Kalėdos – kodėl trūksta fantazijos?

Vis kalba apie krizę, siūlo taupyti, galvoti apie ta, kas bus rytoj, mažinti vartojimą ir panašiai. Statistika lyg ir rodo, kad žmonės visus šiuos perspėjimus girdi, tačiau artėjant Kalėdoms, atrodo, visi pamažu grįžta prie savo įpročių.

Vakar buvau „Panoramoje“ – turėdamas tą patį tikslą:) Ir man pasirodė, kad nepaisant to, ką skelbia apklausos, dovanų šiemet bus ne ką mažiau nei pernai ar užpernai.

Ir nereikia aiškinti, kad kalėdinės dovanas tai supuvusių Vakarų išmislas. Pamenu pats visada bėgdavau pirmą Kalėdų dieną prie eglės namuose ir pamenu, koks jausmas apimdavo radus prie tokio seno berods poroloninio Senio Šalčio (tada juos taip vadindavo) dėžučių maišelių ir saldainių. Ir tas jausmas būdavo toks pat tikinti, kad dovanas atneša Senis Šaltis ir jau sužinojus, kad jo nėra…

Lygiai toks pat jausmas apima ir dabar kai kiekvienas tavo vaikas Kalėdų rytą atsikelia kokią septintą valandą, verčia tave iš lovos, sukelia namuose didžiausią triukšmą ir džiaugiasi tuo, ką jam, mamai ir tėčiui atnešė Kalėdų Senis. Jie visi tikėjo, po to visi sužinojo, tačiau šventė Kalėdų rytą ir toliau ateina į namus.

Tai – geroji Kalėdų pusė.

Tačiau šiemet tikriausia pirmą kartą susidūriau su problema, kurios anksčiau nebuvo. Trūksta fantazijos, nebežinau, ko kiti tikisi iš Kalėdų Senio…

Galvoji, galvoji ir nieko nesugalvoji. Tačiau į galva lenda įkyri mintis: fantazijos trūksta todėl, kad per daug gerai gyvenam.

 Įspūdis toks, kad visi viską turim. Na, ne tiesiogine prasme, nes iš tiesų tai turint atliekamą milijoną, gal ir rastum ką gero su juo nuveikti:) Na, bent jau paskolas panaikintum ir kreditines korteles pripildytum…

Tačiau gyvenimas tikrai pasidarė geresnis ir daugeliui dalykų jau nebereikia laukti Kalėdų, nebereikia rašyti laiškų Seniui ir tikėtis, kad jo maiše atsiras vietos tam, apie ką svajojai jei ne visus metus, tai bent keletą mėnesių.

O kai to nebėra, reikia daugiau fantazijos. Tam, kad bent jau maloniai nustebintum, nes išpildyti didžiausias svajones darosi vis sunkiau ir sunkiau.

Gali būti, žinoma, kad tas geresnio gyvenimo jausmas kiek apgaulingas. Gali būti, kad kurdamas tą „geresnį“ gyvenimą, taip įsitrauki, kad tiesiog nebelieka laiko (o kartais gal ir jėgų) pafantazuoti, pagalvoti, kas gi galėtų būti tas mažas stebuklas, kuris priverstų Kalėdų rytą nusišypsoti… Nes kartais gal pradeda atrodyti, kad šypsotis turėtum kasdien.

Ir iš dalies tai tikriausiai tiesa – ypač jei pradedi lyginti savo ir savo vaikų Kalėdas.

Sakykit, ką norit, bet gyvenam šimtą kartų geriau. Net jei kartais ir per Kalėdas nebūnam tokie laimingi. Bet gal tai ir yra kaina, kurią sumokam?

(7 balsų, vidurkis: 4.43 iš 5)
Loading...
  • Hm.. nu bent ne aš vienas kankinuos su šita problema :)

  • Anonimas

    Tas tai taip.
    Ršiau jau ir aš, kad šiandien kasdien valgau geriau nei anis laikai per didžiąsias šventes.
    Bet man anuomet buvo geriau – mielai sugrįščiau užbaigti savo dienas dorovingos visuomenės tarpe.
    Na bet pastaraisiais metais (gal jau daugiau nei 10) parašydavau tik vieną atvirutę ta proga, apie kurią autorius kalba – tik tėvams, vėliau mamai )valstybės nužudyta šiais metais). o šiais metaisvargu ar ir tą vieną…

  • Anonimas

    Tai jau tikrai. Aš irgi vis negaliu apsispręsti, ką pirkti. Kadangi dažniausiai neviršijame 100lt limito kiekvieno dovanai, tai ir perkam menkniekius, kurie nelabai reikalingi. O jeigu sudėtum tuos 100lt prie 100lt, tai gal ir pavyktų kokį tikrai gerą ir naudingą daiktą padovanoti. Nors, vėlgi, esmė ne dovanos. O dėmesys :)

  • Anonimas

    Visada vaikyst4je vertinami daiktai(žaislai).
    Jau subrendus- dovana.
    Nesvarbu,kad ir kas tai bebūtų.
    Šventės,tai priminimas žmonėms,kad nepamirštų kitų- šalia esančių.
    nesu ir nebūsių Kalėdų gerbėjas,nes,kaip ir anksčiau rašiau- išsigimė ši šventė.
    Bet ši tema ne apie tai.
    Perkant dovaną,stengiuosi,kad ji būtų naudojama,o ne gulėtų spintoje…
    Tai gali būti ir bilietai į teatrą(man jau padovanojo), į Vendens parką, gerą filmą, šuolis parašiutu ir pan.
    Tai būtų tikrai originalu.
    Aš jau taip pat suplanavau,kad padovanosiu bilietus į Vandens parką. Smagu. Lai bent taip pasidžiauks.Nors, tai truks ir akimirką- dieną,bet bus ką prisiminti.
    Visos dovanos suteikia tik akimirką džiauksmo.Tad nemanau,kad tai turėtų būti tik apčiuopiamas daiktas.
    pripažinsiu,kad ir aš pasiruošiau Kalėdoms,bet ne dėl to,kad prieštarauju sau.Gla dėl to,kad žinau ko žmogus nori ir ,atrodo,kad kitaip negalėčiau padovanoti.O dabar piki proga.Ir be to-nebus kaip atsakyti,o jei dovanočiua šiaip,tai tikrai atiduotų pinigus.
    Nepaslaptis-uošviams nupirkau geras pagalves…
    Lai saldžiai miegos ir man bus geriau- ramiau
    :)

  • Aš manau, kad pačios Kalėdos ir šventinės dovanos turėtų būti labiau dvasiniai dalykai. Juk Kalėdos pirmiausia turi būti žmogaus širdyje. Jei žmogus tik dirba ir dirba, jis Kalėdų nejaus.
    Aš pavyzdžiui labiausiai mėgstu gauti kažką nedidelio, bet padaryto ar sukurto man žmogaus, kuris tai dovanoja. Tai vertinga. Tai ir yra geriausia dovana mano nuomone :)

  • Anonimas

    idomu idomu :) as, kiek atsimenu is sovietmecio, dovanu po egle rasdavau ne pirma Kaledu diena, bet pirma naujuju metu diena. pas Artura seimoj, matyt, teisingesnes tradicijos buvo :) nes Kucios ir Kaledos juk siaip tada neafisuojamos budavo, per Kucias tyli rami vakariene su seima, Kaledu ryte kiek iskilmingesni pusryciai ir tevai – i darba, vaikai – i mokykla…
    tik dabar prekybininkai labai jau ispute ta Kaledu dovanu burbula, nors siaip tokia proga artimiesiems ieskoti dovanu visada malonu… nors ir sunku siaip sunkiais varganais (kaip daugelis sako, kraudamiesi pilnus krepselius parduotuvese ar strigdami kamsciuose keliuose:) laikais…

  • Anonimas

    Paskutiniame TV ANTENA numeryje labai aiškiai pasimatė kokiose šeimose užaugo mūsų TV „žvaigždės“. Buvau nustebintas kiek mažai yra tokių, kuriose Kalėdos buvo švenčiamos tradiciškai- nepaisant aiškaus valdžios nepritarimo.
    Dėl dovanų – labai gera Nerijaus mintis dėl bilietų.
    Nei į tvorą, nei į mietą – kažkodėl prisiminiau jaunystės laikų draugų šposą- toks Aligatorius užprenumeravo kitam draugui kinų ŽEMNIN ŽIBAO…

  • Anonimas

    Viskas,aišku,yra taip,bet ar iš tikro gyvenam 100 kartų geriau?Šiandien,važiuodamas į darbą,skaičiau apie tokį Būblelių kaimą (koks pavadinimas!)Šakių rajone ir jo daugiabučio gyventojus.Tikrai nemanau,kad jie turi viską,kaip čia rašo A.R.Jeigu jau viskas čia taip puiku,gal pasidalinti tuo pertekliumi su būbleliečiais?Netikiu,kad dovanoms jie būtų labai išrankūs ir sunku jiems įtikti.

  • Anonimas

    Girdėjau tokią frazę apie Kalėdas ir dovanas, – „Nežinau ką tau dovanoti, tu viską nusipirkti gali.“

    Gal ir banaliai pasakysiu, bet svarbu jausmas su kuriuo dovanoji, o ne dovana.

  • Anonimas

    aš irgi daiktų kol kas turiu pakankamai… ir mano vaikai dar turi… bet kitais metais manau rašysim liūdesnius dienoraščius:) ar padaugės dėl to žmogiškos šilumos? kažkodėl abejoju…

    va, paskaičiau, kad paaugliai Kaune kitą vaika išrengta į ledinę upę įmetė… visi žino, mato, tas gaujas, bet visiems dzin. Tokią dabar turim Lietuvą

  • Anonimas

    Ach vat taip krizines šventes pasitinka middle class middle age žmonės :) Visai miela, gerai, gal ir man kada nors taip bus :) Aš tai Kalėdoms norėjau pas mamą, bet svaras krito, algos nemoka ir pražioplinau pigiausius bilietus. Užtat nusipirkau už 10 litų eglutę, spalvotų saldainių už 2 litus, prisilanksčiau spalvotų origamių ir prisikarpiau snaigių, papuošiau, tai visai gražu ir niekas tokios neturi :) :P Mano katinas Pinčius irgi labai laimingas, patenkintas eglute ir ypač tais kabančiais saldainiais :)

  • Anonimas

    Neseniai vykome pas draugus i gimtadieni, kurio „jubiliatas“ buvo 5-metis pyplys. Atvaziavo dar keletas seimu su atzalomis, dovanas isdalinome, pasveikinome, suauge sedo prie stalo, o vaikai antram aukste vaiku kambary pradejo savo „birthday party“. Toks triuksmas is virsaus pasipyle, kad stogas kilnojosi, kai po kurio laiko bildesys ir dundesys pasieke neleistina decibelu kieki, jubiliato tevas ejo apramint jaunima. Ikisau galva ir as. Visi sudovanoti zaislai, dauguma net neispakuoti is imantriu deziu buvo nuridenti laiptais zemyn. Matyt vaikai futbola zaide. Veliau, kai „jubiliatui“ galu gale pasidare idomu, ka jam kiti vaikai padovanojo, su tevu pagalba pradejo dovanas is spalvingu kartoniniu dezuciu ispakuoti. Kaip jau galite nuspeti, dauguma zaislu buvo sulauzyti, arba neveike ju „elektrine“ dalis. Neveike ir musu padovanotas drugeliu leistuvas.
    Ka gi as noriu pasakyti?
    Eidami i svente, nesame dovanas, tam, kad apie mus blogai nepagalvotu. Juk kaip tusciom rankom? O tie kurie gauna dovanas, joms jos reikalingos, kaip suniui penkta koja (na su retomis isimtimis). Pats turiu visa kolekcija putu skutimuisi ir losjonu po skutimosi (keturiems tankistams uztektu kasdieniniam naudojimui), taip pat tauriu ir ir bokalu (paroda atidarysiu).
    Manau reikia sustoti. Tik kas pirmieji? Ar dovanojantieji, ar gaunantieji?
    Savo brangiausiajai siais metais i klausima „ka tau padovanoti, brangusis?“ atsakiau: Nieko! Viska turiu. Turiu tave ir man nieko nereikia. O stai pries savaite nusipirkome suniuka. Taip ir sutareme, kad as brangiausiajai padovanojau puse suniuko, o ji man kita puse.
    Tik ka musu berniukstis pasakys, pamates, kad po egle teciui ir mamai nieko nera? Ne, vistik reikia kazka padeti. Teciui cigara, mamytei kavos. Turetu „sueit“.
    Linksmu svenciu visiems.