Kodėl valstybės tarnautoju būti geriau nei veterinarijos gydytoju?
Šią savaitę Lietuvoje padaugėjo valdininkų – Vyriausybės sprendimu, 411 Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pagal sutartis dirbusių veterinarijos gydytojų tapo valstybės tarnautojais.
Vyriausybė tokį savo nutarimą aiškino „Europos Sąjungos reikalavimais bei vyraujančia praktika“ ir net nelaukdama, kol pasigirs kokia nors kritika, iš karto suskubo pareikšti, jog jokių papildomų etatų ar lėšų tam nebus skirta.
Žodžiu, kaip ir nieko neįvyko – iš pirmo žvilgsnio nėra jokio skirtumo, ar gyvulius identifikuos bei maisto produktų priežiūrą atliks veterinarijos gydytojai ar valstybiniai inspektoriai, kaip jie nuo šiol vadinsis.
Tačiau iš tikrųjų šiokio tokio skirtumo esama: veterinarijos gydytojų darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje, o štai valstybės tarnautojų atlyginimų dydį lemia pareiginių algų koeficientas. Be to, veterinarijos gydytojams įstatymai nenumato atlyginimų priedų už darbo stažą, tuo tarpu valstybės tarnautojams kiekvieni treji ištarnauti metai darbo užmokestį padidina 3 procentais. Įstatymas valstybės tarnautojoms taip pat garantuoja teisę į dosnius priedus už kvalifikacinę klasę bei ne mažiau dosnias išeitines kompensacijas, kurių paprastiems veterinarijos gydytojams įstatymai nenumato.
Žodžiu, būti valstybės tarnautoju Lietuvoje šiek tiek geriau nei paprastu veterinarijos gydytoju, ypač turint galvoje pastaraisiais metais Lietuvą valdančių socialdemokratų polinkį didinti minimalią mėnesinę algą.
Mat nuo pastarosios dydžio tiesiogiai priklauso ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis, priklausomai nuo pareigybių kategorijos svyruojantis nuo 2,35 iki 13 minimalių mėnesinių atlyginimų.
Kalbant paprasčiau, Vyriausybės sprendimu nuo liepos 1 dienos nuo 500 iki 550 litų padidintas minimalus gyvenimo lygis realiame gyvenime reiškia, kad žemiausias pareigas užimančių valdininkų atlyginimai nuo liepos pirmos padidėjo 117,5 lito, o aukščiausią pareigybinę kategoriją turinčių valstybės tarnautojų – 650 litų.
Buvę veterinarijos gydytojai šio padidėjimo tikriausiai dar nepajaus, tačiau labai tikėtina, kad ateityje ir jie galės pasidžiaugti naujuoju statusu. Juk jei tikėtume socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimais, valdant šiai Vyriausybei, minimali mėnesio alga turėtų išaugti iki 800 litų.
Tai, beje, reiškia, kad įgyvendinus šiuos tikslus, pačios ministrės Vilijos atlyginimas, nuo liepos padidėjęs 700 litų iki 7700 litų ateityje išaugtų iki 11200 litų. Juk jos darbo užmokestis taip pat tiesiogiai priklauso nuo minimalios mėnesio algos. Tiesa, kadangi ministrė yra ne paprasta valstybės tarnautoja, o valstybės politikė, jos pareiginės algos koeficientas didesnis. Beje, priedas už ištarnautus metus jai taip pat priklauso, todėl tikėtina, kad aukščiau minėtos sumos iš tikrųjų yra keliais ar keliolika procentų (tai yra, keliais ar keliolika šimtų litų) didesnės.
Beje, jei kam įdomu, tai valstybės politikų pareigybinių algų koeficientai svyruoja nuo 4,8 (savivaldybių komitetų narams) iki 20 (Prezidentui), o šiai kategorijai, be aukščiausių valstybės pareigūnų ir Seimo narių, taip pat priklauso teisėjai, prokurorai, merai ir valdybos nariai, valstybės saugumo, STT vadovai, įvairių valstybinių rinkos priežiūros komisijų pirmininkai ir nariai bei kitų Seimo ir Prezidento paskirtų institucijų vadovai bei nariai.
Tikslaus šių pareigūnų skaičiaus, prisipažinsiu, nežinau, tačiau spėju, kad jų galėtų būti daugiau nei 1000. Turint galvoje, kad vidutinis jų pareigybinės algos koeficientas siekia maždaug 10, labai apytiksliais skaičiavimais, nuo liepos 1 dienos kiekvieną mėnesį valstybės politikų atlyginimams iš biudžeto reikės atseikėti maždaug po 0,5 milijono litų.
Kiek milijonų iš biudžeto papildomai reikės skirti aukščiau minėtiems veterinarijos gydytojams bei kitiems eiliniams valstybės tarnautojams tiksliai sunku pasakyti. Tačiau jei tiesą teigia Statistikos departamentas, tvirtinantis, jog viešojo valdymo srityje 80 tūkstančių žmonių, labai apytiksliais skaičiavimais jų padidėjusiam darbo užmokesčiui reikės apie 20 milijonų litų kas mėnesį. Taigi – iš viso daugiau nei 120 mln. litų vien per šiuos metus.
Jei neklystu, berods apie panašią sumą buvo kalbama prieš keletą mėnesių, kai medikai grasino streiku ir reikalavo jų atlyginimus padidinti 50 proc., o Vyriausybė dievagojosi, jog biudžete laisvų pinigų nėra.
Jei dabartinė Vyriausybė tokiais pat tempais, kaip iki šiol didins minimalią mėnesio algą, laisvų pinigų biudžete nebus ir ateityje. Ir ne tik didesnėms medikų algoms, bet ir didesnėms pensijoms ar kitoms socialinėms reikmėms.
Tuo pat metu valstybės tarnautojų ir valstybės politikų algos, nors specialiai lyg nedidinamos ir toliau augs kaip pastaruosius dvejus metus, tai yra, maždaug po 10 proc. per metus (litais – priklausomai nuo pareigybinės algos koeficiento).
O ministrė Vilija ir toliau mums visiems aiškins, kad minimali alga didinama siekiant sumažinti atlyginimų vokeliuose skaičių bei gerinti visų Lietuvos žmonių gyvenimą.