Apie kanonus ir teisę

… Važiuodamas namo klausiau Z.Kelmickaitės laidos, kurioje buvo kalbama apie vedybines ir priešvedybines sutartis, kartojimo.

Ir išgirdau įdomų dalyką.

Vienas laidos klausytojas paskambinęs pasakė, kad pagal katalikų bažnyčios kanonus, pasirašius vedybinę ar priešvedybinę sutartį, kurioje yra numatoma, kaip bus dalijamas bendras turtas skyrybų atveju, bažnytinė santuoka laikoma negaliojančia.

Nes bažnyčia nepripažįsta skyrybų…

Pagal Lietuvos Konstituciją „valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“.

Pagal Civilinį  kodeksą bažnytinė santuoka sukelia tokias pat pasemes kaip ir santuoka, sudaryta civilinėje metrikacijos įstaigoje, jei santuoka buvo sudaryta pagal atitinkamų konfesijų kanonų nustatytą procedūrą.

Man šioje vietoje kyla klausimas: jei priešvedybinę sutartį pasirašantys asmenys tuokiasi tik bažnyčioje, ar jų santuoka turi teisines pasekmes?

O jei vedybinė sutartis sudaroma jau po bažnytinės santuokos, ar tokia santuoka neturi būti anuliuota, jei vedybinė sutartis iš tikrųjų prieštarauja kanonams?

O jei kas nors teisme skyrybų byloje, remdamasis bažnyčios kanonais, imtų įrodinėti, kad santuoka buvo negaliojanti nuo vedybų sutarties pasirašymo momento, kuria teise remtųsi teismas – civiline ar bažnytine?

Kiek painoka, sakyčiau…

Tiesa, gali būti, kad klausytojas buvo neteisus ir kad bažnyčia iš tiesų vedybinėms ir priešvedybinėms sutartims visiškai neprieštarauja.

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • Dainius

    Dėsninga ir nuoseklu ir tau Artūrai manau turėjo būti apčiuopiama, kad bžn įforminta santuoka pripažįstama valstybės su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm. Jie ji anuliuojama bažnyčioje dėl vedybinės sutarties, tai valstybė juk tvarkys turto klausimus sutarties pagrindu, niekas nebus anuliuota. Tik čia aišku derėtų pasakyt, kad bažnyčia neanuliuoja, o laiko negaliojančia, ty kaip ir neįvykusią. Bet čia suteikiama dvasinė potekstė. O valstybė vadovaujasi kitomis potekstėmis. :)

  • WU

    Artūrai, atsakymus į iškeltus klausimus galite išskaityti LAT byloje 3K-7-6/2007 :
    Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos ir jos apskaitos

    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“. Aiškindamas šią konstitucinę normą, Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad tiek valstybinė, tiek bažnytinė santuokos registracija (jei ji atlikta įsigaliojus Konstitucijai) yra savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas teisines pasekmes. Minėtame nutarime taip pat buvo pabrėžta, jog „valstybė turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką“. Valstybė registruoja juridinį santuokos sudarymo faktą, siekdama užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatų interesą, todėl konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę registraciją, negali būti vertinama kaip absoliuti ir nereikalaujanti jokios papildomos įgyvendinimo tvarkos. Valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, todėl tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuokabūtų pripažinta, būtina įvykdyti CK 3.24 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Visų pirma valstybė gali pripažinti tik tokią santuoką, kuri buvo sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose. Antra, santuoka buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotose ir valstybės pripažintose religinėse organizacijose ir pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis, Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-464 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai“. Trečia, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.25, 3.304 straipsniai). Santuoka į apskaitą yra įtraukiama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą (CK 3.304 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 3.24 straipsnyje yra nustatytas sąlygų visetas, kurio kiekviena sąlyga yra būtina, kad santuoka, įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta valstybės ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3.7 straipsnio 2 dalis, CK 3.24 straipsnio 2 dalis, 3.26 straipsnio 1 dalis).

    Byloje yra kilusi teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, pabaigos problema. Minėta, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.

    Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos.

    Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.24 straipsnį, nurodė, kad valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis aptartais argumentais, teisės taikymo aspektu tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.24 straipsnio 2 dalies ir 3.304 straipsnio nuostatas, neatkreipė dėmesio į tai, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Fakto pripažinimas reiškia valstybės įsipareigojimą reglamentuoti jo pagrindu atsirandančius socialinius santykius. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą. Kasacinio skundo motyvai dėl galimumo bendrosios kompetencijos teismui spręsti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir valstybės pripažintos santuokos pagrindu atsiradusias civilines teisines pasekmes laikytini pagrįstais, tačiau kasacinio skundo argumentai ta apimtimi, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti nutraukta bendrosios kompetencijos teismo, yra nepagrįsti. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tiek bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytai santuokai, tiek jos apskaitai civilinės metrikacijos įstaigoje taikė tą pačią jurisdikciją, norsapskaitai turėjo taikyti CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla dėl apskaitos akto įrašo panaikinimo nutraukta, naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).

    Šalys, kreipdamosi į teismą, pareiškė reikalavimą (ieškinį ir priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo ir kitų įstatyme nustatytų klausimų išsprendimo, rėmėsi CK normomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (CK 3.60 straipsnis) ir santuokos nutraukimo pasekmių klausimus (CK 3.59 straipsnis), visiškai neatkreipdamos dėmesio į tai, kad jų santuoka yra sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bažnyčios (konfesijos) tvarka sudarytos santuokos pabaigos klausimų. Minėta, jog apeliacinės instancijos teismas, nevisiškai tinkamai aiškindamas CK 3.24 straipsnio nuostatas, neatkreipė šalių dėmesio į tai, kad tinkamai išspręsti šalių reikalavimus galima tinkamai apibrėžus teisminio nagrinėjimo dalyką, kuris formuluojamas ieškinyje (CPK 382 straipsnis). Teismas turi išsiaiškinti tikrąją kiekvienos šalies poziciją dėl jų sudarytos santuokos civilinių teisinių pasekmių. Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. Be to, nagrinėjamoji byla yra iš šeimos teisinių santykių; civilinio proceso įstatymuose nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir kad teismas turi galimybę peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius). Dėl to, nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi pasiūlyti šalims tiksliai suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas (atsakovas) grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir kita (CPK 382 straipsnis). Teismas, įvertindamas šalių pareikštus reikalavimus, išsakytas pozicijas ir pateiktus įrodymus, turi įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindų, dėl kurių santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

    Išplėstinė teisėjų kolegija dėl CK 3.60 ir 3.61 straipsnių taikymo pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata dėl santuokos iširimo. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3.26–3.30 ir kiti straipsniai). Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mišrios sutuoktinių kaltės institutas. Kaltės klausimas yra spręstinas kartu su santuokos apskaitos panaikinimu (CPK 360 straipsnis).

    • WU

      Dėl aiškumo pridedame:

      3.102 straipsnis. Vedybų sutarties sudarymas
      1. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).
      2. Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
      3. Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.
      4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.

      • tai štai čia ir cituotoje LAT byloje ir įžvelgiu prieštaravimą. Juk jei vedybų sutartis sudaryta iki bažnytinės santuokos ir besituokinatieji apie ją nepraneša bažnyčiai, ar nėra pagrindo laikyti bažnytinę santuoką negaliojančia, jei vedybinės sutartis iš tiesų prieštarauja bažnyčios kanonams? Labai suprimityvinant – jei įkeiti turtą, žinodamas, kad jis jau įkeistas, bet įkeisdamas patvirtini, kad jis neįkeistas, ar naujas įkeitimas yra galiojantis?

        • WU

          Turto įkeitimas čia iš vis ne į tema. Analogija visiškai nekorektiška.
          Kad santuoka sukeltu visas civilines pasekmes po jos sudarymo bažnyčioje, ji turi būti įregistruota civilinėje metrikacijoje. Ikivedybinė sutartis įsigalioja po santuokos registracijos metrikacijoje. Kas bažnyčios kanonams prieštarauja ar neprieštarauja ne mano reikalas, civilinei santuokai po jos įregistravimo tai jokių pasekmių nesukels.

        • Skeptikas

          Komentaras pašalintas – A.R.

          • mielas Skeptike, tamsta juk atsisveikinote. Pamenate, neužteko drąsos…

          • ex-Skeptikas

            Iš tamstos čia gvildenamų problemų net be kalendoriaus esu tikras, kad jau pilnatis. Vis dėlto, gal tai Jums nesutrukdys pacituoti mano „atsisveikinimą“?

          • mielas ex-Skeptike, šiuo savo komentaru labai akivaizdžiai patvirtinote, kad galima pakeisti rūbus, postą ir net vardą, tačiau vertybės ir veikimo būdas dėl to nepsikeičia. Jūs atsisveikinote tada, kai nereagavote į mano pasiūlymą susipažinti, pristatyti savo garbingą biografiją ir duoti interviu apie savo rezistencinę veiklą. Tad dar kartą sakau tamstai: viso gero.

      • labai įdomus klausimas

        o jeigu į klausimą pažiūrėjus per sandorių negaliojimą? t.y. CK 1.78 ir 1.80 prizmę?

        1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
        1. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.
        [..]

        1.80 straipsnis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
        1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
        [..]

        ar čia „įstatymams“ apimtų kanonų teisę, ar reikėtų aiškint itin siaurai, t.y. įstatymų forma išreikštus teisės aktus?

        • egriseus

          Liutaurai, santuokos negaliojimui taikomos specialiosios 3 kn. normos (3.37 str.), kurios iš esmės pateikia galutinį negaliojimo sąlygų sąrašą.

  • Dainius

    WU, Jūs kartais ne grafomanas? Su visa pagarba. :)

    • WU

      Dainiau, čia pats nieko nerašiau, galėjau suformuluoti atsakymus 1,2,3 ir t.t., bet tiesiog nucopy-pastinau teismo sprendimo motyvus. Jei lida nebūtų pasitraukusi, turbūt, netingėtų surašyti atsakymus..

  • Dainius

    Tiek aš supratau, kad ne pats :) Ale vis tiek polinkį prie ženklų įžvelgiau, tai galvoju pasiteirausiu. Ale jei ir sirgtumėte, tai juk klausimas beprasmiškas, nes nė vienas ligonis neprisipažins arba net nežino :)

  • biurokratai pasiklydo tarp dvieju medžių …

  • Respondentas

    Račo isterija kaskart paminėjus katalikus yra labai perdėta, sakyčiau gal net liguista. Katalikų bažnyčia pasisako visokiais gyvenimo klausimais, bet niekas nepuola lygint kaip čia teisiškai. Katalikų bažnyčia nėra valdymo organas ir jos nuomonė nėra įpareigojanti. Jei valstybė bažnytinę santuoką pripažįsta kaip juridinį faktą, tai tokiai santuokai galioja LR CK su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis. Reiškia toliau tokia santuoka pilnai paveiki LR CK ir veikia pagal jo nuostatas. Juk jei bažnyčia šeimą paslekbtų palaiminta tai juk nereiškia kad rentą reikės jiems valstybinę mokėt! Ar ne taip?

    Ir šiaip autoriui, prieš keliant toliau tokius „aktualius klausimus“, reikėtų atkreipti dėmesį, kad katalikų bažnyčia neturi jokios valstybės suteiktos valdymo ir sprendimo galios. Autorius turėtų žinoti, kad didžioji dauguma katalikų yra netikintys žmonės, kurių prisirišimas katalikų bažnyčiai apsiriboja vaikučių pakrikštijimu, kartkartėmis nuėjimu į keturnedėlio kokias mišias, vestuvėmis ir karsto palaiminimu. Tai katalikai daro vien tam, kad „a vat jeigu netyčia ten yra tas Dievas, tai kad jau nebūtų visai pas mane ataskaitoj tuščia“. Katalikai, tikisi, kad kai ateis prie dangaus vartų ir Petras abejos ar praleist, tai jie kyštels tokį popierėlį „a va – dariau, dariau“ Ir nuris tik Petras ir praleis – ką daryt prieš argumentus
    Ir dar vienas toks mažytis pastebėjimas – reikėtų autoriui mesti pagaliau švęsti Kalėdas! Nu kiek galima veidmainiaut? Ir dovanas reikėtų liautis pirkalioti Kalėdoms. Juk Kalėdos tai Jėzaus gimimo paminėjimo šventė. Dovana reiškia, kad Dievas žmonėms padovanojo savo viengimį sūnų, kad kas jį tiki būtų išgelbėtas iš pragaro. Autorius nušautų 2 zuikius – ir Maksimai kirstų per apyvartą ir susilpnintų katalikų bažnyčią. Jai jau tiek nedaug betrūksta – tik 2 bastionai katalikų liko Europoje – nesutaikomi priešai Lietuva ir Lenkija! Visi arba protestantai arba jau katalikų neturi.

    • nerijus

      Respondente

      Ar nebūtų teisinga, kad visų bažnyčių „kanonai“ būtų pripažinti kaip įstatymas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, ir privalu, jei lankytumėtės tos bendruomenės religinėse apeigose, laikytis jų?..
      Kodėl, Lietuvoje, viena religinė bendruomenė turi išskirtines sąlygas?..

      LRK

      43 straipsnis
      Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
      Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
      Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
      Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
      Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.
      Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
      Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

      • Respondentas

        Nerijau > tai aišku nebūtų teisinga! Kaip galima primesti vienų nuomonę visiems? Juoba katalikų bažnyčia labiausiai atitinka sektos požymius – turi neliečiamą autoritetingą lyderį, besalygiškai turi paklust jam, iškraipo tai kas parašyta Biblijoje prideda savų interpretacijų ir pan. Jokiu būdu negalima jiems duoti nei kiek valdžios.
        Bet jūs nebijokite – žmonės valdžios neatiduos niekam! Tam ir sugalvota demokratija. Žmonės negali pripažinti autoritetų, o ypač Biblijos Dievo, nes jo diktuojamos sąlygos nediskutuotinos. Žmonės taip nenori ir todėl ir kovoja prieš tikėjimą, arba sako „tikiu bet savaip“ suprask pats sau taisykles prisitaikau, pagal mane kad būtų….

    • mielas respondente, šiaip jau tamstos dundukiškas komentaras turėtų būti pašalintas. Tačiau kadangi jame įžeidinėjate tik mane, paliksiu.

      Kartu pastebėsiu, kad tai, jog viena religija nusprendė savo pasakas priderinti prie šventės, nereiškia, kad ta šventė yra tos religijos nuosavybė. Čia kalbu apie Kūčias.

      Visa kita, manau, komentaro neverta.

      • EU

        Ponas Artūrai, būkit geras, jeigu jums negaila sugaišti pora minučių atsakymui, atsakykite kuri Respondento komentaro vieta buvo jus įžeidžianti?

        • mielas EU, netruks nė dviejų minučių: skaitykite pirmąjį sakinį.

    • Respondentas

      Gerb. Artūrai, šiaip dėl komentarų šalinimo tai tik jums matuoti, kuris čia dundukiškas kuris ne. Bet jau kas liečia įžeidimą ir užgauliojimą, tai jums reikėtų pastebėti, kad aš lankausi jūsų bloge, veik kasdien, mielai perskaitau mintis, nors ir ne su visomis sutinku. Kartais, būdamas visiškas dundukas ir nesuprasdamas nei vietos nei esmės drystu pareikšti savo dundukišką nuomonę… atsiprašau. Bet ir iš vienos pusės žiūriu ir iš kitos, o įžeidimo, bent savo akimis, jums niekaip nematau.
      Kas liečia dėl religijos, tai jau sakiau, man pasirodo nuomonė kiek liguista. Atsiprašau jei žodis per stiprus – nūnai visa ES prieš tai kovoja. Ir anksčiau daug kas kovojo. Visgi jūs Artūrai rašykite, rašykite (plg. A.Račas ats. komentatoriui Genijui), 2000 metų nuo Kristaus daug kas rašė, visi nuėjo užmarštin išskyrus Bibliją. Na bet jūs rašykite, rašykite gal pavyks…

  • egriseus

    Italy’s highest appeal court has denied a woman alimony – because she once discussed the idea of an open marriage with her husband before they married.

    The court heard that the woman had „theorised“ that marriage did not have to be based on sexual fidelity, but had never put the idea into practice.

    „We fully support the lower court’s findings, even though there was no evidence of the woman frequenting other men,“ the Cassation court said in a precedent-setting ruling today.

    The couple’s Catholic wedding was annulled by an ecclesiastical court in Modena due to the woman’s ideas on faithfulness, even though the man had willingly tied the knot.

    Fearing the loss of alimony, the woman appealed against the annulment in Italy’s civil courts, only for them to back the church’s ruling.

  • tarp kitko, bažnytinės skyrybos visgi egzistuoja. Tiesa, praktika nėra labai propaguojama. Tai nėra greitas procesas, būtinos rimtos priežastys, duodama laiko apsigalvoti ir t.t. Bet faktas. Turiu pažįstamų, kurie bažnyčios pagalbą, tuokėsi, skyrėsi, ir vėl tuokėsi, vaikus krikštijo …

    • Rita

      P. Dzyvai, šiaip jau ne skyrybos paskelbiamos, o santuokos sakramentas paskelbiamas negaliojančiu. Ir tam yra pateikiamas labai siauras priežasčių ratas kokiais atvejais gali būti sakramentas paskelbiamas negaliojančiu.
      T.y. daroma preziumcija, kad duodant priesaiką buvo sąmoningai sumeluota ir jos nebus laikomasi ateityje.

  • dzyvai

    Demokratijos ir tolerancijos grimasos:

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-20-europos-sveikatos-ir-vartotoju-apsaugos-komisaras-johnas-dalli-apgailestauja-del-europos-dienorascio-mokykloms/56423

    Ne tik kai kuriems lietuviams krikščionybė toks įtartinas baubas su kuriuo reikia kovoti :)

    • nerijus

      dzyvai

      „Šešėlis“- ekonomikoje ir baubas. Dėl ko?..- Nesurenkami mokesčiai.
      Ar moka mokesčius UAB Religija?..Ne. Tai ji toks pats baubas, kaip ir „šešėlinė“ ekonomika.

  • romas

    Santuokos registracija bažnyčioje iš valstybės pusės yra pripažįstama sukelianti tokias pat juridines pasekmes, kaip ir civilinė santuoka. Sudarius sutartį dėl turto pasidalijimo skyrybų atveju ir tuo pačiu susituokus bažnyčioje, negalioja tik sutartis prieš Dievą, o registracija lieka kur buvusi. Suprantu, kad santuoka bažnyčioje yra du viename.

  • Sima

    Negaliojanti, tai reiškia, kad ją ateityje bus galima panaikint Bažnytiniam tribunole ;-) Galbūt tai dar vienas būdas apsidrausti, nes juk ir vedybinė sutartis apsidraudimas nuo to, kad būtų, jeigu būtų…Vienu šūviu du zuikiai gaunasi-ir vedybinė sutartis ir apsidraudimas, kad bažnytinę santuoką galima bus panaikint, jeigu to kartais prireiktų ;-)
    Tik racionalumas deja neapdraudžia nuo to, kad vis tiek gali likt nelaimingas-su santuoka ar be jos…
    Dilemos šitoj vietoj kyla tik iš racionalumo, nes šiaip tai galima mąstyt paprastai-„kas Dievo Dievui, o kas ciecoriaus ciecoriui“ ir viskas lengvai susidėlioja ;-)

    • nesvarbu

      Sima, tai jau tikrai, kad išvada vis ta pati-kas Dievo Dievui, o kas ciecoriaus ciecoriui.

  • nesvarbu

    Artūrai, neturiu laiko ilgai rašinėti (dirbu)tačiau šiuo klausimu Kanonų teisės kodeksas yra toks imperatyvus ne visoms vedybų sutarčių rūšis, o tik ikivedybinėms sutartims, kadangi:1) Santuokos Sakramentą sužadėtiniai privalo priimti besąlygiškai, todėl akivaizdu, jog ikivedybinės sutartys su šio Sakramento priėmimu yra kategoriškai nesuderinamos. 2) Tačiau jei tokia sutartis sudaroma jau po Santuokos sakramento priėmimo (t.y. povedybinė), tai bažnytinės santuokos ji nedaro negaliojančia.

  • A.G.

    „…Vienas laidos klausytojas paskambinęs pasakė, kad pagal katalikų bažnyčios kanonus, pasirašius vedybinę ar priešvedybinę sutartį, kurioje yra numatoma, kaip bus dalijamas bendras turtas skyrybų atveju, bažnytinė santuoka laikoma negaliojančia…“

    Nors klausytojo nuomonė gali būti tik jo nuomonė. Bet šitame pasakyme manau logika yra.

    Juk prieš tuokiantis bažnyčioje, turi gerai turi būti suprantama, kad antra santuoka nėra galima. Kad skirybos būtų nepataisoma tragedija. Kol tai nėra nesuprantama, kaip galima tuoktis bažnyčioje.

    Tačiau gyvenimą kartu, vyrui ir moteriai, be santuokos bažnyčioje, nelaikau palaidu, jei jie yra susituokę tik civilinės metrikacijos biure.

    Esmė čia kur. Įstatymai, juk nesunkiai keičiami (nors sunkiau nei Vyriausybės nutarimai), – Bažnyčios įstatymai mus jungia su didele patirtimi, turi gilias įsišaknijusias tradicijas, tad yra labiau gerbtinas dalykas nei įstatymas (kaip laikinas dokumentas, toje laikinoje, čia ir dabar visuomenėje… tarpukaryje buvo vieni įstatymai, po karo kiti, dabar kasdien vis kiti… joke, žinoma…).

  • A.G.

    Atsiprašau. Bent pora gramatinių klaidų pataisysiu: „…Kad skyrybos būtų nepataisoma tragedija. Kol tai nėra suprantama, kaip galima tuoktis bažnyčioje…“

  • Valentinas

    Gal ne į temą, bet susiję su Račo konkurentais/klientais. Štai Delfi spausdina Eltos straipsnį, kurį iliustruoja nuotrauka, kurioje yra Merkel, Sarkozy ir …Gordonas Brownas. Kažin, čia Delfis parinko tinkamą nuotrauką ar Elta?
    http://verslas.delfi.lt/business/a-merkel-palaiko-prancuziskaji-europos-gelbejimo-plana.d?id=41071011

    • K.

      Geras, puiki užsienio politikos žurnalito kompetencija :D Spėju, kad Delfi, jei Elta taip daro pranešimus kaip BNS (sausas tekstas).

  • COX

    Nusibodo dobe prie jusu namo :(

  • sataniuga

    Čia tipiška teisės kolizija. Bažnyčios teisė prieš civilinę. Šiaip bažnytinę santuoką per dešimt dienų galima užregistruoti metrikacijos biure. Tuomet ji tampa ir civilinė, skyrybos bus nagrinėjamos pagal civilinį kodeksą. Neįregistravus ji liks tik bažnytinė, t.y. civilinė teisė jai nebus taikoma. Pats girdėjau tą reportažą ir apskritai ruošiuosi vesti:)

  • sert

    Dėl tų kolizijų netgi anglikonų bažnyčia savo laiku atsirado. Taip kad čia dalykas rimtas :-)

  • super

  • Nesuprantu kodėl vedybų sutartis turėtų rūpėti bažnyčiai? Čia tik teisinis dokumentas, draudimas. Vedybų sutarties pasirašymas nereiškia kad ketinama kada nors skirtis. Juk kai draudiesi gyvybę – dar nesiruoši mirti..

    • Dainius

      Draudimas, ale labai geras draudimas, nes ir turtą apsaugai ir teisę bažnyčioje pasinaikinti santuoką pasilieki. Ir vėl laisvos rankos kitai bažnytinei santuokai.

  • Tonis

    Kalbėjau su pažįstamu klebonu.Tokį dalyką jis girdi pirmą kartą

  • nerijus
    • Sejanus

      Jokių komunizmo apraiškų ten nepastebėjau. Net užsiminta nebuvo. Gal kažko nesupratau.

  • Ar turi bažnytinė santuoka, neįregistruota civilinėj metrikacijoj, tokias pat teisines pasekmes skiriantis, kaip civilinė santuoka?