Karsteliai prie prokuratūros: A.Kubiliaus socialinės politikos laidotuvės
R.Jurgaičio, "Lietuvos ryto" nuotrauka
Savo akimis nemačiau prie Generalinės prokuratūros vykusios akcijos, kurios metu jaunos mamos ir jauni tėvai kaltino prokurorus šeimos genocidu. Bet nuotraukos, prisipažinsiu mane sukrėtė…
Bet esminė akcijos idėja teisinga.
Tai – laidotuvės.
Laidojama moralė, laidojamas pilietiškumas, supratimas apie solidarumą, suvokimas kaip veikia valstybė ir jos teisinė sistema.
Suprantu, jaunos mamos ir jauni tėvai ginasi. Dalis jų ginasi todėl, kad nieko blogo nepadarė, nes pasinaudoję netobulais įstatymais ir, galbūt rizikuodami savo ir būsimų vaikų sveikata, nėštumo laikotarpiu dirbo už du siekdami užsitikrinti didesnes „Sodros“ išmokas.
Kita dalis ginasi žinodami, jog pasinaudoję netobulais įstatymais ir turima padėtimi, jie paprasčiausiai apgavo kitus Lietuvos Respublikos piliečius, deklaravo (arba net iš tiesų sau arba savo giminėms, draugams ar pažįstamiems keletą mėnesių mokėjo) didesnį atlyginimą, žinodami, kad po to dvejus metus galės gyventi kitų sąskaita.
Treti gi ginasi todėl, kad pasinaudoję netobulais įstatymais ir lengvų pinigų ieškančiomis būsimosiomis mamomis, darė verslą, kurio pradininkė Lietuvoje buvo VP grupė, kadaise taip pat pasinaudojusi netobulais įstatymais, kuriais buvo siekiama palengvinti neįgalių Lietuvos piliečių gyvenimą.
Ketvirtieji turbūt tiesiog naudojasi pasitaikiusia proga ir manipuliuoja siekdami savo asmeninių tikslų. Vieni – dėl nuskriaustų vaikų, kiti – dėl nužudytų teisėjų, treti – dėl nebaigtų bylų, ketvirti – galbūt dėl iškilusios grėsmės jų tarnybiniams automobiliams…
Visi jie ginasi nuo prokurorų, kuriems duota užduotis surasti ir nubausti.
Pastarieji tai ir daro. Gal šiek tiek per grubiai, gal nejautriai, bet pagal įstatymus. Kurie, deja, nėra tobuli.
Tačiau karsteliai prie prokuratūros laidoja ne nesąžiningas mamas ar nejautrius prokurorus.
Jie laidoja visą A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės socialinę politiką. Nes, kad ir kaip liūdna būtų pripažinti, per vienerius šios vyriausybės valdymo metus situacija šioje srityje ne tik kad nepasikeitė, bet iš esmės pablogėjo. Ir blogiausia turbūt net ne tai, kad dabartinė vyriausybė taip ir nesugebėjo pakeisti iki tol egzistavusio požiūrio ir pradėti sisteminių reformų socialinės apsaugos srityje. Daug blogiau, kad savo veiksmais ji dar labiau iškreipė visą sistemą ir jos paskirtį. O blogiausia, kad ji sugebėjo pasiekti, kad tam iškreiptam požiūriui šiandien sąmoningai ar dėl žiniasklaidos įtakos pritaria ir didelė dalis visuomenės.
Visuomenė ir žiniasklaida šiandien baisiai pergyvena dėl to, kad prokurorai tiria kiek daugiau nei 650 atvejų, kuriais, jų nuomone, galėjo būti sukčiavimo atvejų. Iš viso Lietuvoje šiuo metu motinystės arba tėvystės išmokas gauna apie 45 000 šeimų.
Net jei paaiškės, kad sukčiavimo atvejų buvo keliolika ar keliasdešimt, kalti vis tiek tikriausiai liks prokurorai, bet ne sukčiavusios mamos ar tėčiai. Tie, kurie nesukčiavo ir tie, kuriems pavyks išsisukti, ir toliau kovos už išskirtines teises, kurias jiems maloniai suteikė G.Kirkilo vyriausybė ir iki šiol pripažįsta ir konservatoriai, vadovaujami A.Kubiliaus, bei sisteminių permainų iš R.Dagio reikalavusi prezidentė D.Grybauskaitė.
Pasirodo, mamų ir tėčių negalima skriausti, nes jie sąžiningai mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir todėl turi gauti tai, kas jiems priklauso. O priklauso skirtingai, bet dažniausiai pastaruoju metu – po keletą tūkstantėlių.
Tuo tarpu nei visuomenei, nei žiniasklaidai, nei konservatoriams, nei D.Grybauskaitei visiškai neskauda galvos dėl kitų, kurie taip pat sąžiningai mokėjo socialinio draudimo įmokas (dažnai – gerokai ilgiau nei jaunos mamos ar tėčiai), tačiau šiandien jiems tepriklauso 650 litų.
Kalbu apie bedarbius, kurių Lietuvoje šiandien – daugiau nei 250 000. Tarp jų neabejotinai yra žmonių, turinčių kelių dešimčių metų darbo stažą, nuolat sąžiningai mokėjusių valstybinio socialinio draudimo įmokas ir naiviai tikėjusių, kad tas draudimas iš tiesų egzistuoja.
Deja, Vyriausybė, Seimas ir Prezidentė sutartinai nusprendė, kad tie 250 000 savo sąžiningu darbu užsidirbo ne draudimą, bet išmaldą.
Visuomenė pritaria – dažnai girdisi pasvarstymų, kad karjeros siekiančiai moteriai, nusprendusiai turėti vaikų būtina garantuoti tokį pat gyvenimo lygį kaip iki gimdymo: kad galėtų važinėti tuo pačiu automobiliu, mokėti paskolą už būstą, lankytis tame pačiame grožio salone ir rengtis tų pačių dizainerių drabužiais. Antraip – negimdys.
O štai, pavyzdžiui, koks profesorius, inžinierius, įmonės vadovas, vairuotojas, ar – dar blogiau – valstybės tarnautojas, bankininkas ar teisėjas, netekęs darbo gali vaikščioti pėsčias, gyventi kanalizacijos šachtoje ir misti tuo, ką randa konteineryje.
Juk už 650 litų bedarbio pašalpą gali sau tai leisti. Ir visai juk nesvarbu, kad draudeisi ir kad draudikas buvo valstybė.
Ne ką daugiau sau gali leisti kiti maždaug 115 000, pasirinkusių savo draudiku valstybę ir šiandien iš jos gaunančių senatvės pensiją, neviršijančią 700 litų.
Tie, kurie draudėsi ilgiau ir draudikui mokėjo didesnes įmokas, iki šių metų pradžios galėjo džiaugtis, nes draudimo išmokos kartais pakakdavo komunalinėms paslaugoms apmokėti ir dar maistui kartais likdavo. Bet – tomis pačiomis Vyriausybės, Seimo ir Prezidentės pastangomis – jų katino dienos baigėsi, nes draudikui pritrūko pinigų jaunų motinų ir jaunų tėvų būtinam pragyvenimo lygiui užtikrinti.
Ar kam nors dėl to skauda? Išskyrus pačius draudėjus – nepanašu.
Galima, žinoma, sakyti, kad A.Kubilius ir jo Vyriausybė nekalti. Kad nekalta ir D.Grybauskaitė.
Galima kaltinti G.Kirkilą ir V.Blinkevičiūtę, kurie konservatoriams ir liberalams draugiškai pritariant prieš trejus metus įstūmė „Sodrą“ į liūną, kuris skandina tokiu tempu, kad kai kas net susivokti nespėja. Galima kaltinti R.Dagį, bet jis iki šiol kaip nepakaltinamas tvirtina, kad dabartinė sistema yra pati geriausia Europos Sąjungoje.
Bet juk G.Kirkilas ir V.Blinkevičiūtė rinkimus pralaimėjo. Ir konservatoriai, padedant perezidentei, turėjo puikią progą pakeisti ne sistemą, bet ir patį požiūrį į ją.
Tam, tiesa, reikėjo to „sisteminio“ požiūrio, apie kurio trūkumą kalbėjo prezidentė, atlaisvindama R.Dagį nuo jam nepakeliamos ministro naštos.
Sisteminio požiūrio į pajamas, į visų Lietuvos Respublikos piliečių mokamus mokesčius nuo tų pajamų, nepaisant to, ar esi V.Navickas, D.Kreivys, V.Uspaskichas, R.Šedžius, Gariūnuose prekiaujantis „smulkusis verslininkas“, ar koncertuose savo įrašus už grynuosius pardavinėjantis muzikos dievaitis. Nepriklausomai nuo tų pajamų kilmės.
(Juk jei ne vėlu aiškintis dėl prieš porą metų pradėtų mokėti per didelių motinystės išmokų, gal dar ne vėlu išsiaiškinti, kodėl kai kuriems Lietuvos piliečiams mokesčių tarifai buvo kelioliką kartų mažesni nei didžiajai daugumai kitų.)
Sisteminio požiūrio į turtą, nepaisant to, ar jis priklauso Vilnelės ar Neries pakrantėje įsikūrusiam politikui, Vilniaus senamiestyje gyvenančiam rašytojui, pajūrio vaizdais pro langą besidžiaugiančiam sportininkui ar kur nors Dzūkijoje 100 arų sklype 400 kvadratinių metrų sodyboje įsikūrusiai „močiutei“. Nepriklausomai nuo to turto kilmės.
Sisteminio požiūrio į kiekvieno visuomenės nario tiesioginį indėlį į bendrą visuomenės gerovę, nepaisant to, ar tas indėlis tiesiogiai didina BVP ar eksportą, nes ne kiekvienas indėlis gali būti įvertintas šiandien ir skaičiais.
Pagaliau – sisteminio požiūrio į valstybės atsakomybę prieš tuos dar likusius sąžiningus piliečius, kurie nenešioja karstelių, nedegioja žvakelių, nes galbūt iki šiol vis dar tiki, kad valstybė gali būti atsakingas draudikas ir tikisi sulaukti teisingos draudimo išmokos ištikus nelaimei.
Tokio požiūrio A.Kubiliaus vyriausybėje iki šiol nesimato. Nesimato jo, deja, ir Daukanto rūmų aikštėje.
(28 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
