Apie pilietybę: stručių politika ir jokios teisės

T.Čyvui nepatinka D.Grybauskaitės sprendimas nesuteikti pilietybės JAV čiuožėjai Katherinai Copely. Jis nesupranta, kodėl JAV gyvenanti sportininkė yra nepakankamai integruota į Lietuvos visuomenę.

T.Čyvui taip labai nepatinka D.Grybauskaitės sprendimas nesuteikti pilietybės Katherinai Copely, kad jis apie tai rašo du kartus. Ir antrąjį kartą prisimena V.Adamkų, kuris T.Čyvui taip pat labai nepatinka, nes nesuteikė pilietybės kitai sportininkei iš JAV – krepšininkei K.Douglas.

Mano ir T.Čyvo nuomonės  šiuo klausimu skiriasi: man patiko tiek V.Adamkaus minėtas sprendimas, tiek D.Grybauskaitės nuostata dėl K.Copely.

Patiko ta prasme, kad abu prezidentai, priimdami šiuo nelengvus (atsižvelgiant į dalies visuomenės lūkesčius) sprendimus vadovavosi ne emocijomis, o įstatymais. Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir 2003 ir 2006 metų Konstitucinio teismo nutarimais.

Nenustebčiau, jei ne visi apie pilietybę rašantys mano kolegos šiuos nutarimus skaitė. Jie – ilgi ir nuobodūs, jie cituoja įstatymus, konvencijas ir ankstesnius KT nutarimus.

 Tačiau tikėčiausi, kad apie pilietybę kalbantys teisininkai (ypač tie, kurie, kaip teigiama, pretenduoja į Konstitucinio teismo narius) minėtus KT nutarimus yra kruopščiai išstudijavę. 

Pavyzdžiui, tokie teisininkai kaip Dainius Žalimas, kuris padeda pykti T.Čyvui dėl K.Copely ir ramiai sau aiškina, kad integracijos kriterijus Pilietybės įstatyme neapibrėžtas, todėl, pasak jo:

nieko blogo nebūtų atsitikę, jei pilietybė būtų buvusi suteikta. Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai

Jei atvirai, tai mane toks Vilniaus universiteto docento požiūris nustebino.

Žinau, kad gerbiamas Egidijus Kūris labai nemėgsta, kai aš cituoju kai kuriuos jo vadovaujamo Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų ištraukas, tačiau net žinodamas, kad galiu eilinį kartą užsitraukti jo rūstybę, vis dėlto surizikuosiu.

Vien tik dėl žemiau pateiktos D.Žalimo citatos, kurioje jis pristato naujus integracijos į Lietuvos visuomenę kriterijus:

Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo (mokslo, ekonomikos, kultūros, meno, sporto ir kitose srityse). Pagal šį įstatymą laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę

Taip kalba Vilniaus Universiteto docentas, teisininkas D.Žalimas.

O štai ką dviejuose nuotarimuose tuo pačiu klausimu yra pasakęs Konstitucinis Teismas:

Pilietybė išreiškia asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį.

Užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kuris prašo suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi turėti nuopelnų ne bet kokiam subjektui, bet būtent pačiai Lietuvos valstybei.

Konstitucinėje teisėje visuotinai pripažįstama, kad valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, kurios valdžia apima visą valstybės teritoriją ir kuri yra skirta žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti, viešajam interesui garantuoti. Sprendžiant, ar užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės yra nusipelnęs Lietuvos valstybei, atsižvelgtina į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį nuopelnai valstybei yra būtina sąlyga, kad atsirastų ne bet koks, o ypatingas asmens ir valstybės ryšys, t. y. nuolatinis asmens ir valstybės teisinis ryšys, asmens narystė Tautoje ir valstybėje, kuriuos išreiškia pilietybė, todėl Pilietybės įstatymo prasme asmuo turi būti nusipelnęs ne bet kuriam subjektui, bet pačiai Lietuvos valstybei; taigi iš esmės asmuo turi būti nusipelnęs Lietuvos valstybinei bendruomenei – pilietinei Tautai, kuri pagal Konstituciją turi suverenias galias ir yra Lietuvos valstybės kūrėja ir kurios nariu tas užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės siekia tapti.

Viena iš Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo
sąlygų yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius
dešimt metų. Nors Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę
išimties tvarka yra netaikomos Pilietybės įstatymo 12
straipsnyje nustatytos sąlygos (viena iš tokių sąlygų, kaip
minėta, yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius
dešimt metų), tačiau Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
negalima aiškinti kaip leidžiančios suteikti Lietuvos
Respublikos pilietybę išimties tvarka tokiam užsienio valstybės
piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris turi nuopelnų
Lietuvos Respublikai, tačiau nėra susijęs su Lietuvos valstybe
nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į Lietuvos
visuomenę. Kitoks Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
aiškinimas paneigtų pačią Lietuvos Respublikos pilietybės
prigimtį ir esmę: užsienio valstybės piliečio ar asmens be
pilietybės nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe gali
atsirasti tik iš prieš tai atitinkamą įstatymo nustatytą laiką
buvusio ir tebesitęsiančio užsienio valstybės piliečio ar
asmens be pilietybės nuolatinio faktinio ryšio su Lietuvos
valstybe. Užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be
pilietybės, kurie yra nusipelnę Lietuvos Respublikai, bet nėra
susiję su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais,
nėra integravęsi į Lietuvos visuomenę, gali būti skiriami
Lietuvos valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai, kiti
pasižymėjimo ženklai). Minėta, kad Lietuvos Respublikos
pilietybė nėra ir negali būti valstybės apdovanojimas. Todėl
jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės,
nusipelnęs Lietuvos valstybei, nėra susijęs su Lietuvos
valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į
Lietuvos visuomenę, tarp tokio asmens ir Lietuvos valstybės
negali atsirasti ir ypatingas – nuolatinis teisinis – ryšys,
kurį išreiškia pilietybė.

Suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka
asmens nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip
pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių, kad net tais
atvejais, kai užsienio valstybės pilietis turi nuopelnų Lietuvos
Respublikai ir yra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais
faktiniais ryšiais, integravęsis į Lietuvos visuomenę,
sprendžiant, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę išimties tvarka, turi būti įvertinamos visos tokį
asmenį apibūdinančios aplinkybės, turi būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m.
liepos 18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė
išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų
pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai
sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo
garsinimu atstovaujant Lietuvai“ reiškia, kad kitos valstybės
pilietybę turinčiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta nepaisant to, ar šis asmuo jau turi, ar neturi
ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, ar jis jau yra, ar nėra
susijęs su Lietuvos valstybe faktiniais ryšiais, ar jis jau yra,
ar nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Lietuvos
Respublikos pilietybės konstitucine samprata, jis nepagrįstai
išplečia galimybes asmenims, turintiems kitos valstybės
pilietybę, įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę netaikant jiems
Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje (2006 m. balandžio 6 d.
redakcija) nustatytų sąlygų.

Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos
18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė
išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų
pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai
sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo
garsinimu atstovaujant Lietuvai“ yra nesuderinama su
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, išskyrus
įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina
išvada, kad Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m.
liepos 18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė
išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų
pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai
sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo
garsinimu atstovaujant Lietuvai“ prieštarauja Konstitucijos 12
straipsnio 2 daliai.

… Čia, žinoma tik maža dalis to, ką Konstitucinis Teismas yra pasakęs.

Bet bent jau mano požiūriu, to visiškai pakanka suprasti, kad ne V.Adamkų ir D.Grybauskaitę reikia kaltinti dėl to, kad JAV sportininkėms nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė.

Man taip pat  atrodo, kad pateiktų citatų pakanka suprasti, k ad D.Žalimo siūloma nauja Pilietybės įstatymo redakcija aiškiai prieštarauja KT nutarimams.

Niekaip nesuprantu, kodėl pats D.Žalimas to nemato?..

Gal todėl, kad jis kaip ir pats gerbiamas E.Kūris nenori pripažinti, jog prieš keletą metų malkų priskaldyta buvo per daug.

O nepripažinus to, galimas tik vienas sprendimas: kišti galvą į smėlį ir tikėtis, kad niekas nepastebės.

Šiuo konkrečiu atveju tai reikštų, pamiršti KT nutarimus, priimti Pilietybės įstatymo pataisas ir susitarti, kad niekas dėl jų nesikreips į Konstitucinį Teismą.

Tai bus politika.

Tik koks bus ryšys su teise?

(6 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
  • romas

    Tiek teisė, tiek politika tarnauja tam pačiam suverenui.

    • Auksinis kardas

      Kiek ir taktika besąlygiškai atitinka strategiją.

  • kolega

    Arturai, tik viena pastaba. Nepamirskim, kad ne mes tarnaujame istatymas ir Konstitucijai, o atvirksciai. Realiame gyvenime „raudonoji linija“ yra kiek toliau nei parasyta istatymuose. Net neabejoju, kad panasaus dydzio ir svorio salis, siekianti pripazinimo sporto pasaulyje, butu suteikusi pilietybes tiek ciuozejai, tiek krepsininkei. O mes geriau gyvenkime savo susikurtuose narveliuose, matydami tik juoda-balta spalvas spausdintoje Konstitucijoje.

    • Arturas

      Kolega, prieš neabejojant, gal pirma reikėtų pabandyti sau atsakyti, ar tokioje normalioje šalyje dėl kažkokio suš… Borisovo (ar Paxo) būtų pusantrų metų dūzgę visos aukščiausios valdžios institucijos įskaitant Konstitucinį Teismą? Ar normalioje šalyje įmanoma, kad KT dėl tokių nesąmonių leistų save taip diskredituoti, padaryti serijiniu anekdotų bei sparnuotų posakių personažu, ir dar taip sudarkytų Konstituciją, aukštyn kojom apversdamas ištisus straipsnius?

    • nerijus

      kolega

      Didesnė garbė Valstybei, kai medalį užsikabins K.Copely ar V. Alekna?
      Nereikia vaikytis madų, nes jos ateina ir praeina…

      • kolega

        Nerijau, K.Copely soka ne viena, kaip ir Douglas zaidzia krepsini ne viena, noriu priminti. Jei pilietybes suteikimas duoda sansu pasiekti auksciausiu tikslu, kodel turime to atsisakyti?

      • nerijus

        kolega

        Aš Jums uždaviau klausimą…
        Kuris medalis būtų arčiau širdies gryno lietuvio- Aleknos bronza ar Copely auksas?

  • kirvis

    kazkaip uzsiciklino tinklarastininkas ant tos pilietybes :) turbut viena is opiausiu problemu siuo metu Lietuvoje

  • Pritariu Prezidentės D.Grybauskaitės sprendimui ir gerb.Artūro pozicijai minėtų klausimu.

    Tikrai laikas pagaliau baigti tas Lietuvos pilietybių dalinimo į kairę ir į dešinę bakchanalijas.

    Sporto varžybų medaliai ir užimtos vietos patys savaime absoliučiai jokios vertės neturi, jų vertė tik tame, kad galime didžiuotis juos iškovojusiais mūsų tautiečiais. Šio požiūriu svetimšalio samdinio iškovoti medaliai vertės neturi.

    • Aras

      O kaip Drobiasko? :)

      • Margarita Drobiazko laikytina išimtimi, nes šokti ant ledo su P.Vanagu pradėjo dar būdama 16 metų, 1988 m., iki Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo.

        Šiuo metu ji yra Lietuvos piliečio ir lietuvio žmona, taigi, kaip matome, ryšis su Lietuva buvo ir išliko tiesioginis.

    • nerijus

      zeppelinus

      „Šio požiūriu svetimšalio samdinio iškovoti medaliai vertės neturi.“
      VISIŠKAI SUTINKU!!!
      Svarbu ne kiekybė, o kokybė.
      Dauguma mūsų juokiasi iš Rusijos, Kataro, Lenkijos,..Negi norime, kad Pasaulis juoktūsi ir iš mūsų?

  • Aras

    Būrimai iš kavos tirščių Konstitucijos nuostatomis primena davatkos šventą tikėjimą neklystančiu Naujuoju testamentu. Neturim mes jokios Konstitucijos; 2004 metais KT ja užpakalį nusišluostė ir vandenį nuleido.

  • Karvė

    Visiškai pritariu Adamkaus ir Grybauskaitės sprendimams – garbę reikia užsitarnauti, o ne pirkti…

    • kolega

      Jei jus ir kiti cia esantys mano, kad tiek Douglas, tiek Copely baisiai reikia tos lietuviskos pilietybes (pabreziu – joms, o ne mums), tai arba jus dundukai arba naivus kaip viduramziu mergeles. Neisskiriu cia nei tinklarascio autoriaus.

      • nerijus

        Mes, anot A. Račo- dundukai :)
        Jūs rašote, kad komentuoti/ diskutuoti ar, kad įžeidinėti?

        • kolega

          as nieko neizeidineju, gink dieve. Tiesiog pasiskolinau is tinklarascio autoriaus diskusiju stiliu :)

      • mielas kolega (tiesa, šiek tiek pradedu abejoti, ar tamsta tikrai kolega), norėčiau atkreipti tamstos dėmesį, kad įrašas buvo ne apie tai, ar K.Copely ir K.Diuglas reikia, ar nereikia Lietuvos pilietybės.

        Įrašas buvo apie teisės viršenybę ir dvigubus standartus. Taip pat apie tai, kad deja, bet kai kurie žurnalistai teisininkai ir apžvalgininkai nenori suprasti, kad įstatymais, o juo labiau Konstitucija negalima manipuliuoti siekiant politinių interesų.

        Taip pat – apie dundukus, kurie mato tik rezultatą, tačiau niekaip negali suprasti jo priežasčių. O jei ir supranta – vis tiek bando apsimesti dundukais.

        • kolega

          kur cia manipuliavimas ir dvigubi standartai? as ta ir noriu pasakyti, kad siuo atveju mes gyvename narve, is kurio, gink dieve, negalime pajudeti nei per cm. Kodel nepriemus tam tikru isimciu pvz?

          P.S. Suprantu, kad kolegomis norite vadinti tik tuos, kuriu nuomone sutampa su tamstos…

          • mielas kolega, panašu, kad mums susišnekėti nepavyks, nes jūsų požiūris į demokratiją ir įstatymo viršenybę aiškiai skiriasi nuo maniškio.

            Matote, aš iš tiesų galvoju, kad įstatymas turėtų būti narvas, iš kurio nevalia pajudėti nė per centimetrą ir kad norint pajudėti, reikia keisti įstatymą.

            Tamsta gi, panašu, laikotės nuomonės, kad įstatymas yra toks savotiškas voljeras, kurio durelės kartais atidaromos, išleidžiant labiausiai nusipelnusius dundukus pasiganyti.

            Šia prasme tikrai nevadinčiau kolegomis tų, kurie mano, kad įstatymai turėtų turėti skirtingą galią atskiriems visuomenės nariams, ar kad kai kuriems ypač nuispelniusiems jie iš vis galėtų laikinai negalioti.

  • pa[si]teisinimas dėl ko laikomasi dogmų cituojant dogmatinius išaiškinimus. būtent tai ir yra tiek valdininkų tiek LR įstatymų nelankstumo priežastis.

    dogmatikai visuomet yra atsilikę nuo tų, kurie progresyviai žiūri į gyvenimą.

  • dar ką norėčiau pabrėžti – būtent dogmatikai, tarp jų ir pseudo-patriotai, yra stučiai sukišę galvas į smėlį ir nematantys kas vyksta aplink.

  • Karolis Jachimavičius

    Taip pat pakalbėkime, kodėl žurnalistai yra tokie siauražiūriai ir komentuoti teisės klausimų kreipiasi tik į Dainių Žalimą? Juk yra daugybė kitų gerų, žymių ir iškilių teisininkų, ar ne?

  • liuka

    Pasauliui tikrai nus… ant mūsų tokių problemų, jie seniai juokiasi iš “ mūsų“ Nerijau. Tai smulkios ,tik sureikšmintos ,vietinės problemėlės.

  • Regis

    Sukūrė Konstituciją, kad ateityje saugiau būtų, atėjus ateičiai tenka sukt galvą kaip apeit tą saugumą. Gal nereikia mums tos Konstitucijos? Būtų patogiau prisitaikyti prie realijų arba pritaikyti realijas.

    • max

      regi, realijas kiekvienas suvokia savaip. Ar prisitaikysi prie mano suvokimo ? Taigi….

      • Regis

        Max, realijos yra tokios kokios yra. Nelabai čia ką skirtingai suvoksi. Naujausių laikų realija besibeldžiantys į duris įvairiausio lygio ir motyvacijos sportininkai.

        Man užkliūna tas nuolatinis Konstitucijos „tampymas“. Arba traktavimas kaip dabar madinga. Atrodo paprastai lietuviškai parašyta ir visi suprantam kas parašyta, tik visa tai traktuoti jau galima skirtingai (pasirodo). Tada kyla klausimas gal nereikia tos Konstitucijos, tiesiog taip patogiau bus. Priklausomai nuo situacijos darysim taip kaip mums patogiau ar reikia.

  • max

    zekai, o kas gi vyksta aplinkui, kad reikėtų nusispjauti į KTišaiškinimus ? Gal ką praleidau išryto? O kur eina riba tarp dogmatiškumo ir įstatymų pažeidimo?

    • įstatymus reikia keisti, kai jie nebeatitinka nūdienos realijų.

      • nerijus

        Nūdienos realijos:
        nesitvarkoma su uzurpuotomis nuo „elingų“ paežerėmis, upėmis, jūra ir pan.
        korupcija ( pakišos )- medicinoje, policijoje, savivaldoje ( bendrai )…dėl gaisrininkų- nežinau, bet būtų įdomu, pvz.:
        Kaimas. Kaime yra dešimt sodybėlių, kurios išsidėsčiusios išilgai kelio per 1 km teritorijos…Vienam kaimo gale gyvena pasiturintis ūkininkas, o kitam kaimo bobutė, kuri neturi artimųjų ir daug pinigėlių. Seniūnija, kuriai priklauso ir Kaimas, turi tik dvi gaisrines mašinas- sisterną ir sisterna+ gėsinimo inventorius ir abi jos „tarybinės“. Tuo pačiu metu užsidega bobutės trobelė, dėl netvarkingai paliktos malkos krosnyje ir ūkininko TROBA- vaikai žaidė su degtukais. Ką pirma važiuos gesinti?
        Ūkininką- visi pagalvojote? Ne. Tą, kuris pirmas paskambins 112 :)

        negrąžinta žemė tesėtiems savininkams ( nes nėra ką atiduoti- „savi“ jas atsiėmė )…

        Gal viską ĮTEISINKIM, nes tai neatitinka NŪDIENOS realijų?..

        • tai ką išvardinai, Nerijau, yra blogis.

          koks blogis būtų įteisintas pakeistus įstatymus taip, kad potencialūs L. vardo garsintojai galėtų gauti pilietybę neismusitant visokiems KT ir pan.?

          arba dar paprasčiau – ką praras Lietuva čiuožėjai suteikus pilietybę? ir kodėl tai yra patatu su korupcijos įteisinimu?

          • nerijus

            O ką praras Lietuva nesuteikus Copley pilietybės?
            Nieko, apart, dar vieno piliečio/ -tės prie 3 milijonų :)

          • prarado eilinę galimybę parodyti pasauliui, kad Lietuva yra ne tik skylė ar dėmė žemėlapyje iš kurios yra eksportuojama paprasta darbo jėga bei nusikaltėliai, bet ir tai, kad Lietuvoje yra žmonių sugebančių pasiekt sporto, šiuo atveju, čiuožimo aukštumas. ir tai būtų prisidėję prie Lietuvos vardo populiarinimo, bei pozityvesnio įvaidžio kūrimo.

            ir kas apmaudžiausia, Lietuvai toks populiarinimas įvaizdžio kūrimas praktiškai nebūtų nieko kainavęs. ko nepasakytum apie kvailas, milijonus kainavusias įvaizdžio programas, tipo „Lietuva – drąsi šalis“. tų, kurios būtų daugiau pasiekę, jei būtų reklamavę Lietuvą taip:

            LITHUANIA
            the Hole. come here to see how deep it is

          • štai tau, nerijau, dar vienas pavyzdys Lietuvos įstatymų ir valdininkų nelankstumą:

            http://www.alfa.lt/straipsnis/10299935/

            Lietuva eilinį kartą pralaimi konkurencinėj kovoj…

          • nerijus

            zekai

            „…kad Lietuvoje yra žmonių sugebančių pasiekt sporto, šiuo atveju, čiuožimo aukštumas.“

            Kokia medalio vertė, jei jį užsikabins ne GRYNAS lietuvis, o „samdinys“? Man- jokia. Man nesinori, kad valstybė pirktų medalius, o neužsitarnautų. Ir nereikia susieti banditizmo su sproto pasiekimais, tai atskira tema.

          • Komentaras pašalintas – A.R.

  • Regis

    Beje šiuo konkrečiu atveju belieka tik stebėtis. Paskleidėm po pasaulį ne vieną ne patį geriausią lietuvių tautos atstovą, kurie „išgarsino“ mus ne iš pačios geriausios pusės ir taip nenorim priimt į savo tarpą paprasčiausios sportininkės. Galima pagalvoti lietuviška pilietybė (pasas) yra neįkainojama vertybė. Kodėl tada kai kur nuo žmonių su ta pilietybe (pasu) bėgama visom keturiom? Įstatymai, Konstitucija viskas aišku ir suprantama. Tačiau Prezidentui matyt ne veltui duota teisė pačiam nuspręst.

    • nerijus

      Regi

      Paaiškinkite, kuom skiriasi lietuvis prieš II Pasaulinį ( turėjęs Lietuvos pilietybę ir lietuvišką pasą ), nuo to, kuris gyveno tarybų sąjungoje priverstinai atkraustytas iš giliosios Rusijos ( ex rusas )?

  • vasia

    susidaro ispudis, kad suteikus sportininkei pilietybe pastaroji gaus 4 talonus cukrui , daktariskai desrai , ir 2 kg kruopu , pastaruoju gestu atimdama maisto davini is pensisnnku.

    Juokas ! Beda tame , kad dailiajame ciuozime neisugdome moteru , vyru dar siaip ne taip pagaminame. Klausimas- but poriniam ciuozimui ar nebut. Prezidentes balsas- nafik, geriau vaikams netureti etalonu ir eiti uz kampo gerti alaus ir uostyti LSD.

    • kolega

      vasia, pataikei! Bet ne visi zino, kas yra dailusis ciuozimas Lietuvoje ar tai, kad Lietuva yra buvusi Moteru Europos cempione. Kitiems pakanka studijuoti istatymus ir juos aklai taikyti ant kiekvieno kurpaliaus.

  • max

    manyčiau , kad jei yra norinčių palengvinti Lietuvos pilietybės gavimą už nuopelnus, reikėtų papalelei spręsti klausimą dėl piletybės atėmimą už veiksmus , darančius gėdą Lietuvai. Sužaidė gerai kokia amerikietė krepšininkė, prašom pilietybę. Prastai žaidė – atėmėm . Ir taip žaidžiame. Ir visiems linksma – turime užsiėmimą. Kokie ten LEO, kokie ten pedofilai – даеш гражданство.

  • mdxacuk

    Kadangi nesu dogmatikas, pseudopatriotas ir progresyviai žiūriu į gyvenimą, tai siūlyčiau pakeisti Konstituciją, kad pilietybę galima būtų pagal reikalą nusipirkti arba išsinuomoti. Va tai čiuožėjai – jai gi pilietybė reikalinga trumpam, vienai ar porai olimpiadų. Kai nori suvalgyt bifšteksą, taigi neperki restorano. Tai va ir jinai galėtų išsinuomoti keleriems metams. O jeigu po olimpiados apsigalvos, tai galės grąžint pirma laiko ir atgauti dalį pinigų. Jeigu valstybei gaila pilietybių, tai tegu leidžia nuomotis iš privačių žmonių. Aš, pavyzdžiui, galbūt sutikčiau, nors maniškė ne kiekvienam tiks, nes padėvėta. Galiu apsieit ir be jos kurį laiką. O kiti turi dvigubas, tai tiems iš viso jokios problemos – antra gi lieka.

    • Regis

      Gal derėtų susirūpinti ne pilietybėmis o piliečiais? Suprantu, kad žmogus nemokantis lietuvių kalbos, dar ir prie to pačio su neįprastomis mūsų ausiai pavarde ir akims išvaizda nesižiūri prie trispalvės ir tuo labiau giedant Lietuvos himną. Tačiau ar tai blogiausia kas gali atsitikt su lietuvišku identitetu? Ar labiau gėdintis ir piktintis derėtų tais kurių ir pavardė ir išvaizda lietuviškiausia, tik stovi jie ne prie mūsų vėliavos ir skamba jiems ne V.Kudirkos giesmė o teismo nuosprendis. Ne žodžiais ar įstatymais mes pakelsim ar apginsim lietuviškos pilietybės vertę. Ir jau tuo labiau vieno ar kelių sportininkų klausimų sprendimas ką nors iš esmės pakeis.

  • A.G.

    Kaip žinia, profesonaliame sporte šiandien nėra nei amerikų, nei lietuvų… tik samdiniai… t.y. grajina tarpusavyje samdiniai, o kad daugiau būtų pritraukta durnelių, t.y. pinigų, jų išalkusiems ir jais nepasotintų (kai dalis numetama ir tiems samdiniams), dar reikalingos ir vėliavos, himnai tatai…
    O kads prie jos kaip koks vėpla galėtų pastovėti ir mažai dėtas – iškyla problemų, kurios, kai yra atmetamos vieni piktinasi, kiti (mažuma, bet protingesni) – paploja tik.

  • Auksinis kardas

    Konstitucijoje yra tik bendriausi pilietybės metmenys, bei aiški nuoroda, kad pilietybės reikalus numato įstatymas. Įstatyme numatytą tvarką KT trumpina, kaip neatitinkančią Konstitucijos: nors ten aiškiai pasakyta, kad 12 straipsnio reikalavimai galimi nepaisyti 16 str. nusakytais atvejais, KT aiškina įstatymo nuostatą esant niekine. Iškyla keletas klausimų:

    a) ar tikrai nedemonstruojama KT viršenybė prieš Konstituciją?
    b) ar reikalingas ir kodėl reikalingas išaiškinimas apie tai, kas aiškiai išdėstyta Konstitucijoje ir įstatyme, Konstitucijai aiškiai deleguojant šio klausimo reikalus numatyti įstatymui?
    c) kur yra kitas Pilietybės įstatymas, atitinkantis Konstituciją, jei turimas tik, anot KT, neatitinkantis?

    Galima turėti įvairių taurių pamąstymų apie pilietybės prasmę, bet kas yra Konstitucijoje ir įstatymuose – ten yra. Jei kažko ten neturi būti – būti ir neturėtų, tad aktualu kaip šalinama tai, kas ten būti neturi?

  • johnis

    Skaudziausia kad nesuprantame jog istatymas yra sukurtas atpazinti nusikaltimui, blogiui, o humaniskiems zingsniams tai nera taikytina. O taikome atvirksciai. Kai siekiam ko nors gero Lietuvai kazkodel pradedam preciziskai taikyti kiekviena istatymo raide neatsizvelgdami i taip ispopuliarinta Kurio Konstitucine dvasia! Dvasia gali isizeist ir palikt Lietuva jei dar nepaliko!
    O Konstitucine Dvasia, atleisk mums Grybams kad nezinom ka darom.
    O Kuri, kuris turi bendravima su Dvasia, uztark musu sali!

    • vasia

      neminek man KUUURIO ir jo konstitucines dvasios, jis pas save remonta atliko juodais pinigais ir dar statybinnkams ne viska sumokejo… nafik pasiunte

    • selene

      pritariu Jūsų mintims

  • Regis

    Pasirodo žurnalistams galima policiją iškviest. Nepatinka klausimai kvieti policiją. Įdomu ar tik ne patį R.Vilkaitį galima įtarti sirguliuojant. Gal iki ligonio dar toli, bet pašlijus sveikata akivaizdi. O gal tai valdžios ligos požymiai:

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/susinervines-del-zurnalistu-klausimu-ministras-iskviete-policija.d?id=25808569

  • nerijus

    Negirdėjau ( jei klystu- pataisykite ), kad Lietuvoje būtų kreiptasi suteikti pilietybę dalyvauti parolimpinėse žaidynėse?
    Nėra poreikio ar ne „tie“ pinigai?

    • kolega

      o ar girdejai,kad kas nors prasytu pilietybes tokiu atveju? jei zinai, tai parasyk.

      • nerijus

        kolega

        Įsiskaitykite ką aš parašiau…
        „NEGIRDĖJAU ( jei klystu- pataisykite ), kad Lietuvoje būtų kreiptasi suteikti pilietybę dalyvauti parolimpinėse žaidynėse?“

        Jei, kolega, girdėjote- pataisykite. Aš atsiprašysiu už netiesos rašymą :)

  • lida

    Įdomi autoriaus minties eiga.
    Nusistebėjimas, kodėl D.Žalimas nemato, kad jo siūloma įstatymo redakcija prieštarauja KT nutarimams. Toliau iškeliama prielaida, kad galbūt todėl, kad jis ir (kažkodėl) E.Kūris nenori pripažinti, jog prieš keletą metų malkų priskaldyta buvo per daug. Toliau savo prielaidų pagrindu autorius priima vienintelį jo nuomone galimą sprendimą ir suformuluoja klausimą-kaltinimą – jomajo, Žalimai ir Kūri, koks tada bus ryšys su teise ?

    • miela lida, atrodo, pereinate į lygį, kuriame jau pradedu nebesusekti tamstos pasąmonės srauto…

      Gal sugrįžkite kol dar ne vėlu…:)

      • Rolandas

        arturai,

        gelbėkite Rūtą -Vilkaitis žurnalistus muša.

        O jei rimtai, tai būtinas greitas, griežtas, advekatus, viešas ir konkretus atsakas į tokius Vilkačio „šposus“ su policijos kvietimu.

        Kitaip „chebra“ gerą metodą susidorojimui gaus.

        112 – ir jokių problemų su atsakymais į žurnalistų klausimus.

        Puikiai žinau tuos korumpuotus „snukius“ ir jų cinizmo bedugnę.

        Beje, jie gali atrodyti gana mieli ir nekalti, todėl labai užjaučiu ir suprantu Grinevičiūtę bei jos kolegę Rasą.

        Gerai suvokiu kaip joms sunku kovoti su tomis „chebromis“. Ir visai nesvarbu ar už pinigus Rasa su Rūta kovoja prieš tas chebras, ar IŠ IDĖJOS, DĖL TOS LIETUVOS, kaip nesvarbu ir tai, ar jos yra kažkurios „chebros“ užsakytos.

        SVARBU, KAD KOVOJA APSKRITAI.KITOKIO GINKLO NETURIME. VIEŠUMAS – SVARBIAUSIA, NES TAI VIENINTELIS GINKLAS, KURIE JO BIJO. VIENINTELIS.

        Beje, Vilkaitis nebūtinai „chebros“, juk nuo durnių apsaugos nėra…

        Svarbu užkirsti kelią blogam pavyzdžiui.

        • max

          Rolandai, Kedys ir lyg kovoja/jo, o kas iš to išėjo/eis ? Matyt dyDELIS pyyrst. Kaip sakė Raikinas – neduok Die aš į darbą išeisiu, aš tiek pridirbsiu. Taip ir su Ruta/Rasa – tiesiog unikalus pvz , kokia neturėtų būti žurnalistika.Ir visai nesvarbu ar už pinigus , ar už idėją (kokią?)Š visais atvejais Š

          • Rolandas

            max

            teigtina, kad jūsų analogijos netinkamos. Galimai žmogžudį ir galimai kauno banditų garliavinį variantą kedį prilyginot žurnalistei Rūtai…

    • Rolandas

      arturui ir lidai:)

      pasikartosiu-seksas PRIVALO būti įvairus.

      Tik prašymas, kad jūsų santykiai į pornografiją nepereitų, ji Lietuvoje nelabai toleruojama…:(, nors kas ten blogo?

  • Ogis@Co

    Oho, kiek zodziu…
    Ar ne per sudetingai mastom?
    Juk bet kuriam kaimieciui ir be ju aisku, kad musu pilietybes verte tiesiogiai priklauso nuo visuomenes poziurio, o jis kol kas „Va, rytoj susikraunu ir maunu…ir nafig ta pilietybe“
    Tai gal nevaidinkim, pripazinkim pagaliau, kad nesam pasaulio bamba, suteikim sokejams olimpiada ir megaukimes (galima ir su bokalu rankoj)?

    • lakunas

      Dėl pilietybės vertės – geriausia būtų tą vertę nustatyti aukcione. Nustatom tam tikrą kvotą pilietybių, suteiktinų komercine tvarka, „išmetam“ į laisvą rinką, skelbiam aukcioną: šimtas, vienas… šimtas, du… trečioje eilėje žilas ponas siūlo penkis šimtus, kas daugiau? Penki šimtai, vienas… Sumokėjęs rinkos kainą pilietybės pirkėjas tikrai įgautų tamprų nuolatinį teisinį ryšį su Lietuvos valstybe. O kokiam labai reikalingam sportininkui pilietybę galėtų nupirkti sporto federacija, ar turtingų neabejingųjų grupė :)
      Gal pasirodytų, kad taip galime kokį procentėlį biudžeto deficito padengti?

      • Ogis@Co

        Na jei lenkai uz milijona euru perka (o lietuviai pavydi) vieta pasaulio krepsinio cempionate, tai gal ir mes galim taip pat issileisti siek tiek, pabuti mecenatais ir padovanoti ta brangiaja pilietybe amerikietei sokejai?
        Ziurek, dar ims ir vaikeli Lietuvai tevynei pagimdys, genetini fonda papildys…

  • p.s.

    O galėjo D.G. išrašyti Lietuvos pilietybę Katrei Kaupelytei,

    http://www.isufs.org/bios/isufs00009872.htm

    juk biografijoje gimtuoju miestu Kauną nurodo.

    Nereikėtų dabar 80 kartų lietuvių kalbos egzamino priiminėti.

  • selene

    Keista, teisine prasme Prezidentės sprendimas nepriekaištingas ir autorius teisus, tačiau emocijos ir protas daugybei Lietuvos piliečių sako ką kitą…
    Tai kas gi yra teisinga – laikytis formalaus įstatymo ir manyti, kad Konstitucinio teismo nuostatos yra „šventa karvė“, ar elgtis IŠMINTINGAI, SU MEILE … Beje, o ar ne visi esam vienos Planetos piliečiai?
    Liūdna…Daugybę metų taikau įstatymus, ir vis dar vėlai vakare, po darbo, manau, kad ne teisė turi valdyti, o meilė (plačiąja prasme…)

  • selene

    Beje, D.Žalimo pasiūlymas – tikrai advokatiškas… Tokiu būdu (darom, o kol teismai įvyks, visi reikalai bus jau sutvarkyti) dabar mąsto daugelis ‘naujos bangos’ advokatų. Nebėra jokių tabu, nebandoma teisinėmis priemonėmis koreguoti teisinių nuostatų ir t.t. Būtų liūdna ir baisu, jei tokie, kaip p. D.Žalimas, kandidatuotų į bet kurios pakopos teismus.

  • Kawianskas

    Formaliai Prezidentė teisi.
    Tačiau įstatymas draudžiantis daryti gerą darbą yra blogas įstatymas. O dar blogiau, kad žmonės teisę vertina labiau už teisingumą ir žmoniškumą.
    Priimti tokį sprendimą (pagal įstatymo raidę) Prezidentas nereikalingas, tam užtenka biurokrato su viduriniu išsilavinimu.

    • kolega

      butent. taciau dauguma cia esanciu su tinklarastininku priesaky mano,kad istatymo virsenybe yra auksciau visko, net ir valstybes geroves.
      as nesakau,kad reikia lauzyti istatymus. as manau,kad juos reikia taikyti valstybes gerovei, o ne bukam supratimui.
      ar jums truksta istoriju, kaip biurokratai aklai laikydamiesi teisiu sugriove zmonems likimus?

      • Auksinis kardas

        Tai bent priviso laužančių įstatymus vardan valstybės gerovės…

        Tam įstatymas ir yra, kad būtų užtikrinama ta pati gerovė, koks jau jos supratimas, toks.

  • Jonas tikriausias

    Perfrazavus didįjį klasiką , pasakyčiau : daug triukšmo dėl nieko . Ar verta kelti audrą arbatos stiklinėje . O ir konstitucinis teismas jau tokia šventa karvė . . .

  • Daiva

    bet ar čiuožimas yra geras darbas. Aš tikiuos, kad klystu, bet manau, jog didžiausias tikslas yra asmeninis poreikis sudalyvauti aukščiausio lygio varžybose nebūnant pačiu geriausiu. Atstovauti norima Lietuvą ar asmeninį sportininkų, trenerių interesą? Įstatymas turi būti įstatymas, tam jis ir kuriamas, kad visiems būtų aišku, o ne kam patogu. Neturim mes meilės, tai laikykimės bent įstatymų, o jei jis toks blogas – keiskim, kaip piliečiai galime inicijuoti pakeitimą/tobulinimą. Bet man konstitucijoj viskas aišku …

  • qriu

    siuo atveju ne Konstitucija vadovaujamasi, o istatymais, o istatymu kokybe ir atitikimas siu dienu realiju gerokai slubuoja, Prezidente siuo atveju teisi…bet inicijuot pataisas Pilietybes istatymui pilnai galetu, galbut ir referendumo keliu, nes su pilietybes istatymu ne tik sitas kliaksas…

  • urvinis

    Juokingiausia, kad „laužomos ietys“ dėl įsivaizduojamų medalių, nors realiai tos poros pasiekimas olimpiadoje būtų maždaug 13-14 vieta.

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, norėtųsi Jūsų paklausti, ar pats pritartumėt konstitucijos pataisoms pilietybės klausimu? Atsižvelgiant į Jūsų pasakymą apie malkas, „kurių per daug priskaldyta“, atrodytų, kad pritariat? Pamenu, prieš kelis mėnesius rubrikoje „man patiko“ buvo nuoroda į straipsnį, kuriame kalbama, jog Lietuvos pilietybę anksčiau ar vėliau gaus prieškario ir pokario emigrančių „rūtų darželio“ augintojų anūkai, jau nemokantys lietuviškai. Jiems ta pilietybė padėtų įsidarbinti Europoje. Tuo tarpu naujiesiems Lietuvos emigrantams neatstovauja, arba atstovauja neproporcingai mažai išeivių organizacijų atstovų. Todėl dėl vienokių ar kitokių priežasčių gavę kitos valstybės pilietybę, tie lietuviai praranda savo lietuvišką pilietybę, be vilties ją kada nors atgauti. Juk nenormalu, kai Diana Žiliūtė, gavusi Italijos pilietybę negalėjo atstovauti Lietuvai Pekino Olimpiadoje, nors atstovaudama Lietuvai tapo Pasaulio čempione ir Olimpinių žaidynių prizininke.

    • mielas austrai, atsakysiu labai trumpai: aš senamadiškas ir referendume (o E.Kūris ir D.Žalimas galėtų patvirtinti, kad pagal KT išaiškinimą tik tokiu būdu galima keisti Konstitucijos nuostatą dėl dvigubos pilietybės) aš balsuočiau prieš Konstitucijos pataisas. Šia prasme aš nemodernus:)

      • austras

        Ačiū už atsakymą.
        Kaip ir diskutusijose dėl Jūsų dalyvavimo Viktoro Uspaskicho jubiliejuje bei valstybinių mokslininkų pensijų naikinimo, Jūsų pozicijai nepritariu. Mano požiūris LR pilietybės klausimu, greičiausiai sąlygojamas bendresnių asmeninio pobūdžio nuostatų pačios Lietuvos valstybės atžvilgiu. Nematydamas realios Lietuvos Respublikos, kaip veikiančio subjekto vertės nei socialinėje, nei politinėje erdvėje, nelaikau LR pilietybės ypatinga vertybe. Pilietybė tampa vertinga tuomet, kai piliečių ir valstybės tarpusavio santykis yra adekvatus. Tiesiog asmeninė nuomonė.

  • Jeigu manysime, kad tai, ką pasakė KT, yra jau kaip akmenyje iškalta, tuomet – vargas tokiai valstybei ir teisinei sistemai. KT gi kaip tik operuoja „Konstitucijos dvasios“ ir „gyvosios Konstitucijos“ terminu, o dvasia dalykas dinamiškas, bėga laikas, viskas kinta. Taigi, D.Žalimo teiginys gal ir prieštarauja tam, ką KT pasakė tada, bet gal neprieštaraus tam, ką KT pasakys naujame išaiškinime. Juolab, kad ir tarptautinėje teisėje efektyvaus ryšio klausimas jau rimtai susvyravo. Tad D. Žalimo siūlomas būdas yra visiškai racionalus – kadangi pats KT priskaldė malkų, tegul dabar pabando iš savo malkų pastatyti pastatą.
    Taigi, pritariu Čyvui, Žalimui ir noriu, kad tęstųsi Lietuvos pilietybių dalinimo bakchanalija. Kuo daugiau piliečių – tuo geriau.

  • Qt

    Įstatymas turi būti įstatymas, nesvarbu ar jį taikysime rusui ar amerikiečiui, turtingam ar vargšui, sportininkui ar verslininkui ir pan. Jei manome, jog įstatymas blogas, jog jį reikia kažkaip pataisyti, tada pataisome ir gyvename toliau pagal naujus įstatymus. Bet jokiu būdu negalima žengti į tą pilkąją zoną, kur įstatymas galioja vieniems, bet be pasekmių gali būti pažeidžiamas kitų. Tai kertinis teisinis principas, būtent todėl Temidė vaizduojama su raiščiu ant akių.

    • LL

      Visa Lietuva jau seniai yra ta pilkoji zona, nepastebėjai???? o kad per Vankuverio olimpiadą kvailo Grybauskaitės sprendimo dėka Lietuva išvis nebus PAMINĖTA, tikriems lietuviams juk px ar ne??? šnekate čia visi niekus, realiai nežinodami situacijos ir tiek….

  • Sveiki, kolega. Skaičiau visus tuos dalykus ne kartą – patikėkit. Norėčiau tik priminti, kad ir JAV Aukčiausiasis Teismas kartais, pavyzdžiui pasikeitus jo sudėčiai, pakeičia savo poziciją kai kuriais klausimais. Tad mūsiškio KT verdiktai, net jei jie ilgesni už pačią už Konstituciją, nėra kažkas tiek didingo, baisaus ir žvilgančio, kad laikui bėgant nebūtų peržiūrimi. O laikas nuo laiko grąžinti šią diskusiją į apyvartą nėra blogas dalykas, juolab, kai yra proga. Būtent tokią poziciją, kokia užimta dabar, laikau dogmatišku mėginimu persidrausti po J. Borisovo atvejo ir nedaugiau.

    Kalbantiems apie tai, kad Coply medalis vertas mažiau nei Aleknos, noriu paklausti – kiek būtų vertas Stagniūno medalis? Ką gi – saugokime savo nekaltybę, o Stagniūnai tegul važiau į labiau „konstituciškai pasileidusias“ šalis, kurios visos yra durnesnės, mažiau patrijotiškos ir turi ne tokius dieviškus Konstitucinius Teismus :)

    O aš lieku prie savo pozicijos – toks dogmatiškas požiūris prieštarauja sveikam protui, prieš kurį turėtų priklaupti net ir teisė. Bet tai tik mano nuomonė.

    • mielas Tomai, visiškai su jumis sutinku, kad KT gali keisti savo nuomonę dėl ankstesnių nutarimų ir tikiu, kad laikui bėgant ankstesni nutarimai bus pakeisti. Bet noriu pabrėžti, kad šiuo metu galioja tie nutarimai, kokie buvo priimti, todėl bet kokios diskusijos šiuo klausimu yra paprasčiausia demagogija. Jei skaitėte KT nutarimus, tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad KT yra pasakęs, kad plėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu.

      Apie medalių vertę nediskutuosiu, nes tai ne šios diskusijos objektas.

      Dėl dogmatiško požiūrio jums paprieštarausiu – galima sakuti, kad įstatymas ar KT nutarimas kvailas ir siekti, kad jis būtų pakeistas, bet kol jis galioja, jo reikia laikytis. Jūsų požiūris, kad teisė turi priklaupti prieš sveiką protą man visiškai nepriimtinas, nes, manau, kad mano sveikas protas skiriasi nuo, pavyzdžiui, P.Gražulio, R.Dagio ar A.Salamakino sveiko proto. Ir jei nebūtų teisės, būtų anarchija.

    • nerijus

      Tomai

      Lietuvoje nėra panelių, kurios galėtų šokti/ čiuožti ant ledo?..
      Stagniūnui patinka Coply ( galimai, nes su žvake nestovėjau ), tai, gal asmeniškumus palikime jiems, o ne kelkime Valstybiniu lygiu?..
      Kas dėl medalių- čia yra MANO ASMENINĖ NUOMONĖ.., kurią turiu teisę pasakyti. Nesutinkate- diskutuokime.

    • nerijus

      Tomai

      Jei Copely nori Lietuvos pilietybės ne iš išskaičiavimo, o iš noro tapti Lietuvos piliete, lai susituokia su Stagniūnu ir problemos neliks…
      :)

  • Pingback: Pilietybės infliacija – domga prieš sveiką protą? « Tomas Čyvas()

  • Dainius Žalimas

    Artūrui Račui – Artūrai, prieš mane kritikuodamas kitą kartą malonėk bent jau pasidomėti mano argumentais, kuriuos, deja, T.Čyvas ne visus paminėjo. Nes jei norima gilintis į kurį nors klausimą, tai išsiaiškinami oponento argumentai prieš juos kritikuojant. Suprantu, kad Tau ne tai rūpi, juk reikia kuo greičiau savo blogą pildyti ir skleisti savo mintis Lietuvai.
    Juolab kad cituoti reikėtų tai, kas tinka, o ne tai, kas patinka ir ne apie tai, apie ką kalbama. Išimties tvarkai integracijos kriterijus nėra toks pat, kaip natūralizacijai, tam ir yra išimties tvarka, tai reiškia, kad nėra pvz. lietuvių kalbos egzamino (reikia tik sugebėti bendrauti lietuviškai) ir reikalavimas pragyventi Lietuvoje gali būti kitoks (mažiau ne įprasti dešimt metų), kad gali būti kiti, nei pragyvenimas rodikliai, rodantys asmens integraciją į Lietuvos visuomenę. Taigi dabar išdėstysiu savo nuomonę: jei K.Copely, kaip teigiama, iš tikrųjų penkis metus atstovauja Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose (atstovauja beje Lietuvą, o ne kurią nors kitą valstybę) ir garsina jos vardą, tai mano požiūriu ir yra pakankama integracija į Lietuvos visuomenę, žinoma, jeigu taip pat ji, kaip teigiama, sugeba bendrauti lietuviškai. Galėčiau taip palinkėti visiems integruotis po penkerius metus pasaulyje garsinant savo šalį. Štai todėl nieko blogo ir nemačiau, kad pilietybė būtų buvusi suteikta, bet kuriuo atveju jokios apkaltos dėl to nekiltų, nes tai tiesiog niekaip neanalogiškas Borisovui atvejis. Prezidentas turi šiokią tokią diskreciją spręsti, kai pilietybę teikia išimties tvarka, kas yra pakankama integracija ir gebėjimas bendrauti lietuviškai.
    Beje, tarptautinėje teisėje integracijos kaip reikalavimo pilietybei išties linkstama atsisakyti.
    Su palinkėjimais kitą kartą neditbti paviršutiniškai ir pasigilinti į tikrąją dalykų esmę, o ne nukryoti į asmeniškumus (čia apie Tamstos rašliavą apie mane, kaip kandidatą kažkur tai (iš tamstos pirmo girdžiu), Kūrį ir kitus, kurie tariamai kažkokių malkų priskaldė).
    Pažįstamas iš mūsų rinkimų stebėjimo Čečėnijoje misijos ir kelionės po Čečėnijos kalnus 1997 metais laikų,
    Su geriausiais linkėjimais,
    Dainius

    • Mielas Dainiau, puikiai prisimenu misiją Čečėnijoje ir išvyką į kalnus (ne kartą pagalvoju, kokia tai buvo avantiūra ir kokie mes buvome neatsargūs, tačiau įspūdžiai, žinoma, atperka viską).

      Nesuprantu, kodėl taip supykai ir kodėl naudoji argumentus ad hominem.

      Kritikavau tai, kas T.Čyvo buvo paskelbta, nes nesu P.Malakauskas ir neturiu galios žinoti, ką jūs dviese kalbėjote ir ką Tomas pamiršo parašyti.

      Tavo citatas pacitavau ir galiu dar kartą pakartoti, kad jos mane nustebino, nes, mano supratimu, teisininkas neturėtų siūlyti pažeidinėti teisės ir žiūrėti, kas iš to išeis.

      Tavo nuomonė apie K.Copely man priimtina, tačiau šiuo atveju ji nelabai svarbi, nes ji aiškiai prieštarauja KT nutarimui, kurio kai kurias dalis citavau. Pats puikiai žinai, kad KT, pripažindamas prezidento diskreciją dėl pilietybės suteikimo, kartu pabrėžė, kad net ir prezidentas negali elgtis prieš įstatymą.

      Argumentai dėl tarptautinės teisės taip pat yra demagogja, nes pilietybė Lietuvoje suteikiama tik pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautinė teisė pilietybės santykių Lietuvoje nereguliuoja. Dvigubos pilietybės taip pat, kam jau kam o tau turėtų būti puikiai žinoma, kad ši problema yra palikta nacionalinių valstybių kompetencijai.

      Taigi, drįsčiau teigti, kad aš kaip tik kalbu apie esmę, tai yra, apie šiuo metu galiojančias teisės normas (pirmiausia – du KT nutarimus), o tu bandai nuvesti pokalbį į šalį kalbomis apie tarptautinę teisę ir konkretų K.Copely atvejį.

      Tad jokių asmeniškumų, o apie tavo galimą kandidatūrą į KT teisėjus esu girdėjęs ne iš vieno šaltinio, tad nemanau, kad tos kalbos yra iš piršto laužtos. Jei taip vis dėlto yra ir jei pasakysi, kad niekada apie tai nesi pagalvojęs ir niekada nenorėtum tapti KT teisėju, tuojau pat atsiprašysiu.

      O kad E.Kūris KT priskaldė malkų (ir ne tik per apkaltą) – tai čia tik mano nuomonė. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie K.Lapinską ir KT sprendimą dėl Leo LT, kuris taip pat, manau, ateityje gali sukelti nemažai problemų.

      Be jokių piktų minčių ir su geriausiais linkėjimais,

    • Rolandas

      dainiau

      teksto energetika fantastiška, tiesiog SRŪVA į smegenis…jaučiasi, jog iškentėta…

      nors, ką norėjai pasakyti – NESUPRATAU…

      • mdxacuk

        Nu bet subtilūs vis dėlto Lietuvos iškiliausi teisininkai. Pagal stilių visai netoli Dono kazokų laiško turkų sultonui arba Algio Greitai emailo LŽS pirmininkui. Anoniminiams dundukams tik mokytis ir mokytis. Jaučiu po kelerių metų ir KT nutarimai prasidės „Mes neduodam jokio fako…“.

        • Musė

          Mdxacuk, per jus kava užspringau iš juoko.

          Pikti žmonės tie teisininkai.

    • WU

      Dainiau,
      „Mano nuomone, nieko blogo nebūtų atsitikę, jei pilietybė būtų buvusi suteikta. Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai“. Jei čia tikrai jūsų žodžiai, tai pas jus labai ciniškas požiūris į Konstituciją… Pamenate, rašėte delfyje apie „Tampoma paklodę Konstituciją“. Kritikavot politikus ir visus kitus, kad švelniai tariant, Konstituciją naudoja savo interesams tenkinti. Kaip gali gerbiamas teisės specialistas sakyti, kad susimuliuojam situaciją ir padarom iš esmės dirbtinį kreipimąsi į LRKT, vien tam, kad patenkinti smalsumą? Čia ne Konstitucijos tampymas?! Aš suprantu, kad tarptautinės teisės specialistai turi tarsi paniekinamą požiūrį į nacionalinės teisės aktus, jeigu net Kelseną sugebėjo išinterpretuoti taip, kad jis „teikia tarptautinei teisei viršenybė prieš nacionalinę ir jos teisės aktus“. Bet ar toks požiūris tinka būsimam LRKT teisėjui, vienam iš devynių Konstitucijos sargų? LRKT dabar eilėje laukia 65 (kurių nemaža dalis žymiai svarbesni klausimai) prašymai, tai dar dirbtinai padidinkim skaičių? Jeigu atvirai, su tokiu požiūriu nežinau kas jus teiks kandidatu į LRKT teisėjus. Bijau, kad tai gali būti Seimo pirminkė, žinant, kad LKD-TS sąraše jau pabuvot rinkimuose į EP.
      Dėl tarptautinės teisės, bene vienintelis imperatyvus reikalavimas, kurį kelia TT yra, kad nebūtų apatridų. Artūras iš esmės teisus sakydamas, kad pilietybės klausimai yra palikti spręsti pačioms valstybėms. Ir visos konvencijos dėl pilietinių, politinių ir žmogaus teisių reguliuoja, tik tam tikras teisės susijusias su pilietybe, o ne nustatinėja suteikimo ar praradimo galimybes, nes tai išimtinė valstybių kompetencija.
      Dainiau, jei iš tiesų norite tapti LRKT teisėju (tokias kalbas teko ir man girdėti), reikėtų keisti požiūrį į Konstituciją ir dirbtinius konstitucinių problemų simuliavimus. Paklauskite, gerb. prof. E. Kūrio, ką jis mano apie tokius kreipimusis į LRKT.. O jis daug kalbėjęs tokiais klausimais..

      • WU, na ką galiu pasakyti… Tiesiog ačiū jums labai už pagalbą nelengvoje kovoje su kvalifikuotais teisininkais. Čia be jokios ironijos, jei ką.

  • Rolandas

    arturai

    kuo toliau tuo labiau bjauriuosi tamstos „pažintimis“,kad ir su tuo „kaukazo kalnų broliu“ žalimu, kažkas čia ne taip …

    ir visai ne dėl to žalimo…

    tiesiog pas tamstą yra PER DAUG PLAČIOS PAŽIINTYS…

    as zinau apie ka kalbu, o kas nesupranta, tai dėjau ant jų.

    • mielas Rolandai, ką siūlote?… Viešai atsižadėti savo pažinčių? Bet juk niekada nežinau, kuo žmogus taps po kelerių ar keliolikos metų: kai su D.Žalimu buvome Čečėnijoje, jis dar, berods, buvo tik studentas arba ką tik baigęs studijas jaunas ir daug žadantis. O kai su vienu žmogumi kartu mokėmės Prahoje, jis buvo ką tik pradėjęs dirbti, o dabar – diplomatas. O dar vienas, su kuriuo teko būti Bosnijoje – vadovauja, o dar kitas, kartu važiavęs į JAV – ambasadoriauja… Tada abu buvo paprasti ir dar nieko nepasiekę.

      Nors gal ir nesuprantu, apie ką jūs kalbate. Tada ir aš dėjau:)

  • Rolandas

    arturai

    ai, gal aš pamiršau, jog čia TAVO Bloga`s.

    Tuomet viskas OK:)

  • Dainius Žalimas

    WU ir Rolandui – Paprastai i chamizma ir anoniminius gandus neatsakineju, bet Jums padarysiu isimti. Nors ir esate is daugumos tu, kurie ne gilinasi i argumentus, ne nori juos girdeti ir argumentuotai atsakyti, o ima pliekti oponentus argumentum ad hominem akalba. Deja, tokia chamiska yra Lietuvoje nusistovejusi dskusiju kultura.
    Jeigu norite is tiesu padiskutuoti, tai galite su manimi laisvai susisiekti prisistatydami tikraisiais vardais, o ne nusileisti iki labai zemo lygio niekinant oponenta. Viska, ka norejau pasakyti, is esmes jau pasakiau – integracijos ir gebejimo lietuviskai bendrauti kriterijai yra vertinamojo pobudzio, juos prezidentas gali vertinti turedamas tam tikra diskrecija. Supraintama, nuomones del vertinimo gali nesutapti, tad jei butu apskustas sprendimas, galutini ivertintu KT. Todel nematau cia jokios nepagarbos Konstitucijai, kuria man bandote ipirsti.
    Del tariamu mano kandidatavimu i KT ar kur nors kitur, tai galiu pasakyti, kad dirbu ir savo nuomone turiu bei reiskiu ne tam, kad mane kur nors skirtu. Tad savo nuomone reiksiu ir toliau ir tikrai nesistengsiu prisigerinti kuriai nors politinei valdziai ar dirbti vien del politines konjunkturos. Jeigu Jums patinka padlaiziai ir konjunkturininkai, tai pataikete ne tuo adresu mane ca kuo nors baugindami.

    • WU

      Aš čia chamas, kuris argumentuoja ad hominem. Išsakiau kritišką požiūrį į jūsų poziciją. Įdomu, kad ad hominem, pats argumentas prieš žmogų, kai žiūrima ne į tai ką jis pasako, o kas jis ir prasilenkiama su diskusijos objektu. Neįtinku kaip komentatorius „WU“, o ne Jonas Jonaitis. Tada tikrai nebūtų ad hominem.
      Nė vienoje vietoje jūsų neniekinau ir nesuprantu, kur įžvelgiat niekinimą? Man pasirodė keista jūsų pozicija. Bet tiek to.. Niekas nebando jūsų bauginti. Jeigu pats atėjote į blogą ir parašėte komentarą X, manau, yra normalu, kad sulauksite atsakymo į savo komentarą. Man keistas jūsų siūlymas išsiaiškinti kreipiantis į KT ir jeigu aš nepateikiau argumentų, kodėl taip neturėtų būti elgiamasi – atsiprašau.
      Atsiprašau ir už tai, jei jums pasirodė, kad bandau jus įžeisti ir bauginti. Tikrai nežadu su jumis susisiekinėti ar apskirtai kada nors ateityje bandyt diskutuoti. Jei kils kokių klausimų dėl tarptautinės teisės, kreipsiuos į prof. S. Katuoką. Kai su juo kalbi, jo minties kvescionavimas ir bandymas išsiaiškinti, jam neatrodo chamiškas ir bandymas bauginti ar menkinti jo autoritetą.

  • Tada, gerb. Aretūrai, išsisiškinkimdu dalykus.

    KT nagrinėja konkretaus teisės akto atitikimą Konstitucijai. Tai galėtų lygiai taip pat išnagrinėti ir pilietybę Copely suteikiantį dekretą. Tamsta pripažinote, kad KT gali keisti savo poziciją ir tikslinti ją, priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Kaip kitaip jis galėtų tai daryti, jei po vieno išaiškinimo visi minimaliai panašūs atvejai išvis jo nebepasiektų?

    Paties cituojami KT paaiškinimai viską labai gerai išaiškina apie integruotumo ir neintegruotumo vertinimą, kuomet žmogus natūralizuojasi. Bet kam tuomet reikalinga išimties tvarka ir prezidento įgaliojimai šioje srityje? Kaip matome, Copely atveju net ir teisininkai skirtingai vertina „integraciją“. Tad dar neaišku, kas iš mūsų labiau gerbia KT, kurio sudėtis ir net pirmininkas pasikeitė nuo jūsų cituojamų tekstų parašymo? Aš sakau, kad KT, jei kas skųstųsi, galėtų įvertinti ir šį dekretą. Tamsta teigi, kad jau dabar žinai, jog KT kitaip nutarti net negali :)

  • WU

    DĖL KONSTITUCINIO TEISMO DOKTRINOS KEITIMO – http://www.lrkt.lt/dokumentai/2006/n060328.htm reikėtų visiems pasiskaityti, kad būtų galima diskutuoti toliau. Čia nustatomos sąlygos, kurias išpildžius galima keisti LRKT doktriną.

  • Dainius Žalimas

    WU – pykti ant manes nereikia. Jus tik pratesete gandus apie mano skyrima kazkur ir dar pridejote, kad del kitokios nuomones zmogaus nederetu kur nors skirti. Tai tie laikai, kai buvo viena partija ir viena tiesa, deja, jau praejo.
    O kur Jus, gerasis anonime, kreipsites konsultacijos, yra Jusu asmeninis reikalas. Atviru diskusiju, deja, Jus bijote.
    Arturui – visiskai del nieko nepykstu, tik paaiskinau savo poziuri, kad ne visai tas vietas citavai (ten labiau nasturalizacijai tiktu) ir nepatiko nelabai tikru gandu skleidimas. Tave taip pat vertinu uz drasa atvirai, o ne anonimiskai issakyti savo nuomone, kuri daznai taip pat daug kam nepatinka. Tiesiog siuo atveju ta nuomone galejo buti, mano galva, geriau argumentuota, o skirtumu del integracijos vertinimu, naturalu, buvo ir bus. As tiesiog ziuriu i integracijos kriteriju liberaliau ir galvoju, kad KT doktrina taip ziureti nedraudzia. O bet kuriuo atveju reikia gilintis i konkretaus zmogaus – pretendento i pilietybe situacija ir ja vertinti.
    Sekmes darbuose ir visur kitur.
    O ceceniska avantiura liko atminty visam gyvenimui. Kartais norisi ka nors panasaus pakartoti. Gal dar bus progu.

    • stellar penny bun

      Niekada negalvojau, kad Lietuvoje esama tiek daug dailiojo čiužimo „gerbėjų“. Juk įstatymas tam ir yra įstatmas ir čia negali būti „lygesnių už lygius“.
      O ponams-teisuoliams pasiūlyčiau ištrauką iš olimpinės chartijos:

      Olympism seeks to create a way of life based on
      the joy of effort, the educational value of
      good example and respect for universal fundamental
      ethical principles.

      Turbūt sutiksite, kad Katherine Copeley siekimas tapti Lietuvos piliete, vien dėl to, kad dalyvauti Kalgario Olimpinėse Žaidynėse, neatitinka fundamentalių etikos principų.

      • austras

        Kalgario jau buvo, o Vankuverio dar tik bus…

  • WU

    „WU – pykti ant manes nereikia. Jus tik pratesete gandus apie mano skyrima kazkur ir dar pridejote, kad del kitokios nuomones zmogaus nederetu kur nors skirti.“
    Dainiau, aš niekur nesakiau, kad kitokios nuomonės žmogaus nederėtų kur nors skirti. Jeigu Jūsų nuomonė dėl pilietybės instituto yra kitokia, aš neturiu nieko prieš. Man Jūsų citata iš balso.lt pasirodė keista, ta apimtimi, kad „Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai“. Taip sąmoningai „patampytumėm“ Konstituciją.
    Aš ant Jūsų nepykstu, neturiu už ką. Tiesiog, negavau atsakymo, kaip derinasi paklodės netampymas ir sąmoningas Konstitucinės problemos sudarymas?
    Kitas klausimas, nors viskas gandų lygyje, bet paimkim hipotetinę situaciją. Asmuo X pasisako, kad reikia pažiūrėti, kiek tam tikra įstatymo norma kirsis su Konstitucija ir jos doktrina. Jis išsako savo nuomonę apie galimą šios problemos sprendimą. Pilietybė suteikiama, dekretas apskundžiamas LRKT. Po pusės metų tas X asmuo tampa LRKT teisėju ir sprendžia tą problemą(kurią tarsi pats viešoje erdvėje iniciavo), kuriai jau buvo pasiūlęs sprendimą. Ir jeigu dar reikės keisti egzistuojančią doktriną. Atrodo įdomiai.. Ir tada, viskas gali būti nepriekaištingai juridiškai pagrįsta, įgyvendinti visi paties LRKT suformuluoti reikalavimai ir rezultatas geresnis negu buvo iki šiol.
    Tai tiek, dar kartą pasikartosiu, neketinau Jūsų įžeidinėti.

  • Dainius Žalimas

    WU – tai ir puiku, vadinasi, sutarem, kad gal vienas kita ne taip supratom. Deja, nera kada daug rasyti, nes kazkada juk reikia dirbti, bet mano pagrindine mintis buvo, kad is gerb. Arturo Raco citatos dar neseka, kad integracijos negalima suprasti liberaliau, nei nuolatinio gyvenimo Lietuvoje (gali juk buti, kaip pvz., Jono Meko atveju, kad zmogus negyvena cia, bet kitaip tampriai susijes su salimi). O del tos citatos – neverta taip jos isigriebti (net nesu tikras, ar tikrai taip pazodziui sakiau), siulau matyti visuma – tema, galima liberaliau aiskinti integracijos kriteriju ar ne (su ivairiais argumentais uz ir pries), o realaus ginco atveju jis juk tikrai galetu patekti i KT, kuris del tokio liberalesnio poziurio galetu pasisakyti. Nematyciau savaime tame nieko bloga, Seimas atrodo panasiai padarys su dvigubos pilietybes pletimu tiems, kurie savo valia igije NATO ir ES saliu pilietybe (kreipsis i KT). Nors cia, man atrodo, gerokai akivaizdziau, kad KT doktrini toks ispletimas matyt priestaraus.
    Del Jusu situacijos su zmogumi X, vienareiksmiskai manyciau, kad tada tas zmogus X turetu nusisalinti nuo tos bylos nagrinejimo. Bet butu negerai manyti, kad pries tapdamas teiseju zmogus X negaletu sakyti savo nuomones del vienos ar kitos situacijos, juolab kad bylos net nera, vien tik del to, kad kazkas girdejo, kad ta zmogu X kazkas rengiasi kazkur skirti.
    Butu, zinoma, idomu kada nors su Jumis susitikti ir padiskutuoti. Apgailestauju del nelabai sekmingos diskusijos pradzios.
    Sekmes!

    • WU

      Svarbu, kad pabaiga produktyvi :) Ačiū, už išsamų atsakymą. Dėl darbo sutinku irgi sugaišau nemažai laiko.

  • Pingback: apie Lietuvos “samdinius” ir jų medalius()

  • tikras lietuvis

    Visiems lietuviams nepatinka Prezidentės atsisakymas.
    Ji čia tiesiog padarė kliurką, kuri atsilieps jai ateityje. Pamiršo, kad Vadas yra tas žmogus, kuris turi elgtis kaip vadas, o ne kaip koks kontoros žiurkė, besibaidantis visada ir visko.

    • tikras lietuvis

      Labai keista čia buvo girdėti, kad, matote, kita KT sudėtis galėtų priimti kažkokį kitokį sprendimą. Taip išeitų: vieni, svarstydami pagal tą pačią medžiagą, nustatytų, kad yra balta, o kiti – kad juoda. Juokinga. Jei taip būtų galima, tada galėtume spėti, kad kuris tai iš tų sprendimų yra neteisingas, nes neatitinka faktinei padėčiai pagal surinktą medžiagą.
      Todėl ateityje prašyčiau nedaryti tokių logikos klaidų.

      • tikras lietuvis

        Dar pridėsiu, kad paskutinis išimties tvarka suteikti pilietybę asmenų sąrašas, praplėstas išvykimu iki tokių tai metų,yra ne tik Konstitucinio principo (dviguba pilietbė – visiškai reta išimtis) pažeidimas, be galo išplečiant tų pasgeidautojų ratą, bet ir visiška berazumystė logikos prasme: juk pilietis yra tas, kuris Lietuvą išlaiko gyvą, todėl visiškai nereikalingi jai tie, kurie jai nedirba (o dirba kitai šaliai). Taigi, žiūrint ta prasme Katerina jau yra nuveikusi Lietuvai tiek, kiek net visi iš tų, kada nors gavusių Lietuvos pilietybę, nenuveiks Lietuvai per visą savo gyvenimą. Tačiau jie gauna Lietuvos pilietybę ir toliau gaus. O TAM, KAS NEŠA LIETUVAI NAUDĄ JAU, PILIETYBĖS PAGAILĖTA.