tikrą pasipiktinimo bangą…

  • Kristina

    A. M. Brazauskas yra pasakęs apie Lietuvos trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. Ir daugiau jo pasisakymų galima rasti internete.

  • johnis

    smagu kad yra blaivumo. Bet kazin kiek jis prasimusa i minias? Visada galvojau jog nera lengva pakreipti istorijos, bet jei imanoma klastoti 20m.senumo tai ka jau cia kalbet apie senesnius laikus….Galiu tik GEDA parasyti net ir tiems kurie prisideda prie to – ir nemanau jog tai yra „nuomone“ ar pan.

  • Algimantas

    Tai, kad AMB ir LKP pradiniame etape suvaidino reikšmingą vaidmenį – nepaneigiama. Ypač pirmaisiais Sąjūdžio mėnesiais, kai jį išvaikyt buvo labai paprasta ir nesunku, AMB ir LKP buvo amortizatoriai. Kasdien Sąjūdis plėtėsi, apėmė vis platesnius gyventojų sluoksnius, tik palaipsniui tapdamas ta lemiama jėga, kuri po kiek laiko sprendė viską. Ir čia Maskvos vietininko, „kontroliuojančio situaciją“ CK sekretoriaus buvimas ir laviravimas padėjo išvengti sankcijų, kurios galėjo pačioj pradžioj viską užgniaužti.
    Tačiau lygiai taip pat nepaneigiama ir tai, kad AMB tai buvo ne tiek altruistinis siekis, o asmeninių interesų išraiška LKP vidaus kovose dėl vadovavimo ir postų. Kaip puikiai tai parodo toks neseniai Ferensienės paviešintas faktukas, kaip AMB su laiptinės kaimynais per Baltijos kelią sėdėjo prie TV ir dūsaudamas stebėjo iš šalies kas vyksta…
    O jau po to prasidėjusi šeimyninė, „Draugystės“ ir kitų jo darytų ar palaimintų aferų epopėja atskleidė AMB visu gražumu.Todėl juntu visiškai tą patį, ką pirmasis komentatorius – mūsų šeimą po viso to melo apie AMB herakliškus žygius irgi ne kartą ištiko juoko priepuoliai.
    O kad žmogui asmeniškai sunku ir jis kada nors mirs – tai ir mums nelengva, ir visi mes kada nors mirsim. Užuojauta asmeniui negali būt istorinių vertinimų kriterijumi.

    • johnis

      1998m.dirbau Maskvoje, ten per tv teko pamatyti toki interviu is generolo kuris dirbo atominiame povandeniniame laive. Jo pag.mintis- kaip as tiek mazai gaunu algos kai galiu puse pasaulio nusluoti nuo zemes. Moralas- moketi ir gerbti reikia tuos kurie gali ar negali kazka padaryti.
      Todel nesutinku su pirma Jusu dalimi kurioje AMB „slovinamas“ vien tik todel kad turejo galimybe nusluoti bet nenuslave. Yra daug prievartautoju , turto plesiku kurie gali apvogti bet rasyti jiems kalumburus vien todel kad jie to nedaro…..hm…. Zmogiskumas negali pateisinti ir slovinti zmoniu kurie turejo galimybes nusikalsti bet nenusikalto ir todel jie „protingi“….

  • Milda

    Pritariu p.Artūrui. Puikiai pamenu kovo 11 įvykius.Brazauskas tapęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininku būtų iškeleves į Maskvą į TSRS suvažiavimą.Ir jokios kovo 11 neturėtume.

  • sert

    Netgi Brazausko ivaizdi kure KGB. KGB ji ir informuodavo apie tolesnius Sajudzio veiksmus. Brazauskas is esmes buvo numatytas legalus valdzios variantas laimejus Burokeviciaus perversmui salyje.

  • pietvys

    Jau Sąjūdžio pakilimo metu Brazauskas taip pasakė apie Trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. Kada jis tai sakė? Ogi Sąjūdžio mitinge Katedros aikštėje, išlydint Lietuvos delegatus į IX „partinę“ konferenciją.

  • Renaldas

    Taiklus komentaras. Pelus reikia skirti nuo grudu, lietuviskoje realijoje daznai viskas labai jau susimaiso…

  • vasia

    O dar graziau istorija bus surasyta po 50 metu, skaitysi ir zagsesi. Todel skaitant istorija apie Vytauto girdomus zirgus juodojoje juroje apima toks zvengimas is tiesos.

  • vasia

    Dar geras is delfio- Lukosenka gavo kvietima , Medvedevas gavo, o Saakasvilis negavo kvietimo i minejima. Parodyk kas tavo draugai- parodysiu kas tu ! Liudna

  • idomu

    paziurejus filma galetum susidaryt ispudi kad AMB itvirtino katalikybe Lietuvoje. Kaip jis tikintiesiems Katedra grazino (nors ta pati partija savo laiku ateme ja is tikinciuju ikurus ten muziejuka) kaip jis verzes i ja pasimelst ir kaip jam zmones neleido. Kankinys tiesiog

  • Bobutė

    Kaip skirtingai suvokiame tekstus… Ponui A. Račui atrodo, kad p. L. Pečeliūnienė siūlo statyti paminklą, o man atrodo, kad ji siūlo tik idėją kaip toks paminklas galėtų atrodyti ir tai, jeigu kada nors po šimtmečio būtų sumąstyta jį statyti…:)

    Neneigiu asmenybių reikšmės istorijoje, bet manau, kad per daug personalizuojame šiuos įvykius, ypač kol gyvi tų įvykių dalyviai, ir tuo tik dar labiau supriešiname Tautą. Kartais man net pradeda atrodyti, kad Nepriklausomybę mums „padovanojo“ tik VL ar AMB, arba abu kartu, arba vienas jų, kitam priešinantis ir etc….:)
    Be to, kartais man atrodo, kad per daug susireikšminame TSRS, o gal net ir Nepriklausomybės, „bylose“… Juk buvo labai svarbių veiksnių, nepriklausančių nuo mūsų valios, bet „padėjusių“ mums…

  • mdxacuk

    Brazauskas yra tipinis atvejis, apie kuriuos sakoma „не благодаря, а вопреки“. Faktiškai jis ir pats buvo Sąjūdžio sukonstruotas produktas, specialiai parinktas siekiant neutralizuoti ar susilpninti tuometinės LKP kietakakčių keliamą pavojų. Dirbau tuomet su keliais vėliau gan žinomais sąjūdžio aktyvistais ir prisimenu kalbas dar gerokai iki Songailos nuėmimo, kad Songailos dienos suskaičiuotos ir į jo vietą bus statomas Brazauskas. Kas ir buvo padaryta Sąjūdžio suvažiavimo išvakarėse. Jam skirtą instrumentinį vaidmenį iki Kovo 11 Brazauskas atliko kiek sugebėjo, bet vistiek jis visada liko bailus žmogelis, vilkęsis įvykiams iš paskos. Ryžtingų sprendimų jis baidydavosi kaip velnias kryžiaus iki paskutinio momento, kol jie pasidarydavo neišvengiami verčiant kitų padiktuotoms aplinkybėms ir juos juos belikdavo tik pakniopstom praštampuoti, kad neliktum iš viso už borto. Tos žinomos jo citatos yra išsamiausia jo veiklos charakteristika, kuri tiesiog prašosi įamžinama marmure. Aš nemanau, kad Brazauskas buvo užkietėjęs Nepriklausomybės priešininkas, jam tiesiog trūko fantazijos ir politiko talento, kad jisai galėtų tai įsivaizduoti. Bet kažkam to talento pakako, ir pakako ryžto praeiti faktiškai skustuvo ašmenimis.

    p. Račo emocinga nuomonė vertinga tuo, kad dėl žinomų aplinkybių jis daug ką anuomet galėjo matyti iš arti.

    Belieka tikėtis, kad kada nors sulauksim ne tik sacharininių „Pageidavimų koncertų“ stiliaus giesmių apie šitą veikėją, bet ir išsamios analizės apie didžiojo gelbėtojo nuopelnus.

  • A.G.

    Songaila – veterinarijos gydytojas ar zootechnikas, pagal specialybę. Gerai tai, kad nesipriešino (kai žmones užpuolė prie Katedros milicininkai… ir kai milicininkai persistengė, kas tuo metu jau buvo ir mirties nuosprendis komunistų vadovams…)… ir valdžią atidavė visiškai nepasipriešinęs (po to kapitaliai prasigėrė… iki beveik bomžos lygio…). Ne tik dėl to, kad visgi valstietis, iš prigimties, o ne politikas. Matyt juos visus (turiu omenyje Lietuvos komunistų viršūnėlę) „paprotino“ toks Dybenka, kurio matėsi nekentė visa ta Lietuvos komunistų viršūnėlė, o tuomet matyt ir Rusijos bei Maskvos visumoje (kas gi nenori neturėti viršininko virš savo galvos…).
    Bet visgi matėsi, kad Lietuvos komunistų viršūnėlė neapkentė ir Algirdo Mykolo Brazausko, – tas ypač pasimatė, kai atvyko Medvedevas (TSRS sunaikinimo strategas), paremti Lietuvos laisvinimosi byloje. Nes jau tas svečias iš Maskvos (gal tuomet antras po Garbočiovo), – visus kitus Lietuvos komunistų vadus jau matėsi buvo nurašęs.
    Taigi, pradžioje Songailą nurašė visgi Maskva (matyt kaip nelanksų „mulkinimo“ periode). Žinoma, jei kalbame apie Gorbačiovo sėbrų sparnas. Jokiu būdu ne Ligačiovo.
    Juk ten aiškiai matėsi, kad vyko mirtina draka tarp Ligačiovo (kurį palaikė armija ir čekistai) ir Gorbačiovo sėbrų.
    O Lietuvoje tuomet gavosi geras trio: kauniečių komanda, kuri nepripažino jokių kompromisų (beje, kaip ir Terleckas, nors greta jo veikė radikalus Kremliaus posparnis) ir neleido elgtis kitaip (tas gerai, kad buvo galinga jėga, kuri neturėjo atsakomybės jausmo – tas tuo metu buvo reikalinga, ypač); Vytautas Landzbergis, kurio asmenybės, sugebėjimo dėka nepavyko susikaldyti priešsąjūdiniam judėjimui (tiksliau jau ir pačiam judėjimui); Algirdas Mykolas Brazauskas, kuriam esant Ligačiovo išpuolis būtų ne mirtinas (šiandien mažai kas įvertina, kad dėl Ligačiovo buvo fifti fifti – o tai…
    Tad buvimas žmogaus, kuris turi prigimtinį atsakomybės jausmą už kitus žmones, – buvo taip pat naudinga).
    Man tuo metu, ir ilgai dar, taip pat atrodė, kad kažkiek yra lepševotas, kaip ir jo brolis. Tačiau tai ne tiesa. Nei vienas nei kitas – jokie lepšiai.
    Tačiau čia nereikšmingi dalykai. Kaip buvo sakyta anksčiau, po to, kai JAV jau buvo pasiekusi (per ginklavimosi varžybas) ir paguldžiusi ant menčių TSRS, t.y. kai galop buvo visiškai laimėtas vadinamas šaltasis karas.
    Visa kita buvo tik kova dėl valdžios, kai jau pakvipo skerdena… – galima pasakyti, kai viena iš jų pusių kovėsi be jokių skrupulų, pajungiant ir patrankymus žemiau juosmens (tuomet išvydo, kas turi akis, kas yra tas daiktas politka – t.y. karas dėl valdžiukės). Tad žmonės buvo ta prasme ne tiek už Algirdą Brazauską (nors nebuvo laikotarpio, kai demokratiniuose rinkimuose ne jis laimėtų), kiek pasipriešinimas brutaliam kovos būdui dėl valdžios, pajungiant atitinkamus metodus, kuriuos įvaldę atitinkami žmonės.

  • Vaidas

    Keletas Algirdo Mykolo Brazausko kalbų citatų:
    1) ,,Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“. – Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990-02-10.
    2) ,,Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“. – Tarybiniam laikraščiui „Argumenty i fakty“, 1989 m
    3) ,,Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįsto argumento, kad tai daryti būtina“. – Žodis Lietuvos komunistams, „Komunistas“, 1989, Nr.9.
    4) ,,Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu“. – Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą
    5) ,,Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. – Apie Lietuvos trispalvę 1988 m.
    6) ,,Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini.“ – Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989-03-03.
    7) ,,Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ – Apie okupacinės kariuomenės išvedimą, 1990 m.
    Iki šiol taip ir nesupratau kas galėjo išrinkti jį Lietuvos Respublikos prezidentu.

    • Juozas

      Man visai nekeista, kad AMB išrinko prezidentu, daugumai mūsų benrapiliečių pigios degtinės pažadai daugiau reiškia negu laisvė ir visai nenuostabu, kad padorūs žmonės neina į politiką, nėra dėl ko stengtis.

    • johnis

      aciu vaidai uz citatas

  • TomasRa

    Taip dar ir nesupratau per savo netrumpą gyvenimą. Tai Brazauskas blogietis ar ne ? Komuniaga ? Ar kaip čia viskas yra ? O Landsbergis – jėga ? Išvaduotojas ? Prisiklausau šimtą skirtingų nuomonių iš gana kompetetingų ir lyg tais protingų žmonių ir nebežinau nei ką galvot. O kur tas Kovo 11 stenogramas galima pasižiūrėti ? Beje, ką reiškia stenograma ? Artūrai, laukiu atsakymo bent dėl stenogramų.

    • mielas Tomai, ką reiškia stenograma, galite rasti čia, o pačias stenogramas pasiskaityti čia

  • nijole

    Mielas p. Arturai, esu begaliniai dekinga uz tai, kad skaitydama Jusu rasinius nuolatos nustembu – ir Lietuvoje esama GYVOS minties!

    • miela Nijole, nors ir pavėluotai, bet – ir Jus su šventėmis:)

  • TomasRa

    ačiū

  • nijole

    Dėkoju! Pajuntu švente sieloje, skaitydama Jūsų tekstus. Nesu pataikūne, bet manau, kad neturime problemų dėl žodžio laisves, bet laisvas /ne pasileidusias/ mintis labai reta galva pagimdo. Jusiške būtent tokia. Taip smagu!

  • Skirgaila

    Matau komentaruose vis šmėžuoja „TSRS“. Ar čia žmonės nesupranta, ką jie rašo, ar šiaip nostalgija prasiveržia? O gal Stokholmo sindromas? Gal paaiškinkit, gerbiamieji – kaip jūs suprantat tas „tarybas“? Sulietuvintas pavadinimas matyt ir yra vienas iš tų požymių, kad, kaip rašė koks ten istorikas, dalis žmonių priima sovietmetį kaip savą.

    • Bobutė

      p. Skirgaila,

      O Tamsta jokių sindromų ar kompleksų (pvz. – nepilnavertiškumo) neturit?

      • A.G.

        Pagal tai, kaip žmogus pasiduoda konjuktūrai konkrečiu momentu (privalomiems dalykams, siekiant karjieros, sėkmės duotuoju momentu), – manau nesunku prognozuoti to žmogaus veiksmus atskirais valstybės raidos mmomentais.
        Pastebėjau, kad buvę tie „kietieji“ komunistai (būtent tie tikrieji, kurie „įėjo“ į taip vadinamus tų tikrųjų 3 proc.), – buvo patys ištikimiausi sąjūdiečiai (ir kas svarbiausiai visiškai nuoširdžiai ir vienu, ir kitu metu,t.y. ir kai buvo „politrukais“ buvo visiškai nuoširdūs). Mnau, kad pas tokius žmones „gerai“ dirbuojasi pasamonė, kuri gerai ruliavoja karjieros, sėkmės siekiantį žmogų.
        Juk ir šį dvidešimtmetį yra gerai kiekvienam žinoma kaip reikia teisingai kalbėti, – bet juk ne visi niekšeliai juk. Ne visi taip gali. Kas kita tie „nuoširdieji“. Juk jie ir čia yra visiškai nuoširdūs, be jokių abejonių.
        Tad labai įdomu bendrauti su tais, kurie buvo drąsūs ir visškai atviri kovotojai prieš okupacinį režimą tarybiniu laikotariu. Kaip taisyklė, – jie po 1990 m. (kas nebuvo iki tol režimo sunaikintas) nebuvo prileidžiami artyn.
        Bet nuo jų sklinda humaniškumas, vyriškumas, nėra nieko panašaus, kuo yra „pasipuošę“ „patriotai“, kurių staiga atsiranda kai pakvimpa šviežia skerdena…

      • Rolandas

        Nebuvau čia kurį laiką.Kas man patiko-tai Jūsų, Bobute,evoliucija.Išnaglėjote.Jokių sindromų ar kompleksų (pvz. – nepilnavertiškumo) jau kaip ir neturit:).

        • Bobutė

          p. Rolandui

          Sakot išanglėjau, o tas Jūsų – „jau kaip ir neturit“, aiškiai suponuoja, kad manot esą turėjau tų kompleksų ar sindromų…:)

          Žinoma, labai lengva užgauti seną, mažaraštę, ne tokią protingą kaip dabartinis jaunimas, lengvai moraliai sugniuždomą bobutę (turiu omenyje bet kurią bobutę, tarp kurių ir aš – Bobutė)…:)

          Taip ir norisi sušukti:
          Et tu, Brute, contra me! (Ir tu, Brutai, prieš mane !)

          Pagarbiai,
          Bobutė

          P.S. Būkit geras(i), neskriauskit bobučių…

          • nerijus

            Bobute

            Siūlau nekreipti dėmesio į narcizus…

          • Bobutė

            nerijau,

            Stengiuosi, bet ne visada gaunasi…:)
            Be to, labai mėgstu gėles…:)

            O ką, p. Rolandas yra narcizas? Dar nepastebėjau… Nors juk, tiesą sakant, bent truputėlį narciziškumo turime daugelis (čia be jokių konkrečių aliuzijų:))…

  • nerijus

    Vienas „statė“ Lietuvą, o kitas ant jos „statė“…

    Namelis ( tvartelis ). Ten stovi pečius. Žiema. Šalta. Užkūrė ugnį. Pečius šyla. Atsiranda norinčių ne tik prie pečiaus prisiglausti ir taip sušilti, bet visiems norisi greičiau- čia ir dabar. Puola strimgalviais prie nagos, pro kur kišamos malkos…Visi netelpa…Kas stipresnis ir kas gudresnis, pagalaiu prasibrauna…Šildosi…Malkininkui, kuris neša malkas ir deda pečiun, nėra priėjimo, kad galėtų pakurstyti ugnį…
    „tvartelis“ pradėjo vėsti ir po truputėlį tuštėti…

    Man gaila tokių patriotų, kurie širdingai dievagojasi, jog myli Lietuvą ir ją mylės…bet pirmai progai pasitaikius, puolė gvėštis tvartukų, arų, alitų, MN, draugysčių,..
    Tikri patriotai. Kitaip ir nepasakysi?!!!
    Tikroji meilė Tėvynei slypi aruose, tvartukuose ir paežerėse, o ne facebookuose, onuose, klasėse, frypėse,..
    Jaunimas- ne ten ieškot. :)

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, tiesiog pakomentuosiu Jūsų nuorodą į Valdemaro Klumbio straipsnį. Teigiate, jog, cituoju:

    „LTV šia prasme tikrai elgėsi kaip visuomeninė televizija. Ji atspindėjo visuomenės nuotaikas. Tas, kurios Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga ragino susitaikyti su sovietmečius ir priimti jį kaip savą. Nes sovietmečio vaizdinys kaip svetimo, kaip blogio, kaip okupacijos, visko nepaaiškina. (O tikriausiai kaip savo, gėrio ir savanoriškos integracijos viską iš karto paaiškintų).“

    Norėčiau pasakyti, kad gerbiamo Artūro Račo teiginys, jog cituoju: „(…) visuomenės nuotaikas. Tas, kurios Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga ragino susitaikyti su sovietmečius ir priimti jį kaip savą“ neatitinka tikrovės, nes minėtame alfa.lt straipsnyje išreikštas mintis Valdemaras Klumbys išsakė vadinamojo „LUNI“ organizuotoje paskaitoje-diskusijoje, kuri vyko šių metų vasario 23 dieną.

    http://luni.lt.slyva.serveriai.lt/luni-vilnius/18-vilniaus-luni-paskaitos/165-2010-02-23-luni-vilnius-valdemaras-klumbys-apie-sovietmecio-nesavuma-tuomet-ir-dabar.html

    Žinau, tai, nes pats dalyvavau šioje paskaitoje-diskusijoje drauge su kitais istorikais (beje, diskusijoje dalyvavo ir Česlovas Laurinavičius). Apie šią paskaitą ir jos metu Valdemaro Klumbio išsakytas mintis jau kitą dieną informavo lrytas.lt:

    http://www.lrytas.lt/-12670056401264970335-istorikas-v-klumbys-tik-pri%C4%97m%C4%99-sovietmet%C4%AF-kaip-sav%C4%85-gal%C4%97sime-teisti.htm

    O štai tos pačios paskaitos besiklausiusi alfa.lt žurnalistė kažkodėl „atsibudo“ tik po kovo 11-sios. Todėl gerbiamo Artūro Račo teiginys, jog Valdemaras Klumbys savo mintis alfa.lt išdėstė „Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga“ neatitinka tikrovės.(Žinau, kad Valdemaras Klumbys atskiro interviu alfa.lt žurnalistei tikrai nedavė).

    Mano subjektyvia nuomone, neatitinka tikrovės ir prie jau minėto teiginio pridėtas Artūro Račo konstatavimas, (su pridėtu žodeliu „tikriausiai“), kurį cituoju:

    („O tikriausiai kaip savo, gėrio ir savanoriškos integracijos viską iš karto paaiškintų“.) Ši mintis nekorektiška jau vien todėl, kad toje pačioje paskaitoje Valdemaras Klumbys teigė, cituoju:

    „Niekas, išskyrus kelis marginalus, nesako, kad sovietmetis buvo gerai. Didžioji dalis, pavyzdžiui, nomenklatūros atsiminimuose, perima požiūrį į sovietmetį kaip į svetimą ir blogą, tiesiog jie šiek tiek pakeičia akcentus ir pasako, kad mes irgi priešinomės“.

    Kartu jis priduria, kad postalininiais laikais pasipriešinimo, kuris grėstų represijomis, būta nedaug. „O NOMENKLATŪRINĖS VEIKLOS, KAIP PASIPRIEŠINIMO, VERTINIMAS IŠ VISO ATRODO JUOKINGAS. Bet jie niekaip kitaip negali suderinti visuomenėje paplitusio požiūrio su tuomete savo veikla. Užtat nenorėdami būti išstumti į visišką užribį, jie perima sovietmečio atmetimo požiūrį“, – kalbėjo V.Klumbys.

    Kalbėdamas apie kultūros elito elgesį sovietmečiu, Valdemaras Klumbys pateikė rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino pavyzdį. Pasak jo, tai buvo žmogus, savo postalininio laikotarpio romanu „Sukilėliai“ sukūręs santykio su okupacija modelį. „Tame romane yra toks teiginys: ir pavergta tauta gali būti gyvybinga. Tam, kad išliktų, ji turi kurti“, – priminė V.Klumbys.

    Kai už romaną „Daktaras Živago“ buvo pasmerktas rusų rašytojas Borisas Pasternakas, tarp pasmerkusiųjų prisidėjo ir V.Mykolaitis-Putinas, nors tuo pačiu metu rašė eilėraščius apie tai, kad jis yra laisvas ir „gyvenimo karalius“. „V.Mykolaitis-Putinas buvo vienas iš nedaugelio kultūrinio elito narių, kurie liko Lietuvoje, todėl buvo labai svarbūs, kaip ryšys su tarpukario kultūra. Jo elgesys buvo priimamas kaip tam tikras sektinas elgesio modelis. Tad ar nesukūrė tam tikro elgesio modelio tai, kad jis pasmerkė B.Pasternaką?“ – siūlė svarstyti istorikas.

    Anot jo, tokiu būdu susiformavimo mąstymas, kad nėra svarbu tai, ką žmogus pasakė ne savo valia, ir viešas žodis, ir elgesys tapo nesvarbus. V.Klumbys paaiškino: „CINIZMAS – BENT JAU KULTŪRINIO ELITO NARIŲ – BUVO REŽIMĄ STABILIZUOJANTI JĖGA. TOKS CINIZMAS, KAI LEIDI SAU SVARBIAS VERTYBES VIEŠAI MINDŽIOTI, VERTYBIŲ, KURIOS TURĖTŲ VISADA PAGRĮSTI TAVO VEIKSMUS, NESILAIKYMAS, KAI TAU TAI NĖRA NAUDINGA. TAI PRIPRATIMAS PRIE MELO.“

    Gerbiamas Artūrai Račai, siūlau dar kartą perskaityti frazes, kurios atspausdintos didžiosiomis raidėmis ir tuomet aiškiai atsakyti kur Jūs Valdemaro Klumbio teiginiuose matote savo „tikriausiai“ su Jūsų vartojamom sąvokom „GĖRIS“ ir „SAVANORIŠKA INTEGRACIJA“?

    • austras

      Gerbiamas Artūrai, Jūsų atsakymo taip ir nesulauksiu?

      • mielas austrai, deja, kol kas ne. Turiu šį bei tą nuveikti iki LRT Tarybos posėdžio, o jis paprastai užtrunka iki vakaro. Tad atsiprašau, bet teks palūkėti.

      • mdxacuk

        Austre,

        Turiu idėją. Jeigu p. Račas nerastų reikalo jums išsamiai atsakyti į jūsų pagrįstą susirūpinimą, galėtumėt parašyti ant jo skundą į LRT Tarybą, kaip padarė laila/neringa. Gal Taryba pastatytų p. Račą ant vaizdo arba apsvarstytų viešajame narių susirinkime. Kiek jis gali nebaudžiamas engti ir skaudinti žmones? Laikas būtų suduoti per nagus.

        • austras

          Gerbiamas mdxacuk, manau, kad Jūsų idėja sveikintina ir teks pereiti prie „apsvarstymo viešajame narių susirinkime“…

        • austras

          Galvoju, kad gerbiamas Siaurusevičius „viešajame narių susirinkime“ kalbėtų maždaug taip…

  • Paulius

    A. Brazauskas apie trispalvę: „Kol kabės
    šitas skuduras, aš nekalbėsiu“
    (Išsireiškimas Sąjudžio mitinge Katedros
    a. išlydint Lietuvos delegatus
    į IX partinę konferenciją, 1988)

    „Į savarankiškos Lietuvos valstybės
    idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau,
    kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i
    fakty“, 1989, Nr.47)

    „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums
    Lietuvos Respublikos atkurimo
    ideją. Esame įsitikinę, jog neimanoma
    nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų
    Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir
    pakankamai pagristų argumentų, kad tai
    daryti būtina“.
    („Žodis Lietuvos komunistams“,
    „Komunistas“, 1989, Nr.9)

    „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio
    kito kelio nėra ir negali būti.
    Kraštutiniai lozungai – išstoti iš
    Tarybų Sąjungos, paskelbti
    nepriklausomą Lietuvą – mums
    nepriimtini“. ( Kalba „Vilmos“
    imoneje.
    „Tiesa“, 1989 03 03)

    A.Brazauskas apie okupacines kariuomenes
    išvedimą: „Mes viska vertiname
    tik vienu požiuriu: kad tik lietuviai
    tarnautų Lietuvoje ir – lauk
    okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į
    paprastą klausimą: o kas gi gins
    Lietuvą?“
    ( Kalba susitikime su komjaunuoliais.
    „Lietuvos rytas“, 1990 01 25)

    „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia
    turės gerai sugyventi su
    kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei
    kelsime balsą prieš tarybinę
    armiją“. ( Kalba SSKP CK plenume
    Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10)

    „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų
    Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš
    Nobelio premiją duosiu“.
    (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą)

    • A.G.

      Greičiausiai tai buvo duoklė čekistams, siekiant pridengti Tautą, o dabar tie brudeliai dalijasi tarpusavyje trofėjais, – jiems, brudams, kaip nukvakėliams, kažkada vis pamėtėtais.
      Matosi suveikė, – patikėjo raudonųjų matrosų palikuonys.
      Nors, kaip sakoma, dėl premijų daugiau patys tuos trofėjus kūrė… o dabar tik patys ir alpsta beuostydami juos…

    • mdxacuk

      Austre,

      Neabejoju, kad pats p. Račas nedrįs išvengti pareigos jums pasiaiškinti dėl kiekvienos jūsų abejonės.

      Bet kur jūs šiuo atveju randat, kad jis sieja iškilųjį istoriką Klumbį su konkrečia proga? Proginis yra pačios alfos straipsniukas, tai negi jį cituodamas žmogus dar turi aiškintis, iš kur dygsta to straipsniuko šaknys? Nors gal iš tikrųjų p. Račas galėtų nuolat stebėti jautrios sielos perspektyvių mokslininkų kiekvieną judesį, kad netyčia neįskaudintų jų kilnių sielų savo vidutiniškai nepagarbiais atsiliepimais.

      • austras

        Mdxacuk, neabejoju, kad po mano abejonėmis, gerbiamas mdxacuk pasistengs kiekvieną kartą įterpti savo komentarą apie „iškiliuosius jautrios sielos perspektyvius mokslininkus“. Džiaugiuosi, kad turiu gerbėjų, kurie nuolatos analizuoja mano komentarus.

  • austras

    Mano nuomone, geriausią A. Brazausko veiklos per pastaruosius 20 metų analizę pateikė Povilas Gylys:

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/pgylys-ar-algirdui-brazauskui-reiketu-vel-eiti-i-prezidentus.d?id=20324364

  • SI

    Svarbu ateiti ir laiku pasitraukti.

  • Soliaris

    Pauliau, jau pabodo išisai visur kaišiojamos tos A. Brazausko citatos. Per visus portalus jos kaišiojamos ir niekam nebeįdomios.

  • Donatas

    Ačiū Artūrui, nepametusiam baivaus žvilgsnio dėl brazausko ‘blizginimo’…

  • Pranciškus

    Va ką radau (istorija):
    http://blog.delfi.lt/a.brazaitis/6936/