Kodėl dauguma lieka savo kiemo herojais?…
… Vakar dar kartą pažiūrėjau „Simone“ su Al Pačino, o po to dar perskaičiau Igno įrašą, kuriame jis bando aiškintis, kur yra riba skirianti tuos, apie kuriuos kalba masės žmonių, ir tuos, kurie taip ir lieka savo kiemo herojais.
Ignas lyg ir bando pats atsakyti:
„Esmė tame, kad tai galima pritaikyti bene visose gyvenimo srityse, bet vis dažniau pastebiu mūsų šalyje tai, jog šaknis pas mus įleidę konkrečios asmenybės ir juos išjudinti… Turi būti žiauriai kietas, gudrus ir pan. Ir vistiek to neužteks. Nes nu Lietuva turi vieną psichologą, vieną sociologą, porą politiką išmanančių tipų, penkis humoristus, tris blogerius, dainininką ir dainininkę, dizainerį, DG… Plius tie patys žmonės kartais atlieka kelis vaidmenis:).
…Bet tas atsakymas man atrodo kažkoks… ne visai tikras… Lyg ir su maža pavydo gaidele, lyg ir su kažkokia pašaipėle… ar net nuoskauda…
Bet juk taip ir yra. Mažai tų, įleidusių šaknis Lietuvoje.
Ir ne apie charizmą ir paksismą reikėtų kalbėti, o apie tai, ką pats Ignas pamini, tačiau lyg tarp kitko..
Apie asmenybes. Tos, kurios kietos, gudrios ir panašiai, tačiau asmenybės.
Tos, kurios nesižvalgo į kitus, o tiesiog daro tai, ką nori daryti ir ką išmano. Arba – bent jau deda daug pastangų, kad išmanytų arba darytų geriau už kitus.
Tokių tikrai nėra daug.
Ir visai ne todėl, kad negalėtų. O todėl, kad dažnai paprasčiausiai tingi, pritrūksta valios, pavargsta laukti pripažinimo ir nueina lengviausiu keliu.
O tas kelias niekur nenuveda…
Tada kaltina kitus…nes nesupranta, kad pats taip pasirinko.
Minėjau „Simone“ – man iš šio filmo liko viena mintis: galima daryti tai, ką moki, kuo tiki ir nesidairyti kaskart bandant įsitikinti, ar pataikei.
O galima daryti tai, kas galbūt patiks kitiems. Ir daryti viską prieš tai apsidairius.
Pastaruoju atveju šlovė ir pripažinimas gali ateiti greičiau. Bet, kaip taisyklė, ji ir truks gerokai trumpiau.
Vien todėl, kad tie 4 milimetrai taip ir bus likę neįveikti, o pasilypėti nebus ant ko..
Žinot, kokia yra dažniausia klaida?
Klausti, ką jie daro geriau už mane ir kodėl jie yra geresnis nei aš?
Giedrė iš „Empti“ gerai pataria – reikia klausti: ar aš jau užaugau, ar jau viską pasieksiu, ar jau sugebėsiu pasakyti tiesą tiesiai į akis.
Ar jau sugebėsiu liesti tai, kas aštru ir tai, kas aukštai…
Dar pridėčiau: ar galėsiu tai daryti kantriai, nuosekliai, kasdien, kartais gal net be atlygio, rizikuodamas, bet tikėdamas…
Jei ne, tai nėra čia ko veršlenti, kad kas nors nesupranta…:)
P.S. Beje, Ignas visa netyčia labai įdomiai išvardijo, kur Lietuvoje yra daugiausiai kietų ir gudrių: Lietuva turi vieną psichologą, vieną sociologą, porą politiką išmanančių tipų, penkis humoristus, tris blogerius, dainininką ir dainininkę, dizainerį, DG…
Išvada?
Negali būti psichologu ar daininku – būk humoristu…:)
(16 balsų, vidurkis: 4,44 iš 5)
Loading...
