Keista diena…
Turėjo būti visai įdomi diena…
Iš ryto Druskininkuose bendravau su Lietuvos moksleivių parlamento nariais.
Apie Lietuvos žiniasklaidą ir jos valdžią.
Šviesūs vaikai…
Uždavinėjo klausimus, drąsiai reiškė savo numonę, mąstė.
Vienas iš klausimų buvo: ar man patinka tai, ką darau.
Net nepagalvojęs, atsakiau teigiamai, nes ne kartą esu sakęs, kad man pasisekė, jog už mėgstamą darbą man dar ir moka atlyginimą. Ir dirbu šalia žmonių, kurie turi principus, vertybes ir sugeba ginti savo nuomonę.
Po to grįžau į Vilnių.
Radau vieno kolegos laišką. Apie žiniasklaidą, apie mane ir apie spaudos laisvę.
Parašiau atsakymą… Tokį gana atvirą, nes jau atsibodo aiškinti, kad nesu kupranugaris ir vynioti žodžius į vatą.
Paspaudęs „send“ pagalvojau, kad visai neseniai panašų (gal net dar atviresnį) laišką rašiau vienam jau buvusiam savo kolegai.
Po to ilgai nagrinėjau excell lenteles savo kompiuteryje…
Kuo ilgiau į jas žiūrėjau, tuo aiškiau darėsi, kad Lietuvos verslo kultūra vis dėlto yra labai specifinė. Kartu darėsi vis aiškiau, kad aš tos specifikos niekaip negaliu perprasti. Matyt, šioje srityje esu visiškas dundukas.
Ir paskui dar kartą pagalvojau apie tą Druskininkuose šį rytą išgirstą klausimą.
Nebesu toks tikras…
Ir vis dažniau pagaunu save galvojant, kad gal jau užtenka…
Ir pačiam darosi keista.
Keista diena…
(3 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)
Loading...
