Koks turi būti geras vakarėlis…
Ką čia vis apie politiką, Gruziją bei IP…
Geriau pakalbam apie laisvalaikį. Pavyzdžiui, apie tai, kas yra geras vakarėlis.
Geras vakarėlis yra tada, kai susirenka žmonės, kurie matosi nelabai dažnai (kai kurie net iš viso vienas kito nėra matę gyvenime), tačiau jau po trijų minučių visi suranda bendrą kalbą ir visi su visais bendrauja. Vieni – lietuviškai, kiti – angliškai, vieni kalba apie istoriją (pavyzdžiui, iš kur Vilniuje po Antrojo Pasaulinio staiga atsirado tiek daug lietuvių, nors iki karo jų čia buvo visiška mažuma), kiti – apie knygas, treti – šiaip apie gyvenimą.
Žinoma, turi būti šiek tiek vyno, šiek tiek romo, viskio ir kitų tauriųjų gėrimų, savanoriai gali kepti mėsą lauke, nes šeimininkas šį kartą tingėjo tai daryti (sako, skani mėsa buvo).
Geras vakarėlis yra tada, kai žmogus sako: užsuksiu valandėlei, nes labai neturiu laiko, o po išvažiuoja kartu su visais.
Geras vakarėlis yra tada, kai atsikėlęs rytą kieme randi du svetimus automobilius.
Geras vakarėlis yra tada, kai žmonės išeina su šypsena ir kai žinai, kad jie su malonumu grįš dar ne vieną kartą. Jie galėjo daryti ką nori, jų niekas nestebėjo, nesiūlė valgyti ir gerti, jie patys rinkosi, kuo užsiimti.
Toks vakar buvo pas mus.
Tiesa, Inga pasigedo šokių… Gal kitą kartą:)
(12 balsų, vidurkis: 3,92 iš 5)
Loading...
