Citata #339 A.Brazauskas prognozuoja…

Šįmet minėsime Kovo 11-osios akto dvidešimtmetį. Vasario 16-osios aktui tiek metų sukako 1938-aisiais.  Vadinasi, pagal Vasario 16-osios kalendorių iki 1940 metų mums liko pora metų.

balsas.lt

(3 balsų, vidurkis: 2.33 iš 5)
Loading...
  • Modestas

    Čia ne tas pats komuniaga, kuris sakė, kad prie šio „skuduro“ nekalbės?

  • gintaras

    Lietuva prieš karą buvo nepriklausoma 22 metus ir 17 savaičių (1918 m. vasario 16 d. – 1940 m. birželio 15 d.), taigi tiek bus 2012 m. liepos 8 d. (1990 kovo 11 d. – 2012 m. liepos 8 d.)

  • Almansoras

    Ne Modestai, čia žymus tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas! :)

  • Jonas tikriausias

    Apie tai aš irgi pagalvodavau .

  • Regis

    Lietuvos Respublika šį kart tiesiog išsivaikščios, nereikės nei rusų, ar amerikiečių. Tam savaime aišku neužteks 20 ar 30 metų, procesas užtruks. Bet tai įvyks. Ir kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau prie to prisidės.

    p.s. vakar vyko labai graži ir sveikintina iniciatyva per LRT. Pabandykite rast apie tai informaciją fasadinėje žiniasklaidoje. Vietoj to masė jaunimui neaktaulaus šlamšto kuris įdomus tik pensininkams ir pseudopatriotiškais nusiteikusiems.

  • nerijus

    Amžinas „priešų“ ir „draugų“ ieškojimas, užgožia tikrąją esmę- viską darome patys!!!
    Tam, kuris skalambija, jog rusas- blogis, o amerika- svajonių šalis, dažniausiai būna priešingai/ atvirkščiai. Jūs, čia kvaileliai, peškitės, o aš su rusu darysiu biznelį. Tsakant, konkurencija nereikalinga…Taip buvo per amžius ir bus.
    Gerai ir taikliai pasakyta ir ne tik A. B., jog šiuo metu vykdomas protinis, ekonominis, politinis karas. Žmonija tobulėja :)

  • nerijus

    Prisimenant ir tai, kad gyvavo „Smetoniška“- diktatoriška Lietuva, tai galima įžvelgti ir šią tendenciją?..
    Gyvenimas- spiralė ( spyruoklė ). Viskas kartojasi, tik kitokiame pavidale!!!

  • nerijus

    Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena!!!

    • Žvelgaitis

      Sveikinu visus su Vasario 16 švente! Linksmų Užgavėnių! Skanių blynų!

      • nerijus

        Pasirodo, Užgavėnių ( Morios deginimo/ žiemos varymo lauk )kerai veikia: vakar, grįžęs iš kelionės po sostinę, radau traktoriaus išvalytą kiemą. Super!!! Jau ruošiausi vyt su kastuvu!!! :)
        Sekančiais metais, siūlyčiau visoms savivaldybėms paankstinti/ atkelti žiemos varymo šventę- Užgavėnias į gruodžio mėnesio vidurį ar pabaigą :) Sutaupytų lėšų :)

        • lida

          „Jau ruošiausi vyt su kastuvu!!!“ – kol ruoštumeis ir taip būtų kada nors nutirpęs.

  • vyr

    nu pažiūrėsim ar ilgiau „patrauksim“ nei „antroji respublika“

    • nerijus

      Gal turėjote omenyje Trečiąjį Reichą? :)

  • Arturas
  • Rimantas

    Spalvos truputį sutirštintos, faktai ne 100 procentiniai, bet…

    Balsas.lt, vienas iš komentarų.

    vidma
    2010-02-15 02:28:23
    Pasakojimas apie tai, kaip mes Lietuviai dasigyvenome iki to kas yra dabar (2010)
    Penktame – šeštame amžiuje, t.y. apie 1500 metu atgal, teriritorijoje tarp Baltijos juros, Juodosios jūros, Balkanų pusiasalio ir Baltosios jūros (dabartinės Rusijos šiaureje) pradėjo kurtis Slavų-Baltų arba Baltų -Slavų arba tik Slavų; esmė ta pati, genčių sąjungos ir net valstybės. Viena iš jų pradėjo kurtis dabartinės Ukrainos teritorijoje, prie upės ‚Ros’ (rusiškai rosi). Kovodami su Chazarais (judėjų valstybe – Chazarija, dabartinis Krymas Ukrainoje), Pečenegais, Poloviečiais (klajokliai iš Azijos stepių), su Romos imperija (kuri buvo pasiglemžusi jau tuo laiku didžiąją Europos dalį, jos legionai stovėjo net dabartinėje Airijoje keltų žemėse), ir su Germanų gentimis, kurios puldinėjo mūsų protėvių žemes iš vakarų ir šiaurės. Mūsų protėviai sukūrė galingą valstybę penktame-šeštame mūsų eros amžiuje. Jos teritorija driekėsi nuo dabartinės Ukrainos stepiu iki Baltijos jūros, o šiaurėje iki Baltosios jūros (dabartinės Rusijos šiaurėje). Visi mes kalbėjom viena kalba, ir galingieji Prūsai (stipriausi Pabaltyje) ir Žemaičiai (karingiausia mūsų protėviu gentis, tik ji ir sustabdė Kryžiuočius ilgainiuj) ir Kuršiai (jurininkai šeimininkave Baltijos jūroje ir varžėsi su skandinavų vikingais) ir Lietuviai (Aukštaičių, Vilniaus krašto Slavų, Baltarusių protėviai) ir dabartinių Ukrainiečių ir Rusų protėviai, ir Latviai. Aišku, kad kiekvienas su savo vietiniu dielektu. Net ir dabar viename kaime šneka vienaip, kitame kitaip. Kodėl žodis „galva“ tariamas rusiškai “ galava“, „nosis“ tariamas „nos“ ir t.t. Bet tai imama tik literatūrinė kalba, kuri buvo kuriama pasaulinės žydų mafijos (pasaulinė žydų mafija – tai ne tie žydai, kurie su jumis kartu žemę ąria, ir ne tie kuriuos iššaudė karo metais ir kuriuos dabar dar šaudo Izraelyje…), kad nutolinti lietuvius nuo kitu broliškų tautų (baltarusų, latvių, rusų, ukrainiečių), o pasaulinė žydų-masonų mafijos (jų irštva ilgą laiką buvo ir tebėra JAV) tikslas buvo sugriauti mūsų bendrą tėvynę RUSi’ą. Jie naudojo ir dabar naudoja seną romėnų principą SKALDYK IR VALDYK! Ka tai reiškia? O reiškia tą, kad suskaldė mus į mažas „laisvas ir nepriklausomas“ valstybėles (Lietuvą, Latviją, Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą), ir pastatė tuose gabalėliuose savo statytines marionetes tokius kaip: V. Lansbergis (tikras žydas), V. Adamkus (kuris po 1945m. karo per „Amerikos balsą“ agitavo lietuvius bėgti į miškus, šaudyti savo brolius lietuvius, kurie bandė tvarkyti savo žemę), Saakašvilis (kuris davė 18-20 mečiams amerikietiškus ginklus, ir liepė išžudyti 2 tūkstančius taikių gyventojų Pietų Osetijoje), kurie jau baigia sugriauti visą savo šalies ekonomiką (pas mus liko tik Ignalinos atominė, kuri įsakius žydams per Europos sąjungos aparatą bus uždaryta), daro iš mūsų vergus Amerikos bankų, kurių filialai yra ir Lietuvoje. Kam jūs, gerbiamieji galvojate, mokate velniškus procentus? Kam užstatėte savo protėvių turtą uždirbtą krauju? Kas jus išmeta į gatvę iš namų ir butų, kuriuos gavote jūs arba jūsų tėvai „blogais Rusijos laikais“. Ogi tai, mielieji, Amerikos oligarhai (žydų-masonų mafijos viršunelė) tokie kaip: Rodšildai, Morganai, Fordai, Rokfelleriai, Kruppai, Diuponai, Warburgai ir t.t.. viso 22 šeimos, kurios per savo Europietiškus filialus (bankus) laiko už gerklės visą mūsų Lietuvėlę.
    Bet gryžkime prie Lietuvių kalbos. Kodėl visaip engiama žemaičių kalba, kuria kalba 2/3 dabartinės Lietuvos gyventojų, kuri ir yra tikroji mūsų krašto kalba! Tik todėl, kad kažkas nustatė ir įtikino, kad žemaičių kalba- tai tik senų kaimiečių kalba? Ogi žydai tipo V. Lansbergio, Emanuelio Zingerio (seimo nario) pasivadinę Lietuvos patriotais. Ir kodėl gi ši legendinė žemaičių kalba taip nepatiko tarptautinei žydų-masonų mafijai ir jų pakalikams lietuvoje, kad ją reikėjo perdaryti į dabartinę lietuvių, nes ja pradėjo „pramušinėti“ dar I pasaulinio karo metu, kuri įsitvirtino Smetonos laikais. Todėl, kad žemaičių kalboje praktiškai visi žodžiai akį badantys, tokie kaip ir kitose mūsų kaimynų kalbose – rusų, baltarusių, latvių, lenkų („viedras“ rusiškai „viedro, „pečius“ – „peč“, „grūšė“ – „gruša“, „veizėti“ –„videt“ ir “paduška“ rusiškai irgi „paduška“ tik kirtis kitoj vietoj. Net pervadino pagoniško dievo „Perun“ (slav.k.) į „Perkūnas“, kuris jau ir dievu nebelaikomas… o tai ir durniui jau aišku, kad mes esame iš vienos šaknies, esame visi giminiškos broliškos tautos, gyvenome visada šalia ir toje pačioje valstybėje. Ir mūsų didieji valdovai Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas buvo bendri mūsų (žemaičių, aukštaičių), baltarusių, rusų, latvių ir ukrainiečių didieji kunigaikščiai. Didžiosios Lietuvos-Rusijos-Žemaitijos kunigaikštystės (tai pilnas pavadinimas mūsų bendrosios valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros) valstybinė kalba buvo senoji rusų-slavų kalba, tik ilgainiui „padedant“ žydams rusai surusejo, ukrainiečiai suukrainėjo, žemaičiai sulietuvėjo… nors ir dabar toje pačioje Baltarusijoje svenčiamas Lietuvos tukstantmečio paminėjimas… beje visi trys Lietuvos (Lytva, tokios kaip Lietuvos nebuvo) statutai parašyti senaja rusų-slavų kalba. Ir jau yra išleisti nauji perrašyti statutai ukrainiečių, rusų, baltarusų kalbomis.
    Tik lietuviškai kažkodėl jie neišleisti, tam, kad mes nieko nesužinotumėm! Nes taip slepiama tiesa apie tikrąją mūsų lietuvių praeitį. Slepiama dėl to, kad supriešinti mus su mūsų amžinais kaimynais ir sąjungininkais (rusais, baltarusais ir t.t.), kad būtų galima meluoti apie rusų okupaciją, apie tai kaip Vytautas su Gediminu, atseit, užkariavo Rusiją. Ištikrųjų niekas nieko neokupavo ir neužkariavo, musų protėviai susivienijo į bendrą galingą valstybę, kad pasipriešinti Kryžiuočiams ir Kalavijuočiams (už kurių stovėjo visa nusususi Europa, jau pavergta katalikybės, t.y. pavergta „trokštančių pasaulinės valdžios“) ir kol mes buvome kartu, mes galėjome išlikti ir taip buvo labai ilgą laiką… iki I pasaulino karo, kuris įvyko dėl žydų-masonų provokacijų, kurios buvo daromos ir šalių viduje. Negalvokit, kad karai įvyksta nei iš šio ne iš to, ir gyvenime niekas nevyksta šiaip iš niekur! Prisiminkit provokacijas: „Perl Harborą“, „dvynius“ Amerikoje, subombarduota ir išskaidyta i septynias marionetines valstybėles Jugoslavija („južnije sloviane“- mūsų giminaičiai), sukeltas karas Gruzijoje, okupuoti Irakas ir Afganistanas, ruošiama agresija į Iraną… o mes sėdim sau šiltai ir nieko net neitariam, kad, tai vyksta ir pas mus – tautos genocidas. Mūsų Lietuvoj liko bemaž 1,5 milijono, o rusų laikais iki 1991m. buvo net 3,5 miliono. Mes nykstame – tai „gerovė“, į kurią mus atvedė Amerikos ir Europos žydai, ir jų pakalikai. Seniau Lietuva buvo labiausiai vertinama visoje sąjungoje, į kuria buvo dedami visi resursai, kad atstatyti karo ir Smetoniškos stagnacijos padarinius (kada lietuviai net klumpių neturejo; paklausinekit senų žmonių) buvo atstatyta visa infrastruktūra (miestai, keliai, geležinkeliai, fabrikai, uostai, orouostai, atominė ir kitos elektrinės, meleoracija, visi dabar jau sugriauti fermų kompleksai, pasodinti miškai ir t.t.) kurią mes matom dar ir dabar. O viskas buvo atstatyta dėka Rusijos specialistų, jos gamtinių išteklių ir jos ekonominės galios. Rusija mums viską paliko, kadangi mes labai norejome atsiskirti ir buti „laisvi“, ir visi tokie „laisvi“ patekom į Amerikos žydų „prieglobstį“. Ir kas dabar vyksta? O tas, kas buvo sukurta, dabar praktiškai viskas sugriauta ir išniekinta, tam, kad mes liktumėm be ekonominės galios (t.y. be nieko) . Didžioji mūsų dalis dabar sėdi be darbo, vaikai išvažiavo į užsienį (nes čia jau ir veikti nebėra ką) ten sukuria pigią darbo jėgą žydų aparatui, susimaišė su negrais ir musulmonais, anukų mes vargu ar sulauksim, o jei ir sulauksim, tai jie jau bus nebe lietuviai, o kosmopolitai kaip ir jau mūsų šiuolaikinis jaunimas, kuriems gerai išplautos smegenys žydišku aparatu. Tai kas tada gyvens toje „laisvoje“ nuo visko Lietuvoje? Kaimuose žmonės nebeturi jau karvių, kuriomis „atsikratyti“ padėjo vėlgi mielieji žydeliai. Dabar žmonės nieko neturi ir yra pigi darbo jėga, kurios niekas nebevertina. Didieji ūkininkai dabar kaip ir daugelis sėdi bankuose kartu su savo vaikais ir anūkais ir be jokių socialių garantijų. Anksčiau mums net nekildavo klausimų tokių kaip: ar rytoj turesiu darbą?, ar mokės man atlyginimą?, ar rytoj turėsiu už ką pavalgyti?, ar greit manę išmes iš mano buto į gatvę? Gal visi pamiršo, kad „rusų“ laikais visi turėjo darbą, turėjo nemokamą mokslą, nemokamą gydimą, visiem buvo suteikiamas gyvenamasis plotas, kaimuose valstybė žmonėm statė namus, žmogus turėjo visas socialines garantijas. Ištiesų, tai buvo tas tikrasis aukso amžius, palyginus su tuo pragaru, į kurį mus nuvedė Amerikos žydų propoganda, kuri per „Amerikos balsą“ , BBC ir kitas žydiškas priemones žadėjo mus išgelbėti… išgelbėti nuo gero gyvenimo, o pasirodo, užmetė mums ant kaklo bankinę kilpą, padedant tokiais „Lietuvos patriotais“ kaip žydas Lansbergis ir žydų išmata Adamkus. Viena iš dyžiausių provokacinių apgavysčių, supriešinti mus su kitom Rusijos tautom tai „VEŽIMAS LIETUVIŲ Į SIBIRĄ“. O tuo metu visa valdžia nuo 1917m. buvo žydų mafijos rankose, šita žydų valdžia pirma išžudė visą Rusijos intelegentiją, visus protingus išsilavinusius žmonės, kad jie netrukdytu jiems valdyti šalies ir taksavoti jos turtus. Ne rusai, o ŽYDŲ banditai iššaudė visą Rusijos caro Nikolajaus I šeimą (jį patį, jo žmoną, visas dukras ir sūnų – sosto paveldėtoją), išžudė tam, kad žmonėms nebūtu kuo remtis ir vienytis, kad sugriauti Rusiją ir užimti joje valdžią. Ir visą žmonių gabenimą i Sibira sugalvojo žydų mafija, ir žmonių vežimas vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sąjungoje. O Sąjungos valdžią tuo metu sudare 47 asmenys iš kurių 42 buvo žydai, lenkas Dzeržinskis, latvis Berzinis, lietuvis Smilga ir 2 gruzinai Ordženikidze ir Stalinas. Rusų tuo metu valdžioje nebuvo. Vat tokie „RUSAI“ šaudė ir žudė pirma rusus, o paskui vežė į Sibirą ir lietuvius. Tai vat tokie kaip Adamkus ir Lozoraitis taip pat prisidėjo prie šito, nes per „Amerikos žydų balsą“ liepė šaudyti saviškius, žmonės tada naiviai tikėjo, kad tuoj ateis Amerika ir eilinį sykį juos „išvaduos“. O visą šitą ir kūrė žydiška Amerikos valdžia, kad supriešinti Rusijos tautas. Ir tokio pobudžio propoganda vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sajungoje. Tuo ir siekiama padaryti rusus kaltus visuose žydiškuose žaidimuose. Ir palaužti pačią nepalaužiamiausią tautą pasaulyje (o mes visada buvom jos dalis! ).
    Taigi kokiu gi būdu mus tie žydų bankai pevergė? Bankai turi tokią galimybę daryti virtualius pinigus, kurie niekada nebus padengti aukso garantu, nes toks garantas, tai tik graži pasaka tokiems naivuoliams kaip mes, ir pinigų štampavimo staklės ir auksas – viskas yra vienose rankose. Pasaulį valdantys bankai, priklausantys žydų oligarhams, užpildė mūsų rinka popierium niekaip nepadengtu auksu, o dabar mes jiems skolingi apčiuopiamus turtus. O kokiu būdu? Reklama paskolų per visą žiniasklaidą, viliojantys pasiūlymai, itikinami reportažai apie gerą gyvenimą iš paskolų, ir pasiimti didžiulę paskolą mums tapo normalu, nors ne vienas is mūsų dirbtinai pasigerino sau sąlygas, tai paskolai gauti, visur kalbama, kad su paskolom gyvena visa Amerika ir Europa, o mes juk taip norėjome gyventi kaip jie. Supraskit, kad visuomenės informacijos priemonės duoda tokią informaciją, už kurią jai sumoka pinigus, ir niekam nesvarbu, kad tokiu būdu yra nuodijamas mūsų sveikas mastymas, nenustebkit, kad jūsų vaikai laikui begant išvis nenorės jūsų suprasti, tam labai padeda pastovus televizoriaus žiūrėjimas bei klaidingą informaciją teikiančios mokyklos. Žinoma mes nekalti, kad apgaulės būdu mums įsiūlė paskolas, tik vat atsakomybę už jų gražinimą mums teks nešti ilgus metus patiems… O mūsų, taip vadinama, „valdžia“ vietoj to, kad mus socialiai apsaugotų, pati įstūmė mus į ekonominį krachą. O mes, beje, turejom gerą prezidentą, kuris jau buvo pradėjas daryti tvarka, tik jį (Rolandą Paksą) labai greitai nugesino, nes jis labai trukdė naikinti mūsų tautą, o mes nieko nepadarem, kad jį išsaugoti. O Baltarusijoje žmonės palaikė savo prezidentą A. Lukošenko ir dabar gyvena vargo nemato- visi turi darbą, visas socialines garantijas, valgo užaugintą savo šalyje ekologišką maistą (o mes parduotuvėse galim nusipirkti tik europietiškus nuodus) ir jų šalis IŠTIKRŪJŲ eina į priekį, nes Baltarusijos ekonomika tik stiprėja, nes neįsileidžia į šalies vidų europietiško (žydiško) haoso. Ir tik dėka gerų santykių su galingą kaimynę Rusiją, nuo kurios Baltarusija (Lietuva irgi) buvo atskirta žydų mafijos.
    Situacija, kai didžioji dalis gyventojų pasiėmė paskolas, ir jų užstatyto nekilnojamojo turto vertė pasiekė tam tikra planuotą procentą, musų mielių žydų oligarhų analitikai davė ženklą paskelbti netikėtą krizę. Nors ištikrųjų nieko tokio pasaulyje neatsitiko, kas duotu pretekstą manyti, kad krizė atėjo dėl kažkokios nelaimės ar kito veiksnio, juk nieko neivyko, nenukrito joks meteoritas, vabzdžiai nenusiaubė pasėlių, upės neužpylė miestų, nepraėjo maro epidemija ir karo jokio nebuvo. Paprasčiausiai įvyko elementeri apgavystė, bet žmonėms sunku patikėti, nes viskas vyksta pasauliniu mastu, kuo didesnė afera, tuo sunkiau ja patikėti. Ant to gudrūs žydų bankininkai ir žaidžia. Pavyzdžiuj, smulkiam aferistuj už apgaulę galima duoti į snukį, o mes dabar vietoj to, kad duoti į snukį tiems, kurie mus mulkina ir žudo, ŽUDOM PATYS SAVE! – kariamės, šaudomės, papuolam i durnyną. O žydai ir jų pakalikai mus įtikinėja, kad mes patys kalti – neapskaičiavome savo galimybių, per daug paėmėme paskolos, buvome per kvaili, per jauni, nepatyrę gyvenime, ir čia „netyčia“ atejo krizė, ir dar velniai žino ką. O meluoja todėl, kad neišaiškėtų žiauri tiesa, kad mus paprasčiausiai apgavo ir pavertė mus amžinais skolininkais, ne tik mus, bet ir mūsų vaikus, visus, kas gali paveldėti mūsų turtą. Tai ir yra nauja vergija. Žmonės, kuo greičiau jūs atsibusite ir suprotingėsite, skaitysite protingas knygas, o ne bulvarinį mešlą, mesite žiūreti kvailas televizijos laidas, netikėsite mūsų žiniasklaida, kurioje 90 procentų melo, sukurto specialiai žydų mafijos, kad mus mulkinti ir nustumti mus į tą pusę, į kuria jie nori. Jie iškelia nereikšmingas problemas, kad nuslėpti esmines!
    Gerbiamieji, jei dar nepasiėmete jokios paskolos, patikėkit, ji jums tikrai nereikalinga, o jei esate skolingas bankui, neturite darbo ir jokių šansų ta paskolą gražinti, vienintelis būdas susivienyti ir priversti mūsų šalies vadovybę priimti asmeninio bankroto istatymą, nes kitaip tai bus pasaka be galo.
    Visą laiką darom tą pačią klaidą: bėgam į Vakarus- pas amžinus priešus, atsukam nugarą Rytams- amžiniems sąjungininkams, kaip Jogailos laikais (kuris Žemaitiją ir Prūsus pardavė už Lenkijos karūną), kaip per pirmą pasaulinį karą, kaip Smetonos stagnacijos laikais, kaip ir po 1945 metų Antro Pasaulinio karo pabaigos (kada bėgom apkvailinti Amerikos propogandos į miškus), ir žinoma kaip ir 1991 metais. Nesuvokiam, kad draugai ne tos šalys su gražia išvaizda ir išpuvusiu vidumi, draugai ten, kur rodo visa mūsų istorinė- geografinė- ekonominė ir politinė padėtis. Šiaip šalies poliką diktuoja šalies ekonomika, o ne atvikščiai kaip dabar- proamerikietiška politika griauna (jau sugriovė) mūsų ir taip jau silpną ekonomiką. Pats svarbiausias ir nenuginčyjamas faktas, kad kada mes atsiduriamia sąjungoje su Rusiją, tai ekonomika šalyje sparčiai kyla, žmonių daugėja ir šalis stiprėja dėka Rusijos ekonominės galios ir gamtinių išteklių. O kai tik pabėgam į Vakarus- į Europa- ir vėl ekonomikos krachas, tampame Europos ir Amerikos kolonija, žmonės bėga iš šalies, kaip žiurkės iš skestančio laivo. Europoje mes niekas- niekam nerupinti kolonija, iš kurios reikėjo tik išsiurbti esančias žaliavas, viska ką tik galima, net ir žmones- pigią darbo darbo jėgą Europai. Tik Rusijoje yra šimtai tautų su savo kultūra, kurių niekas nenaikino, o tautos, tokios kaip Lyviai, Prūsai, Vendai, Kuršiai ir t.t. patekusios į Europą- išnyko amžiams dar šešioliktajame amžiūje! O Žemaičiai, Latviai, Estai ir kitos tautos išliko Rusijoje iki šių dienų. Dėl to, kad Rusija tai ne atskira šalis, o nacija – istorinis kaimyninių tautų junginys, kuriame kiekviena tauta praturtina visą naciją visuose atžvilgiuose. Todėl ir žodis rusas tai ne daiktavardis, o būdvardis (ruskij), kuris riaiškia priklausomybę rusijos tautų sąjungai. Ir nera tokios savokos tikras – netikras rusas, žmogus arba priklauso rusijos tautų sąjungai arba jis priklauso šiuo atveju Amerikietiškai supuvusios Europos sąjungai, ir tampa kosmopolitu- žmogum be tėvynės, be istorijos, be kulturos, be protėvių…kažkokiu europiečiu… Žmogus nežinantis istorijos šito suvokt negali…
    Kodėl šiuolaikinis jaunimas nežino rusų kalbos? Ogi todėl, kad žydams nereikia, kad lietuviai bendrautu su savo kaimynais – baltarusais, rusais, latviais, lenkais. O juk visur ten nuvažiaves ir žinodamas rusų ar žemaičių kalbas gali puikiai susikalbėti. Bet tada gali iskilti tiesa apie visas žydų aferas ir žmonės praregės ir supras, kad juos mulkina. Žmogus perskaitys rusišką knygą, pažiūres informatyvę televizijos laidą, ir supras kad mūsų informacijos šaltiniai tai vien mulkinimas. Todėl ir padarė mokyklose rusų kalba kaip užsienio, o juk visi dabar renkasi anglų kalbą. O dabar mūsų jaunimas nieko nežino, vyresnio amžiaus žmonių jie nesiklauso, tiki melavimu mūsų žiniasklaidos ir klauso amerikos žydų propogandos anglų kalba. O jums neatrodo keista, kad Lietuva čia švenčia visokius tukstantmečius, o kalba, kuria kalbate, sukurta visokių Basanavičių ir Kudirkų (jų leidiniai spausdinami buvo Vokietijoje, kurioje kažkada gyveno išnaikinti Prūsai) – šiek tiek daugiau nei prieš šimtą metų, prieš Smetoną… kuris, kaip nekeista, buvo Smetona, o ne Grietinė.
    Jaunimas tai mūsų ateitis, be jo nieko nebus. Kai nežinai, kas buvo vakar, negali numatyti, kas bus rytoj. Kol jaunimas nepraregės, mes lietuviai pasmerkti išnykimui amžiams…

    Naudotos informacijos priemonės:
    1. V. Petkevičius. Prakeiktieji ir pateptieji. 2008m.
    2. Jonas Laucė. Karūna ir kalavijas. 1995m.
    3. 1588 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Statutas.
    4. Шамбаров В. Е. Наществие чужих: заговор против империи. 2008г.
    5. Истархов В. А. Удар руских богов. 2006г.
    6. Šiandieninė realybė 2010m.

    • Rytis I

      Gerai sutirštinus spalvas ir dar teptuku pamakalavus, gaunasi tikra juoda. Kokia prasmė kopijuoti balso.lt pseudokomentarus – „peistinkit“ tiesiai visą Tomkaus opusą apie žydus ir gėjus, – bent truputį linksmiau bus…

  • hm

    Ne į temą: gerbiamas Artūrai R., rašydamas „A.Brazauskas“, kai ir buvęs prezidentas taip vadinamas, klaidini. Spėju kad nespecialiai ir nepiktybiškai, tačiau manau kad vertėtų išskirti, ir rašyti bent jau šito, mažiau žinomo, Brazausko pilną vardą. Ir dviems žmonėms dėti tą pačią žymą „A.Brazauskas“ nereikėtų: paspaudęs ant tos žymos, pamatau blogo įrašus apie skirtingus A.Brazauskus. Negerai.

    • lida

      Žinoma, kad specialiai. Geltonosios žiniasklaidos triukai.

  • prie to pačio galima pridėti ir straipsnio apie lietuvių nenorą ginti užpultą tėvynę http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=29003275 komentarus:

    „Žodžiu,tikriausiai pasikartotų 1940 metai. Turtuoliai neštų muilą ( jei suspėtų) į vakarus. Armija vėl neiššautų nei šūvio.Vienas kitas patriotas pasislėptų miške ir naktimis terorizuotų gyventojus, reikalaudamas lašinių ir samagono. Liaudis vėl sutiktų okupantus su gėlėmis ( jei tai vyktų vasaros metu). NATO kažin ar veltųsi į didelį karinį konfliktą dėl kažkokios ten nereikšmingos valstybėlės. Tada, prieš karą, irgi daug kalbėjo apie tėvynės meilę ir patriotizmą, o gavosi iš visko paprastas šnipštas. Geriausią pavyzdį, ką daryti, parodė pats prezidentas.“

    „Deja, tiesa yra tokia, kad dauguma žmonių 1940 m. irgi džiaugėsi rusų atėjimu, nes juos smaugė smetoninis režimas. Gerai prisimenu senelių (ir tėvų) pasakojimus apie smetoninį „rojų“. Jie buvo ūkininkai – 26 ha žemės. Negėrė, nerūkė, neišlaidavo ir vos galą su galu sudurdavo. Jokios rimtesnės technikos nusipirkti negalėjo. Tėvo, gimusio 1920 m. didžiausia svajonė buvo dviratis, deja, ta svajonė išsipildė tik po 1950 m. Senelių 1936 m. nupirktas rankinis pieno separatorius buvęs toks stebuklas, kad jo pasižiūrėti atvažiuodavę iš tolimesnių kaimų. Valsčiuose (rajonuose) automobilius turėdavę: teisėjas, advokatas, kunigas ir banko valdytojas. Stambūs dvarininkai, policijos viršininkai, aukštesni valdininkai galėdavę sau leisti motociklą nusipirkti. Kaimuose nei elektros, nei jokios žemės ūkio technikos, išskyrus arklinę, nebuvo. Seneliai net arklinės javapjovės neišgalėję nusipirkti. Viskas buvo daroma rankomis. Senelio brolis mokytojavo. Pasakodavo, kad klasėje iš 24 mokinių tik 3 PONAIČIAI avėję batus. Kiti – su iš karvių odos rauktom naginėm, arba medinėm klumpėm. Lopyti švarkai ir lopytos kelnės – įprasti dalykai, kaip ir nuo mokinių šokinėjančios blusos ir ropojančios utėlės. Kaune ponai lėbavę, bet darbininkai gyvenę tokiam pat baisiam skurde. Pagaliau, visa tai aprašyta tuometinių rašytojų knygose. Tik eilinėse bibliotekose jų jau nerasit. Tiesa labai nepatogi „patriotams“.“

    • xerksas

      Darome išvadą – šiandieninė sparčiai besivystanti Kinija pagal gyvenimo lygį pagaliau priartėjo prie tarpukario Lietuvos :)

  • Luotinykas

    „Kilus grėsmei lietuviai savo valstybės ginklu negintų“ Šita antraštė yra BNS dovanėlė nepriklausomybės dieną. Nors, kaip aiškėja, trečdalis turbūt gintų, o klausę lyg ir visų, ne tik vyrų. Kokie padugnės sugalvojo tokią antraštę?

    • lida

      Ko gera, tai vistiek didžiausias procentas visoje ES.

  • rimtutis

    1940 nepasikartos, bet 1992 tikrai labai nori pasikartoti. Nes randa kažkokio ten dar valstybės turto Vilniaus savivaldybė ir Atviros rinkos institutas?

    Kokios būtų pasekmės? Tokios pačios kaip po 1992, tik kelis kartus stipresnės.

    Todėl nedurniuokime, net jei visi partijų fanai imtų vieni su kitais šaudytis. Ir net jei prezidentė imtų kiekvienam žingsnyj kalbėti apie santykių gerinimą su Rusija.

    Abejojantiems keletas minčių. (1) Santykiai su Rusija visą šitą laiką ir taip buvo neblogi. Tikrai geresni negu 1920 – 1939. (2) Kita vertus, negi gražu Vasario 16, kuri turėtų būti visų piliečių šventė, proga rašinėti visokias provokacijomis? Ar elgiamės taip su žmonėmis, kai patys juos pasikviečiame pas save į šventę? O paskaitykite šių dienų „Delfi“ ir kt.

    Tvirtybės visiems.

  • Luotinykas

    O gal aš klystu? Nuorada į BNS yra alfa.lt, tačiau delfis tai skelbia kaip savo užsakytos apklausos rezultatus. Jeigu šaltinis ne BNS, tuomet atsiprašau. Klausimas išlieka: Kokie padugnės sugalvojo tokią antraštę?

  • Mauras

    pakarksėjimai apie greitą tapimą „priklausomais“ visada lydimi broliškos propagandos, čia paslaugiai išplatintos Rimanto ir Anekdotų. O paskaičius ksenofobines primityvias pseudoistorines nesąmones apie „mūsų bendrą tėvynę RUSi’ą“, pagiriamąjį žodį batkai ir petkevičių pirmu numeriu tarp šaltinių taip ir norisi „vidmai“ ištarti – neverkit, jus priglaus tėvelis Kremlius :)

    A.B. nuomones, paremtas neįvardintais bet be abejonės labai gerbiamais ir įtakingais šaltiniais [hmmm…], insinuacijomis ir nutylėjimais vietoje faktų analizės dar galima suprast – jis iš to (t.y. publikuojamų savo nuomonių) gyvena.

    Kodėl ne asmeninę nuomonę, o ilgus ir painius ideologinius „pasakojimus“ (tiksliau būtų – pasakas) apie ilgametę brolystę (ja kažkodėl šiandien prireikė paremt geopolitinius interesus) ar visuotinį vargą ir skurdą tarpukario Lietuvoj (belieka atsidust – ach, kaip gerai prieš tai gyvenom prie rusų caro…) puola kurpti anoniminiai komentatoriai, sunku suvokti. Kad tai nesavanaudiškas naivumas, vargu ar patikėtų net mokinys.

    • Ar nesustabdomos emigracijos antroji banga, beje, žymiai skaudesnė – broliškosios propagandos rezultatas?

      • Mauras

        žinoma. Kaip ir mums apokalipsėmis gresiantis globalinis atšilimas, pasižiūrėkite už lango, juk akivaizdu :)
        berods prieš 15 000 metų nuslinko paskutinis ledynas, jei tuo metu būtų buvusi propaganda, būtų įtikinusi, kad žmogus jį prisišaukė kažkurią žiemos naktį neatsargiai versdamasis ant kito šono, nuo rytų į vakarus. O gal savo retoriniu (nes ekonomikos kritimo, bedarbystės augimo ir su tuo susijusios emigracijos atveju vienareikšmio priežastinio ryšio neįmanoma įrodyti) klausimu norite pasakyti, kad Rimanto ir tamstos paslaugiai dauginami tekstai nėra aiškios pakraipos ideologinė propaganda?

        O noras ginti manyčiau visuomet tiesiogiai proporcingas grėsmei. Tokia viena iš apklausos rezultatų priežasčių. Jei žmonės mano, kad realios karinės grėsmės nėra, bet koks klausimas „o jeigu būtų“ neiššaukia jokio streso hormonų išsiskyrimo…1990-aisiais grėsmė visgi buvo labai reali. Kai dabar pagalvoji, kad per 3 metus po nepriklausomybės buvo išvesta sovietų kariuomenė, sunku patikėti. Su vasario 16-ąja visus, kam tai šventė.

  • J. naivusis

    Kažkas ne taip šioj karalystėj…
    Ir taip jau neramu dėl ateities, o čia dar pranašiškai grėsmingi A.Brazausko žodžiai.
    Ir vis dėlto – tai ne AMB, o tik politikos apžvalgininko liūdni pamąstymai – kažkiek primenantys seną šaltojo karo laikų beveik muzikinį anekdotą:
    Anglas čirpina smuiku: „Budet vojna, budet vojna“…
    Amerikonas turavoja kontrabosu: „Tumba, tumba – atom bomba, atom bomba…“
    Ruselis, paėmęs armoškę: „Ech, Marusia ty moja, nebojusia ni ch…“

    Tad ir mums reikia pasidrąsinti gal taip:
    http://g.takas.lt/atvirukai/Atvirukas_lt/nepriklausomybe/VS16_tikras.gif

    Tad – su Vasario 16!!!

  • Ogis@Co

    O mes siandien sventem Uzgavenes…
    Valgem blynus, snapsiuko pavartojom.
    O mokiniai budami taip svesdavom vasario 16-taja.
    Gal mes kokie disidentai?

    • Rytis I

      Žiūrint kaip ją švęsdavot – jei virš mokyklos trispalvę kabinot, tai jau turbūt tikri disidentai:)
      Visus sveikinu, visus kas dar nors kiek vertina šitą dieną.

      • Ogis@Co

        Na man kilo abejone del tu blynu vasario 16-taja…
        O mokykloj trispalviu patys nekabinom – tam buvo maziau stabilesnes psichikos veikeju.
        Reikia suprast, kad viena karta pakabines veliava veliau galejai isvaziuot i Afgana i priesakines linijas ar i Celiabinska kaliniu saugot – grizimo galimybe 50:50
        Mes darem rimciau: savi zmones buvo tiek klases, tiek mokyklos komjaunimo sekretoriai, rezultatas – tokios organizacijos kaip komjaunimas musu mokykloj de facto nebebuvo, per 5 metus teivyko vienas vienintelis susirinkimas, jokios realios veiklos, jokiu nutarimu, jokiu svarstymu ir t.t.
        Net i sovietine karininku mokykla atsirado vienintelis kandidatas – totalus antrametis dvejetukininkas :)
        Ir aisku, prikisamai, demonstratyviai ir dekoratyviai ant kupriniu surasyti Zalgirio-CSKA rungtyniu rezultatai. Kad butu aisku, kas ka siuo metu.

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, rafinuotasis politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius (tas pats, kuris ėmė interviu iš Januškos sausio 13-sios proga), dabar, jau vasario 16-sios proga, suorganizavo dar vieną propagandinį paskvilį, teršiantį idėjinius rūtų darželių augintojų jausmus…

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/emotieka-carizmas-lietuvai-buvo-zalingesnis-uz-sovietizma.d?id=29009663

    • austras

      Ypač reiškmingos vietos:

      1.

      „Gal jums atrodys keista, bet vis dėlto manau, kad carizmo periodas buvo Lietuvai kenksmingesnis. Ir ne tik todėl, kad jis truko daug ilgiau – apie 120 metų. Mat carizmo politikos tikslas buvo – sunaikinti mūsų elitą, aristokratiją. To nepavyko padaryti nei per XIX a. sukilimus, nei persekiojant kultūriškai – iki pat paskutinio XIX a. dešimtmečio. Bet per paskutinius 30 carizmo metų vis dėlto pavyko tai padaryti.

      1870-1880 metais Lietuvos dvarininkija dar buvo linkusi kurti bendrą su valstiečiais valstybę. Ji dar nebuvo labai sulenkėjusi. Ji turėjo ir savo struktūrą – nuo aristokratijos iki vien formaliai bajorystę liudijančius dokumentus turinčių, bet nusigyvenusių Lietuvos bajorų.

      Bet apie 1890-1895 metus, kai reikėjo rinktis tarp dviejų modernių tautinės valstybės projektų, daug Lietuvos dvarininkų pasirinko Lenkiją.

      Carizmas stengėsi prisidėti prie lietuvių valstietiškos tautos konsolidavimo, išlaikydamas tam tikrą kontrolę. Savo ruožtu iš valstietijos kilęs lietuvių politinis elitas natūraliai šiek tiek padėjo apsispręsti tam mūsų dvarininkijos sluoksniui, kuris dar buvo neapsisprendęs, su kuo eiti – su lietuviais ar su lenkais. Ir jie nuėjo su lenkais.

      Taip Lietuva iš esmės prarado savo istorinį elitą. Kartu ji neteko ir jo įkūnijamos kultūros, intelekto. Nors mūsų senasis elitas kūrė lenkų kalba, tai vis dėlto buvo Lietuvos kultūra, ir tai buvo mūsų elitas. Carizmas jį sunaikino ir pasiekė savo tikslų: bet kuria kaina atskirti Lietuvos aristokratiją nuo valstietijos ir atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.“

      • austras

        2.

        „Ar nebuvo tam tikras praradimas tai, kad Lietuva pasirinko išskirtinai tautinio valstybingumo kelią, atmetusi kitus valstybingumo modelius?

        – Be abejo, tai buvo labai didelis praradimas. Buvo atsisakyta aristokratinio elito pagalbos. Vėliau bandyta kontaktuoti su jo atstovais, tačiau to elito buvo bijomasi, ir ta baimė buvo svarbus veiksnys, dėl kurio atsisakyta sudaryti sąjungą su lenkiškai kalbančia Lietuvos bajorija.

        Buvo baiminamasi, kad per bajorų sluoksnį Lenkija pasistengs vienaip ar kitaip užvaldyti Lietuvą. Nors kai kurie bajoriškojo elito atstovai vis dėlto įsijungė į Lietuvos valstybės kūrimą.

        – Ar įmanoma pamodeliuoti, kokia būtų galėjusį atsikurti Lietuvos valstybė, jei būtų buvę bendradarbiaujama su minėtu elitu?

        – Matyt, geriausiai tai iliustruotų paskutinis bandymas atkurti Lietuvos didžiąją kunigaikštystę (LDK) – Paulo Hymanso projektas. Apskritai 1920-1922 metai buvo LDK atkūrimo projektų aktualizacijos laikas. Tie projektai buvo gana realūs, nes įsikišo tarptautinė bendruomenė.

        Vakarų politikai per vadinamąjį Hymanso projektą bandė atkurti Lenkijos-Lietuvos valstybę, kurioje būtų išlaikytas Lietuvos savarankiškumas – gal kiek mažesnis, nei Lenkijos. Tai turėjo būti federacija.

        – Pagal tą projektą, Lietuva būtų buvusi didesnė, nei atkurta tautinė valstybė?

        – Be abejonės – taip. Buvo mėginama sukurti trinarę federaciją su Vilniaus Lietuva, Kauno Lietuva ir Lenkija. Lietuva dėl jau minėtų motyvų išsigando Hymanso projekto – ji nenorėjo būti silpnesniuoju projekto dalyviu, kuriuo jai greičiausiai būtų tekę tapti.

        Šiaip ar taip, tarptautinės teisės požiūriu, būtume atkūrę valstybę kartu su Lenkija ir šitaip patvirtinę savo sugebėjimą būti istorine valstybe. Savo ruožtu 1918 metais susikūrė iš esmės nauja – moderni valstybė. Ir nors Vasario 16-osos akto signatarai deklaravo atkurią valstybę, iš tiesų tai buvo ne valstybės atkūrimas, o sukūrimas.

        – Ar federacinė valstybė su Lenkija išties grėsė lietuvių tautai išnykimu, ar kalbos apie tariamą nutautėjimo grėsmę yra veikiau mitai?

        – Mano nuomone, tai buvo veikiau mitai. Lietuviškai kalbantys lietuviai tautiniu atžvilgiu jau buvo pakankamai sustiprėję ir galėjo atsispirti lenkų vyravimui. Kita vertus, bendroje valstybėje būtų buvę diegiami demokratiniai principai, tad gal ir Lenkijos valstybė būtų buvusi visai kitokia. Juk Vakarai buvo pasirengę padėti kontroliuoti šiuos procesus.

        – Kurioms aplinkinėms valstybėms buvo naudinga tai, kad federacinės Lietuvos-Lenkijos valstybės atkūrimo idėja žlugo ir buvo sukurta nauja – tautinė – Lietuvos valstybė?

        – Lietuva tapo placdarmu kai kurių didžiųjų valstybių ekspansijai: rusams – eiti į Vakarus, vokiečiams – eiti į Rytus (1940-1945 m. tai patvirtino: Lietuva tada atliko placdarmo vaidmenį). Tuo tarpu Anglijai ir Prancūzijai būtų buvusi labai svarbi stipri Lietuvos-Lenkijos valstybė, kuri būtų svariai atskyrusi Rusiją nuo Vokietijos.“

        • austras

          3.

          „Kiek ir kaip vidaus politinis gyvenimas tarpukariu prisidėjo prie nepalankių išorės veiksnių, prarandant nepriklausomybę? Kodėl pritrūko jėgų būti atsparesniems? O gal Lietuva padarė viską, ką galėjo, ir nuo jos vidaus politinio gyvenimo niekas nebepriklausė?

          – Lietuva buvo nedemokratinė valstybė, nors tarp 1936 ir 1940 metų Antanas Smetona šiek tiek „atsuko varžtus“ ir leido reikštis politinėms partijoms. Tačiau nebuvo nei visavertės politinių jėgų konsolidacijos, nei visavertės pilietinės visuomenės. Viską sprendė dešimties žmonių sudaryta Valstybės taryba.

          A.Smetonos Lietuva tarsi labai daug padarė, kad valstybė nebūtų okupuota. Gal net per daug padarė: su visais Sovietų Rusijos reikalavimais buvo sutinkama, jie buvo vykdomi greitai ir tiksliai. Tai buvo daroma siekiant išvengti okupacijos ir karo.

          Vienas vyriausybės narių okupacijos išvakarėse – 1940 metais – sakė: „Pažiūrėkite, kokie gražūs rugiai! Nejau gali būti karas?“ Bet rugiai buvo gražūs ir 1941 metais, ir 1944 metais. Lietuvoje jie dažniausiai būna gražūs.

          – Kodėl nugalėjo susitaikėliška pozicija – nusileisti ir, kaip sakote, tiksliai vykdyti reikalavimus?

          – Per paskutinį balsavimą A. Smetona nenorėjo sutikti su Rusijos reikalavimais ir priimti 1940 birželio mėn. Rusijos memorandumo. Tačiau A. Smetona su savo pozicija liko vienas: visuomenė nebuvo politiškai konsoliduota. Maža to – ano meto strateginė mintis Lietuvoje buvo labai menko lygio, ir situacija nebuvo tinkamai įvertinta.

          A.Smetona neadekvačiai save vertino ir kaip valstybės prezidentą: tikrovė parodė, kad vieną dieną esi prezidentas, o kitą dieną – jau nebe prezidentas ir bėgi į užsienį. Tačiau A. Smetona iki galo elgėsi garbingai. Jis ir pasitraukė į Vakarus, ir mirė garbingai.

          – Sakote, kad Rusijos reikalavimų akivaizdoje A. Smetona liko vienas. Bet juk jis ir buvo tas vienas, nuo kurio priklausė, kaip elgsis Lietuva. Galėjo spręsti taip, kaip valdė – autokratiškai.

          – Be abejo, taip. Buvo matyti jo neryžtingumas. Jam užteko ryžto kovoti su politine opozicija, bet kai reikėjo priimti sprendimus, susijusius su svarbiausiais valstybės reikalais, jis elgėsi neryžtingai.“

          • austras

            Aš tai po tokio rafinuotojo žurnalisto V.Laučiaus interviu skubiai pradėčiau rinkti rūtų darželių augintojus į kovą prieš „istorinius tikrosios tiesos iškraipymus“. Manyčiau ypač tiktų publika, šįryt susirinkusi po signatarų namų balkonu, pasiklausyti gerbiamo Vytauto Landsbergio. Šioje vietoje simboliškai atrodo ir jo amžinojo oponento Algirdo Brazausko „prognozės“. Visas siaurai gaspadoriškai katalikiškai nacionalistiškai valstietiškas elitas čia galėtų pašiaušti savo gaurus. Vietinėj sriuboj tarpusavyje pešasi, bet kai priešas bendras – turėtų susivienyt.

          • Ogis@Co

            Austre,
            nors paraset per daug zodziu, dar pridekit, kad po 40-uju okupacijos didieji musu tautos protai ir vertingiausias genofondas isvyko vakaru kryptimi.
            Cia tie jau is „chamu valstieciu“ kile.
            Isvada: turbut esame treciaruses atliekos, pasmerktos smirsti.

          • mdxacuk

            Austre, tikriausiai kaime ant aukšto susiradot savo dieduko turguj pirktą pageltusį bajoro pažymėjimą? Dabar būsit elitas? Socialdemokratijos idealai išgaravo kaip dūmas.

            Nu bet su Brazausku tai švariai susimovėt.

          • austras

            Gerbiamas mdxacuk, eilinį kartą pabuvot kalnų vėjeliu ir tikiuosi, kad palengvėjo…

          • austras

            Gerbiamas Ogi, žinot jau beveik pataikėt į temą, bet nevisai…

          • austras

            Gerbiamas mdxacuk, problema tame kad keli mano giminaičiai įrašyti dar į Kėdainių uniją, tad apie pirkimą galėtumėt ir patylėt. O carinės Rusijos bajorystės raštus senelis išsaugojo. Dar galit pasiskaityt storą knygą „Kasdienis LDK gyvenimas“, ten irgi įrašyta „austro“ pavardė. Bet elitarizmą puikiai sujungčiau su šiuolaikine socialdemokratija. Tiesa, ne lietuviškai gaspadoriškai suvokta.

          • rimtutis

            „Aš tai po tokio rafinuotojo žurnalisto V.Laučiaus interviu skubiai pradėčiau rinkti rūtų darželių augintojus į kovą prieš “istorinius tikrosios tiesos iškraipymus”. Manyčiau ypač tiktų publika, šįryt susirinkusi po signatarų namų balkonu, pasiklausyti gerbiamo Vytauto Landsbergio.“

            Dėl V. L., tai rodos labai klystat. Jis jūsiškis, kad ir gudrus Tata.

          • mdxacuk

            austre,

            O Kisa Vorobjaninovas toj knygoj yra? Ar jis jums n giminė?

          • austras

            Gerbiamas mdxacuk, Kisos Vorobjaninovo toj knygoj, deja, nebuvo. O dar liūdniau, kad joje nebuvo ir kalnų vėjelių, kokiais sudėtingais vardais jie besivadintų..

        • rimtutis

          „Buvo baiminamasi, kad per bajorų sluoksnį Lenkija pasistengs vienaip ar kitaip užvaldyti Lietuvą. Nors kai kurie bajoriškojo elito atstovai vis dėlto įsijungė į Lietuvos valstybės kūrimą.“

          Kai kurie, taip. Bet kuri dalis, paklauskime. Nedidelė. Vadinasi, atsargumas buvo pagrįstas.

          „Be abejonės – taip. Buvo mėginama sukurti trinarę federaciją su Vilniaus Lietuva, Kauno Lietuva ir Lenkija. Lietuva dėl jau minėtų motyvų išsigando Hymanso projekto – ji nenorėjo būti silpnesniuoju projekto dalyviu, kuriuo jai greičiausiai būtų tekę tapti.“

          Įsivaizduokime šiandieninę „Žečpospolitą“. Lenkijoje 40 milijonų, Ukrainoje 50 milijonų, (Baltarusijoje 10 milijonų), Lietuvoje 3 milijonai. Tiesa, Baltarusija nepasirašo. Jeigu rinktume tos valstybės prezidentą, tai kas jį išrinktų?

          Aišku, šiandienos Lietuva, anot kai kurių, turi būti drąsi tauta. Drąsesnė už tarpukario Lietuvą. :)

          „Mano nuomone, tai buvo veikiau mitai. Lietuviškai kalbantys lietuviai tautiniu atžvilgiu jau buvo pakankamai sustiprėję ir galėjo atsispirti lenkų vyravimui. Kita vertus, bendroje valstybėje būtų buvę diegiami demokratiniai principai, tad gal ir Lenkijos valstybė būtų buvusi visai kitokia. Juk Vakarai buvo pasirengę padėti kontroliuoti šiuos procesus.“

          Lenkiškai kalbantys lietuviai buvo tik graži lietuvių svajonė.
          Lenkiškai kalbantys daugiausia save laikė lenkais. Nors daugeliui tautiškiausiai nusiteikusių jų išvažiavus į Lenkiją, toks nusistatymas, nelaikyti savęs lietuviais, vis dėlto gyvas tarp Lietuvos lenkų ir šiandien.

          „Kita vertus, bendroje valstybėje būtų buvę diegiami demokratiniai principai, tad gal ir Lenkijos valstybė būtų buvusi visai kitokia.“

          Kita vertus, labai paveikėme Tarybų Sąjungą. Mūsų šviesuoliai darė nemažai įtakos rusų ir ne tik rusų inteligentijai, būdami ir Sibire, ir nuvažiuodami į Maskvą, ir tėvynėje. (Imkime, pvz. Čiurlionį. Labiausiai, neskaitant pačių lietuvių, jo paveikslais žavisi kaip tik rusai. Vakariečiams jis (kol kas) neįkandamas. Arba kažin ar be lietuvių įtakos šiandien būtų laisva Ukraina, Baltarusija, o ypač Kazachstanas.) Ar tai ne kilnesnė užduotis? Lenkai ir taip kultūringi, vakariečiai ir t. t. Jie ir patys be mūsų susitvarko.

          „Juk Vakarai buvo pasirengę padėti kontroliuoti šiuos procesus.“

          Tą patį žadėjo Potsdamo konferencijoje Vakarų šalys Tarybų Lietuvai.

          Beje, vertėtų pasidomėti, kiek lietuviškų mokyklų, pradinių, vidurinių, aukštųjų, buvo tarpukario Vilniaus krašte, ir po karo pietiniame Suvalkų krašte. Gal tada būtų aiškiau, kas yra tikrovė ir kas yra mitai.

          „Lietuva tapo placdarmu kai kurių didžiųjų valstybių ekspansijai: rusams – eiti į Vakarus, vokiečiams – eiti į Rytus (1940-1945 m. tai patvirtino: Lietuva tada atliko placdarmo vaidmenį). Tuo tarpu Anglijai ir Prancūzijai būtų buvusi labai svarbi stipri Lietuvos-Lenkijos valstybė, kuri būtų svariai atskyrusi Rusiją nuo Vokietijos.“

          Anglija ir Prancūzija pačios pasirinko, kas joms svarbu, t. y. parėmė nepriklausomą Lietuvą. Prancūzai ilgokai, tiesa, abejojo. Mūsų tuometinis pasiuntinys turėjo nemažai pavargti, kol juos įtikino.

          Bet gal autorius čia moko dabarties Angliją ir Prancūziją, kas joms turėtų būti svarbu? Keisti pas mus kovotojai su Rusijos įtaka tada. Vardan ko jūs kovojate?

          „Savo ruožtu 1918 metais susikūrė iš esmės nauja – moderni valstybė. Ir nors Vasario 16-osos akto signatarai deklaravo atkurią valstybę, iš tiesų tai buvo ne valstybės atkūrimas, o sukūrimas.“

          (a) Lenkija irgi neatkūrė karalystės. Nepaisė šiaurinių savo sienų (LDK). Negi Lietuvai, nors ir mažai, buvo privalu atkurti visą senovę iki paskutinės smulkmenos. Baudžiavą grąžinti?

          Ar tai gal čia irgi pasiūlymas dabarties žmonėms? :)

          (b) Valstybės tęstinumas buvo skelbiamas per tautos tęstinumą. Tą visi žinojo tarpukario Lietuvoje pradedant nuo gimnazistų. Tad ir nereikia bandyti neigti teorijos, kurios niekas niekada nesilaikė.

          Jei valstybė susikūrė naujoviškesnė negu norėta, tai nebūtina kaltinti dėl to vien lietuvius. Niekas juk netrukdė lenkams kurti Vilniaus krašte geresnės Lietuvos. Nekūrė, reiškia, nenorėjo.

          ——————–

          P. S. Lenkų ir rusų kovose dėl erdvės savo kapitalui nedalyvauju. Visokių provokacijų galite nerašinėti.

          • austras

            Gerbiamas Rimuti, matau, kad istorijos mokslus stipriai apleidot.
            1. Ar aiškūs sąvokų skirtumai tarp „istorinės tautos“ ir „neistorinės tautos“?
            2. Teiginys – „Anglija ir Prancūzija pačios pasirinko, kas joms svarbu, t. y. parėmė nepriklausomą Lietuvą.“ – neatlaiko absoliučiai jokios, net pirminės kritikos.
            3. Teiginys „Valstybės tęstinumas buvo skelbiamas per tautos tęstinumą“ yra lietuviška tiesa iš sapnų aiškinimo knygos, nes jokio tautos tęstinumo nebuvo. Tauta, arba veikiantysis politinis subjektas iki 1795 buvo tik bajorija. Kas bendro tarp demokratiniais pagrindais kuriamos valstybės, kurioje „suverenitetas priklauso tautai“, ir luominės monarchijos, kurioje valstybei visalaik vadovauja jos „politinė tauta“ – bajorija. Pilietis LDK buvo TIK bajoras. Visi kiti „piliečių“ teisių neturėjo.

          • rimtutis

            1. Ar aiškūs sąvokų skirtumai tarp “istorinės tautos” ir “neistorinės tautos”?

            Apie kokią tautą čia kalbate kaip apie „neistorinę“? Mordvius, čiuvašus? Visos Europos tautos, kurios turi savo valstybes, o ypač tos, kurios yra JT narėmis yra istorinės.

            2. Teiginys – “Anglija ir Prancūzija pačios pasirinko, kas joms svarbu, t. y. parėmė nepriklausomą Lietuvą.” – neatlaiko absoliučiai jokios, net pirminės kritikos.

            ???
            Lietuva Tautų Sąjungos nare tapo be didžiųjų valstybių paramos? Pati savo jėgomis?

            Gerbiu jus, jei taip tikite Lietuva. Manau, tada neniekinate ir tuometinio jos vadovo Smetonos. Tik kam tokiai galingai Lietuvai reikėtų jungtis su Lenkija? Tos šalies vadovus kaip vaikus Vakarų Europos kraštų diplomatai mokė, kaip, kur ir ką reikia daryti :)

            3. „Teiginys “Valstybės tęstinumas buvo skelbiamas per tautos tęstinumą” yra lietuviška tiesa “

            Kai kurios lietuviškos tiesos ne visiems priimtinos. Tik mes kaip žmonės neturime dorovinės teisės primesti jas kitiems, lenkams, rusams. Jų valia laikyti mus „neistorine tauta“ ar dar kuo nors.

            XIX amžiaus pabaigoje mūsų kaimynai jau net sakė, kad lietuvių iš viso nebėra. Ko vertas vien Mickevičiaus pasakymas: „Lietuva visa praeityje“. Kita vertus, jei praeityje, reiškia buvo. Tokiu būdu Ad. Mickevičius kartu su daugybe kitų lenkiškai rašiusių tokiu būdu liudija lietuvių tautos buvimą praeityje.

            Todėl suprantama, kad galite nesutikti su manimi. Tačiau negi nesutiksite ir su Mickevičiumi ir kitais dėl tautos buvimo.

            Aišku, greta lietuviškų tiesų yra ir lenkiškos tiesos. Pvz., kad tauta susideda tik iš bajorijos. Gal dar kokia nors giminė kur nors mano, kad tauta susideda tik iš karaliaus. Neturime šiandieną tokio, tai ir tautos neturime. – Bet čia jau būtų filosofinis ginčas. Ir tada manau, kad turiu teisę vartoti žodį tauta taip, kaip jį vartoja ir supranta lietuviai.

            —-

            P. S. Ir dar apie tiesas ir papročius. Gal mano samprotavimai kur nors ir neapima visos tiesos. Bet štai šlėktos mėgdavo seimeliuose tuščiai ginčytis. Jūs, manau, save laikote lietuviu. Tokiu būdu galėtumėte būti laisvas nuo šito paiko papročio. Kam tokie pasakymai kaip „neatlaiko absoliučiai jokios, net pirminės kritikos“ ar „lietuviška tiesa iš sapnų aiškinimo knygos“?

          • Mauras

            pagarba už išsamią argumentaciją. Po carizmo ir sovietizmo žalos lyginimu (ar tai prasminga tema, šįkart nediskutuokim, nes rašinyje daugiau nukrypimų nei šios temos vystymo) išsprūstantis E.Motiekos vertinimas, kad lietuviai esą neišnaudojo istorinės progos tapti didesnės valstybės dalimi ar dominuojančios kaimynės provincija – originalus, bet vargu ar labai objektyvus galvojant apie tuo metu besiformavusios tautos suvereniteto interesus kaip apie svarbiausią vertinimo kriterijų. „Teoriniam pamodeliavime“ kažkodėl kriterijų nėra, prielaidos kad lietuviai buvo pakankamai stiprūs kad atsispirti lenkų dominavimui neįrodomos, o ką galėjo ir kam buvo reikalingas neturintis nei tautinio identiteto, nei vienijančios idėjos elitas – nepaaiškinta.

            Plačiau suvokti to meto kontekstą padeda Algimantas Kasparavičius

          • austras

            Gerbiamas Rimuti,

            2. Taigi, Jūsų teiginys – “Anglija ir Prancūzija pačios pasirinko, kas joms svarbu, t. y. parėmė nepriklausomą Lietuvą.” Mano argumentai, kad teiginys neatlaiko kritikos:
            1)Paryžiaus taikos konferencijos eiga.
            Konferencija atidaryta 1919 m. sausio 18 d. ir tęsėsi iki 1920 m. sausio 21 d.

            a) Lietuva į konferenciją nebuvo pakviesta. Nepaisant to, Lietuva buvo išsiuntusi savo atstovus į Paryžių, kurie turėjo atstovauti Lietuvos interesus, tiesiogiai taikos konferencijoje nedalyvaudami. Lietuvos reikalai taikos konferencijoje sprendėsi Baltijos reikalų komisijoje, kurioje buvo Lenkijos reikalų pakomisijis. Lenkija teigė, kad Lietuva seniai neturi nepriklausomybės ir nemokės tvarkytis. Paramos ieškota Paryžiaus spaudoje – net su 12 laikraščių tartasi dėl palankių Lietuvai straipsnių, nors susitarti už 50 000 frankų pavyko tik su „Le Temps“. Pabaltijo klausimą Antantė tiesiogiai siejo su Rusijos ateities klausimu. Sėkmingiausiu Kolčakui pilietinio karo momentu Antantė jį pripažino Rusijos valdovu su sąlyga, kad bus pripažinta Suomijos ir Lenkijos nepriklausomybė. Taip pat jam siūlyta suteikti autonomiją Pabaltijui, Kaukazui ir Užkaukazei. Kolčakas į tokį spaudimą atsakė, kad tai Rusijos Steigiamojo Seimo klausimas.

            b) Neseniai vienas VU istorijos fakulteto doktorantas grįžo iš Londono, ten paskaitęs diplomatinius šaltinius. Jis sako: „Kad jūs matytumėte, ką anglų diplomatai tuo metu šnekėjo apie mūsų diplomatus! „Debilas“ yra per švelnus žodis“. Tada – 1923 metai, Ambasadorių konferencija, Vilnius prarandamas. Kaip Lietuvoje motyvuojama, kodėl mums nereikia Hymanso antrojo projekto?

            Pagal Hymanso antrąjį projektą, Vilniaus kraštui suteikiama autonomija. Bet Vilnius yra Lietuvos sostinė. Lietuviškas argumentas, kad „mes negalime priimti Hymanso projekto, nes mes mums nereikia iš tikrųjų Vilniaus. Nes Vilniaus turėjimas sutrukdys atlikti žemės reformą. Geriau yra, kad dvarininkai būtų priešai lenkai. Tada ir atmetame“.

            Kai žinai šitą priežastį, aišku, kodėl visi mūsų bajorai, LDK tradicijų nešėjai tapo lenkais. Nes reikėjo iš jų dvarus paimti.

            Dabar šios aplinkybės nebėra. Vilnius staliniškai sulietuvintas. J.Stalinas buvo labai dosnus. Jis galėjo viską atiduoti lietuviams, bet lietuviai turėjo būti Sibire – Vilnius su Lietuva, bet be lietuvių. Kai mes esame staliniškai sulietuvinti, Vilnius su lietuviais, kai matai šitą alternatyvą, tai pradedi suvokti, kiek daug reiškia istorijos supratimas ir kas nulėmė, kad Vilniaus atsisakyta.

            Visos partijos, Ernestas Galvanauskas, liaudininkai, Mykolas Sleževičius, Kazys Grinius (tuo metu premjeras nuo krikdemų) – visi už. Kazys Škirpa – už, visi diplomatai – už. Ir kas prieš? Visiškai skirtingą istorijos versiją turintys Augustinas Voldemaras ir Antanas Smetona.

            (b) šaltinis: A.Bumblausko paskaita. P.S. Doktorantą, apie kurį kalbama, pažįstu gerai, jis Jums galėtų tiesiogiai pacituoti ką apie lietuvių diplomatus „galvojo“ iškyliausi to meto Britanijos diplomatai.

          • austras

            Gerbiamas Rimuti,

            dėl pirmojo ir trečiojo punkto tai ginčas iš tiesų filosofinis. Šiame bloge kažkada jau išdėsčiau, kad lietuviai XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje savanoriškai nusileido iki slovakų lygmens. Jei kalbėsime apie „istorines“ tautas.

            O jei kalbėsime apie Jūsų teiginį, jog “valstybės tęstinumas buvo skelbiamas per tautos tęstinumą”, tai tuojau paaiškinsiu kokiu būdu šis teiginys yra perleistas per lietuviškos tiesos ar lietuviško supratimo prizmę.
            Problema slypi tame, kad Žespospolita, arba Abiejų Tautų Respublika buvo aristokratinio kosmopolitinio elito produktas ir neturėjo nieko bendra su moderniąja tautine valstybe ir jos kūrėjais – beveik vien iš valstiečių kilusia nacionalistine inteligentija. Mane asmeniškai visad žavėjo lietuviškos valstietijos bandymas atsiremti į praeitį – LDK, nors valstietija LDK istorijoje nebuvo veikiantysis subjektas. Todėl jokio istorinio ar valstybinio tęstinumo šiuo atveju nėra. O XIX amžiuje, valtietijos ir aristokratinio elito valstybingumo koncepcijos, ne be carizmo politikos pastangų, visiškai išsiskyrė. Jei kalbėsime apie kažkokį tautos tęstinumą remiantis prancūzų istorine tradicija (Penkios Prancūzijos Respublikos), tai turiu pastebėti, kad visos penkios Prancūzijos Respublikos kūrė vienokią ar kitokią nacionalinę Prancūzijos valstybę. Pavyzdžiui, ta pati 1791-ųjų gegužės 3-sios Respublika savo esme buvo visai kitokia nei po Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos atsiradusios Penkios Prancūzijos Respublikos. Pirmoji Prancūzijos Respublika buvo gimstančios prancūzų nacijos išraiška, o štai 1791-ųjų gegužės trečiosios konstitucija numatė:

            1. Antrojo straipsnio įvadinėje dalyje pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje.
            2. Ketvirtame straipsnyje “valstiečiai priimti krašto valdymo globon”.

            Ką tai turi bendro su 1789 m. rugpjūčio 26 d. Prancūzijoje priimta „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“, kurioje skelbiama:

            1. Visi žmonės iš prigimties lygūs ir laisvi.
            2. Valstybė turi garantuoti žmonių laisves.

            Štai kodėl dar kartą klausiu: kas bendro tarp demokratiniais pagrindais kuriamos valstybės, kurioje “suverenitetas priklauso tautai”, ir luominės monarchijos, kurioje valstybei visalaik vadovauja jos “politinė tauta” – bajorija. Atsakymas: absoliučiai nieko.

  • nerijus

    Uošvis pasakojo savo jaunystės nutikimą ( komunistinėje santvarkoje ).
    Vsasario 16 d. proga, žinant, kad bus iškyla į gamtą ir kurioje vietoje, diena prieš tai, nukulniavo su dar vienu draugu ir berželyje iškėlė, naktį pasiūtą iš įvairių skepetų, Lietuvos trispalvę.
    Sekančią dieną, mokytoja nustėro ir liepė ją nukabinti, bet visi prisimetė, jog bijo aukščio ir nei vienas nelipo medin. Mokytojai teko ieškoti suaugusiųjų pagalbos.
    Niekas nesusekė kas taip padarė, nes jo tėveliams būtų grėsę jei ne Sibiras, bet kalėjimas, tai garantuotai…

  • Pingback: Liutauro komentarai » Blog Archive » Kada sulauksime rusiškų tankų?()

  • Man asmeniškai iš principo juokingi tokie išvedžiojimai: kas būtų, jeigu būtų. Sakyčiau, netgi, jei kalbėti A.R. kalba, dundukiški. Arba tai gerokai pasvertas viešosios nuomonės formavimas.

  • jurkis

    „Ten“ (fishki.net)irgi veda paraleles:
    – 1914 год: Николай II объявил войну и сухой закон.
    – 1917 год: трезвые и злые мужики разрушают Российскую империю.
    – 1985 год: Горбачев объявил перестройку и антиалкогольную компанию.
    – 1989-1991 годы: трезвые и злые мужики разрушают СССР.
    – 2009 год: Медведев объявил модернизацию и борьбу с пьянством до 2012 г.
    – 2012 год: трезвые и злые мужики…

    Leidžiamės iki fiškių lygio?

  • Slyvanosis

    A.Bra. suka laiko spiralę kaip Lukas ir Virgilijus.
    2012 metai nepavojingi Lietuvai asmeniškai. Geležinis argumentas – ES’as rems babkėmis iki 2013!!!
    Negi Ivanas (P?) toks durnas, kad nepalauktų paskutinės XYZ,000,000,000.00 eurų injekcijos iš pinigais „apšalusios“ EU?
    Kur jam skubėti? Virškinti iš lėto ryjamą grobį reikia pradėti nuo galvos, nes kojos gali įsiremti į gerklę ir iššokti iš nasrų.
    Kojos tegu tabaluojasi tarp kitų 52 atraminių galūnių, gal dar kurią porą užkabins ir įtrauks ryklėn „už kompaniją“.
    Bet jai kam patinka formalios futuristinės paralelės, bitte:
    1918 Lietuvoj buvo germanai, o 1990 – negermanai;
    1940 atėjo negermanai, vanas – 2012 turėtų ateiti germanai…
    …dabar jūs apverskite kavos puodelį ir parodykit man…

  • j.

    Nenuostabu, jei cia balso.lt Brazauskas. Vis dar is inercijos paskaitineku balsa, bet jis tampa kazkokiu nesamoniu, pusiau patikrintos informacijos, konspiraciniu hipoteziu, akistatos istoriju ir visokiausiu „idomybiu“ saitu. Paskaicius Brazausko bloga susidaro ispudis, kad tas polinkis prie nesamoniu ir kvailu pokstu atspindi lengva redaktoriaus sveiko proto trukuma. Gal ir ne visiska nebuvima, bet trukuma.