Artūras Račas

Žinau, kad Lietuvoje nedaug yra žmonių, sugebančių perskaityti keliasdešimties puslapių ilgio Konstitucinio Teismo nutarimus. Bet vis tiek labai rekomenduoju perskaityti paskutinį – 2014 liepos 11 dienos – nutarimą. Nes, mano subjektyvia nuomone, jis labai svarbus ir žymintis tam tikrą naują etapą naujausių laikų Lietuvos istorijoje. Tas etapas galėtų būti pavadintas neteisėtu valdžios uzurpavimu taikiu būdu.

Taip pat žinau, kad dauguma to KT nutarimo neperskaitys, kaip ir neperskaitys viso šio mano įrašo. Todėl pateiksiu trumpą jo santrauką.

****

Liepos 11 dieną Konstitucinis Teismas, vadovaujamas naujai paskirto pirmininko Dainiaus Žalimo nusprendė pakeisti iki šiol galiojusią konstitucinę doktriną, kylančią iš 1992 metais priimtos Lietuvos Konstitucijos, kuri imperatyviai nurodo, kad suverenitetas priklauso Tautai, kad niekas negali varžyti ir riboti Tautos suvereniteto ir kad Tauta aukščiausiąją suverenią galią gali vykdyti ir tiesiogiai. 1994 metais Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, kad Tautos suverenių galių negali riboti niekas, net Seimas, per kurį Tauta savo suverenias galias įgyvendina netiesiogiai. Po 20 metų ši nuostata buvo pakeista ir Tautos suverenios galios nuo šiol yra apribotos.

Iš esmės KT D.Grybauskaitės inauguracijos išvakarėse paskelbė, kad tiesiogiai savo suverenių galių Tauta nuo šiol vykdyti nebegali. Arba gali jas vykdyti tik tada, kad tam pritars Zenius ir Justinas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Be to,  KT sprendimu, kad Tauta ateityje galėtų įgyvendinti savo suverenias galias tiesiogiai, tam reikės išankstinio pritarimo iš tų, per kuriuos Tauta savo suverenias galias vykdo netiesiogiai. Tai yra, iš Seimo. Taigi, iš esmės KT pasakė, kad tiesioginių Tautos galių įgyvendinimas bus priklausomas nuo to, kaip Tauta įgyvendina savo galias netiesiogiai.

D.Žalimo vadovaujamas KT dar paskelbė, kad nuo šiol bet kokios KT pataisos ar įstatymų priėmimas referendumo būdu bus neįmanomas, nes, pasak KT, referendumui negali būti teikiamos pataisos arba įstatymai, kurie prieštarauja galiojantiems Konstitucijos straipsniams ir įstatymams. Nebent tai leis Zeniukas su Justinu iš VRK.

Nes KT dar pasakė, kad nuo šiol Vyriausioji Rinkimų Komisija su Zeniuku ir Justinu tampa antra po paties KT institucija, kuri turi kompetencijos vertinti teisės aktų projektų atititikimą Konstitucijai. O iš tiesų tai pirma ir vienintele, nes KT tokios kompetencijos neturi, nes vertina ne projektų, o tik jau priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai. Kadangi tai yra parašyta KT nutarime, tai šis D.Žalimo ir Co sukurtas stebuklas nuo šiol tampa Konstitucija ir norint Tautai grąžinti jos suverenias galias, reikės Konstitucijos pataisos (ar nieko neprimena?).

Manau, kad tai yra puiki D.Žalimo ir jo teismo dovana D.Grybauskaitei inauguracijos proga ir manau, kad KT peržengė visas įmanomas sveiko proto ir padorumo ribas niekindamas Lietuvos Respublikos Konstituciją ir iš jos tyčiodamasis. Tikiuosi, kad kada nors tam bus pasipriešinta ir, kad Tautai pavyks susigrąžinti teisė savo suverenias galias vykdyti tiesiogiai, o ne per Zeniuką ir Justiną iš VRK.

**********

O dabar – iš esmės ir su citatomis.

Kaip jau minėta (KT labai mėgsta šį terminą, todėl ir aš jį naudosiu) liepos 11 dieną KT paskelbė nutarimą Nr. KT36-N10/2014 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“. Kaip minėta, mano nuomone, jį turėtų perskaityti kiekvienas sveiko proto ir valstybės, kurioje gyvena likimu besirūpinantis Lietuvos Respublikos pilietis.

O bet tačiau, prieš nagrinėjant šį D.Žalimo vardo teisinį šedevrą, aš norėčiau grįžti į praeitį, kai nemaža dalis jūsų dar vaikščiojo po stalu ir nežinojo, kas yra Konstitucija ir prisiminti Konstitucinį Teismą, kuriame dar nesiautėjo E.Kūrio vardo dvasios ir kuris dar neperrašinėjo Konstitucijos.

Tai buvo 1994 metais. kai KT priėmė nutarimą „DĖL 1994 M. BIRŽELIO 15 D. ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO“ 1, 9, 12 IR 39 PUNKTŲ NUOSTATŲ, KURIOMIS BUVO PAKEISTI AR PAPILDYTI REFERENDUMO ĮSTATYMO 1, 9, 12 IR 32 STRAIPSNIAI, ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“

Jei nepamenate, tai buvo konservatorių inicijuotas referendumas (A.Kubilius tada dar nebuvo šios partijos vadovu, jo funkcija buvo uždegti laužus per Jonines ir kitas valstybines šventes. A.Ramanauskas tada dar nebuuvo TS-LKD ideologas ir dar nebuvo tapęs visiška atmata), kuriuo ši partija tikėjosi apmulkinti savo ištikimus rinkėjus, žadėdama jiems, kad rubliai taps litais (A.Tapinas tada dar buvo jaunas ir nesiūlė užkasti to referendumo biuletenių į žemę, nes dar tikriausiai tikėjo, kad referendumui laimėjus, jo tėvų stiklainyje laikomi rubliai pavirs į rublius). Daugiau apie šį referendumą ir šią atsakingą partiją, kuriai tuo metu vadovavo V.Landsbergis, galite rasti internete.

Taigi, referndumas vyko, bet neįvyko ir rubliai litais nevirto. A.Tapinas ir kiti „Žiedų valdovo“ gerbėjai tikriausiai labai liūdėjo, nes , nes pasaka apie pinigų medį virto realybe. Už pasaką tada balsavo maždaug tiek pat, kiek šiemet už D.Grybauskaitę. Bet D.Grybauskaitę išrinko, o pinigų medžio neišaugino. Tiesa, atsakingieji konservatoriai vėliau Seime tai padarė.

VRK tuo metu jau vadovavo Z.Vaigauskas, kurį toliau vadinsime Zeniumi arba Zeniuku. VRK narys, dainininkas, rašytojas, teisininkas, vaikų tėvas, tylintis, principingas, griežtas kritikas Justinas Žilinskas, kurį toliau vadinsime Justinu arba Justuku, dar nebuvo parašęs knygos ir dar nebuvo teisininku, bet tikriausiai tam intensyviai rengėsi.

O KT, kuriame tada dar nesiveisė E.Kūrio vardo dvasios, jau po referendumo paaiškino, kas yra Tauta ir kokios yra jos galios:

Lietuvos   Respublikos   Konstitucijos   4   straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar   per   demokratiškai   išrinktus   savo   atstovus.   Taigi, Konstitucijoje yra   įtvirtinta   galimybė   šalies   piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma -referendumu. Pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidausir užsienio politikos klausimais. Šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suverenių galių(suprema potestas) tiesioginis apibūdinimas ir 2) tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė.

Čia siūlyčiau atkreipi dėmesį į KT paaiškinimą, kad Tauta turi du būdus vykdyti savo suverenią galią: tiesiogiai ar per savo atstovus, tai yra, Seimą.

Negana to, KT, kuriame dar nebuvo dvasių pasakė ir štai ką:

Įtvirtinant piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį,   Konstitucijoje   numatyta,   kad   referendumą   įstatymo nustatytais atvejais   skelbia Seimas   ir   kad   referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių   rinkimų   teisę   (9   straipsnis).   Taigi Konstitucijoje nenumatyta, kad šios normos įgyvendinimas būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis ar kokių nors subjektų sprendimais. Konstitucijos 3 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad   niekas negali   varžyti   ar   riboti   Tautos suvereniteto. Neneigiant to, kad piliečiai turi teisę būti informuojami apie referendumu priimamų įstatymų ar jų nuostatų ekonomines ir kitokias pasekmes, įvairūs referendumui teikiamų klausimų vertinimai galimi agitacijos dėl referendumo metu,tačiau tuo negali būti sąlygojamas referendumo skelbimas ir vykdymas. Todėl susiejant teisę skelbti ir vykdyti referendumą ekonominiais klausimais su ekonominės ekspertizės dėl būsimų pasekmių atlikimu yra ribojamos suverenios Tautos galios, o tai prieštarauja Konstitucijos 3, 4, 9 ir 33 straipsniams.

Čia atkreipsiu dėmesį į žodžius „niekas“ ir „ribojamos suverenios Tautos teisės“.

Bet ir tai dar ne viskas. Tada, 1994 metais, KT, kai ten dar nebuvo nei D.Žalimo, nei dvasių, pasakė dar vieną labai svarbų dalyką.

Kai įstatymo nuostatų projektas teikiamas referendumui,įstatymo leidėjas  yra Tauta.   Konstitucijos 3   straipsnyje nustatyta, kad   niekas negali   varžyti   ar   riboti   Tautos suvereniteto, savintis   visai Tautai priklausančių suverenių galių. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. Referendumo įstatymo papildyto 12   straipsnio   antrosios   dalies   nuostata,   kad konstatavus   referendumui   teikiamo   teisės   akto   projekto neatitikimą Konstitucijai „pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas“, susieja referendumo paskelbimą su Konstitucijoje nenumatyta sąlyga – Konstitucijos keitimo klausimo nagrinėjimu.   Ši nuostata   ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant Tautos valios, kuri   bus pareikšta   per   balsavimą   dėl   pateikto referendumui teisės akto projekto. Todėl ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 3, 4 ir 9 straipsniams.

Jei nesupratote, paaiškinsiu. KT tada, 1994 metais, kai D.Žalimas dar nebuvo pirmininku pasakė, kad Tauta per referendumo institutą, naudojasi savo kaip suereno teisėmis ir tampa įstatymų leidėju. Ir kai ji tai daro, niekas negali jai trukdyti, nes tai būtų Tautos galios, įtvirtintos Konstitucijos 2 ir 3 straipsnyje ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad KT tada labai aiškiai pasakė, kad kai Tauta savo suverenias galias vykdo tiesiogiai, tai yra, per referendumą, jos galių vykdymas neteisioginių būdu, tai yra per išrinktus atstovus, negali tam trukdyti.

Aš sakyčiau, logiška ir suprantama. Čia panašiai kaip reikalų tvarkymas pagal įgaliojimą. Kol tvarkantysis mane tenkina, aš jam reikalus leidžiu tvarkyti, bet jei pradeda pjauti grybą, sakau, pakanka, tvarkysiuos pats. Ir tada anksčiau duotas įgaliojimas nebegalioja. Nes įgaliotasis yra nepajėgus tvarkytis.

Beje, atkreipkite dėmesį ir į du labai svarbius aptariamo 1994 metų KT nutarimo aspektus: KT sako, kad kokių nors išankstinių sąlygų referndumo skelbimui Konstitucijoje nėra numatyta bei pažymi, kad keliant klausimą dėl Konstitucijos keitimo, nebūtų žinoma Tautos valia. O Tauta, kaip jau buvo minėta, yra aukščiausias suverenas. Nors gal reikėtų sakyti buvo. Iki dvasių, D.Žalimo ir 2014 metų liepos 11 dienos.

Nes inauguracijos išvakarėse Tauta savo galių, D.Žalimo ir Co pastangomis, neteko. Jos buvo perduotos Zeniui ir Justinui bei pakeistos Tautos teise savo suverenitetą įgyvendinti netiesiogiai, tai yra, per Seimą. Atimant galimybę būti įstatymų leidėju, kurią buvo deklaravęs 1994 metų KT.

Prisipažinsiu, tą 2014 metų liepos 11 d. KT nutarimą skaityti buvo velniškai sunku. Jei 1994 metais KT savo mintis ir argumentus dėstė aiškiai ir trumpai, tai šiandien dvasios viską pakeitė. D.Žalimo KT, kas antroje pastraipoje cituoja pats save ir cituoja taip, kad nebesupranti, kas ką cituoja ir kuo dvasios skiriasi nuo realybės. Neslėpsiu – vargau su tuo nutarimu kokias penkias valandas, vis grįždamas atgal, atsiversdamas Konstituciją ir cituojamus KT ankstesnius nutarimus. Bet, kaip ir sakiau, dėl to nesigailiu, nes šis nutarimas yra vienas gėdingiausių KT istorijoje ir dėl to buvo verta.

Kaipgi D.Žalimui ir Co pavyko tai padaryti, paklausite jūs. Ogi labai paprastai: manipuliuojant ir užsiimant demagogija, tuo metu kai jūs vis tylit kaip skerdžiamos avys.

Bet kad suprastumėte, pasistengsiu nuosekliai paaiškinti.

Pirmiausia, D.Žalimas ir Co pasakė, kad Tauta ir Seimas yra beveik tas pats ir kad negalima priešinti Tautos ir Seimo, nors Tauta ir turi aukščiausią suverenitetą:

Taigi pagal Konstituciją referendumas yra tiesioginio Tautos aukščiausios suverenios galios vykdymo forma; Tauta aukščiausią suverenią galią taip pat vykdo netiesiogiai – per demokratiškaiišrinktus savo atstovus. Pabrėžtina, kad jokie subjektai negali būti   tapatinami su Tauta, kuriai priklauso   suverenitetas (Konstitucijos 2 straipsnis) ir kuri aukščiausią suverenią galiąvykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo   atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. gruodžio1 d. nutarime konstatavo, jog referendumo iniciatyvinės   grupės negali būti nei tapatinamos su Tauta, nei kalbėti jos vardu.     2.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai yra Tautos atstovai. Taigi paga lKonstituciją tik Seimas yra Tautos atstovybė, per kurią   Tauta vykdo   aukščiausią   suverenią galią. Kaip   yra     pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją negali būti ir   nėra priešpriešos tarp aukščiausios suverenios galios, kurią   Tauta vykdo tiesiogiai, ir aukščiausios suverenios galios, kurią Tauta vykdo per savo demokratiškai išrinktus atstovus – Seimo narius.Taigi pagal Konstituciją negali būti ir nėra priešpriešos   tarp Tautos ir jos atstovybės – Seimo: Seimas įgyvendina   tuos įgaliojimus,   kuriuos   Tauta jam nustatė   savo     priimtoje Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25   d.nutarimas).     Vadinasi,   aiškinant   Konstituciją   negali       būti priešpriešinamos tiesioginio (referendumu) ir netiesioginio (perTautos atstovybę – Seimą) Tautos aukščiausios suverenios galios vykdymo formos.

Šiame pasaže yra įdomūs du dalykai. Pirmas, nuoroda į 1994 m. gruodžio 1 dienos KT nutarimą, kuriame buvo pasakyuta, kad niekas negali kalbėti Tautos vardu. Tai tiesa, taip buvo pasakyta. Tačiau labai svarbus yra kontekstas, kuriame tai buvo pasakyta. O kontekstas buvo toks, kad KT tada pasisakė tik apie konstitucinius įstatymus, kurių priėmimas yra apibrėžtas ne dvasių, O Pačiame Konstitucijos tekste:

Konstitucijos 69   straipsnyje įtvirtinta: „Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.“Išskyrus šią tvarką bei Konstitucijos pataisų darymo tvarką, kitokia konstitucinių įstatymų nustatymo procedūra Konstitucijoje nenumatyta. Konstitucijos normos yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams, įskaitant ir referendumo iniciatyvines grupes,taip pat ir bet kokio dydžio piliečių grupes. Jos negali būti nei tapatinamos su Tauta, nei kalbėti jos vardu. Tauta savo valią tiesiogiai pareiškia   paprastai referendumo arba tiesioginių visuotinių rinkimų   metu, t.   y. tik   po referendumo arba tiesioginių visuotinių rinkimų galima konstatuoti, kokia yra Tautos valia   konkrečiu klausimu. Netiesiogiai Tautos valią išreiškia demokratiniuose rinkimuose išrinkta Tautos atstovybė -parlamentas.

Ši citata yra gana svarbi. Nes ji parodo, kaip D.Žalimas ir Co manipuliuoja ankstesniais KT sprendimais. Ištraukdamas iš konteksto buvusį KT išaiškinimą, kad niekas negali kalbėti Tautos vardu, D.Žalimo KT tą išaiškinimą priima kaip doktrinos pagrindą, tačiau tuo pat metu vėliau ignoruoja 1994 m. liepos 22 išaiškinimą apie Tautą kaip aukščiausią suvereną ir įstatymų leidėją.

Taip at siūlau atkreipti dėmesį į dar be dvasių gyvenantį KT išaiškinimą, kad Tauta savo valią gali pareikšti dviem būdais: tiesiogiai – per referendumą ar rinkimus ir netiesiogiai, tai yra per Seimą. Tai buvo galima 1994-aisiais.

Ir dabar dar kartą paskaitykite 2014 liepos 11 d. nutarimo citatą, kurioje teigiama, kad „tik Seimas yra Tautos atstovybė, per kurią   Tauta vykdo   aukščiausią   suverenią galią“ ir kad negalima priešinti Tautos ir jos atstovybės. Žodelis „tik“ čia ypatingai svarbus ir parodo, kaip pasikeitė Lietuva per 20 metų. Nes tada, 1994 metais niekas negalėjo savintis Tautos galių, o šiandien, 2014 metais, jas leidžiama savintis „tik“ Seimui“.

Bet eikime toliau ir pažiūrėkime, kaip D.Žalimas ir Co paaiškina skerdžiamoms avims, kad jos turi būti papjautos:

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija   yra aukščiausioji teisė. Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Konstitucinio Teismo 2004   m.gegužės 25 d. nutarimas).     Konstitucijoje   atsispindi visuomenės sutartis –   visų Lietuvos   Respublikos   piliečių   demokratiškai     prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos   sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje   būtų santarvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas,2010   m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucija,   kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis,   yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis -suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei   teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti   žmonėms ir atsakomybe visuomenei,  pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai,2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, 2014 m. sausio 24   d.nutarimas).

Atsižvelgiant   į tai, pabrėžtina, kad     Konstitucijoje atsispindi   valstybinės   bendruomenės – pilietinės     Tautos įsipareigojimas   kurti ir stiprinti valstybę   vadovaujantis Konstitucijoje   įtvirtintomis   pamatinėmis taisyklėmis; Konstitucija yra Tautos, kaip valstybinės bendruomenės,  bendro gyvenimo   teisinis pamatas. Taigi pabrėžtina ir tai, kad Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, todėl Tautos aukščiausia suvereni galia gali būti vykdoma, inter alia tiesiogiai (referendumu), tik laikantis Konstitucijos.

Kadangi Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę- pilietinę Tautą, reikalavimas laikytis Konstitucijos   Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, inter alia tiesiogiai(referendumu), negali būti vertinamas kaip Konstitucijos   3 straipsnyje nurodytas Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai   Tautai   priklausančių suverenių galių savinimasis. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų paskirtis -apsaugoti šiame straipsnyje nurodytas konstitucines   vertybes (Tautos   suverenitetą, Lietuvos valstybės  nepriklausomybę,teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), todėl   šiomis nuostatomis   negali būti remiamasi siekiant jas paneigti.Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų negalima aiškinti inter aliataip, esą jos suponuoja Tautos teisę nepaisyti savo pačios priimtos Konstitucijos arba piliečio, kokios nors piliečių grupės teisę tapatintis su Tauta ir veikti jos vardu siekiant pažeisti minėtas konstitucines vertybes.  Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstitucijos   28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir   įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Man asmeniškai šita dalis yra pati gražiausia. Ji man primena A.Užkalnį, A.Šindeikį, M.Adomėną. Š.Černiauską ir A.Zuoką kartu sudėjus. Aukščiausias demagogijos pilotažas.

Aukščiausias suverenas yra Tauta, bet dar aukštesnis suverenas yra Konstitucija. Bet ne ta rašytinė, o ta, kuria interpretuoja dvasios (nes visi citatoje paminėti KT nutarimai yra iš E.Kūrio dvasių laikotarpio). Todėl tai, ką supranta dvasios yra visai kas kita, nei parašyta Konstitucijoje ir todėl Tauta nebeturi teisės keisti Konstitucijos, nes tai sako dvasios. Arba panašiai. Nes dvasios sako, kad Tautą reikia saugoti nuo Tautos, nes Tauta kvaila, o dvasios ir E.Kūris – protingi. Nes reikia užtikrinti valdžios legitimumą. Aleliuja. Ploju katučių ir lenkiu galvą.

Bet dar pacituosiu:

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją tam tikri įstatymai referendumu negali būti priimami, kaip antai:    – pagal Konstitucijos 67 straipsnio 14 punktą Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis   vykdomas; Konstitucijos 130 straipsnyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš   75   dienas iki biudžetinių metų   pabaigos;  pagal Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalį valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios; kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime, biudžetinė Seimo funkcija yra klasikinė ir viena svarbiausių demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijų;

– pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą Seimas nustato valstybinius   mokesčius   ir   kitus   privalomus     mokėjimus; Konstitucinis   Teismas   yra ne   kartą   konstatavęs,  kad Konstitucijoje   yra įtvirtinta Seimo prerogatyva  nustatyti mokesčius (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2013   m.gruodžio 16 d. nutarimas), kad valstybinius mokesčius ir   kitus privalomus mokėjimus nustato tik Seimas (Konstitucinio   Teismo 2001 m. balandžio 26 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio17 d. nutarimai);

pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį   konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato   Seimas; kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1   d.nutarime, pagal Konstituciją konstitucinių įstatymų   sąrašą nustato tik Seimas.

Tikriausiai esate girdėję įvairių posakių apie tai, kad įtikinamiausias yra melas, kuris atmiežiamas tiesa. Tai čia būtent ir yra tas atvejis. D.Žalimo KT nutarime nurodo tris Konstitucijoje raštu ir visiems suprantamai įtvirtintus atvejus, kai sprendimai negali būti priimti referendumu: dėl biudžeto, dėl mokesčių ir dėl konstitucinių įstatymų (čia dar įpindamas 1994 metų KT nutarimą). Ir visoms avims paaiškina, kad tie trys rašytini atvejai reiškia, kad yra dar 127 (o gal koks nors kitas skaičius), kai referendumu sprendimų priimti negalima. Nes taip sako dvasios. Nors Konstitucija to ir nesako. Š.Černiauskas ir visa delfių redakcija turėtų verkti iš pavydo, nes D.Žalimo KT juos suvystė kaip A.Užkalnis bandelę su kotletu. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

Paversti Tautą, turinčią aukščiausias suvereno galias ir įstatymų leidėjo teises į valstybinę bendruomenę, kuri turi užtikrinti valdžos legitimumą ir todėl neturi teisės savo galių įgyvendinti tiesiogiai – tai ne sukurpti rašinėlį apie Kremliaus įtaką ir kosmonautus. Š.Černiauskas ir D.Pancerovas galėtų pasiprašyti pas D.Žalimą į kursus.

Nes tik D.Žalimas galėtų Š.Černiauską ir D.Pancerovą pamokyti aukščiausio demagogijos ir manipuliacijos meno idant pirmųjų rašinėliai nebūtų tokie apgailėtinai primityvūs. Paskaitykite ir suprasite patys:

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas   1994   m. liepos 22 d. nutarime   pažymėjo, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad Konstitucijos 9 straipsnio, pagal kurį referendumą įstatymo nustatytais atvejais skelbia Seimas ir referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, įgyvendinimas būtų saistomas kokių nors papildomų sąlygų ar kokių nors   subjektų sprendimų; Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta,   kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto,   savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių; priimant kokius nors išankstinius   sprendimus,   nenumatytus Konstitucijoje  ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. Pažymėtina, kad šie Konstitucinio Teismo teiginiai minėtame nutarime buvo suformuluoti sprendžiant   dėl nebegaliojančio 1989 m. lapkričio 3 d. priimto   Referendumo įstatymo nuostatų „įstatymų nuostatos ekonominiais   klausimais gali būti priimamos referendumu tik atlikus ekonominę ekspertizę dėl   būsimų pasekmių“ ir „Jeigu Seimas konstatuoja, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas   neatitinka Lietuvos   Respublikos Konstitucijos, pirmiausia turi  būti nagrinėjamas   Konstitucijos   keitimo klausimas“  atitikties Konstitucijai. Taigi 1994 m. liepos 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas nenagrinėjo klausimo, ar iš Konstitucijos kyla pagrindas Seimui neskelbti referendumo, kai to reikalauja ne mažiau   kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Oficialiosios konstitucinės doktrinos (ir kaip visumos, ir kiekvienu atskiru konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu) formavimas – tai ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas, kuris yra nenutrūkstamas ir niekuomet nebūna visiškai baigtas. Oficialioji konstitucinė doktrina bet kuriuo konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu yra formuojama   ne“visa iškart“, bet „byla po bylos“, vienus jos elementus (fragmentus), atskleistus ankstesnėse konstitucinės   justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose, papildant kitais, atskleidžiamais Konstitucinio Teismo aktuose, priimamuose naujose konstitucinės justicijos bylose. Aiškinant Konstitucijos tekste eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtintus principus   bei normas visuomet yra galimybė – jeigu tai būtina dėl nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos logikos – formuluoti ir   tokias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas (t. y. atskleisti tokius konstitucinio teisinio reguliavimo aspektus), kurios dar nebuvo suformuluotos ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose. Konstituciniam Teismui pagal pareiškėjų prašymus nagrinėjant vis naujas   konstitucinės justicijos bylas, ankstesniuose jo aktuose suformuota oficialioji konstitucinė doktrina (kiekvienu atskiru atitinkamoje byloje reikšmės turinčiu konstitucinio teisinio reguliavimo   klausimu) yra papildoma vis naujais fragmentais. Formuluojant vis naujas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas yra atskleidžiama Konstitucijoje – aukščiausios galios teisės akte   įtvirtinto teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė   (inter  alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9   d.nutarimai, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas, 2007 m.   spalio 22 d. nutarimas).

Taigi minėti Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22   d.nutarimo teiginiai negali būti aiškinami neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos   nuostatas   (eksplicitines ir     implicitines), susijusias su Konstitucijos nuostatomis, kurias aiškinant tiet eiginiai buvo suformuluoti, į visą oficialų   konstitucinį doktrininį kontekstą, oficialiosios konstitucinės doktrinos raidą po 1994 m. liepos 22 d. nutarimo priėmimo.

Žinau, kad citata ilga ir žinau, kad sunku ją skaityti. Bet labai prašau: paskaitykite. Nes ji labai svarbi. Aš, Žinoma, galiu klysti, bet man atrodo, kad tai yra pirmas kartas KT istorijoje, kai eksplicitiškai arba implicitiškai inter alia KT paskelbia keičiantis anksčiau galiojusią konstitucinę doktriną.

Ir paaiškina, kodėl tai daro: jei tai būtina dėl nagrinėjamos bylos logikos. Aš galėčiau sakyti – dėl baimės, jog referendumą Lietuvoje galima surengti ir todėl, kad prezidente yra D.Grybauskaitė. Bet tai, žinoma, tik mano logika, kuri skiriasi nuo D.Žalimo, nors aš logiką studijavau, ojis, kiek žinau, ne.

Tačiau citata įdomi ne tik dėl logikos. Ji įdomi dar ir todėl, kad D.Žalimo ir Co manipuliacija čia yra kaip ant delno. Aiškinama, kad tada, 1994-aisias, kai KT dar nebuvo dvasių, nebuvo nagrinėjama, ar Seimas, kaip Tautos galių vykdytojas netiesiogine forma neprivalo skelbti referndumo kai Tauta to tiesiogiai reikalauja, tačiau pamirštama paminėti, kad tada, 1994 metais buvo pasakyta, kad niekas, tai yra net Seimas, negali riboti Tautos galių. Ir tada jau paaiškinama, kad kai reikia (kai kas nors, pavyzdžiui, Zeniukas, Mantukas ar Dalia nori) galima nekrepti dėmesio į tai, ką KT buvo išaiškinęs, nes gyvenimas nestovi vietoje. Ir nepasiant to, kad rašytinė Konstitucija nuo 1994 metų iš esmės nesikeitė (jei kalbėsime apie Tautos galias ir jos suverenitetą) nesikeitė, joje E.Kūrio vardo dvasių valia atsirado tai, ko ten nebuvo 1994-aisias. Todėl avys turi būti skerdžiamos ir nebliauti.

Ir būtent todėl, pasak D.Žalimo ir Co, avių misija pasibaigė po to kai jos balsavo 1992 metais:

Taip pat minėta, jog dėl to, kad Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą,   reikalavimas laikytis Konstitucijos Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, inter alia tiesiogiai (referendumu), pagal Konstitucijos 3 straipsnį negali būti vertinamas kaip Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai Tautai priklausančių suverenių galių savinimasis; Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų paskirtis -apsaugoti šiame straipsnyje nurodytas konstitucines vertybes (Tautos suverenitetą, Lietuvos valstybės  nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), todėl šiomis nuostatomis negali būti remiamasi siekiant jas paneigti;Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų negalima aiškinti inter alia taip, esą jos suponuoja Tautos teisę nepaisyti savo   pačios priimtos Konstitucijos arba piliečio, kokios nors piliečių grupės teisę tapatintis su Tauta ir veikti jos vardu siekiant pažeisti minėtas konstitucines vertybes.

Pabandysiu išversti į žmonių kalbą: jei prieš 20 metų nusipirkote „Opel Asconą“, tai net jei jums gerai sekasi, jei gyvenate nuosavame name, uždirbate pinigų ne iš partiečių malonės ir ne iš valstybinių institucijų, kurios jums koma už tai, kad institucijos vadovas gavo postą per partiečių malonę, net jei nevalgote kotletų su bandelėmis, esate sveiko proto ir ne durnas pupulis putliomis lūpytėmis ar atmata skusta galva, jūs vis tiek negalite pirkti kito automobilio, nes turite „Opel Ascona“. Nes jūs ją pats nusipirkote ir ne jums spręsti, kokio automobilio jums reikia. Jūs turite „Opel Ascona“ ir to negalite paneigti. Tai buvo jūsų sprendimas ir jūs negalite to nepaisyti.

Dar kartą lenkiu galvą prieš D.Žalimą, kurį pažinojau, kai jis dar nebuvo garbus teisininkas ir buvo padorus, neišsilavinęs ir gana įdomus jaunuolis. Tai buvo Čečėnijoje ir dar, berods, Bosnijoje. Nors gal ir painioju jau, nes tai buvo seniai.

Bet vis tiek dar kartą siūlau Š.Černiauskui pasiprašyti į kursus, kad kitą kartą kai rašys apie mane nebūtų toks apgailėtinai juokingas. Monikutė iš uždirbto pelno galėtų sumokėti ir paskui parašyti, kad „to Lietuvoje dar nebuvo“ arba „Lietuva to dar nematė“. Jai rinktis.

O mes eikime toliau.Ir pažiūrėkime, kaip D.Žalimas ir Co paaiškina, kodėl, kai nusiperkame „Opel Ascona“ (aš tokios nepirkau, bet A.Ramanauskas, girdėjau, labai džiaugėsi, o A,Matonis „Opel Zefira“ iškeitė į „Dodge Nitro“, nes prieš draugelius buvo nepatogu su Opel važinėti ir jo Snieguolė nebenorėjo būti mokytoja, tad tapo visuomenės nuomonės formuotoja, nes vyrui nelabai pavyko), nebegalime pirkti „Subaru Forester“ (aš tokią turiu ir man labai patinka, nors girdėjau, kad ir pupulis putliomis lūpytėmis tokią pat padėvėtą turguje pirko nes jam sakė, kad viena močiutė visą laiką tik į bažnyčią važinėjo ir tik 20 000 km nuvažiavo, nors iš tiesų tai atvarė iš JAV po uragano):

Vadinasi, reikalavimas laikytis Konstitucijos negali būti laikomas papildoma, Konstitucijoje nenumatyta sąlyga referendumui paskelbti, kuri saistytų Konstitucijos 9 straipsnio įgyvendinimą. Pabrėžtina, kad toks reikalavimas kyla iš pačios Konstitucijos, inter alia jos 7 straipsnio 1 dalyje   įtvirtinto Konstitucijos viršenybės principo, konstitucinio  teisinės valstybės principo. Kitaip aiškinant Konstituciją – esą   Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai   referendumui siūlomas   sprendimas neatitinka iš Konstitucijos  kylančių reikalavimų, – būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą. Kaip minėta, Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą; aiškinant Konstituciją negali būti priešpriešinamos tiesioginio (referendumu) ir netiesioginio (per Tautos atstovybę – Seimą) Tautos aukščiausios suverenios galios vykdymo formos. Taigi pabrėžtina ir tai, kad iš Konstitucijos kylanti Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju,   jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma aukščiausią suverenią Tautos galią ribojančiu įgaliojimu priimti Konstitucijoje nenumatytą   išankstinį   sprendimą, sąlygojantį  referendumo paskelbimą. Konstitucijos 2 straipsnio nuostata   „suverenitetaspriklauso Tautai“, 4 straipsnio nuostata „aukščiausią suvereniągalią   Tauta vykdo tiesiogiai“ ir 9 straipsnio  nuostata“ svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ negali būti aiškinamos vien pažodžiui, –   šios nuostatos nereiškia, kad Tauta referendumu gali nustatyti   bet kokį, net ir iš Konstitucijos kylančių reikalavimų neatitinkantį, teisinį reguliavimą, inter alia pačioje Konstitucijoje.

Jei nesuprantate, paaiškinsiu: būtinybė jums važinėti „Opel Ascona“, kurią pirkote prieš 20 metų, kyla iš pačios „Opel Asconos“, kurią jūs pirkote. Nes jei ją parduotumėte, būtų paneigta jūs valia, kurią išreiškėte prieš 20 metų. Ta valia jus saisto ir todėl ji negali būti priešinama jūsų normas įsigyti „Subaru Forester“, nes tai neatitiktų jūsų valios pareikštos perkant „opel Aascona“.

Dar kartą lenkiu galvą prieš D.Žalimą ir dar kartą primygtinai siūlau Š.Černiauskui ir D.Pancerovui kreiptis į Dainių dėl konsultacijų.

Kalbant rimčiau, D.žalimas ir Co sako, kad šiaip jau Tauta yra suverenas, bet kai ji nori savo suverenias galias įgyvendinti tiesiogiai, tai negalima jos priešinti su jos noru tas galias įgyvendinti netiesiogiai. Tai yra, kad jei Tauta savo galias nori įgyvendinti referendumu, tai turi leisti Seimas. Nes dvasios sako, kad Konstitucijoje yrašyti ne trys, o 123 ( o gal 127) atvejai, kai referendumas negalimas.

Žinote, kodėl? Ogi todėl, kad didžiausia vertybė yra stabilumas:

Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, jog darant Konstitucijos pataisas turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); Konstitucijos pataisomis negalima vienos kitai priešpriešinti Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių, inter alia negalima Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo priešpriešinti konstituciniam teisiniam reguliavimui, nustatytam Konstitucijos sudedamosiose dalyse; Konstitucijos pataisa negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis teisinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių; iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijosnuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna.

Paaiškinu: Konstitucijos negalima keisti, nes kiekviena pataisa prieštarauja galiojančiai Konstitucijai. Konstituciją galima keisti, kai to reikalauja D.Žalimo logika ir E.Kūrio dvasios, nes tai Konstitucijai neprieštarauja.

Avys bliauna, karavanas eina.

O žinote, kada Konstituciją galima keisti. Ir kas gali nuspręsti, ar jau laikas keisti „Opel Aconą“ į „Subaru Forester“? Niekada neatspėtumėte.

Ogi Zeniukas su Justinu:

Vadinasi, Referendumo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies1 punkte nustatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, aiškinamas šio straipsnio 1 dalies 7 punkto, 6 straipsnio 1 dalies ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7   punkto kontekste, reiškia, kad Vyriausioji rinkimų komisija   privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė   laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams, inter alia ar Konstitucijos pakeitimo   įstatymo projektu paisoma reikalavimų Konstitucijos pataisomis nepažeisti jos nuostatų darnos, laikytis materialiųjų Konstitucijos keitimo apribojimų, ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios referendumui siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka.

Nežinau, ar jums kada nors teko dalyvauti VRK posėdyje. Man teko. Ir ne vieną kartą. Todėl bent jau aš sunkiai įsivaizduoju, kaip Zeniukas su Justuku man galėtų paaiškinti, kodėl turėčiau nepirkti „Subaru Forester“ ir važinėti  „Opel Ascona“. Nes iš patirties žinau, kad Zeniukas kalbėtų blėnius apie Rusiją ir Lukašenką, o Justukas iždidžiai kritiškai tylėtų, nes jis savo teisinę išmintį išlieja knygose ir brazdindamas gitara. Ir dar FB kartais, kai trūksta dėmesio.

Aš jau nekalbu apie kai kuriuos kitus teisiškai beraščius VRK narius, kurie leidžia sau diskutuoti apie dalykus, kurių akyse nėra matę (apie tai esu rašęs).

D.Žalimas ir Co sako, kad aš turiu savo suverenias galias patikėti Zeniuko ir Justuko patikrai ir laukti, kol Justukas išdainuos ar knygoje parašys, kas man leistina. Atleisk Dainiau, bet nors ir buvome durni, kai, berods, 1999 važiavom į Šatojų beveik be apsaugos, aš iš to amžiaus jau išaugau. Žaviuosi tavo jaunatvišku naivumu, bet tavo ir Co pasiūlymas man nepriimtinas. Justuko ir Zeniuko kompetencija aš nepasitikiu ir savo suvereniteto jiems neperduosiu. Nors avys ir bliauna, o Justukas groja gitara. Aš, beje, jaunustėje irgi grojau, bet nevadinu savęs muzikantu. Juo labiau – bardu.

Bet ne apie muziką vis tai. Paskaitykite dar vieną citatą iš naujausio KT nutarimo, ir prisiminkite, ką KT sakė 1994 metais (kai dar nebuvo E.Kūrio dvasių):

Taigi Referendumo įstatymo 14 straipsnyje   nustatant Seimo pareigą priimti nutarimą paskelbti referendumą tuo atveju,kai   referendumui siūlomas sprendimas gali neatitikti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia jos 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1   dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo įstatyme įtvirtinti pagrindą Seimui neskelbti referendumo, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš   Konstitucijoskylančių reikalavimų.

Prieš 20 metų KT sakė kad niekas negali riboti Tautos galių ir kad negali būti jokių išankstinių sąlygų Tautai įgyvendinant savo galias tiesiogai. Šiandien D.Žalimas ir Co sako, kad Tauta jokių tiesioginių galių nebeturi ir kad jos netiesiogiai įgyvendinamos galios yra viršesnės už tai, kas parašyta Konstitucijoje.

Su tuo jus visus ir sveikinu.

Atsiprašau, kad tekstas buvo labai ilgas. Bet jis buvo skirtas tiems, kurie dar šiek tiek mąsto.

P.S. Jau minėjau, kad labai lauksiu atskirosios E.Šileikio nuomonės, nes manau jį esant vieninteliu tikru padoriu teisininku dabartiniame KT.

Tačiau taip pat labai lauksiu jauno teisininko Tomo Chochrin pamąstymų naujausio KT nutarimo tema, nes, neskaitant mano senelio brolio anūko dukters Karolinos, manau jį esant vienu perspektyviausių Lietuvos teisininkų. Nepaisant to, kad mūsų nuomonės kai kuriais politiniais ir ideologiniais klausimais kartais visiškai nesutampa.

Girdėjote A.Račo žodį.

Aleliuja.

Galite nebliauti, nes jus vis tiek paskers.

(19 balsų, vidurkis: 4,95 iš 5)

Loading...