Kovo 11-oji: vieniems SSRS griūtis, kitiems – autonomija

Kovo 11-ąją minėjome ne tik Lietuvoje

Gal kam bus įdomu.

Juk pavadinimai ir akcentai taip pat šį tą pasako…

Independence no panacea but end of Soviet rule still celebrated in Lithuania

Lithuania marks 20 years of independence

Lithuania marks 1990 split that doomed Soviet Union

… o štai šis pavadinimas vertas atskiro dėmesio…
(2 balsų, vidurkis: 3.50 iš 5)
Loading...
  • žiūriu, kad Russia Today labai pamėgo Algirdą Paleckį :) gal daugiau su jais niekas kalbėti nenori arba RT netinka ką visi kiti kalba…
    o šiaip RT tai profesionalią propagandą varo … nieko nepasakysi ;)

  • Paskutinis pavadinimas labai primena komunistų šūkius 1989ais – 1990 – ‘LKP už Lietuvos suverenitetą TSRS sudėtyje!’, ar panašiai, nepamenu jau žodis žodin.

    • tomas

      Jei gali nerašyti- nerašyk. Nebūk, kaip Nerius. :D Ir English lessons for free @ http://www.linkomanija.net, tada nebeskambės panašiai…

  • Slyvanosis

    Visdėl to, kieno problema: ar Lietuvos, ar likusio pasaulio, kad iššvaisčius dešimtis milijonų drąsios Lietuvos įvaizdžiui, vis dar piktinamės „Lithuania celebrates two decades of autonomy“?
    Rytų pusėn rabarbarus nusunkti sustoję uniformuoti bachūriukai nesukūrė neišdildomų impresijų žmonijai.
    Belieka viltis, kad iki 30-mečio subręsime…

  • gintaras.m

    Ana nepriklausomybė tegyvavo 22 nepilnus metus (1918-1940).
    Jei dar bent 3 metus pragyvensim, atseit, nepriklausomi (skaičiuojant nuo dabar) tai jau bus savotiškas rekordas. Dar vienas paradoksas (subjektyvus). Ankstesnė okupacija (faktinai po Napoleono prasidėjusi reali rusifikacija (1812-1905)) nepadarė tiek žalos, kiek 1940-1990 metų gūdus sovietmečio laikotarpis bent jau žmonių protams tiek čia, tiek užsienyje. Štai ką reiškia propaganda.

  • mda

    esme ne tame, kaip apie mus raso, klausimas – kaip mes patys jauciames

  • Rolandas

    Gintarui: Ankstesnė okupacija (faktinai po Napoleono prasidėjusi reali rusifikacija (1812-1905)) nepadarė tiek žalos, kiek 1940-1990 metų gūdus sovietmečio laikotarpis…
    1988 m. likusi žala: Ignalinos atominė , Mažeikių nafta , Jonavos azotas , apie dešimtis kuro aparatūrų , kelius jau nekalbu…

  • Sarunas Skyrius

    Rolandui – neteisinga taip analizuoti, nes neaisku, kas butu buve jeigu butume nepriklausomi – neturime savo Nokia, Sampo, Fortum, Sonera etc etc.

  • Rolandas

    Šarunui: kas būtų jeigu būtų – nekonkretu. O , žinant ko pasiekta per 20 metų turint jau aukščiau mano paminėtas startines pozicijas , vertinant kokiu inovacijų laikmečiu gyvename , manau teigti , kad (1940-1990) būtume sukūrę kažką panašaus į „NOKIA“ – mažiausia naivu.

    • Rolandai, tu tikriausiai nelabai įsivaizduoji, kokia padėtis buvo Suomijoj 1940ais – kažkokių ypatingų pranašumų prieš Lietuvą nerasta, gal nebent vyraujanti religija. O vien trečdalio gyventojo išnaikinimas (palygink gyventojų kiekio dinamiką Lietuvoje ir Norvegijoje arba toje pačioje Suomijoje) padarė tokią žalą, kurios jokie atsilikusios ekonomikos gigantai kaip Azotas arba Dirbtinis Pluoštas negali kompensuot.

  • Rolandas

    Eimantai , juokingiau būtų jei palygintum 1945m. padėtį Vokietijoje.

    • romas

      O ką, Lietuvoje padėtis 1990m. nebuvo santykinai geresnė nei Vokietijos 1945m. Koks skirtumas, ar gamyklos sugriautos, ar jų nebereikia? Vokietijoje dar kadrų buvo likę, mokančių organizuoti gamybą ir verslą. Lietuvoje padėtis buvo blogesnė.

      • Regis

        Romai, sovietinė santvarka su perestroika tiek verslių žmonių po savęs paliko, kad jų užteks dar 2-3 ateinančio jaunimo kartoms. Šios kartos beje bus priverstos emigruoti dėl nepakeliamo socialinio neteisingumo. Mūsų visi seimūnai ir verslūnai tai sovietinės ekonominės sistemos „kupi-prodaj“ grynuoliai arba tų grynuolių prieteliai.

        p.s. jeigu rimčiau tai ne viskas verslais ir gamyklomis matuojama. Infrastruktūra, sveikatos apsauga, švietimo sistema ir dar daug daug visko. Beje kalbant apie pokarinę Vokietiją nereikėtų pamiršt ir D.K.Maršalo plano konkrečiai ir kapitalistinės sistemos įtakos apskritai. LTSR atvirkščiai buvo griaunama bet kokia privati iniciatyva ir visi masiškai kolektyvizuojami. Kolektyvizacijos štampas mūsų galvose dar ilgai liks. Tas taip.

  • A.G.

    Matosi šviesu jaunuolis – Rolandas. Na romas kaip visuomet – ne pėsčias taip pat.
    Kaip bebūtų, 1940 m. čia Lietuvoje žmonės dar tebbeuvo beraščiai, jei kalbėti apie daugumą (tai faktas).
    Na gal todėl jie ir iki pirmojo trėmimo, – džiaugsmo festus visgi jie kėlė (tai nors ir liūdnas, bet taip pat faktas). Priežastis – matomai vargelis buvo prispaudęs… ne tik Juozą Baltušį…
    Žinoma, po to bent kariškiai Lietuvos tą „neiššautą…“, t.y. munduro garbę visiškai išvalė, t.y. apgynė.
    Reikalas kitas. Mūsų žmonės iš tiesų mokslo gavo, – gi būtent prie okupanto.
    O kultūros, meno, mokslo srityje, – toli gražu pranoko ne vieną kitą tautą…
    O, nuliūdinsiu čia vieną kitą, kuris mano kad lietuvius veikė komunistinė propoganda – nei kiek. Nulis.
    Žmonės ja nei kiek netikėjo.
    Žmonės buvo protingi, tikrai verti vardo „žmogus“, – juk į Baltijos kelią išėjo visi… ir gynė Lietuvą… turiu omenyje, kai jau žinojo, kad einama mirti sausio 14 d., prie Aukščiausios Tarybos (prie bokšto – sakykime net mintyse dar nebuvo apie tai, kad gali šaudyti tikrais šoviniais, o po to, prie AT jau buvo žinoma su kokiu žvėrimi einama sustikti akis į akį…).
    Tad dabar, dar sunku pasakyti – ar būtų pakartota tai, ką tie kabutėse tarybiniai žmonės padarė išlaisvindami Lietuvą 1988-1991 m.
    Tad jaunimas mažiau turėtų tikėti priešo propoganda, kuris čia nori visus su visais supriešinti, daryti viską, kad čia tik kūryba, darbas nevyktų, kaip ir visus pastaruosius 20 metų jiems ir pavyko tai pasiekti, pakakus užsimauti patrioto mantą…

    • Regis

      Maža to, kad beraščiai tai mažai kas iš jaunimo žino, kad LTSR buvo sulipdyta iš didelių gabalų. Klaipėdos, Vilniaus faktiškai nebeturėjome. Druskininkai apskritai už ačiū atiteko. Lietuvos žemės iš esmės buvo išsidalintos ir beliko tik Kaunas su priemiesčiais. Kaip nekeista būtų būtent Lietuva po II pasaulinio karo ir padidėjo ir išsigrynino tautiniu požiūriu. Už tai buvo sumokėta. Visi mokėjo. Ir brangiai. Bet ne visiems atiteko prarastos teritorijos.

      • romas

        Regi, jau kaip buvo taip buvo – nieko nepakeisi, bet manyti, kad lietuvis yra toks nesavarankiškas ir negabus, kad per 50 metų būtų toje pat vietoje kur buvo 1940m., yra visai nesąžininga. Gal tada palyginkim, ką paliko Lietuvai carizmas ir ką rusai rado okupuodami 1940m. Juk Lietuva buvo kaimas be miestų ir kelių 1918m., o inteligentijos nebuvo visai. Jei taip save menkinam, tada gal visai nereikėjo eiti lauk iš SSRS? Juk esam nesavarankiški ir be Rusijos prapulsim. Laukim, kol kitą kartą rusai okupuos ir vėl pakels mūsų lygį iki pasaulinio :)

        • Regis

          Romai, padarei loginę fredinę klaidą :) Parašai akivaizdžiai teisingą teiginį ir leidi suprast, kad aš taip negalvoju todėl klystu. O kur aš taip teigiau ar leidau suprast, kad taip galvoju? :) Ar tu man draugiškai padedi susigaudyti mano mintyse?

          Pabandysiu pailiustruoti:

          Romai, jau kaip buvo taip buvo – nieko nepakeisi, bet manyti, kad per 50 metų nieko gero neįvyko yra visai nesąžininga. Gal tada palyginkim kokia Lietuva buvo 1940 m. ir 1990 m.? Jeigu jau nesugebam atskirti kas yra gerai ar blogai tai gal visai neverta mums egzistuoti. Laukim kol įvyks žemės drebėjimas ar pasaulinis tvanas ir tai išspręs mūsų problemas :)

          • romas

            Regi, man pasirodė tavo komentaras pritariamojo ir papildančio pobūdžio A.G. komentarui (buvo maža to, ką pasakė A.G.). Tai kas su Lietuva atsitiko nebepakeisi, todėl sunku įrodyti, kaip galėjo būti, susiklosčius kitoms aplinkybėms. Nesiginčysiu, kad Lietuva darė progresą ir prie sovietų valdžios. Mane stebina tik toks susimenkinimas. Iš tikro geriau jau ir be Klaipėdos, ir Druskininkų, ir be Vilniaus, bet būti laisvu. Tiesiog esu įsitikinęs,kad būdami nepriklausomi kaip Suomija, būtume ekonomiškai nuėję žymiai toliau, nei nuėjome. Pasaulyje pilna valstybių turinčių mažesnę teritoriją nei Lietuvą ir didesnį gyventojų tankį. Prarasti piliečiai yra žymiai didesnis nuostolis, nei teritorija, nes Lietuva visų pirma ir yra žmonės. Tas mokslo progresas, kurį padarė LTSR pasitarnavo SSRS. Buvom didelės valstybės dalis ir dalyvavome jos darbo pasidalijime. Ar tai buvo mums naudinga? O ir su anuo baisiu neraštingumu irgi perdedi, Neraštingi Smetoninėj Lietuvoj buvo tie, kurie mokyklinio amžiaus buvo prie caro. Per dvidešimt metų neraštingumo likvidavime Lietuva irgi nuėjo toli į priekį. SSRS 1940m. taip pat dar galėjo pasigirti nemokančiais rašyti:)

        • mdxacuk

          Suomija yra gera palyginimo bazė socializmo eksperimento poveikiui įvertinti. Baltijos šalys ir Suomija išsivadavo iš Rusijos imperijos tuo pačiu metu, panašiomis sąlygomis ir panašiomis aplinkybėmis. Iki 20 a. Suomija buvo viena neturtingiausių Europos valstybių ir išliko agrarinė iki pat II pasaulinio karo. Pagal ekonomikos išsivystymo lygį prieškaryje geriausia situacija buvo Latvijoj, o Suomija su Lietuva buvo aiškios autsaiderės. Galim palygint dabar ir pabandyt spėti priežastis, turėdami galvoje, kad Baltijos šalių rodikliai tarpusavyje skiriasi vienetais procentų. Galim palyginti DDR ir VFR iki 1990, galim palyginti abi Korėjas, galim palyginti Karaliaučiaus sritį ir biedniausią Vokietijos žemę. Galim palyginti Singapūrą, Honkongą ir Kiniją – visur gyvena tie patys kinai, skiriasi tiktai sistema. Galim palyginti Moldovą ir Rumuniją, kur irgi gyvena tie patys rumunai, o sistemos nesiskyrė. Kam patinka, gali palyginti Izraelį ir Birobidžaną. O tada pagalvot, už ką Lietuva turi dėkoti rusams.

  • Ogis&Co

    Pamenu dar is Sajudzio laiku toki pasakyma, kad 1940m Suomijos ir Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo labai panasus…
    Tai, manau, galetu ir dabar taip buti, jei ne Visarionas su Adolfu.

    • J. naivusis

      Suomiai, kai reikėjo – su rusais kariavo, o kai karas baigėsi – draugavo.

  • Slyvanosis

    Klampojom į Europą 14 metų, penkmetį – risnojam autobano pakraščiu vis dar atskirti ištisinės linijos.
    Viską darėm teisingai, gerai suplanavę. Gyvenom santarvėje, nepasikėlę į puikybę. Mylėjom ir gerbėm artimus (tautiečius) beigi tolimus (kitataučius) kaimynus.
    Gavę antausį dešinėn, atsukdavome kairę. Dalinomės savo geru ir gerumu, o dabar – še, kad nori: niekas mumis nebevierija, atsilikėliais pravardžiuoja.
    Mes – nekalti, kalta aplinka…
    … dainelė ši jau šimtąkart girdėta…

  • Supa mus priešai iš visų pusių –
    Lietuva nori laisva būti. :)