Kaip susijusi aspirantūra Maskvoje ir butas Vilniaus centre už 100 litų?

O man A.Maldeikienės komentaras apie Seimo narių nenorą susimažinti algas patiko.

Nepaisant to, kad jame galbūt yra netikslumų, dėl kurių labai įsižeidė du tame komentare paminėtieji – A.Anušauskas ir D.Stancikas.

A.Anušauskas įsižeidė labai konservatoriškai – prieš pradėdamas tikslinti savo deklaracijų duomenis, jis paminėjo aspirantūrą Maskvoje (lyg ji būtų kaip nors susijusi su A.Anušausko deklaracija) ir pareiškė užuojautą A.Maldeikienei.

Nepaisant to, kaltindamas A.Maldeikienę, kad ji nesuprato to, nepamatė ano ar nepaskambino į Mokesčių inspekciją visko išsiaiškinti, A.Anušauskas taip ir neatsakė į esminį klausimą: kodėl jo deklaracija, paskelbta „Valstybės žiniose“, nerodo to skaidrumo ir aiškumo, kurį bando įrodyti Seimo narys.

Juk 2009 metų spalio 1 dieną paskelbti turto deklaracijų išrašai sako štai ką: A.Anušausko privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai verti 100 litų, piniginių lėšų 2008 metų gruodžio 31 dieną jis turėjo 88 076 litų, o paskolų – 346 851 litų.

A.Anušauskas rašo butą Vilniaus centre už 500 000 litų įsigijęs 2008 metų sausio mėnesį ir pareiškia: „Viskas vėl buvo deklaruota, viskas yra paskelbta“.

Jo 2008 metų deklaracijoje, deja, to nesimato.

O štai kalbant apie D.Stanciką, viskas dar sudėtingiau, nes kaip teisingai rašo A.Maldeikienė, „Valstybės žiniose“  D.Stanciko deklaracijos nėra iš viso. Nors pats D.Stancikas, papasakojęs ilgą ir niekuo dėtą šeimos istoriją (beje, būtų labai gražu, jei tokias aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas nekompromituotų viso Seimo ir aiškiai įvardytų, kuris „žymus Seimo narys savo sūnui buvo užsakęs tikrinti gerbiamos A.Stancikienės deklaracijas) taip pat tvirtina, jog viską padaręs pagal įstatymo reikalavimus: „už 2007 metus deklaracija užpildyta ir pateikta Mokesčių inspekcijai 2008-05-06, o už 2008 metus deklaracija pateikta 2009-04-29“.

Aš, žinoma, galiu klysti, bet man susidaro įspūdis, kad D.Stancikas nesupranta, apie ką kalba A.Maldeikienė. Spėju, kad nesusikalbama todėl, kad A.Maldeikienė kalba apie turto deklaravimą, o D.Stancikas – apie jo kasmet pagal Gyventojų pajamų mokestį teikiamą pajamų deklaraciją (tai rodo ir deklaracijų pateikimo datos), leidžiančią susimažinti apmokestinamų pajamų dydį ir taip susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Čia gal vertėtų pastebėti, kad pagal turto deklaracijas niekas nieko negrąžina…

Taigi, jei mano spėjimas teisingas, nežinia kodėl D.Stancikas abejoja A.Maldeikienės padorumu.

Vadinti ją nepadoria dėl to, kad „Valstybės žiniose“ nepaskelbta Seimo narės A.Stancikienės sutuoktinio deklaracija, nors to įskamiai reikalauja įstatymas, kažin ar yra teisinga.

Daug teisingiau būtų jei D.Stancikas ir A.Anušauskas, prieš puldami rašyti piktus atsakymus pirmiausia išsiaiškintų, apie ką kalbama, pasidomėtų, kas skelbiama oficialiuose leidiniuose.

Jei jie visur nematytų Maskvos rankos (kaip A.Anušauskas) ar saugomų teritorijų priešų tai galbūt suprastų, kad A.Maldeikienė atkreipė dėmesį į labai svarbią – viešai skelbiamos informcijos patikimumo – problemą.

A.Maldeikienė, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos piliečių turi vienintelį būdą sužinoti kaip ir kuo gyvena Seimo nariai ir kiti valstybės pareigūnai – skaityti viešai skelbiamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai.

Tai, kad šioje informacijoje – visiška sumaištis, anaiptol nėra A.Maldeikienės ir kitų Lietuvos piliečių problema. Tai – tų asmenų, apie kuriuos skelbiama ta netiksli informacija (arba neskelbiama iš viso) rūpestis.

Galbūt reikėtų sakyti – turėtų būti jų rūpestis, nes reakcija kurios A.Maldeikeinė susilaukė iš A.Anušausko ir D.Stanciko, rodo, kad juos tokia sumaištis iš esmės tenkina, nes tada visą kaltę galima suversti… A.Maldeikienei, kuri nepaskambino Mokesčių inspekcijai ir nepasiteiravo, ar A.Anušausko butas tikrai vertas 100 litų ir kur dingo D.Stanciko turto deklaracijos, kurias jis kasmet pildo.

(17 balsų, vidurkis: 4.53 iš 5)
Loading...
  • filosoffas

    Puikus straipsnis.

  • Na, bet pats pateikimas, iškart daromos išvados, kaip šiuo atveju neturint pilnos informacijos. Visi melagiai, vagys ir etc, toks įspūdis susidaro perskaičius straipsnį, plius nagrinėja Anušausko ir kažkokios moters santykius, ar tai irgi turi deklaruot? :) Anušauskas pats aiškiai pasako, jog yra laiduotojas, tai ar nebuvo galima kažkuo kaltinant, paimt paskambint ir paklaust? O jei nenori skambint tai bent tokių išvadų nedaryt? Mane, atvirai kalbant, erzina tokie neadekvatūs svaičiojimai. Aš viską žinau, aš vienintelė teisi. Apskritai kalbant apie Maldeikienę, tai jos dalyvavimas tv laidose irgi lygiai tas pats. Aš viena šneku, aš viską žinau, darykit tą darykit aną. Sako Kirkilas kalbėjo nesąmones apie ekonomiką, tai gal reiktų, kaip tikrai akademikei, mokslininkei šiuos žodžius pagrįsti šaltiniais? Kur ką pasakė, kur nusišnekėjo. Vat, kad Aušra mėgsta nusišnekėti tai ne naujiena, pvz. puikiai atsimenu vieną tv laidą, ji vyko prieš naktinius mokesčių perversmus ir joje Maldeikienė keikė patentininkus, teigė jog jie turi mokėt tokius pat mokesčius, kaip visi dirbantieji ( su tuo sutinku) ir antra dalis, kur jis visaip kaip pasisakė prieš soc. draudimo mokesčio mažinimą, argumentuodama, jog sumažinus 4% realus sumažėjimas, anot jos, bus tik pusė procento, tačiau antru atveju skaičiuodama „pamiršo“ iš atlyginimo atimti neapmokestinamą darbo užmokestį, gaila, bet priešingoje barikadų pusėje, reformų autoriai tokio dalyko nepastebėjo.

    • mdxacuk

      Eikit jau – niekad nepatikėsiu, kad p. Maldeikienė būtų kur nors pasisakius už mokesčių mažinimą, o soc. draudimo tai ypač. Pripainiojot čia kažką žiauriai su tai 4 proc. SODROS mokestis iš viso nesusijęs su neapmokestinamu minimumu, nes skaičiuojamas nuo „popierinio“ darbo užmokesčio.

      • ausra maldeikiene

        Dėkui mdxacuk.
        Čia kažkokie to pono kliedesiai, bet aš kaip iš to atsilikusio (kas kad įeina į geriausių pasaulio universitetų pirmą dvidešimtuką)universiteto nesugebu suprasti, ką jis ten aiškina.

    • ausra maldeikiene

      Mokate naudotis kompiuteriu?
      Įeinate į Valstybės žinias (galite rasti per google).
      Po to atidarote skiltį „Skelbimai“
      Po to įeinate į „Turto deklaracijos“
      Po to randate 23 psl., 99 įrašą.
      Ir jei rasite Stanciko deklaracijos duomenis, nurodykite sąskaitos numerį — šiandien pat dovanoju 1000 litų.
      Jei sugebėsite įrodyti, kad pagal oficialiai skelbiamus duomenis ponios Stancikienės įsiskolinimai per metus sumažėjo bent litu nuo 2008 01 01 iki 2009 metų pridėsiu dar 1000 litų. Tai beveik visa vakar man Universiteto pervesta atlygio už rugsėjį suma. Man tiesa liks 9 Lt.
      O dabar dėl Anušausko moterų, kurios ir išaiškejo tik jam pačiam pradėjus apie jas rašinėti. Ponas Anušauskas kandidato anketoje Turto ir pajamų skiltyje rašo, kad jo paskolos 0 lt. Skiltyje Interesų deklaracijos JIS PATS rašo: Čia Copy- Paste

      Tipas Juridinio asmens pavadinimas Įsipareigojimo data
      Gauta paskola Dnb Nord bankas Milda Petrokaitė 2006-04-13
      Gauta paskola SEB Vilniaus bankas 2007-12-17

      Jokio žodžio laidavimas nėra. Yra paskola su kažkokia Milda…Žmona? Ne žiūrim ką turim — jis pats toje pačioje anketoje rašo – išsiskyręs.
      Kaip iš tikrųjų?
      Rūta Janutienė man vakar aiškino, kad ta milda kažkokia atseit 20 metų jaunesnė draugė, kuri dabar jau atseit ne draugė. Man vienodai rodo.
      Bet liūdnas vaizdelis, kai Nac. saugumo komiteto pirmininkas pažeidžiamas ir dėl pinigų, ir dėl turtų, ir dėl jaunų draugių… O svarbiausia — jo komentaras skirtas man mane galutinai įtikino, kad Malakauskas jėga. Jei šitam atiduos nac. saugumą, bus galas.

    • mdxacuk

      Dėl tos paslaptingos nepažįstamosios tai galima spėti, kad Anušauskas laidavo už sugyventinę, už kurią tikriausiai pats ir moka. Nes laidavimas ir reikalingas būtent tada, kai žmogus neturi turto įkeitimui ir pagal pajamas skolinti jam yra labai rizikinga. Kadangi tas laidavimas buvo už paskolą butui, tai kažkoks turtas įkeitimui vis dėlto turėjo būti. Tikėtina, kad pajamų ji turi per mažai tokiai paskolai gauti. Užtat gali būti, kad tai Anušauskas suka makles ir perkasi NT sugyventinės vardu. Nes sugyventinė – tai ne šeimos narys, ji deklaracijų pateikti neprivalo, užtat po ja gali pakkišti ką nori. Bet visiškai logiška, kad tas Anušausko laidavimas yra traktuojamas kaip jo skolinis įsipareigojimas. Bet kuriam banke tuo įsitikintumėt, jei pabandytumėt gauti paskolą – prie turimų įsipareigojimų pareikalautų norodyti ir laidavimus.

      • Auksinis kardas

        Imant paskolą butui, kaip taisyklė įkeičiamas pats pirkinys, pirkimo sutarties sudarymo metu ir gaunant paskolą, ir mainais įkeičiant. Iki šiol laidavimą supratau, kaip atsakomybės su besiskolinančiuoju pasidalinimą. Bet jei įkeistas butas, prieš laidavimo atsakomybę, spėju, būtų realizuojamas įkeistas turtas. Jei paskola išduota be įkeitimo, egzotišku būdu, ir nėra grąžinama, laidavimo įsipareigojimą gali tekti tenkinti. Bet čia improvizuoju iš turimos patirties ir bendro išsilavinimo, būtų įdomu sužinoti tiksliau.

        • ausra maldeikiene to Jonas3

          Pirma, šiuo konkrečiau atveju ponas Anušauskas mums tik sako, kad tai laidavimas, tačiau savo kandidato interesų deklaracijose šį veiksmą įvardina „paskola“. Čia kažkur padėjau Paste-copy nuorodą.
          Dėl leidavimo. Jis yra įsipareigojimas ir kabo žmogaus įsipareigojimų skiltyje lygiai su visomis paskolomis. Žinoma, tai nereiškia, kad jis grąžina ta paskolą — už ją moka tas, kuris paėmė ir už kurį buvo laiduota. Prievolės atsirastų tuo atveju, kai tikrasis paskolos gavėjas taptų nemokus.

  • ausra maldeikiene

    Dėkui Artūrai,kai Tu mane užnervinsi dėl ko nors (šiaip tai pasitaiko iš Tavo rašinių, nors ir retai), aš šitos pagalbos nepamiršiu ir tylėsiu kaip Marija Melnikaitė ir visi kiti komunistai kartu paimti.
    Tiesa, aš labai įsižeidžiau ant Anušaukso ,nes Maskvos Lomonosovo vardo universitete baigiau ne tik aspirantūrą, o ir visą 5 metų politekonomijos studijų kurą. Ir tuo labai didžiuojuosi.O tas Anušauskas matyt norėdamas pažeminti pal.iko tik aspirantūrą.
    Čia pirma. Antra. Parašiau prie pono Edgaro.

    dėl

    • MA, tai kad nėr už ką dėkoti… Kartais ir gulint su 39C užverda kraujas paskaičius dvi demagogijas iš eilės…

      O kai užnervinsiu tai netylėk:))

      • ausra maldeikiene

        Matyt labai senstu. Tampu visiškai mizantropiška. Gaila Lietuvos — skaičiai rodo, kad po pusmečio nebus algų mokytojams, ir pensijų nebus…Arba bus baisios skolos, jei bus kas skolina.
        O šitie Anušauskai-Stancikai mane labai įžeidė. Paprastai man dzin, ką koks vyras (žinoma, išskyrus Maldeikį)apie mane galvoja, bet šį kartą jie mane labai įžeidė. Aš jiems apie ratus, jie man apie batus. Ir tapo labai baisu, kad valdžioje žmonės, kurie nesupranta elementarių skaičių. Kaip jie priims šalies biudžetą?

        • Sarunas Skyrius

          Labai įdomu kokie skaičiai „rodo“, kad nebus algų mokytojams?

          • ausra maldeikiene to Jonas3

            O kokie rodo, kad bus? Įsiskolinimai?

  • mdxacuk

    Man rodos, pagrindinė p. Maldeikienės mintis buvo ne apie tai, kad tos deklaracijos nepatikimos ir falšyvos, o kad daugelis seimo narių yra prasiskolinę iki ausų ir lėktų per kaminus, jeigu netyčia prarastų savo išmokas knopkėms ir trintukams. Prie jų turimų skolų greičiausiai dar reikėtų pridėti ir lexusus, pridengtus fiktyviom nuomos sutartim, nes netekus galimybės apmokėt juos iš kanceliarinių išlaidų, tektų mokėt iš algų arba prarast. Tai užtat jie laikysis tų išmokų nagais ir dantim iki paskutinio kraujo lašo. Nenoriu pranašaut, bet antras mūšio prie Seimo raundas darosi visai tikėtinas.

    • ausra maldeikiene

      Na matote. Normalus raštingas žmogus, ką įrodo A.Račas ir mdxacuk viską, kas parašyta suprato. O Nac. saugumo komiteto pirmininkas ir Stancikienės vyras ne. Klausimas: o ar jie intelektualiai pajėgūs dirbti?

  • ledynmečio voverė

    Ponas A. Anušauskas po vidurinės mokyklos dar yra baigęs proftechninę – šaltkalvis ir Vilniaus universitetą – istorikas. Kai jis kalba arba rašo, pas jį visada viršų paima santechniko išsilavinimas: na kam šaipytis iš tų laikų prestižiškausio CCCR mokslo įstaigos Lomonosovo universiteto magistro, priešpastatant savo tarybinių laikų provincijos universiteto ideologizuoto „istoriko“ išsilavinimą?

    • ausra maldeikiene

      Vovere, aš ne tik studijas ten baigiau, bet ir tapau ekonomikos mokslų kandidate. Rašiau apie socializmo tikslą ir kaip tam socializmui sunku, nes va Vidutrinėje Azijoje nedarbas, kurio turėtų nebūti.
      Jei ne tokie visokie anušauskai, būčiau rašiusi amerikos ekonominę mintį, bet Lietuva Tėvynė nesutiko — sakė, kad ekonominės minties čia, o va socializmas klesti. Tad Lietuvos spaudimu teko apie šviesų socializmo nedarbą rašyti. Lietuvoje ekonominės minties ir dabar niekam nereikia, visi net be knygų genijai.O ekonominė mintis, ir konkrečiai JAV ekonominė mintis buvo mano magistro studijų 4 metų specifika.
      Lietuva tėvynė studijų metu mane skundė fakulteto dekanui, kad mano tėvas nereabilituotas tėvynės CCP priešas. Dekanas, toks Gavriilas Charitonovičisu Popovas, po to Maskvos meras, juokėsi ir sakė, bet jūs lietuviai skundikai.
      Kartais gėda už tėvynę.

  • Jonas III

    Aš turiu kiek kitokį klausimą p.Aušrai. Jus mėgstate priekaištauti privačiam verslui, esą jis vengia mokėti mokesčius. Tame tiesos nemažai. Bet kiek prisimenu, Jūs irgi bandėte užsiimti privačia veikla – ir ko galima būtų iš Jūsų pavyzdžio pasimokyti?

    • ausra maldeikiene — to Jonas iii

      Puikus klausimas. Mano veikla buvo labai kukli. Dirbau viena. Turėjau individualią įmonę, bandžiau daryti, ką moku ir mėgstu — patarinėjau apie draudimus bei finansavimą. Per 4 veiklos metus iš viso sugebėjau uždirbti ne taip ir mažai, mano galva. Pajamos buvo apie 100 tūkst. PAJAMOS. Pelno mokesčio sumokėjau kažkiek (negaliu dabar tiksliai įvardinti, nes dokumentus laikau sodyboje) bet nedaug. Buvo tvarkingos išlaidos. Supratau, kad jei su savo automobiliu važiuoju skaityti paskaitų, o po to konsultuoti, tai galiu nurašyti benziną. Ir telefono sąnaudas.
      Darbą mečiau, nes neįmanoma rimtai drausti nemirtingų žmonių.O lietuviai kai draudžiasi, tai domisi tik būsimom milžiniškom (kodėl?) investicijomis.
      Mokesčiai buvo labai nedideli, palyginus su pajamomis. Mokėjau šiek tiek Sodrą (pradžioje reikėjo, po to atleido, jei turėjai Samdomą darbą), PSD, kelių mokestį (po to panaikino), na ir pelno mokestį 0Ś 13 proc. nes neturėjau kitos įmonės ar akcijų.

      • vrgs

        Komentaras vertas tikro ekonomisto – ką čia lyginsi su seimo narių (beje, konservatorių) deklaracijomis.

    • ausra maldeikiene to Jonas3

      Aš jums plačiai atsakiau, bet tekstas kažkur pabėgo…
      Geras klausimas buvo,

      • Jonas III

        Aš norėjau pakreipti klausimą ta linkme, kad ir pajamos buvo neblogos ir mokesčiai neperdidžiausi, bet veiklos neplėtojote ir net atsisakėte. Juk tikrai ne dėl per mažų mokesčių …

        • ausra maldeikiene to Jonas3

          Tai aš gi paaiškinau. Man neįdomu dirbti beprasmius darbus, t.y. drausti nemirtingus žmones. Vos 5-7 proc. lietuvių drausdami gyvybę mąsto apie tai, kas bus, kai jie mirs… Kas bus su jų vaikais, žmona, vyru, etc. Jei domisi, kiek milijonų jie gaus po termino.
          Kadangi aš pasakų pasakoti nemėgstu (nebent anūkui), tai sakydavau — turėtumėte šiek tiek gauti, po labai ilgo 30-35 metų laiko gal netgi atsiimsite įmokas.
          Jie į mane žiūrėjo kaip į kvailę.
          Būdama mirtinga (t.y. mirsiu per tikėtina artimiausius 25-30 metų, bet gal šiandien ar rytoj)aš irgi į juos žiūrėjau kaip į kvailius.
          O savo klientus, žinia, reikia gerbti.
          Jei būčiau pasakojus nesąmones, būčiau be didelio vargu uždirbus kelis (3-4 kertus daugiau). Beje Lietuvos gyvybės draudimo bendrovės savo konsultantus ir moko meluoti, ypač kad dauguma jų net nesuvokia, kad meluoja.
          Būkite budrūs.

          • Auksinis kardas

            Tai va, ausra, žadėjau pavardinti kokiais būtent būdais gyvenimo esu mokytas, kad draudimo verslas tėra lupikavimas, betgi jų bus ir daugiau. Visi svertai lupikautojų rankose, o besidraudžiančiajam privalu tvarkingai susimokėti. Už ką – nemaloniai atrandame tik įvykiams nutinkant.

            Beje, jei vardo laukelyje visuomet rašytumėt vienodą vardą, o el.pašto – jį, išgautumėt vienodą „savo“ paveiksliuką. Juolab, kad angliškojo „to“ naudojimas vis aiškiau pripažįstamas vengtinu barbarizmu. Šioje svetainėje replikos adresatas savaime matomas iš to, kur rašome atsakymą (nebent pasiektas didžiausias leistinas lygis, ir rikiuojamės uodegoje, tuomet įmanoma nurodyti kreipinį komentare).

  • ausra maldeikiene

    Beje, aš patikrinau dar kartą visus mano komentare skelbtus skaičius. Nei vienos klaidos, gerb. Artūrai… Be jokių abejonių.

  • xerksas

    Artųrai, jau bene dešimtmetį visi žurnalistai žino, kad „Valstybės žiniose“ ir VMI internete publikuojamos nepilnos politikų bei valstybės tarnautjų turto ir pajamų deklaracijos.

    Netikiu, kad pats to nežinai, nes tokių pseudo skadaliukų, kurį, matyt, mėnulio pilnaties įtakoje surengė Aušra Maldeikienė, yra buvę praeityje ir seniai viskas visiems norintiems išgirsti išaiškinta.

    Tad gindamas žinomą triukšmadarę (lig šiol pamenu kokį turgaus bobos lygio skandalą ji surengė vienoje iš Senamiesčio rinkimų apylinkių, kai balsuoti atėjo be reikalingų dokumentų)atrodai labai veidmainiškai.

    • ausra maldeikiene — to Jonas iii

      Dieve, kada ir kur? Galima konkrečiai?

      • xerksas

        Jei atmintis neapgauna, tai per 1996-ųjų Seimo rinkimus. Atėjot abudu su Eugenijumi, bet be rinkėjo pažymėjimo ir į sąrašus įtraukti nebuvot. Tad buvo daug riksmo, mosavimo pasu ir skamvinėjimų į VRK. Galiausiai balsuoti vis tik buvo leista, nes nervai brangiau.

        • ausra maldeikiene to xerksas

          O jūsų katytei galvos nenuroviau? Matote labai myliu katinus, tik pamatau ir capt — nebėra.
          Labai jie man patinka.
          Katinai, turiu galvoje.

          • xerksas

            Čia aplink namus nemažai katinų valkatauja. Paprastai draugas juos vis pašaudo, bet tie rupūžokai gudrūs – pamatę jį iš karto už šiukšlių konteinerių pasislepia. Tad jei ponia užsuktų į Jeruzalę su švaros misija, būtume dėkingi, o ir jum būtų ant ko pasismaginti :o)

          • lida

            Aušra, čia apie katytes turėjo reikšti, kad xerksas apsimelavo, ar kad daugiau nebeturite ką pasakyti ?

  • xerksai, nežinau apie kokius „visus žurnalistus“ tamsta kalbate, tačiau apie tai, ką jūs sakote, tikrai nežinojau.

    Taip, Valstybės žiniose yra skelbiamos ne visos deklaracijos, o tik jose esantys duomenys, tačiau niekada nežinau, kad ten jie falsifikuojami, kaip jūs bandote pasakyti.

    Skandalas!!!

    Arba mėnulio pilnaties įtaka labiau veikia jus:)

    P.S. Kita kartą prašyčiau susilaikyti nuo asmeninių įžeidinėjimų ir komentuoti į temą.

    • nerijus

      Artūrai

      noriu atkreipti dėmesį į tai, kad aušra pirmoji nevengė įžeisti xerksą. Jei taisyklės vienodomas visiems- tai visiems. Ar ne taip?
      Ar gerb. aušra- išimtis, kadangi „žvaigždė“?

      • ausra maldeikiene to lida

        Tai reikšia, kad neturiu, ką pasakyti.
        Aš suprantu, kad kažkam kažkas nepatiko, bet neprisimenu tokio įvykio ir jo aplinkybių, tad man sunku komentuoti.

  • Ar yra Lietuvoje bent vienas viešas asmuo, kuris nebuvo kaltintas: kartais pelnytai, kartais – ne?
    O be to, kuris gi jau toks be nuodėmės?
    Tai, kad keliama vieša diskusija – puiku.
    Tik tai ir turi būti diskusija su sprendimu, o ne…

  • Na aš ir parašiau, kad Maldeikienė buvo prieš mažinimą.
    O mintis buvo ta, kad sistema veikianti prieš naujus ir po naujų, sumaišiau ne sodros, o gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo kartu, taigi buvo vienas (GPM) lygus 24% ir atsirado du SDM ir GPM kurie kartu sudaro 21% taigi ir vėl apsirikau kalbėdamas iš atminties. Atsiprašau. Bet esmė ta, jog vienu skaičiavimu npd įskaičiavo kitu ne. Ir argumentas, tas kad pakito tik puse procento, nejau p. Aušra nepamenat tos TV laidos?

    • ausra maldeikiene to xerksas

      aš deja nesuprantu, ką jūs aiškinate. Tiesa, labai aiškiai sakau ir manau, kad nuo šiemet sumažinti GPM nėra gerai.

  • azuolas

    Super, tiesiai į dešimtuką, tiek jūsų straipsnis, tiek ir p. Maldeikienės. Begėdžiai tie seimo nariai ir valstybę aplipę parazitai. Ne tik kad nedirba, vagia ir meluoja, bet dar ir akis puola drąskyti, kai į ką nors dėmesys atkreipiamas.

    • azuolas

      O kodel negalima redaguoti? Nosine ant draskyti uzdejau, kaip dabar jaustis:(

      • Bet užtat ant savo pseudonimo nosinės nepadėjai, nors ir reikėtų…:)

  • A.G.

    Šiomis dienomis sprendžiasi Lietuvos likimas.
    Bet aš pasuoju.
    Aš Lietuva jau nebetikiu.
    Nebent dabar įvyktų stebuklas, bet jau be manęs…
    Nes iki šiol Lietuvoje, po 1990 m., aktyvioji jos dalis (gatviniai, išsibarstę visur, bet ypač internetuose) tikėdavo tik siaubingu melu.
    Jei įvyks stebuklas – tik pasidžiaugsiu ir pirmą kartą teks patirti, kad tai įvyko man betūnant krūmuose.
    Aš jau pavargau kasdien dvidešimt metų vis labiau nusivildamas tautiečiais, kai vis blogyn ir blogyn ir tik blogyn (mane domina tik moralinė reikalo pusė, kuri, kaip stebime, ypač pablogėja, staigiau kilstelėjus materealiajai pusei… kai badavęs tūkstantmetį žmogus pamato galimybę turėti raktelius, daug raktelių…).

  • J.naivusis

    Komplimentai poniai Aušrai :)

  • Ogis@Co

    O as, tiesa sakant, nebeskaitau Maldeikienes, nes esu ziauriai piktas ant jos del to viso erzelio pries naktine mokesciu reforma, ir iki siol manau, kad dalinai visa ta balagana su nelogisku mokesciu smulkiesiems (kuriu mes dar tik laukiam ir realiai nemokam) gausa isprovokavo ir arsios socialistes Ausros Maldeikienes pernelyg garsus pareiskimai…
    Suprantat, pas mus valdzia bijo rekianciu. Taciau reaguoja ne kumsciu i stala, bet vazonu metymu… :)
    Man taip pat norisi paleist koki vazona i televizoriu, paklausius tos visos koses pas Ruta: Seimas baisiai vagia, zmones nepragyvena is 4000lt… bet, sakykit, prie ko cia ekonomikos mokslas? Neatiminekit is Grineviciutes jos duonos.
    Geriau pasiaiskinkim, ka veikia tie, kurie siais metais neregistravo individualios veiklos. Neidomu? Tada nesivadinkim ekonomistais.

    • lakunas

      Negali nesutikti su Ogiu… kodėl gerbiama Aušra prisistato ekonomiste, o ne svieto lygintoja? Klausimas retorinis.

    • ausra maldeikiene to xerksas

      o man tiesą sakant įdomu, kaip gyvena pavyzdžiui bibliotekininkai su 700 Lt – 1000Lt per pastarąjį dešimtmetį.
      Kaip gyvena vargstantys smulkieji labai gerai mantosi ant, pavyzdžiui, pono Viliaus Navicko. Pajamos už 2006 metus 117 tūkst. Lt, mokesčiai vos perkopę per 1000 lt (verslo liudijimą pirko) Sodra 0. Ir jei tikėti spauda jau 6 namukas Vilniuje (dabar su liftu).
      Paverkim pas kapą šauniųjų draugų… Jei Navickas vis dar būtų smulkusis (automobilių remontas, jei gerai suprantu)dabar irgi klyktų kad skriaudžia.
      O aš vaikams pamokose uždavinius duodu — suskačiuojame Navicko pajamas. Jo mokesčius. Tarifą tų mokesčių (0,87 proc.)
      Tada jų mokytojo pajamas. Jų mokytojo sumokėtus mokesčius. GPM tada 33 proc.). Po to Sodra (34 proc.) O po to kvailos aršios socialistės veidu klausiu — kiek namų gali pasistatyti biudžeto siurbėlė mokytoja, kurią išlaiko puikus nuostabus automobilių verslininkas sunkiu prakaitu uždirbdamas tos kvailos begėdės algą.
      Jei kalbėti rimtai — vid. Europoje viešasis sektorius sukuria apie 22 proc. BVP, Lietuvoje (mažiausia ES) tik 15 proc. (algos biudžetininkų kartais labai keistos…). O Lietuvoje net neįtariama, kad ir viešasis sektorius kuria BVP…
      O juokingiausia — mūsų smulkieji net nepamąsto, kad jei per 90 proc. gauna algą žemiau normalaus jų išsilavinimą atitinkančio
      minimumo, tai jokioms smulkiųjų paslaugoms ir prekėms tiesiog nėra mokios paklausos.
      Šiaip tai aš nesu ekonomistė (to niekada neslėpiau). Aš politekonomė, kurios specializacija ekonominė mintis ir vertybių įtaka ekonominiam modeliui. Man įdomu, kaip revoliucijos pasidaro…

      • nerijus

        Meras, neoficialiai užsiminė, jog „atvarks“ dar tuos pusantrų metelių ir…Čiuoš iš politikos :)

        Gerb. Aušra.
        Kodėl į Navicko namus nesibeldžia mokesčių inspekcija, FNTT?

        • Auksinis kardas

          nerijau, todėl, kad buvusi tvarka nebuvo tobula, ir jos skyles galima buvo naudoti iškreiptu būdu, bet legaliai.

          • nerijus

            O šiuo metu? Tvarka nepasikeitė, tik atėjo dėdė ar teta- sunkmetis…Laikai pagerės ir vėl bus tas pats per tą patį…
            Šiuo metu, visi pikti, nes nėra grynųjų pinigų :)

          • nerijus

            Noriu tik priminti ką rašiau anksčiau, jog, vienoje iš maximkos parduotuvių, vedėja paaiškino eiliniam darbuotojui, jog: – sunkmečio metu- įstatymai- negalioja :) Mirk iš juoko ;)
            Ką tuom noriu pasakyti..: Įstatymai, taisyklės galioja tam tikrą laikotarpį tol, kol jie naudingi „stipresniajai“ pusei.

          • Nerijau, del Maximos visai nejuokinga. Zinote kodel? Nes jei Kubilius su eiliniu (!) KT teiseju paaiskina, kad per krize net Konstitucija negalioja (na, tipo, ji galioja, bet kitaip…), tai nenuostabu, kad tokias nesamones sneka atsilike parduotuviu direktoriai…

          • lida

            nerijau, ką dar svarbaus pasakė kokia parduotuvės vedėja, ką būtinai turėtume žinoti ?

      • Gerbiama Aušra,
        Jūs baigėte politekonomiją Lomonosovo universitete.
        Grybauskaitė – Leningrado universitete.
        Kaip pas mus egzistuoja Vilniaus Kauno priešprieša, taip Rusijoje yra Maskvos – Leningrado. Spėju, kad ir tarp šių dviejų universitetų.
        Klausimas: ar vis dar žiūrite iš aukšto į Leningrado universiteto paruoštus politekonomus? ;)

        • ausra maldeikiene to valentinas

          Na ta priešprieša tais laikais tikrai buvo — mes mokėmės iš vienų vadovėlių, o jie iš kitų. Esminis klausimas kaip supratau tada ir kaip prisimenu dabar, buvo kas pirmiau — višta ar kiausšinis. Ar ekonomika prasideda nuo kažkio tai išeities santykio, ar nuo esminio ryšio(matyt perfrazuotas abstraktaus ir konkretaus santykis).
          Dėl požiūro iš aukšto? Kažko čia nesuprantu — aš pavyzdžiui pati bandžiau stoti į Leningradą, bet mane Lietuva išsiuntė į Maskvą…Man ten buvo labai gera.
          Matyt būtų buvę gerai ir Leningrade.
          Man šiaip visur patinka, kur žmonės mokosi.

      • Auksinis kardas

        ausra, tegalima pritarti tam, kad verta gerai žinoti kaip kokie mokesčiai veikia tikrovėje. Ką apmokestina, kiek surenkama. Ką skatina.

        Verslo liudijimai, žinia, buvo plačiai išnaudojami ne visai pagal paskirtį. Tvarkyti derėjo. Betgi, dabar prisikilbasinta iki to, kad smulkiukas, pats atrasdamas, sukurdamas galimybę teikti įnašą ekonomikoje, rizikuodamas visa savo nuosavybe (IĮ), apmokestinimu prilyginamas kokiam eilinės valdiškos kontoros bezdaliui, kuriam tereikia atnešti užpakalį, ir išnešti po aštuonių valandų plius pietų pertrauka. Dar nesuvokiame kokią stiprią NEIGIAMĄ įtaką padarys siekiama lygiava. Juo labiau būtų liūdna žinoti, kad prie to prisidėjo ekonominės minties švyturiai.

        • ausra maldeikiene to auksinis kardas

          priklausydama bezdaliams, kuriems tereikia atnešti užpakalį ir beje išnešti ne po aštuonių, o dažnai tik po kokių trijų-keturių valandų labai prašau atleisti man visus mėsos pardavėjus turguose be aparatų, smulkius tikrus verslininkus garažuose, etc. etc. etc.
          Nesupykite, kalbėjimas be objekto ir logikos.
          Šiaip jau ES27 santykinė mokesčių našta kapitalui ir verslui 2007 metais buvo 21,2 proc., o Lietuvoje — 10,2. Smulkiems savarankiškiems ES27 – 13,8 proc. Lietuvoje 3,3. Darbo apmokestinimas tuo petu ES27 – 36,2 proc. Lietuvoje – 32,3.
          Verslininkas asmuo kuris sugeba suvokti ir žodė nuostolis.

          • Auksinis kardas

            Tai buvo 2007-aisiais. Įvertinant verslo liudijimus, kurie pas mus buvo aiški skylė? Palaukime keletą metelių, kol išsibaigs Sodros lengvatos, tada galėsite panašiai sulyginti mūsų galiorką su ES27. Neabejoju, kad lyginant, mūsų VISŲ akyse bus daug liūdesio.

            Jau nekalbu apie tai, kad būtent prieš metus pradėti trankyti per galvą visiems aplinkui nebuvo labai išmintinga. Bet valgykim vaisius, dar tik pradedame.

    • ausra maldeikiene to xerksas

      būsiu grubi, kaipo man įprasta kalbantis su man neįdomiais „mąstytojais“
      Neskaityk tų tos Maldeikienės, vis tiek nieko nesuprasi, kad suprastum, reikia ne pinigus skaičiuoti, o knygas skaityi.

      • vrgs

        Knygos proto neprideda, bet žinios proto nepakeičia.

  • Butėnas

    O gerb. Aušros Maldeikienės Žinių radijas nebekviečia pakalbėti prie pietų stalo? Įdomios laidos būdavo, nuorodos į laidų įrašus keliaudavo po platų internetą, iš ekranų į ekranus.

  • Regis

    Truputi ne temą:

    Raimondas Šukys: „Tai yra kelias į niekur. Tai kelias į teisinės valstybės, į visuomenės tam tikrų pagrindų ir bendro gyvenimo principų griovimą“

    šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/59597/?fid=2

    Atspėkit ką jis turi omeny?

    • linas pl

      Šukys sako, dalis visuomenės nebrandi? Nesuprantu, kokia čia visuomenės atsakomybė.

      Kodėl daug žmonių paklaiko Kedį, visiškai suprantama. Kiek galima gyventi jaučiant baimę ir jausmą, kad nelaimėje valdininkas iš tavęs gali net pasityčioti? Gerb. Šukiui visų pirma derėtų žinoti, kokia padėtis šalyje, ir jis pirmas turėtų suprasti minimus žmones.

      Visi žino, kad piliečiai renka seimą, seimas skiria vyriausybę. Tam ir skiria, jog reikalui esant vykdytų tam tikrus veiksmus. Seimas yra, vyriausybė irgi yra, ir jie neša visišką atsakomybę už tai, kas vyksta. Jeigu jiems atsakomybė per sunki, tegul kreipiasi į visuomenę pagalbos. Ir vyriausybės nariai turėtų ne ginčytis su žmonių jausmais, bet nuveikti kažką esmingesnio.

      Deja, aukštas pareigūnas nieko nesiūlo, tik pamokina visuomenę. Visą žmonių neabejingumą aiškina supaprastintai kaip pritarimą žmogžudystėms. Žodžiu, ir toliau nori, kad visuomenė nesikištų. O tas noras keistas ir nelogiškas, nes tokiu atveju valdžia išlaiko sau ir visą atsakomybę.

      Bet gal kas nors iš valdžios dar mąsto logiškai? Jų valia, bet protinga būtų sudaryti komisiją, ir ne vien iš savųjų rato seime. O kad garbingi ir visuomenėje dar nors kiek gerbiami žmonės sutiktų dalyvauti toje komisijoje, ji turi gauti nemažus įgaliojimus. Ir, beje, toks sprendimas būtų naudingas visų pirma pačiam Lietuvos elitui.

  • D.

    Mielieji,

    informacija į temą: vasaros pabaigoje NSGK pirm. A.Anušauskas „apsišvietė“ Delfyje, kad jam neva vargšui klastingi bankai nedavė pinigų. Tai gerai dera su tuo, ką rašo A.Maldeikienė. Publikacija:
    http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/article.php?id=23675337

    P.S.atsiprašau, jei kas nors jau minėjo šią informaciją, nes nespėjau perskaityti visų pasisakymų.

    • ausra maldeikiene

      Na labai ačiū. Juokiausi.Bet Anušausko ekonomikos žinios nuo tada nepagerėjo.

  • Artūrai, o kodėl leidžiate alfai savivaliauti su jūsų straipsnių pavadinimais? Praėjusį kartą „Apie oligarchų pažastų kvapą: V.Laučių skaitinėjant“ sutrumpėjo iki „Apie oligarchų pažastų kvapą“, o šįkart „Kaip susijusi aspirantūra Maskvoje ir butas Vilniaus centre už 100 litų?“ virto „Maldeikienė teisi“. Gal čia ir smulkmena, bet vis tiek įdomu kas vyksta :)

    • miela Ligita, klausimas geras…:) Šiaip jau su alfa tariamės, kad niekas nebus keičiama, tačiau kartais taip atsitinka dėl pavadinimo ilgio, nes ten tame jų nuomonių skyrelyje ilgesni pavadinimai netelpa. Mano nuomone, svarbiausia, kad nebūtų keičiama prasmė, o ji bent jau paskutiniuoju atveju tikrai nebuvo pakeista. Tiesa, yra buvę atvejų, kai prašiau atstatyti originalų pavadinimą ir problemų dėl to nebuvo. Žodžiu, trumpai tariant, tai techninės problemos. Kam teko dirbti kokiame nors laikraštyje, tokias problemas puikiai žino – ten pavadinimas turi tilpti į konkretų ženklų skaičių, o tai dažnai būna ne ką mažesnė problema nei tekstas prie pavadinimo:)

  • Rolandas

    Ponios Maldeikienės komentaro citata:“Rūta Janutienė man vakar aiškino, kad ta milda kažkokia atseit 20 metų jaunesnė draugė, kuri dabar jau atseit ne draugė.[…]Bet liūdnas vaizdelis, kai Nac.
    saugumo komiteto pirmininkas pažeidžiamas dėl jaunų draugių…“
    _____________________________________________________________

    Komentaras dėl „jaunų draugių“ net žemiau klyno lygio. Taip vyrams priekaištauti bando tik siautėjačios feministės arba nusivylusios namų šeimininkės. O čia-mokslų daktarė… Tikriausia toje „mokslų daktarėje“ dominuoja nusivylusi namų šeininkė, o ne ekonomikos mokslų daktarė, savo srities profesionalė. O turėtų būtų atvirkščiai, kitaip visi jos patarimai ekonomikos srityje verti nulio.

    • ausra maldeikiene to rolandas

      čia kometuoja įsižeidusi rinkėja, kuri kažkodėl turi žinoti, kam tas ponas dalina savo paimtas paskolas.
      Kita vertus labai nejauku žinoti, kad tos konservatorių partijos, kurios ministras nesusituokusius žmones vadino bambaliais, narys pasirodo irgi toks pats.
      Problema ta, kad mūsų atstovai Seime mus gali įžeidinėti kaip nori, o mes tik privalome nuolankiai tylėti.
      Jei jums tai priimtina, prašau.
      Aš ketinu kovoti.

  • Ogis@Co

    Maldeikiene teisi? Cha-cha-cha.
    Ziurekit i atsakymus – i priekaista del jos arsiai propaguojamos smulkiuku diskriminacijos atsako – kuo? Navicko pavyzdziu?
    Suprask, bobute su morkom turguj kalta del to, kad valstybe nesusitvarko su savo pareigom.
    Cia tipo ekonomisto-eksperto nuomone? Ar socialisto-revoliucionieriaus?
    Truksta tik nulekt prie prokuraturos zvakeliu degiot.
    Kvaila, bobiska, nesolidu.

    • Mielas Ogi, prašyčiau atkreipti dėmesį į savo komentarų leksiką. Ir būtų daug gražiau, jei su kuo nors nesutikdamas, pateiktumėte kontrargumentus, pageidautina su skaičiukais, kaip kad daro A.Maldeikienė. O tai skaitant susidaro įspūdis, kad žvakeles prie prokuratūros jums pačiam labai patinka degioti…:)

      • Ogis@Co

        Arturai,
        mano leksika dazniausiai budavo labai nuosaiki.
        Taciau pamacius ponios Maldeikienes komentara apie mokesciu procentus (zr. auksciau), kur individualams priskirtas 3.3% mokesciu procentas, – nesusilaikiau…
        Manau, cia jau nereikia jokiu skaiciu, nes tai nebe ekonomikos objektas, o politikos. Kiek buvo diskusiju apie mokesciu artejima prie 50% ribos?
        Bet kuriam Lietuvoje tebegyvenanciam zmogui yra akivaizdu, kad tokiu skaiciuku nuolatinis ir prikisamas rodymas aiskiai kvepia Lukasenkos tipo kalbomis.
        Man neskanu, todel nusispjoviau. Atsiprasau, jei per daug viesai.

        • ausra maldeikiene to Ogis@Co

          va ir yra tamstos problema, kad nežinote, jog egzistuoja tokie implicit tax rate, kurie rodo mokesčių naštą, kitaip sakant santykinę mokesčių naštą tenkančią tam ar kitam ekonomikos sektoriui.
          Informacija iš Eurostat leidinio „Taxation trend in the European Union“, 2009 metų birželio leidimas.
          Beje čia kažkas baisėjosi, kas bus po šitų metų — ogi nieko nebus. Šiemet santykinė mokesčių našta darbui sumažėjo, o smulkiam verslui šiek tiek labai nežymiai padidėjo. Žemės ūkiui padidėjo vos rimčiau.
          Ateityje ponui Ogis@Co nieko nebeaiškinsiu, nes kai matau, kad žmogus protingas prigimtinai, na kaip iš balos jo gražumas, ir jam visai nesvarbu, ar jis ką supranta, tai man neįdomu. Nuobodu, škia, kaip sakė V.Adamkus.

          • Auksinis kardas

            ausra, gal būtumėt maloni, kas yra „smulkiam verslui šiek tiek labai nežymiai padidėjo“, nes kol kas, kiek užmatau – mano IĮ gaunasi viskas žymiai didėjo, o pajamose – viskas žymiai mažėjo, o todėl, kai tik paragausiu, jog tai tikra, teks kažką veikti. Tipo: emigruoti, pasitenkinti ožkele kaime. Nei vienu atveju neišlošia ekonominė mintis.

  • Ogis@Co

    Beje, jei skauda galva nuo reksmingu bobeliu, tai siulau, kas neskaite, trumpa, bet koncentruota straipsneli – smegenims i vieta atstatyt :)
    http://vz.lt/straipsnis/2009/09/15/NERIJUS_UDRENAS_Pamoka__svetimos_klaidos2

    • ausra maldeikiene to Ogis@Co

      dabar galutinai įsitikinau, kad ponas Ogis@Co nelabai supranta, ką skaito — aš visą laiką skaičiais aiškinu, kad VISI (įskaitant verslą) turi nešti naštą. Tai ir parašyta tame labai jau prastame (nei vieno skaičiaus palyginimui) Udrėno komentare. Įdomu pasidarytų, jei būtų kas nurodęs mokestinę naštą, kurią švedai (visi) prisiėmė po tos krizė.
      O va dabar skaičiai už 2007 metus
      Per biudžetus (įskaitant socialinį) perskirstoma mokesčių dalis Švedijoje 48,3 proc., Lietuva — 29,9 proc. Lietuva antra nuo galo, Švedija antra nuo pradžios.
      PVM Švedija 25 proc. Lietuva net po visų pakilimų 21 proc. Santykinė mokesčių našta darbui Švedija 43,1 proc. Lietuva 32,3 proc. Santykinė mokesčių našta kapitalo ir verslo pajamoms Švedija 35,9 proc. , Lietuva 12,1. Švedija aukščiausias mokesčių tarifas asmeninėms pajamosm – Lietuva 24 proc. (dabar, kaip žinia sumažino iki 21 proc.), Švedija 56,4 (aptariamu laiku apie 1992-3 metų krizę buvo gerai virš 60 proc.)
      Tarifas pelnui 2009 metai: Lietuva 20 proc., Švedija 26,3 (šiemet sumažino nuo 28 proc., kurie buvo be pasikeitimų bent jau nuo 1995 metų).
      Ar turiu suprasti, kad ponas Udrėnas ir ponas „gudriu“ vardu Ogis@Co vardu siūlo Lietuvoje padaryti kaip Švedijoje?
      Dieve, kaip baisu, kai reikia gyventi su neraštingais rėksniais. Aš čia ne įžeidinėju, o siūlau netrukdyti žmonems laiko ir nerašinėti, ko neišmanote.

    • Anony Mouse

      Įdomus straipsnis. Tačiau nesuprantu kaip tai siejasi su p. Aušros Maldeikinės iškelta problema kad politikai deklaracijose rašo biletristiką, o užklausti tiesiogiai kaip visada mėto pėdas ir slepiasi už neaiškių moralinių įsitikinimų.
      Beje, minėtą straipsnį bandžiau pritaikyti Kubiliaus vyriausybei: nematau joje nei nuoseklumo, nei pastangų mažinti skolas, tačiau matau begalinę baimę išsaugoti savo postus — viskas atvirkščiai nei teigia straipsnis.
      Taigis panašu, kad Ogis@Co atstovauja konservatorių demagogijai.

  • beprocentinis

    Gal biški ne įtemą, bet šiandien teko bendrauti su paprastu eiliniu gyventoju kaip sakytų daug kas „runkelis“ (turbūt ypač visi žurnalistai ar kaip juos bevadintum :-). Vienu žodžiu alaus gali nusipirkti vokiečiuose už 30 eurocentų, (kada tai kainavo Lietuvoje). Kita išvada lietuviai geria (anot pasak jo ten vokiečiai pastoviai grįžta iš parduotuves su alaus dežėmis). Kabakuose alus 2,5 Euro lyginam tada su kainas Lietuvoje (čia a. maldeikinei :)) sakė Estijoje bedarbio pašalpa 700 euru (jam sakė taip estukai). Su benzinu yra taip, kad Vokietijoje užsipylęs tą patį kiekį benzo gali nuvažiuoti 100 km daugiau negu Lietuvoje. Paklausiau kaip ten dirba statybose, pasakė ne ką geriau nei Lietuvoje, tačiau pastebėjo kad kelius taiso, kloja visiškaip kitaip nei Lietuvoje. A ką dar pasakojo taip parduotuvės ten dirba trumpiau bet degalinėse ten po to alus brangiau. Tiki noriu pasakyti kad tai ne mano asmeniški pastebėjimai tačiau manau važiuosi ir aš tenai kad ir pagalbiniu dirbsiu už 10 eur per valanda ir velniop man ta diplomą. Tai faktas jei išvažiuosiu parašysiu iš ten.

    • ausra maldeikiene to Ogis@Co

      Deja, irgi nesuprantu, koks ryšys tarp melagingų Seimo narių deklaracijų, A.maldeikienės ir alaus kainų Vokietijoje.
      Beje alaus kainos Vokietijoje labai skirsis — žiūrint kur gersit. Gali būti ir daug … brangiau. Ir beje, gali būti pigiau.

  • emigracija irgi išeitis. Šita šalis pralošta, ką viešai sakau. Netikiu, kad čia kas nors keisis. Va čia toks „Ogis ir ženkliukai“ piktinasi, kad Maldeikienė sako, jog mokesčių negalima mažinti, o po to pateikia pavyzdį Švedijos, kur esant labai dideliems mokesčiams per aną krizę mokesčius dar pakėlė. Ir šitas pavyzdys pateikiamas kaip geras ir sektinas.
    Ne smegenų žievė pas Ogį, o visas bilijardo kamuolys.
    Tamstos logika dar kartą paaiškina, kodėl reikia emigruoti, nes čia, kur dauguma mąsto kaip jūs, nieko nebus — matote tik savo daržą, iš jūsų pastabų atrodo nelabai suvokiate, kad jeigu daugumos pajamos yra labai mažos, tai pirkėjų nebus. Norint turėti pirkėjų savo paslaugoms ar prekėms parduoti, t.y. turėti pajamų (ir ramiai sumokėti kokį PSD – nes gi manau kalbanti ne su ateiviu-nemirtingu, o su žmogumu, t.y. galite susirgti…)reikia žiūrėti į visumą. Ir labiau verkauti ne dėl savęs ar savo mokesčių, o dėl potencialių pirkėjų pajamų. Nes tos, anų pajamos, ir yra jūsų pajamos, etc. etc.
    Mintis (ir ekonominė, žinoma) čia „ne prie ko“. Čia pradžiamokslis.
    Ekonominė mintis nuo tokių samprotavimų kaip nuo Žemės iki Saturno.

    • Auksinis kardas

      O kodėl pralošinėjame šalį? Kodėl pirmiau išsirenkame merą, o tik paskui žiūrime kaip sąžiningai jis gyvena? Kokio galo savanoriškai naudojame „to“, jei anglakalbiai neketina naudoti mūsų kalbos? Ir kodėl reikia atskirti mano pajamas nuo mano pirkėjų pajamų, kai aš taip pat galėčiau būti neblogu pirkėju, koks buvau ne vieną dešimtmetį ir prie brandaus socializmo ir prie nebrendylų kapitalizmo – tik nežlugdykite aplinkos, kurioje tam nutikti reikia darbo vietų arba geresnio oro ir ūpo jas kurtis patiems? Net kirmėlėtas socializmas tiko tiems, kam buvo sudaromos nedurnos sąlygos užsidirbti. Tam, kad užsidirbti, reikėdavo atsižegnoti biudžetinės ramybės. Ir reikės. Suprantu, kad akis bado navickinė neteisybė – betgi ir lopykime skyles, o ne sprogdinkime statytus miestus.

      Ką reiškia „šalis pralošta“? Išvagiliauta ji buvo, tikra tiesa. Tebėra. Laimei, laikrodis dar tiksi, lošimo laikas nesibaigė. Tik nereikia nervingų traukulių. Ogis parodė neblogą straipsnį, nebūtina maišyti su purvais visko, ką pasiekia ranka. Straipsnyje kalbama be skaičiukų-faktukų statikos lyginimams, betgi parodoma kaip buvo kuriama dinamika. Tam prireikė ne tiek emocijų, kiek planingumo ir nuoseklumo įgyvendinime. Ir gairių.

      • ausra maldeikiene

        Dabar tai tikrai įsiūtau…
        Jūs ten skaityti mokate? su tuo Ogiu … Tas Udrėno straipsnis sako, kad Kubilius elgiasi teisingai, nes švedai elgėsi daug griežčiau ir baisiau. Biudžeto konsolidacija reiškia (aiškinu terminą) — mažiname išmokas ir didiname mokesčius. Kokie mokesčiai dabar švedijoje aš jau tam Ogiui surašiau. Paieškokit rasit, žinoma dar reikia daug ką žinoti, bet aš čia nepasamdyta beraščiams ekonomiką dėstyti.
        1991-1993 metais buvo didesni, nei dabar. Dabar lietuviai bendrai sumoka perpus mažiau mokesčių, nei švedai (visų pirma tai liečia turtinguosius), o verslas — tris kart daugiau mokesčių moka švedijoje, nei Lietuvoje.
        Dieve, kaip nekenčiu neraštingų rašeivų. Atleisk man Viešpatie.Juk Mišios ką tik baigėsi.
        Yra toks dalykas — tekso suvokimas. Na suvokite jūs tekstus…
        Daugiau jums nerašysiu. Kai emigruosite, tegul jumis pasirūpina šalies recipientės mokslo ir socialinės rūpybos padaliniai.

        • Auksinis kardas

          Oi, piktoji tetule, tai ne tas įsiūtis, kuris galėtų būti vaisingas, todėl puoselėti nevertas.

          Su tekstų suvokimu gal ir yra ko, bet jei jūs bandytumėt vokti mano profesinius tekstus, užtikrinu, jaustumėtės nepalyginamai silpniau. O todėl, gal geriau nespirgam taip?

          Nepasididžiuosiu, ir parašysiu tai, ko, matau, nesuvokiate savo ruožtu. Jei sugebėtumėt priimti pastabas, galėtų būti naudinga. O pastabos tokios: svarbu ne būsenos, svarbu dinamika – kaip iš vienos būsenos patekti į pageidautiną, ar bent netoli jos. Ir šios kelionės negali nutikti pernakt. Tai suvokiama bet kuriam sveiko proto turėtojui. Todėl svarbu ne tai kokios yra momentinės mokesčių dydžių būsenos Švedijoje ir kaip jos mums patinka, o kaip nukeliauti pageidaujama linkme, jei tai išvis įmanoma. Nes kiekvienos šalies išeities būsenos skiriasi, atitinkamai ir galimybės kažkur keliauti. Ypač apčiuopiamai artimame laike.

          Darkart: nereikia Lietuvai nervingų traukulių. Kaip ir vagiliautojų nereikia. Reikia daug paprastų dalykų, tame tarpe aplinkos, skatinančios iniciatyvą, jei jau pasirinkome gyventi iniciatyvomis besiremiančioje santvarkoje. Čia ne išgyvenimo šou.

          Ir gal vietoje emigracijos rinksiuos auginti ožkytę kaime, kad galėčiau retkarčiais parašyti laiškutį apie Tėvynės realijas. Nepiktą.

          • Anony Mouse

            Auksinis Kardas, nežinau kokią socialinę politiką stumia Aušra, tačiau Skandinavijoje yra įgyvendintas socializmas kokio nesugebėjo pastatyti komunistai. Čia pirma.
            Antra, kada bus priimtas nekilnojamo turto mokestis?
            Trečia, kada bus priimtas fizinio asmens bankroto įstatymas?
            Skandinavijos šalyse visa tai yra.
            O dabar Leituvoje, kas galėtų paneigti, kad pagal fizinio asmens bankroto terminus didžioji dauguma politikų jau yra bankrote ir dabar tik ten kybo tik dėl bankų „malonės“?
            O bankų „malonė“ turi labai didelį motyvą: jau praeitais metais kai užklupo krizė, bankams buvo atpalaiduoti skolinimo svertai (leverage), nuo 10x iki 30x ar net daugiau, vien tik tam kad jie nebankrutuotų. O kas yra tie bankai? Tai yra užsienio kapitalas! Lietuvoje nebeliko valstybinių bankų (LTB parduodatas Hanzai, kuris dabar priklauso SWEDB), yra tik keli smulkūs bankai kurie priklauso Lietuvos žmonėms (bet ir tai neaišku, nes pagrindinių akcininkų pavardės yra nelietuviškos).
            Taigi, iškyla klausimas: kieno interesus atstovauja politikai? Leituvos ar užsienio bankams kurie baigia *visus* pasmaugti, įskaitant pačius politikus?

          • Auksinis kardas

            Tarp kita ko, neabejoju, kad pozicijos atstovavimo klausimu mudu su Aušra esame taip arti, kaip ji įsivaizduoti negali. Nors nebuvau Švedijoje, įtariu, kad tai bus viena daugiausiai simpatijų keliančių šalių. BET. Jei puolame į amerikietiško kapitalizmo statybas „nuo pat pradžių“ (o kitokio kapitalizmo, ar kaip bepavadinsi, santvarkos paveldo neturėjome kaip perimti) – tenka nuo mažų dalykų ir judėti. Leisti žmonėms įsižaisti patraukliomis sąlygomis, ir tik tuomet įtraukti ir į rimtesnio apmokestinimo lygmenis. Per vieną naktį įvesti „žiaurias mokestines akcijas“ vardan visuotino pasiturėjimo nepavyks, gausis tik šnipštas. Štai kodėl pabrėžiu, kad Aušra labai gerai išmano statiką, bet apie perėjimus tarp įvairių būsenų net nepagalvoja. Tikslo mudu abu siektume labai panašaus, bet priemonių rikiavime smarkiai išsiskirtume. Mano vaga: be paskatintos iniciatyvos elementarios asmens iniciatyvos lygmenyje mes niekuo netapsime visuotino gerbūvio matavime. Ir visiškai tapačiai mane vimdo Lietuvos gamtos grobstytojai, ir tokie VP aferistai, ar smulkia iniciatyva užpakalius besišluostantys navickai.

            Politikai išvis niekam neatstovauja, jie visiškai nenuoseklūs jokioje atskaitoje. Kas juos pastums, kas jiems ką pasiūlys, tą jie ir padarys, jei turės ūpo. Vėjarodžio atstovavimas.

            Kaip gal pastebėjote, patraukiau identiteto vagiliautojus, bet jiems nesiseka padirbti paveiksliuko – avataro, tad padirbinius nesunku atskirti.

            Savo ruožtu Aušrą (ausra?) norėčiau užtikrinti, kad pats kalbėjimas aptariama problematika yra labai vertingas, tame tarpe ir jos įnašas, kaip profesionaliai šia užsiimančios – neabejotinai laukiamas. Aišku, įnašo pavidalui galime linkėti tobulėjimo, bet retai būna, kad jo kam nereikėtų.

    • Auksinis kardas

      Dar į temą – beskaitinėjant DELFI, straipsnyje iš „Atgimimo“ „Milijonai verslininkų nedžiugina“:

      „… Juk pamenate neseniai skelbtą apklausą, kuri parodė, kad dauguma jaunų žmonių nori ne individualios veiklos imtis, bet dirbti valdiškoje tarnyboje. Ką čia ir bepridursi”, – kalbėjo Ūkio banko atstovas.

      Štai tokie pasiekimai, ausra. Problemos prasideda, kai norimo „teisingesnio“ antstato nėra ant ko statyti. Kiekvieno asmens veiklumo potencialas – kaip džinas butelyje, tam kad jis išlindęs pradėtų pildyti norus, butelį dar reikia atidaryti. Išmokėme ir vaikus, kad labiausiai apsimoka glaustis prie didesnio užtikrinto katilo? Tik ko tas katilas akyse traukiasi?

    • linas pl

      Jeigu leisite įsiterpti. Lietuva turi ateitį. Sutikęs mąstantį užsienietį, ar iš Vak. Europos , ar iš Rusijos, norintį palikti savo šalį, patarčiau atvažiuoti į Lietuvą. Gal ne šiandien, gal po 5 metų, nesvarbu.

      Ir toks klausimo kėlimas neteisingas. Prisiminkime, kiti neseniai aiškino, jog egoizmas esąs teigiamiausias kapitalizmo variklis. nei daugiau, nei mažiau. Jūs skundžiatės dėl elgesio, kai žiūrima „tik savo daržo“. Bet iš tikrųjų jūs pati taip nesielgiate, Račas taip nesielgia, daugybė žmonių Lietuvoj taip nesielgia. Tai kuo tuomet pagrįstas pesimizmas?

      Gal tada tuo kad, kaip jau įprasta sakyti, „tie žmonės nėra valdžioje“ arba „valdžia visiškai neatsižvelgia į jų nuomonę“? Bet ar taip manydami neapgaudinėjam patys savęs?

      Nes nesunku suprasti, kad visuotinis norėjimas būti valdžioje reiškiasi tarp Lietuvių, nepaisant kiek kuris jų yra doras. Čia reiškiasi kaip ir fizikos dėsniai, būtent veiksmo ir atoveiksmio dėsniai. Visą Sąjūdžio jėgą mūsų politikai anuomet nukreipė į užsienio politikos sritį (tiesa, dalis jo tada buvo kaip ir „vidaus“, TSRS, politika). kažką vis stūmėme, ir beveik užmiršome apie atoveiksmį. šiandien jį ir patiriame.

      Padėtis šiandien bjauriausia. Žodžiai „sunkumai“ ir „krizė“ jau nebeišreiškia to, kas vyksta.

      Šalis rodos tiesiu keliu eina į asmeninę diktatūrą. bet būtent diktatūra geriausiai pagydo nuo visų noro būti valdžioje. Jos laikais valdininku būti gal ir garbinga, bet tik kaip tarnu. o šiaip visi prisimena, kad kraštui reikia mokytojų, gydytojų, inžinierių, ūkininkų ir t. t. Kuo labiau gali plėtotis įvairialypiai žmonių gabumai, tuo žmonės laimingesni (rodos, būtent tuo galima paaiškinti, kodėl bendrai imant žmonės gana teigiamai žiūri į tarybinius laikus). žmonių laimingumas, sutikite irgi yra ekonomikos veiksnys. — O šiaip Lietuviai yra protingi žmonės, pirma pamąstantys ir tik tada darantys. tas negali su laiku neatnešti teigiamų pasekmių.

      • Auksinis kardas

        Matau, gaunu paramos – puiku, garsūs vardai neįpareigoja mus slėpti savo nuomonės, o tai yra labai sveika.

        linai pl, matau teisingai pagauni kas reikalinga, tik kažkodėl nuosaiki pasaulėžiūra subyra, kai tenka rinktis deramas priemones. O juk trūksta nebe taip daug: tam, kad Seime veistųsi mažesnis kirmėlynas, reikia kaip tik tų prožektoriaus šviesų, kurios tik-tik įsijungia, ironiška – ir su tos pačios nervingosios Aušros pagalbėjimu.

        Gerame apšvietime nebeišeis sukti automobilio vairo savęs link, papuvę šios kadencijos seimūnai dar nesuvokia, kad jų katino dienos baigtos. Bet tai ir yra teisingos priemonės ir kryptis. Kaip ir Sąjūdžio dienomis, su kiekvienu žingsniu darosi vis aiškiau koks reikalingas sekantis. Štai dabar reikia griežtai atimti žaislus iš pupulių. Ir kas keliaus sekančiai kadencijai į Seimą? Politikai.

        • Jonas III

          O kas tie mistiniai politikai? Ar tie, kur jau 20 m prie lovio stumdosi (pozicijoj ir opozicijoj)? Bet jie (o ne naujokai klounai) ir atsakingi už esamą padėtį.

          • Auksinis kardas

            Tie likę ir pareinantys, kurie norės dirbti politikais, nes dirbti lovio paršais nebebus taip lengva. BET. Turime ir toliau veikti, kad nebebūtų lengva. Šiuo metu dėmesio centras ten nukreiptas dėkingai, tai reikia stengtis kuo ilgiau išlaikyti.

        • linas pl

          Bet nesu toks optimistas dėl viešumo. Viešumas leidžia visuomenei matyti ydas, bet norint jas pašalinti jau reikia jėgos-energijos. o mūsų patirtis dar rodo, kad ir pačiam viešumui palaikyti reikia tokios pačios jėgos-energijos. Vadinasi viešumas yra dalykas šiaip ar taip priklausomas nuo valdžios.

          Auksinio kardo mintys, rodos krypsta tokia kryptimi: Dabartinė valdžia viešumo nenori. jai gerai tūnoti šešėlyje. bet ateis nauja valdžia ir kartu su jos atėjimu viskas bus kitaip. Tačiau koks pagrindas teigti, kad nauja valdžia norės viešumo?

          Ogi jokio. Reikėtų priminti vieną dalyką (Ausra Maldeikiene rašo: „Man įdomu, kaip revoliucijos pasidaro…“ ir gal patvirtins ar paneigs kas sakoma): dauguma visuotinių revoliucijų baigdavosi visai ne tuo, ko būdavo laukiama. Laukiama būdavo viešumo padidėjimo, tautos atstovavimo išsiplėtimo, kas vadinama žodžiu demokratizacija. tuo tarpu viskas vykdavo taip, kad iš neryžtingų vadovų valdžia pereidavo į ryžtingų vadovų rankas, o valdžios ratas net dar labiau susiaurėdavo. Palyginkim pavyzdžiui prancūzijos karalių Liudviką XVI su vėlesniu po revoliucijos imperatoriumi Napoleonu. arba yra ir kitų pavyzdžių. Taigi, ir pas mus aiškaus kelio viešumo padidėjumui nematyti.

          Yra vienas kelias, žinoma. Jeigu visuomenė reikalautų išimtinai tik viešumo ir nieko daugiau, valdžia tikrai nusileistų. bet juk vienaip ar kitaip reikalaujama daugiau, jau kalbėjau apie visuotinį norą būti valdžioje. Žodžiu, mūsų sąlygomis šis kelias vargu ar įmanomas. O kai taip yra, keičiasi tik priežastis dėl ko valdžia riboja viešumą: prieš krizę iš egoizmo, šiandien iš baimės. Naujai gi valdžiai reikės tvarkytis su senos palikimu ir suirute, o ne viešai rodyti valstybės ydas.

          Ką jūs į tai?

          • Jonas III

            Nesutinku esant visuotinį norą būti valdžioje. Absoliučią daugumą tenkintų viešumas ir įtikinimas vykdomų sprendimų teisingumu ir reikalingumu.

          • romas

            Linai pl, dėl viešumo esate prastai informuotas. Padidėjęs skandalų skaičius yra dėl didesnio informacijos prieinamumo. Kokias išvadas darysis kiti seimai, sunku pasakyti. Greičiausiai padidins PR išlaidas ir taip pariš spaudą, o informacijos prieinamumą apribos (taip jau buvo). Seimas yra biologinė sistema, kuri, kaip ir visos biologinės sistemos, prisitaiko prie aplinkybių su pačia didžiausia nauda sau.

          • Auksinis kardas

            „pačiam viešumui palaikyti reikia tokios pačios jėgos-energijos“
            todėl ir sakau, kad MUMS (esantiems ne JAIS) dar derėtų tą vargelį pavargti. Bet šiai dienai energijos turime, kodėl negalėtume rytoj?

            „Vadinasi viešumas yra dalykas šiaip ar taip priklausomas nuo valdžios.“

            Ne visai, vis labiau pramokstame naudoti naujas, nuo valdžios nepriklausomas, viešinimo ir jo reikalavimo priemones. romas teisingai pastebi viešumo laipsnio didėjimą. Tai kokybę keičianti raida.

            Revoliucija? Jokiu būdu – kaip ir atskleidžiama, tai iliuzija, spąstai, apgaulė.

          • linas pl

            Romai, kuria prasme „blogai informuotas“? rodos nesakiau, kad suklestės viešumas. Priešingai, manau, kad ateinanti valdžia viešumo leis nebūtinai daugiau negu dabartinė.

            Kita vertus, sakote, dabartinė valdžia leidžia mums daugiau žinoti? Manau, truputėlį nesusikalbame. Aš kalbu apie tikrą viešumą, ne apie dabartinę spaudos laisvę. Suprantat, pavyzdžiui, vienas laikraštis išspausdina kokį nors teiginį. kitas išspausdina jam priešingą teiginį. abu pateikia įrodymus. Bent vienas meluoja, bet skaitytojas, deja, negali suprasti kuris. Ir tokioje padėtyje žmonės žino tiesą ne daugiau negu tuomet, jei išvis nebūtų nieko skelbiama.

            Žodžiu, net nesuprantu, kodėl man prieštaraujate. Ar bijote kad mano žodžiai pasitarnavo ne jūsų partijai?

            O Jonas III dar abejojo dėl visuotinio noro pavaldžiauti :)

          • linas pl Auksinam kardui

            Skelbti žinias tiesa galime vis daugiau. bet tarp jų įmanoma daugiau skelbti ir melo. Tai nereiškia viešumo. melas gali tarnauti (jau rašiau atsakyme Romui) tokia pačia uždanga tiesos žinojimui, kaip ir jos slėpimas.

            Kad tokio blogio sumažėtų, turi kažkas prilaikyti šmeižikus ir melagius. o kad pati valdžia turi nesinaudoti melavimo „ginklais“, tai turbūt turėtų būti aišku kaip dieną. Bet ar yra taip šiandien?

          • Auksinis kardas

            „abu pateikia įrodymus. Bent vienas meluoja, bet skaitytojas, deja, negali suprasti kuris.“ – jei problema nebūtų išsprendžiama, mes net negalėtume turėti teisėsaugos.

            Melagingi įrodymai labiau linkę būti išsklaidyti.

          • romas

            Linai pl. didesnis viešumas reiškia didesnį prieinamumą prie informacijos. Aš matau, kad jis dabar geresnis, nei tai buvo prieš metus. Pvz.: prieš metus pinigus kanceliarinėms išlaidoms seimo narys gaudavo didesnius ir jam už juos nereikėjo atsiskaityti, o dabar gauna mažiau ir žinote, ką už tuos pinigus pirko. Praėjusio seimo nariai disponavo tomis lėšomis kaip asmeninėmis, nes tai buvo tiesiog alga vokelyje.

          • nerijus

            romai

            ir dabar tai- alga „vokelyje“.
            Suprantama, kaip, eilinį Seimo narį teis prokuratūra, kai, analogiški variantai: Krekeneva, Samanėlė..? Vienu atveju byla dar nebaigta, sekančiu- baigta, nors neturėtų taip būti. Kuriamas precedentas, o gen. prokuroras vis dar poste…

          • linas pl

            Romai, suprantama, tuo pačiu žodžiu žmonės vadina skirtingus dalykus. Kalbėdamas apie viešumą, turėjau galvoje tai, ką sakiau, būtent visuomenės teisę žinoti tiesą, ne tik gauti „žinių“.

            Bet ir jeigu dabartinės Seimo daugumos vadovai leidžia daugiau žinoti negu ankstesnės, tai gerai. Tik aš tiesą sakant, rašydamas norėjau pasakyti, kad nelabai tikiu viešumu, kol jo nepalaiko valdžia. iš to dar ir išvada, kad nėra jokio pagrindo tikėtis būtinai didesnio ar mažesnio viešumo atėjus naujai valdžiai.

            Anksčiau rašiau, Lietuva einanti tiesiu keliu į asmeninę diktatūrą. Jei tas pildytųsi, tokia valstybės tvarka viešumą mėgsta ne itin. bet šiaip, žinoma, dalykas priklausys nuo asmenų, kurie sudarys naują valdžią.

            Tai, atrodo, niekuo nesiskirtų nuo jūsų paties spėjimo, kad viešumo gali ir sumažėti. Tada jūsų prieštaravimas kilo iš kito dalyko. tik nežinau iš kokio.

            Jeigu iš to, kad kalbu apie naujos valdžios atėjimą, tai čia kalbu tik bendrai. Tikrai nemanau, kad nauja valdžia būtinai bus tuoj. nemanau ir kad ją sudarys būtinai brazauskininkai ar kiti kas jums nepriimtini. Toks bendras kalbėjimas reiškia, kad piliečiai nepatenkinti valdžia ir vyriausybe (net ir be šios savaitės įvykių). tą neseniai pripažino ir faktinis šalies vadovas Landsbergis. todėl, nuoseklu manyti, Lietuvos elitas ieškos kažkokios išeities. Štai ta prasme ir kalbėjau apie naują valdžią.

            Beje, kokia turėtų būti ta išeitis, nereiškiu dabar jokių pageidavimų. Padėtis tokia, kad geras bet koks sprendimas besiremiantis sveiku protu. Tikėkimės, jo dar likę.

          • romas

            Linai pl, viešumas yra geras informacijos prieinamumas ir nieko čia daugiau nesugalvosi:)

      • linas pl

        Taip, bet tam reikalinga teisėsauga. Keičiame, atkreipkime dėmesį, minties kryptį. Gerai teisėsaugai gauti reikėtų pirmiausia ugdyti teisėjų, būsimųjų teisėjų orumo jausmą. pastarasis dalykas galėtų tapti garbingo teisėjų nepriklausomumo pagrindu.

  • raimondas

    Pritariu Auksiniam kardui.
    Nežinau, ar ponia Aušra ištrauks Eurostat’o skaičius, kurie parodys Lietuvos verslumo lygio dinamiką. Ir dar svarbiau – kokia ta dinamika bus ateityje.

    Jaunimas vis labiau linksta dirbti valstybinį darbą, geriausiu atveju – samdomą darbą tarptautinio kapitalo įmonėse („patraukliausių darbdavių“ rinkimų ilgalaikiai favoritai – bankai, telekomunikacijų įmonės), t.y. arba valstybiniame sektoriuje, kuriame inovatyvumas labai arti nulinio arba srityse, kurios iš esmės jau tik aptarnauja esamus klientus monopolinėmis/oligopolinėmis sąlygomis (prieš 5 metus dar buvo laikai, kai bankai ir telekomunikacijų įmonės aktyviai diegė naujoves ir jų inovatyvumas buvo tikrai aukštas, bet tie laikai jau praeityje).

    Tokia perspektyva rodo tik vieną dalyką – jaunimas nebenori vykdyti individualios veiklos, nes (sąmoningai ar nesąmoningai, galvoje ar ant popieriaus) „rašydamas“ verslo planą mato, kad vienas pagrindinių – makroekonominė aplinka ir valstybės sprendimai yra tokie neprognozuojami ir taip smarkiai nukreipti „prieš“, kad kurti naują verslo idėją ir ją vystyti tampa per daug rizikinga.

    Ir galima kiek nori skaičiuoti, kokia mokestinė našta tenka smulkiesiems verslininkas ir lyginti su kitomis Europos šalimis. Bet reikia lyginti ir verslumo lygį – p. Aušra turbūt nesiginčys, kad mažesnė mokestinė našta smulkiajam verslui tikrai prisideda prie jo plėtros, o būtent smulkusis verslas tokio dydžio šalyse kaip Lietuva, kuriose ~60% BVP kuria paslaugos, ir yra vienas iš pagrindinių inovacijų kūrėjų.

    Ir Auksinis kardas teisingai sako – darykite taip, kad navickai negalėtų sumokėti 0% sodros ir 1% pajamų nuo visų per metus gautų pajamų, bet darykite taip, kad jaunimas drįstų kurti naujas įmones, kol, anot Kudirkos, dar turi „galios ir vieko“. Ir mokestines naštas lyginkite tada, kai navickai bus išgaudyti, nes būtent jie smarkiai iškreipia statistiką.

    Žinoma, reikia pripažinti, kad prie jaunimo nenoro kurti savo verslus prisideda Seime esantys piliečiai, kurie viešai leidžia sau deklaruoti, kad jų turimas butas vertas 0 Lt, seimūnai, kurių turimos skolos 5 kartus didesnės nei turimas turtas (tautiniu rūbu pirmomis dienomis Seime besipuikuojanti Bilotaitė – pagal ponios Aušros skaičiavimus) ir t.t. Bet kam aišku – žmonių kvailinimas. O paskui rašomi vieši laiškai pilni pasipiktinimo – kaip jūs drįsote paliesti mus, pateptuosius… Pagarba p. Aušrai, kad nepatingėjo paskaičiuoti ir viešai pateikti skaičius.

  • nesupratau

    Kazkur TV, dar tik isisavinant Seimo koridoriu painiava, Anusauskas guodesi, kad destytojaudamas 3 -jose a.m., dirbdamas departamento vadovu ir programu vadovu bei leisdamas knygas uzdirbdavo bene 8 tukst.Lt.Nesupratau, tik pries ar po mokesciu.Jei taip vyko bent kelis metus, paklausciau Ausros Maldeikienes, ar jis negalejo susitaupyti butui saziningai sumokejes valstybei mokescius, kurie tur but buvo mazesni nei siandien.

    • Auksinis kardas

      Gal, bet apie tai ir kalba, kad deklaracijoje jis buto neturi. Turi šimtatūkstantines skolas. Prasilošė?

  • mieli šio tinklaraščio lankytojai, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną tehninę detalę: savo komentaruose pasirašykite vardu, kuriuo registravotės, nepridėdami nei „to“, nei kito komentatoriaus, kuriam skirta jūsų pastaba vardo. Kreipinį geriau nurodykite savo komentare, nes aukščiau paminėtais atvejais, sistema įvertina jus kaip naują lankytoją ir jūsų komentarą palieka patvirtinimui. Kadangi nebudžiu prie kompiuterio 24 valandas, kartais dėl šios priežasties jūsų komentaras gali laukti nepatvirtintas kelias ar net kelioliką valandų. Todėl labai prašau: vardas ir tik vardas, ten kur prašoma tik vardo:)

    Naudodamasis proga, primenu, kad komentarai, kuriuose aptarinėjamos asmeninės šio tinklaraščio autoriaus bei kitų komentuojančių (ypač neanonimų) asmeninės savybės bus šalinami be įspėjimo.

  • ausra maldeikiene

    Dėkui visiems, kurie dalyvavo šioje diskusijoje ir ne todėl, kad čia plačiau nei leistų sveikas protas (žinant, kokiam klausimui skirtas komentaras)aptartas mano asmuo.
    Suprantu GA pareiškimą, kad jis šalins asmeninius įžeidinėjimus, nors jei būsiu įžeidinėjama aš, tai GA gali nesijaudinti. Turiu puikių dvasios tėvų jėzuitų,kurie žino tikras, o ne tariamas bėdas, o be to esu jau gana sena. Mane sujaudinti sunku, nors jei sujaudina, tai būnu tik dėkinga. Turiu peno galvai ir gal bandymui būti kitokia.
    Tiesa, perspėju: viešoje erdvėje kovodama už mūsų (savo ir kitų) teises, kaip jas supranu, kaip buvau rėksminga bobelė, tai ir būsiu.
    Tad už ką dėkinga? Dabar rašau knygą kodiniu pavadinimu „Kaip jie mus išdūrė“ tad labai daug klausimų, kurie man čia buvo užduodami leis gerokai aiškiu pagrįsti savo poziciją.
    Iki susitikimų.
    Deja, dažnai diskutuoti negaliu — reikia dirbti.

    • romas

      Gerbiama, Aušra, galėtumėt rašyti savo blogą. Nebūtina rašyti dažnai, nes tai apsunkina. Tikrai skaityčiau. Manau, kad rašyti turėtų didžioji dalis iš akademinio sluoksnio. Taip pakiltų viešo kalbėjimo lygis, o žmonės sužinotų, kad turim ir kitokių žvaigždžių:)

  • ausra maldeikiene

    to Romas
    visada, kada manau būtina, rašau viešus komentarus ir su nedidelėmis išimtimis (jos lietė komentarus apie Lietuvos žurnalistiką bei jos etiką, t.y. virtuvės švarą ir peles joje)visi mano komentarai buvo paviešinti.
    Pernai aplankiau 32 Lietuvos vietoves, skaitydama viešas paskaitas. Turėjau labai daug gerų susitikimų su žmonėmis per rinkimus. Šį ketvirtadienį turiu susitikimą Pakruojyje, po savaitės — Garliavoje.
    Vis dar turiu svetainę apie mokesčius, kurią desperatiškai bandau atnaujinti ir tai tikrai padarysiu, — kovosiu su „viarslynikais“ kurie labai mėgsta plėtoti verslą, gavę pinigų iš biudžeto, ir dar reikalauja sumažinti jiems mokesčius.
    Parašiau dar vieną vadovėlį vaikams mokykloje.
    Mano makroekonomikos paskaitos viešos ir guli VU Ekonometrinės analizės svetainėje. Šiemet ten atguls ir Ekonominės filososfijos paskaitos.
    Na va, dabar jau nesuprantu, kaip spėju.
    Tikrai nerašysiu blogo kaip Račo, nes jau yra Račo blogas ir jis man patinka.

    • nerijus

      gerb. ausra

      Lauksiu Jūsų knygos, kaip parašysite- praneškite.
      Dėl tinklaraščio, sutinku su romu- pagalvokite. Tikrai verta.

      Ir, maža pastabėlė- rašyklite vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis ;)

  • Pingback: D.Stancikas nekaltas. VMI kalta | Artūras Račas()

  • Ruta: Ausra pasakykite kas musu laukia ?
    Maldeikiene: „SITA SALIS YRA PRALOSTA. Deja duodu savo galva nukirsti, uz 10 metu sutinku paziureti: mes turesim aptvertus ezerus uz ju gyvens Vainauskai, Kirkilai ir visokie kitokie, jie tures apsaugas LEO LT, o 90% zmoniu skurs !
    Mamoms noreciau pasakyti: „Jie pavoge is jusu vaiku ateiti. Jeigu jus norit ekonomisto komentaro as ji sakau jums: UZ 10 METU BUS BLOGIAU ! Ir mes susitiksim bus dar blogiau. Jie pavoge ateiti nes zaidimo taisykles tragiskos !“

    Grineviciute: Kirkilai tu esi sukcius ir vagis !

    LNK laida
    „Valanda su Ruta“

    P.S.
    siu AM zodziu pagrindimas cia: http://2g.lt

    • Kokie būtų pasiūlymai?

      • Auksinis kardas

        EMIGRUOTI STAIGIAI IR TYLIAI ! Link

    • romas

      Gali būti, kad buvo pasiskolinta skolos perfinansavimui ir ankstesnių skolų aptarnavimui. Čia tik versija, bet nebūtina piešti pačių juodžiausių scenarijų iš anksto. Jei šių metų skola liks ties 27mlrd. litų, tai bus apie 30proc. BVP. Europa ir dėl didesnių skaičių problemų nedaro. 2000m. skola sudarė apie 28 proc. BVP. Taip labai valstybės skolos padėtis ir nepasikeitė. Manau, kad mokame už socialinį stabilumą. Nereikėtų šito mokesčio mokėti, rodikliai būtų geresni, bet ar žmonės nuo to būtų laimingi? Galėčiau sakyti, kad reikėjo kaip estams roges ruošti vasarą, bet juk tai nieko nekeičia. Dabar reikia galvoti apie ratus vasarai:)

      • aušra maldeikienė

        to romas
        va čia ir glūdi tikroji problema. Jūs labai neblogai nupiešėte situaciją, vis dėlto nesuprantu, kas Jums rodo, kad Lietuvoje ateityje situacija bus kitokia (turiu galvoje ne kokią ekonominę krizę,o socialinį stabilumą). Juk ir toliau mažina mokesčius pelnui, didina mokesčius darbui (turiu galvoje Sodrą, taigi darbo kainą (prieš ką kovoja Masiulis ir Šimašius), naikina viešąjį sektorių ir apmokestina vis daugiau viešojo sektoriaus paslaugų, mažina ir taip vienas mažiausių ES socialinių išmokų.
        Padėkite man gyventi ramiau — pasakykite, kad aš nesugebu pamatyti kažkio ekonominio stebuklo, kuris dabar paslėptas po stebukliais apdangalais, kuriuos nudengus galėsime sušukti — voila?

        • Regis

          Gerb. Aušra, baikit vieną kart su tais kreipiniais – „to ..“. Žiauriai akį rėžia.

          Jūsų gerbėjas (rimtai).

          • aušra maldeikienė

            atrodo dabar supratau, ką turite galvoje… Tą pradžią?
            Aš vis ieškau to „to“ ir nerandu. Galvoju, kaip sako mano mokinukai — „ką yra“…
            Gerai. Ateityje rašysiu skirta (kam…)

          • Regis

            Taip tikrai, turėjau omeny pradžia – „to romas“. Galima rašyti skirta romui (Romui), galima tiesiog kreiptis romai (Romai). Smulkmenos visa tai, bet. Juk čia ne delfi’s, jau susiformavo tam tikras komentavimo lygis. Aukštas, žemas kaip kam vertinti, tačiau bent jau stengiamės rašyti lietuviškai. Beje visiškai suprantama, kad žmogui iš „studlend’o“ krašto gali būti sunku kratytis anglikonizmų, bet jau jeigu kaltinat kitus neišprusimu ..

            p.s. tik be jokių pykčių, tiesiog geranoriškas pastebėjimas.

        • Mano gyvenime irgi buvo situacija, kai netekęs vieno darbo ir nesusiradęs kito, buvau priverstas gyventi iš skolintų pinigų. Viskas susitvarkė. Darbą gavau, skolas gražinau :)
          Manau vasltybės situacija yra panaši. Klausimas yra ar skolinti pinigai bus panaudoti struktūrinėms ekonomikos permainoms finansuoti, ar elementariam išgyvenimui.
          Švietimo sistemos reforma parodė, kad struktūriniai pasikeitimai pirmiausia turėtų prasidėti žmonių sąmonėje. Mes vis dar norime būti humanitarai, politologai, istorikai, ekonomistai, vadybininkai. Nenorime būti inžinieriai, mokslininkai, kūrėjai. Tokia yra rinka. Norime tinginiauti. Valstybės darbas yra sureguliuoti taip, kad būtų kuriama kvalifikuota darbo jėga ateityje sukursianti į inovacijas orientuotą ekonomiką. Deja, kol kas jokių vilčių nesimato.

          • Valentinai, o humanitarai nėra kūrėjai?

          • Ligita,
            Mes kalbame apie ekonomiką. Gal gali pasakyti kaip prie ekonominės gerovės kilimo prisideda pavyzdžiui lituanistai?

          • mdxacuk

            Valentinai,

            Lituanistai kartu su kitais humanitarais duoda pradžią aukštosioms technologijoms, nes „aukštoji technologija prasideda nuo sudėtingo dvasios judėjimo, vadinamo kultūra…“ O jau paskiau jų kūrimą perima tie, kas neišmano jokių aukštesnių materijų, tiktai visokias matematikas ir panašias nuobodybes. Galimas pretenzijas iš anksto atmetu, nes čia ne aš sugalvojau.

          • nerijus

            Valentinai

            kažkada kalbėjome apie „kiaulių gripą“:

            http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=22141

            Kiek tame tiesos- sprękime patys. Bet, man nekilo abejonių, jog šis „tvarinys“ sukurtas žmogaus.

          • romas

            mdxacuk, iš pradžių buvo žodis, tsakant :)

          • Nerijau,
            Juk visi žinome, kad dėl visko kalti žydai :)

            Tavo nurodytas straipsnis tik parodo, kad ir Amerikoje yra savų gražulių, veselkų ir šustauskų. Dar kartą primigynai rekomenduoju naudotis patikimais, o ne bulvariniais šaltiniais.

        • romas

          Ponia Aušra, man nerodo, kad bus geriau. Po naujų prarasim dar gabalą BVP, kurį kūrė Ignalinos AE. Bet juk ne karas artėja. Visada yra dalis visuomenės, kuri įžvelgs galimybę uždirbti. Nusileisim ten, kur turim būti, išsigydysim nuo nepamatuotų lūkesčių ir pradėsim lipti iš duobės. Visa gamta taip surėdyta. Būna metai, kai gerai palyja ir suželia daug žolės. Žolėdžiai gerai ėda ir dauginasi. Plėšrūnai medžioja ir veda daugiau vaikų. Kitais metasi palyja mažiau. Žolėdžiai nebesidaugina taip smagiai, kaip pernai, o užaugusios gausios plėšrūnų vados medžioja negausų žolėdžių prieauglį, senstančius ir net sveikus žolėdžius. Jiems vis dar gerai sekasi ir todėl gausiai veda vaikus. Visa tai dėl nepamatuotų lūkesčių. Kitais metais jų laukia pelnytos pasekmės – pievose ganosi mažai, bet labai sumanių ir vikrių žolėdžių, todėl plėšrūnų seniams ir vaikams kažin ar teks jų ragauti. Kai plėšrūnų populiacija susireguliuos, vėl gerai užderėjus žolei, ciklas pasikartos.
          Mes irgi dažnai esame gyvuliai: nemėginame padėties valdyti, atsiduodame grupiniam egoizmui. Bet gamta viską padaro už mus. Niekad nebūna, kad situacija pati neišsispręstų anksčiau ar vėliau.

          • Romas išrado naują ekonomikos kryptį Natūralistinė ekonomika. Vien už tai verta suteikti Nobelio premiją :)

          • aušra maldeikienė

            labai linksma buvo skaityti, tik kad čia matyt ta pati taip šiame bloge komentuojančių nemylimų skaičių magija: daugokai paliegusių bei senstelėjusių žolėdžių, plėšrūnų, atsitikinai užklidusių…

            Valentinui
            Tiesą sakant panaši koncepcija mano galvoje kažkur guli — vadinasi buvo ir yra. Pavadinimas kuklesnis, kažkas su biologija. Dabar staigia neradau aprašo, bet yra. Taigi dėl Nobelio reiks kautis.

          • romas

            Valentinai, aš mėginau paaiškinti, kur semiuosi optimizmo dėl ateities. O šiaip, kuo civilizuotesnė visuomenė, tuo labiau viskas vyksta organizuotai ir proto pagalba, ir kuo mažiau civilizuota, tuo daugiau egoizmo,emocijų ir automatiškai mažiau protingų sprendimų.
            Yra tokia biologijos šaka – etologija, nagrinėjanti gyvūnų elgesį. Žmogus irgi yra gyvūnas, o ekonomika yra jo veiklos dalis. Kodėl negalima šios populiacijos elgesio ypatumų nagrinėti panašiai, kaip tai daro biologai:)

          • Romai,
            Aš visiškai pritariu tokiam požiūriui. Mūsų pagirios tokios sunkios todėl, kad vakarėlis buvo linksmas :)

          • mdxacuk

            Romui

            Vienur prarasim – kitur išlošim. Neveiks Ignalina, užtat pilnu garu varys Elektrėnai, kur elektra trigubai brangesnė. Va jum ir BVP prieauglis. Žolėdžių dėl to gal sumažės, bet genofondas pagerės.

          • Anony Mouse

            ne Romo tai išradimas. 2002m Nobelio premija buvo suteikta Daniel Kahneman už behavioral economics, tuo tarpu dabar įsigalėja evoliucinis ekonomikos supratimas (versus senųjų principų pagal kuriuos kiekvienas rinkos dalyvis rūpinasi tik savo poreikiais).

          • Nemanau, kad romo pateikta ekonomikos, kaip biologinės savireguliacinės sistemos vizija kaip nors susijusi su behavioral economics, kuri yra susijusi su neracionalių sprendimų analize.
            Tuo tarpu evoliucinis ekonomikos supratimas gal ir būtų arčiau (nors nežinau kas tai yra). Tačiau pagrindinė romo mintis yra, kad bet kuri sistema yra linkusi susireguliuoti, ir tą ji padaro labai greitai, nes sistemos nėra pritaikytos veikti perkrovimo režimu. Mano nuomone tai irgi nelabai susiję su evoliucija.

  • Auksinis kardas

    Ruta: Ausra pasakykite kas musu laukia ?
    Maldeikiene: „SITA SALIS YRA PRALOSTA. Deja duodu savo galva nukirsti, uz 10 metu sutinku paziureti: mes turesim aptvertus ezerus uz ju gyvens Vainauskai, Kirkilai ir visokie kitokie, jie tures apsaugas LEO LT, o 90% zmoniu skurs !
    Mamoms noreciau pasakyti: „Jie pavoge is jusu vaiku ateiti. Jeigu jus norit ekonomisto komentaro as ji sakau jums: UZ 10 METU BUS BLOGIAU ! Ir mes susitiksim bus dar blogiau. Jie pavoge ateiti nes zaidimo taisykles tragiskos !“

    Grineviciute: Kirkilai tu esi sukcius ir vagis !

    LNK laida
    „Valanda su Ruta“

    • AM istarti zodziai jau materializuojasi virtualioje erdveje:
      http://www.efoto.lt/files/images/31128/Vilnius%20po%20krizes.JPG

      Zvelgiant i vyriausybes siuloma kitu metu biudzeta darosi jau nebejuokinga, manau nereiks ir 10-ies metu. Beje Simonytes sarkastiskas juokas man vis labiau tampa suprantamesnis (o kas daryt jei vis dar norisi „gerai“ pagyvent?), tokioje padetyje teliks su sarkastiska sypsena stebeti kaip skesta salis skurdan, bet jei jau skesti tai isdidziai kaip Titanikas – su muzika ir fejerverkais.

    • Neabejingi

      Ar gerb. Ausra, apie sia (zemiau Atgimimas) didejancia visuomeneje materialine ir kartu socialiai-psichologine praraja uzsimena ?

      Citata „o likę 90% skurs“. Žemiau skurdo ribos gyvena jau 0,5 mln. gyventojų, o kur dar 1 mln. pensininkų ir 300 tukst. bedarbiu.

      „Jei į paprastas svajones numoji ranka, tai pamažu imi artėti prie vadinamosios skurdo kultūros. O tai reiškia toli gražu ne vien atsisakymą minties ieškoti galimybių geriau maitintis, bet ir apskritai geriau gyventi. Imi tolti nuo buvusių draugų, nes juk nepasikviesi jų į svečius vaišėms už keturis litus. Bet ilgainiui tai virsta jau ne tiek pinigų stygiaus, kiek mąstymo problema. Darosi vis sunkiau neprarasti orumo, neiškristi iš konteksto, socialiniai ryšiai nunyksta labai greitai. O su jais – ir papildomos galimybės susirasti darbą. Kuo labiau skursti, tuo mažiau pasigendi smagumo gyventi ir tuo toliau traukiesi nuo noro kabintis į tą gyvenimą.“ Stanislovas Kairys, „Atgimimas“

  • Virgis

    Mūsu laukia Rusiška „Demokratija“. Pavysim ir pralenksim.

  • Jonas III

    „Mes vis dar norime būti humanitarai, politologai, istorikai, ekonomistai, vadybininkai. Nenorime būti inžinieriai, mokslininkai, kūrėjai. Tokia yra rinka. Norime tinginiauti. Valstybės darbas yra sureguliuoti taip, kad būtų kuriama kvalifikuota darbo jėga ateityje sukursianti į inovacijas orientuotą ekonomiką. Deja, kol kas jokių vilčių nesimato.“ – visiškai palaikau Valentiną, o ypač nusipelno pagarbos už savikritišką (kaip ktitikuojamos „kastos“ atstovas)požiūrį.
    Nenoro dirbti realaus darbo tendencijos augimas labai didelis, ir ko gero vienintelis realus išsigelbėjimas – tecnologijų (aukštųjų) vystymas.

    • aušra maldeikienė

      nors užmušk nesuprantu, kodėl noras būti pavyzdžiui, politologu, kažkaip demonstruoja asmens tinginystę.
      Aš visada norėjau būti religijų specialiste, gaila, kad svajonę įgyvendinau tik būdama gana garbingo amžiaus, bet mokiausi daug ir manau tai buvus ir esant labai prasminga.
      Kvailystė, kad reikia kažkaip ypatingai daug inžinierių. Reikia, kiek reikia. Humanitarų reikia daugiau.
      Inžinerijos problema yra matematikos ir gamtos mokymas mokyklose, kuris yra sunaikintas palyginus su TSRS laikais.
      O humanitarų mokymo problema ta, kad vaikai mokykloje išmoksta ne „kultūros“ anglų ar kokią kitą knygą, o kalbą skirtą paplepėjimui bare ar stotyje. Tai ne tas pats.

      • Jonas III

        Reikia investuoti į technologus, kad 1 technologas galėtų aprengti ir išmaitinti 40 humanitarų, kurie privalėtų pasirūpinti tuo pačiu technologu ir dar dešimčia gyvenančių konteineriuose.

      • Gerbiama Aušra,
        Įveskime jums pažįstamas savokas: Mikrotinginystę ir Makrotinginystę. Savaime aišku, kad mikro t.y. individo lygmenyje, negalima teigti, kad politologijos arba religijotyros profesija byloja apie asmens tinginystę. Gali būti ir labai darbštus politologas, parašantis daug straipsnių ir komentarų. Tačiau, kai kalba eina apie makro, t.y. visos visuomenės lygmenį, mano nuomone yra tragedija, kad norinčių studijuoti politologiją ir istoriją yra gerokai mažiau nei fiziką ar mechaniką. Taip yra todėl, kad visuomenėje visi atlieka tam tikrą funkciją. Humanitarai, kaip jūs teisingai sakote, užsuka kultūros arba jos imitacijos variklį visuomenėje.
        Paimkime kad ir tradicinį lietuvišką kaimą. Yra valstiečiai dirbantys žemę. Yra mokantis valstiečių vaikus mokytojas, yra valstiečius gydantis gydytojas ir juos ganantis kunigas. Šalia dirba kalvis, gaminantis noragus ir kaustantis arklius. Visa ši sistema yra puikiai sureguliuota ir sukuria sinergiją. Valstiečiai maitina gydytoją, kuris gydo valstiečius. Sveikesni valstiečiai daugiau dirba ir pagamina produktų. Valstiečiai maitina mokytoją, kuris mokina valstiečius. Mokyti valstiečiai gali skaityti Ūkininko patarėją, sužinoti naujesnių ūkininkavimo metodų ir taip daugiau prigaminti produktų. Kuo naudingas kunigas labiau aišku jums negu man. Tarkime, jis padeda valstiečiam palaikyti įsitikinimus, kad gyvenimas turi prasmę. Įprasmėję valstiečiai, noriau ir daugiau dirba ir pagamina produkto. Panašiai yra ir su kalviu. Kalvis gamina noragus, valstiečiai jį už tai maitina. Noragais valstiečiai aria žemę.
        Visa ši sistema laikosi ant to, kad valstiečiai kuria produktą, kurį parduoda kažkur kitur ir už uždirbtus pinigus perka paslaugų iš mokytojo, gydytojo, kunigo ir kalvio.
        Dabar pažiūrėkime kas būtų, jei nebūtų mokytojo? Valstiečiai nemokėtų skaityti ir negalėtų iš Ūkininko patarėjo sužinoti naujausių ūkininkavimo technologijų. Ar dėl to valstiečiai nustotų gaminti produktą? Ne. Jie gamintų mažiau ir ne taip efektyviai, bet vis tiek gamintų. O mokytojas ar turėtų už ką valgyti, jei valstiečiai nesamdytų jo? Ne. Jis mirtų badu arba pats eitų arti žemę. Lygiai tas pats ir su gydytoju. Gal valstiečiai labiau mirtų, bet žemę vis tiek dirbtų. Tačiau gydytojas be valstiečių neapseitų. Kunigo nebuvimo valstiečiai apskritai nepastebėtų :) Su kalviu istorija šiek tiek kitokia, nes kalvis gamina ir parduoda valstiečiams produktą, kurio valstiečiams reikia.
        Kas iš viso to išeina? Valstiečiai ir kalvis yra svarbiausi veiksniai kuriantys visuomenės gerovę. Mokytojai, gydytojai ir kunigai yra malonus priedas, darantis gyvenimą komfortiškesnį.
        Situacija, kai daugiau žmonių nori studijuoti politologiją, nei fiziką reiškia, kad kaime kunigų gyventų daugiau nei valstiečių. Valstiečiai visų neišmaitintų. Išvada, reikia pripažinti, yra marksistinė ;)
        Dabar tiktai pašalinkime žodį „tinginystė“. Tai juk buvo metafora. Jūs kai sakote oponentui, kad pas jį ne smegenys o biliardo kamuolys irgi naudojate metaforą ar ne?

        Beje, aš visiškai sutinku, kad inžinierių reikia tiek, kiek reikia. Klausimas – o kiek reikia? Ar jūsų teiginys, kad humanitarų reikia daugiau yra nuomonė ar kuo nors pagrįstas faktas? Ar yra išstudijuota „optimali“ visuomenės struktūra? Kokia visuomenės struktūra vyrauja pavyzdžiui Vokietijoje arba Švedijoje? Kokius lietuviškus produktus jūs vartojate, kad manote, kad inžinierių yra pakankamai? Ar šaldytuvas pas jus Snaigė? Ar televizorius pagamintas Šiauliuose? Ar kostiumėlis iš Lelijos? Ar jūsų kieme vaikai supasi ant Lietuvoje pagamintų sūpynių ar Švedijoje?

        • aušra maldeikienė

          Visame jūsų komentare linksmiausia tai, kad dabar visais būdais bandome gauti išties labai sunkiai gaunamą TV iš Šiaulių, nes jie gamina „perfekt“ TV, kurių ir gauti sunku:)
          O dėl biliardų, tai aš rimtai.
          Ir vaikai mano jau savo vaikus ant sūpynių tuoj sups, nes jau po pusmečio vyresnysis kirs ketvirto dešimtečio ribą…Nebesisupa. Ar anūkų sūpynės bus lietuviškos ar švediškos priklausys nuo krizės gylio ir trukmės. Manau, kad bus brangesnės — t.y. natūralios lietuviškos.
          Visa kita, žinoma, nuomonė.
          Tiesa, pasitelkus tradicinės visuomenės modelį visokeriopai analizuoti postmodernistines „paplaukusias“ dabarties ūkio funkcionavimo formų (kaip protingai parašiau…) sąvartas yra problematiška.

          • romas

            Ponia Aušra, Jūs gi gerai suprantate, kad ne dėl lietuvių inžinierių smegenų vingių gausos toks geras tas Jūsų pageidaujamas televizorius :)

          • Gerbiama Aušra,
            Pažaidžiau „ekonomistą“ :) Juk jūs dažnai vardan aiškumo supaprastinate savo modelius iki elementarių sudedamųjų dalių.
            Pagrindinis klausimas iš tikro yra ne tiek „inžinierių“ buvimas, o „kūryba“. Pamirštame, kad mokslas ir gamyba yra lygiai tokia pat kultūros dalis kaip ir knygų rašymas arba muzikavimas. Mes neturime dizaino tradicijų. Dizainas ne paveiksliukų ar drabužių kūrimo prasme, o daiktų kūrimo. Kad ir pavyzdys su supynėmis. Švediškos supynės, išdėliotos po visą Vilnių yra kokybiškos, ergonomiškos, saugios, patvarios. Lietuviai jas be abejo pagamintų. Tačiau jie nesugebėtų jų sukurti. Lietuviškos supynės tai tragiškos, nesaugios, griozdiškos, nepatogios konstrukcijos. Tam, kad sukurtų normalias supynes, dizainerių, inžinierių, mechanikų, biomechanikų komanda turi ilgai projektuoti, gaminti modelius, išbandyti, daryti tyrimus, pagaminti koncepcinį variantą, jį pataisyti, vėl išbandyti su tikrais vaikais ir galų gale pagaminti tobulą, saugų, patogų, ilgaamžį, nelūžtantį sūpynių modelį.
            Ar yra Lietuvoje žmonių galinčių tai padaryti?
            Už tai turime daug politologų. Neseniai girdėjau per radiją kaip kalbėjo politologė Irano specialistė. Įsivaizdujate, Lietuvoje įmanoma būti Irano specialistu ir iš to valgyti duoną! Tačiau negalime pasigaminti sūpynių.

          • Auksinis kardas

            Peno prie supynių motyvo:

            1. Netoliese yra tokia, kultūra lyg ir artima, Lenkija. Ar jie pasigamina supynes? Neabejoju, ir kelių rūšių. Paprastumo dėlei, tarkime, kad nėra lemtingas jų vidaus rinkos dydis (ten bus ir ne vienas supynių gamintojas). Kas lemia skirtumą? Stiprios kūrėjų pajėgos? Žemesnis reiklumas gaminiui? Tradicija? Jei mentalitetas, kurios savybės?

            2. Tas pats – estai. Kaip manote, ar jie pasigamina, ir kodėl?

            3. Kas buvo IKEA, žino, kad ten nemažai medžio gaminių (kokiais gali būti supynės), gamintų mūsų baldų pramonės. Gaminti galėtume. Kalti vien kiniečiai?

            4. Vasarą vaikams (ir kitiems ;-) įtaisiau žaidimą „KUBB“ – smagus lauko žaidimas, kurio sudėtis – labai paprastos medžio kaladėlės, cilindrai. Gaminti nesudėtinga.

            Besidomint žaidimu, mačiau, kad viena jaunimo verslo mokykla Vokietijoje turi projektą – grupė moksleivių atsakingi už tokio gaminio TIKRĄ pagaminimą, marketingą, pardavimą, t.y. viską, kas reikalinga TIKRAM, veikiančiam verslo modeliui, kuriame dalyvauja ir dalyvaudami mokosi jaunuoliai. Gaminį galima užsisakyti ir gauti, mainais į tikrą pirkimą.

            Kokiu būdu patekau pas juos? Ieškojau žaidimo pavyzdžių, ir vienas YouTube įrašas buvo paruoštas šios grupės. Gana jaunatviškas marketingas, kaip matome – tikrai suveikiantis.

            Daugmaž čia, kaip Vokietijoje žiūrima į TIKRŲ verslininkų rengimą: www . juniorprojekt . de
            Pas mus tokiais atvejais ruošiami vadybininkai, teisingai, Valentinai? Ar pačiam teko toks mokslas, kiek praktikos jame buvo? Klaipėdoje vis girdžiu gerų atsiliepimų apie LCC, tokį profiliuotą, užsieniečių palaikomą koledžą, bet ir ten apie panašias praktikas negirdėjau.

          • romas

            Yra daug inovacijų atsiradimo priežasčių. Galima sugalvoti „surink pats“ stiliaus baldus ir sėkmingai padaryti biznį. Bet yra dalykai, kurie yra neatsiejami nuo fundamentalių žinių : medžiagų mokslo, mechanikos, elektronikos. Jei tauta neturi tuose dalykuose išmanymo, neįmanomos ir tos srities inovacijos. Galimas toks augimo kelias, kaip Lenkijoje. Pritraukim investicijų į pramonę ir mokykimės (mokykimės!). Pradžioje suprasim kaip tai yra daroma, paskui bus ir inovacijų. Beje, Valentinas teisus dėl pramoninio dizaino reikšmės. Lietuva čia stipriai atsilieka.

          • romas

            Aš, beje, potekstę supratau. Lietuvos švietimo sistema nukreipta į faktų žinojimą, bet ne į proceso supratimą.

          • Auksini karde,
            Visada sakiau, kad „vadybos mokslas“, koks yra Lietuvoje yra visiškai beviltiškas. Gauni šio bei to paviršutiniškai ir nieko giliai. Į darbo rinką tokie žmonės ateina nemokantys nieko, net susiplanuoti savo darbo laiko. Ypač apgailėtina, kad vadybininkus leidžia visokie VPU, Riomeriai ir panašios įstaigos, kažkada buvusios specializuotų profesijų rengėjos, bet dėl vadovų ambicijų tapti universiteto rektoriais ir žarstyti valstybės milijonus, tapusios kvaziuniversitetiniais monstrais.

        • Tęsiame analogiją apie lietuvišką kaimą. Atsiranda naujas švietimo ministras ir sako: – Kaimo vaikai turi studijuoti. Pas mus yra Žemės ūkio mokykla, Medicinos mokykla, Mokytojų seminariją, Kunigų seminarija. Rinka viską sustatys į vietas. Visi kaimo vaikai išlaikys egzaminą, kurį aš paruošiu ir pagal jį nustatysiu gabiausius. Tada gabiausi galės pasirinkti kur mokytis. Už jų mokslus mokėsiu aš. Kiti susimokės patys arba tegul skolinasi.
          Ir kur gi nueis mokytis kaimo vaikai? Koks durnas kaimo vaikas norės nugarą prie žagrės lenkti? Visi kaimo vaikai sustojo į kunigų seminariją. Mergaitės į Mokytojų seminariją. Tie, kurių nepriėmė į kunigus, įstojo į medicinos mokyklą. Ar įstojo kas nors į Žemės ūkio mokyklą? Keli vaikai ir tie iš prastesnių. Ministras sako, sorry, bet rinka viską sustatė į savo vietas. Silpnosios ir nepopuliarios programos turi išnykti.
          Praėjo keleri metai. Grįžo į kaimą išsimokslinę vaikai. Aibė kunigų, gydytojų, mokytojų ir du agronomai. Agronomai buvo bepradedą kalbėti, kad jiems dviese bus sunkoka uždirbti duonai visiems, bet viena mokytoja su ekonomikos specializacija nutildė juos:
          Tylėkite jūs. Esate švelniai tariant neįdomūs. Ką jūs suprantate apie postmodernistinės visuomenės paplaukusias ūkio formas? Pas jus ne smegenų žievė, o biliardo kamuoliai. Reiktų jums palankyti mano viešąsias paskaitas arba nusipirkti mano būsimą knygą „Kaip skaičiuoti bulves“. O kol kas dirbkite, bet šiukštu nedrįskite apmokestinti darbo! Apmokestinkite kapitalą!
          Kažin kaip tokiai visuomenei sekis? :)

          • romas

            Gera idėja. Kairiarankis rašo filosofines pasakėles, galima būtų ir ekonomines. Kiek įdėjus nesumeluotos prasmės ir humoro, būtų nauda dviguba – ir skaityti įdomu, ir apsišviest galima.

          • Auksinis kardas

            Atsiliekame pramoniniame dizaine? Galbūt, bet:

            a) ar Lenkai jame atsilieka, jei tariame, kad jie sugeba pagaminti supynes, ir jomis įmanoma naudotis pagal paskirtį?

            b) ar gaminių dizainas nežengtų koja kojon su jų gamyba, su konkurencija dėl vietos rinkoje, jau gaminant?

            c) kas labiau įmanoma – pradėti daugmaž gerai paruošto produkto gamybą ir ilgainiui tobulinti, ar pradėti tobulo produkto gamybą?

          • lv

            Lenkiškosios produkcijos ir kokybės „korta“ tikrai nėra aukšta, nors ir ne mušta…
            Tik vistiek tai yra gamyba; net jei ir smulkioji, namudinė, chaotiška.
            O mes vis apsimetame, kad kuriame, statome žinių ekonomiką, kai tokios pseudomokslo įstaigos, kaip pavyzdžiui „paukštynas“ (VPU), kuriame sutupia nemažai Valentiniškųjų „mokytojų ir kunigų“, „peri“ informatikos, fizikos, kt. technologijų žinių „specialistus“, būsimuosius „amatininkus“, žinių ekonomikos „bitutes“…
            Tokių peryklų, neperspektyvių ir neišmėžtų vištidžių, programų jose — apstu. Negana to, tie Valentiniškieji „mokytojai ir kunigai“, negavę padoraus universitetinio išsilavinimo, negauna ir profesinio, kaip ir pačios profesijos; tik diplomą su palydėjimu pro plačias duris į neplatų vieškelį, ten kur kas apskritai priims ar paims.
            Net kurdami, kūrybiškai apsimetame, kad kuriame…

          • Auksinis kardas

            Kol mes nesitepame rankų pasigaminti supynių, mums jas pagamins lenkai arba kiniečiai – vaikams suptis norisi.

            Problema su žinių ekonomika ta, kad nepritaikytoms žinioms tenka emigruoti, o mes išsijuosę darbuojamės Airijos nežinių ekonomikos naudai.

            Beje, atkreipkime dėmesį į nurodytos JuniorProjekt.de svetainės santykinį paprastumą. O juk tai motininis projektas. Dar kuklesnė (bet sočiai infmormatyvi) buvo veikusio KUBB projekto svetainė (jie laikini). Mūsų svetainės paprastai gražesnės, kad ir kainuoja vis mokesčių mokėtojams šimtus tūkstančių Lt. Negerai užsiimti saviplaka, bet pamatyti, kad, kaip visuma, virtome vagiliaujančiais pižonais – dar ir kaip verta.

  • aušra maldeikienė

    aukštoji technologija prasideda nuo sudėtingo dvasios judėjimo vadinamo kultūra…
    Beje kultūros ir etikos nereikia maišyti su etiketu.
    Lietuvoje klesti etiketas, o va su etika prastokai.
    Man nuo to dabarties nac. vertybių etiketo taip šleikštu (ypač, kai geriau pažįsti daugelį jo nešiotojų), kad aš tiesiog atvirkščiai elgtis pradedu.
    Reikia gi kažkaip kovoti :)

    • Auksinis kardas

      Sena gera Vilniaus punk mokykla. Montanistų šiai dienai tikrai pagausėję.
      Prieš kokius dvidešimt penkeris metus ši socialinio elgesio takoskyra buvo ne tik aiškiai įvardinta, bet ir buvę akivaizdu kuri dalis – tuščiaviduriai nevykėliai, o kuri vis pelno sėkmę per kūrybiškumą.

      Tačiau atsirado jaunas valstybinės ideologijos skurdas, ir susipainiojimas tarp pinigų užsidirbimo bei pinigų apturėjimo. Kam reikia užsidirbti pinigus, jei galima apturėti? Pinigas, jis nekvepia. Štai ir murdomės. Svarbu ne procentai, svarbu procesai.

      (visai nepretenduoju į atsakymą)

  • Pingback: D.Stancikas nekaltas. VMI kalta » Blogorama.lt()