Komentatorius Valentinas klausia, kas iš tiesų atsakingas už „Snoro“ bankrotą
… Jau senokai tai dariau, bet šį kartą man pasirodė verta.
Taigi: komentatoriaus Valentino pasvarstymai, kas atsakingas už nukentėjusius per „Snoro“ bankrotą:
************************************************************************************************************************************************
Ponai ar Snoro kreditoriai dėjo pinigus į kokį Dramblio Kaulo Krante registruotą banką? Atsakymas NE. Kreditoriai dėjo pinigus į Lietuvos Respublikoje registruotą, oficialiai veikiantį, pagal Europos Sąjungos standartus prižiūrimą banką.
Įsivaizduokime situaciją: atitinkamos valstybės institucijos registruoja vaistą, leidžia jį pardavinėti gyventojams, gydytojai išrašinėja, o gyventojai perka. Po kiek laiko nuo vaisto kažkas miršta ir valstybė uždraudžia jį. Ar galėtų sveikatos ministras sakyti: “jūs patys kalti, kad naudojote TOKĮ vaistą. Riziką ir nuostolius turite prisiimti”?
Laukinio kapitalizmo ir absoliučiai laisvos rinkos sąlygomis pilietis neturi jokios kitos informacijos apie banką tik jo siūlomas palūkanų normas. Jei didelės – reiškia rizikingas, reiškia jei dėsiu pinigus – rizikuoju. Tačiau, jei žmonės samdo aštuonių šimtų žmonių kolektyvą, kad prižiūrėtų 1300 žmonių kolektyvą, žmonės turi pagrindo tikėtis, kad 800 žmonių kolektyvas tinkamai atlieka savo darbą ir mato, kad 1300 žmonių kolektyvas neviršija ribas.
Kai Antonovai pirko Snorą, jau tada buvo keliamas klausimas kaip gali būti, kad kelis kartus mažesnis bankas perka Snorą. Tačiau Lietuvos Bankas davė leidimą. Nuo pat Antonovų atsiradimo Snore, spaudoje nebuvo girdėti jokių skandalų apie pinigų plovimą, neaiškius sandėrius ir panašiai (mat Maldeikienei Snoras tapo neįdomus kai iš jo buvo išvarytas Borodulinas).
Niekam iš žurnalistų o ir priežiūros institucijai nekilo klausimas kaip galėjo Raimondas Baranauskas tapti 25% akcijų savininku, nors jis net dirbdamas banko valdytoju niekaip negalėjo turėti tiek daug pinigų.
Snoras skelbėsi laimėjęs geriausių bankų grožio konkursus, Snoras rėmė Žalgirį, po to Lietuvos Rytą, Snoro vakarėliuose dalyvaudavo pats Šarkinas. Reitingų agentūros kasmet tikrindavo banką ir nieko blogo nerasdavo. Auditoriai kasmet audituodavo banką ir viskas visada būdavo gerai. Kai visi, kuriems pagal pareigas ir išsilavinimą priklausė sužinoti, suprasti, užkardyti, išvengti banko aferų nesugebėjo to padaryti, kaip galima kaltinti žmogų ar verslininką patikėjusį pinigus bankui?
Kaltinti žmogų tuo, kad jis durnas nes pasitikėjo TOKIU banku yra tas pats, kas kaltinti žmogų, kad jis pasitikėjo Valstybe, jos institucijomis ir atsakingais asmenimis. Todėl, kai asmenys, kurie privalėjo vykdyti prevenciją paniekinamai sako, kad “jūs patys kalti” yra cinizmo viršūnė.