Kas vaduos Tėvynę iš oligarchijos grandinių?
Šeštadienį Kaune įvykęs Jungtinio Demokratinio Judėjimo (JDJ) organizuotas mitingas sukėlė nemažai aistrų.
Pirmiausia – todėl, kad šis mitingas nesulaukė žiniasklaidos dėmesio. Tiksliau gal reikėtų sakyti, dėmesys buvo nepakankamas: televizijos, išskyrus trumpą LRT reportažą, mitingą ignoravo, nedaug buvo informacijos ir interneto portaluose, o viename iš jų, sako, ši informacija trumpam šmėkštelėjo ir buvo pašalinta.
Išvada – sąmokslas: korumpuota žiniasklaida susitarė ir nenušvietė liaudies balso, nors kitiems, gerokai mažesniems savo skaičiumi susibūrimams, paprastai skiria daugiau dėmesio.
Tiems, kas tokią išvadą padarė, jokie argumentai nebesvarbūs. Na, o kitiems viską būtų galima paaiškinti daug paprasčiau: iki šiol į JDJ niekas rimtai (dėl objektyvių priežasčių) nežiūrėjo, todėl į šios organizacijos rengiamus susibūrimus žiniasklaida buvo linkusi žiūrėti pro pirštus.
Taip atsitiko ir šeštadienį – niekas tikriausiai nesitikėjo, kad į JDJ mitingą susirinks keli tūkstančiai žmonių ir kad tas mitingas taps įvykiu, vertu nušvietimo. Net nepaisant to, kad turinio tame mitinge nebuvo daug, vien fakto, kad pagal dalyvių gausą tai buvo turbūt didžiausia protesto akcija po 2008 metų sausio 16-osios, pakako, kad šis mitingas susilauktų didesnio žiniasklaidos dėmesio.
Žiniasklaida įvykį pražiopsojo ir tai sunku pateisinti. Galima tik spėti, kad ta klaida bus su kaupu ištaisyta, jei JDJ pavyks sukviesti panašų kiekį žmonių į planuojamą mitingą Vilniuje gruodžio 12-ąją.
Bet įdomiausia visoje šioje istorijoje yra ne žiniasklaidos dėmesys ar jo stoka. Įdomiausia yra tai, kad JDJ iš visiškai populistinio ir lyg ir apolitinio darinio pretenduoja tapti Lietuvos politinio proceso dalimi. Įspūdis toks, kad K.Čilinsko vadovaujamas judėjimas nusitaikė į visus tuos, kurie kažkada balsavo už R.Paksą, A.Paulauską, V.Uspaskichą ir A.Valinską. Visus, nepatenkintus vadinamosiomis tradicinėmis partijomis arba, kaip skelbia JDJ, oligarchijos grandinėmis, iš kurių JDJ pasirengusi vaduoti Tėvynę.
Keista, bet pagrindinis „oligarchijos grandinių“ įrodymas yra A.Kubiliaus vyriausybės ketinimai išformuoti „Leo LT“, sumokant VP grupei maždaug 680 mln. litų, kaip kompensaciją už „NDX energijos“ į „Leo LT“ įneštas VST akcijas.
K.Čilinskas ir jo bendražygiai tvirtina, kad Vyriausybės siūlomas „Leo LT“ likvidavimo būdas naudingas tik VP grupei ir siūlo grįžti prie šio darinio ištakų, tai yra, VST privatizavimo. Teisininkas K.Čilinskas siūlo skaičiuoti, kokią naudą iš VST privatizavimo gavo „NDX energija“ ir siūlo ne oligarchinį, bet „teisinį“ sprendimo būdą: „NDX energijai“ neduoti nieko, visus sandorius panaikinti ir dar piliečių tribunole nuteisti visus kaltuosius (myriop tikriausiai).
Būtų linksma, jei nebūtų liūdna…
Ir blogiausia, kad K.Čilinskas iš esmės yra teisus. Jis teisingai sako, kad „NDX energija“ privatizavo VST už pastarosios lėšas, jis teisus, kad „NDX energija“ iš esmės nesumokėjo nė cento už VST ir kad galbūt net netiesiogiai uždirbo išsimokėdama dividendus ir įdarbindama VST VP grupei reikalingus žmones.
Tačiau K.Čilinskas nepasako vieno svarbaus, netgi esminio dalyko: A.Kubiliaus vyriausybė čia niekuo dėta. VST privatizavmas yra socialdemokratų valdomo Seimo ir A.Brazausko vadovaujamos vyriausybės rezultatas. Kaip ir „Leo LT“ yra G.Kirkilo vyriausybės ir socialdemokratų daugumos Seime (deja, iš pradžių padedant ir A.Kubiliaus konservatoriams) išdava.
Jis, nors vadina save teisininku, taip pat nepasako, kad tiek VST privatizavimo, tiek „Leo LT“ steigimo sandorius sudarė valstybė, kuriai tuo metu vadovavo žmonės, per teisėtus rinkimus laikinai gavę iš mūsų teisę veikti valstybės vardu.
K.Čilinskas siūlo panaikinti VST privatizavimo ir „Leo LT“ sandorius, paskelbti juos niekiniais ir taip atkurti teisingumą. Pasiūlymas skamba gražiai, bet K.Čilinskas, kaip teisininkas, turėtų žinoti, kad tai paprasčiausiai neįmanoma. Nes valstybė, tai yra, žmonės, kurie tuo metu jai atstovavo, sudarydama tuos sandorius prisiėmė įsipareigojimus, kurie juodu ant balto surašyti „Leo LT“ steigimo sutartyse ir kurių nebegalima išsižadėti.
Taip, VP grupė, jei sutiks su A.Kubiliaus vyriausybės siūlomomis sąlygomis, vis tiek uždirbs. Tuos 680 mln. litų „Maximos“ savininkai gaus iš esmės už dyką (jei neskaičiuosime reputacijos ir pamokos ateičiai). Tačiau sąskaitą už tą sumą reikia išrašyti 2000-2004 metų Seimui ir A.Brazauskui.
Kalti prie kryžiaus A.Kubilių ir trukdyti jam užbaigti „Leo LT“ išformavimą tolygu laukti ir tikėtis, kad jį kas nors pakeis ir siūlyti VP ne 680 mln. litų, o beveik 3 milijardus, kuriais buvo įvertintos VST akcijos steigiant „Leo LT“. Arba – ko visą laiką siekė VP – nesiūlyti nei milijonų, nei milijardų, o tik galimybę toliau valdyti beveik 40 proc. viso Lietuvos energetikos sektoriaus.
Galbūt tai ir turi galvoje K.Čilinskas, siūlantis „vaduoti Tėvynę iš oligarchijos grandinių“?
Nesinorėtų tuo tikėti, ypač kai asmeniškai pažįstu nemažai JDJ priklausančių žmonių dar iš tų laikų kai rinkome parašus prieš „Leo LT“ steigimą.
Tačiau kai šalia populistinių kalbų apie „Leo LT“ sandorių naikinimą girdžiu raginimus „atšaukti antikrizines priemones“, nemažinti pensijų, kompensuoti elektros energijos kainų padidėjimą ES lėšomis, įkurti piliečių tribunolą, darosi visai nebejuokinga…
Ypač – kai greta įrašytas reikalavimas „priimti įstatymą, užtikrinantį konstitucinės teisės įgyvendinimą rinkti ir būti išrinktais į LR Seimą ir savivaldą ne tik per politines partijas (jų sąrašus), bet ir sudarant sąlygas asmeniškai kandidatuoti ar nuo grupės asmenų (visuomeninių pilietinių, kt. organizacijų). “
Savivaldybių rinkimai jau nebe taip ir toli…
Jei ekonomika per kitus metus neatsigaus, „vaduotojai“ gali būti populiarūs.
Klausimas tik kas tada bus „oligarchais“?