Metai bėga, o klausimas tas pats: kaip atskirti A.Račą nuo A.Račo

Minėjau, kad rašydamas „Apie“ ir tikslindamas savo praeitį, radau porą įdomių dalykų (ačiū Rasai, kuri juos tada išsaugojo).

Vienas jų – 10 metų senumo, tačiau labai susijęs su tuo, apie ką esame nemažai kalbėję ir diskutavę: kaip atskirti A.Račą BNS vadovą nuo blogerio A.Račo? Ar blogeris A.Račas gali viešai kalbėti apie problemas, kurios susijusios su BNS klientais? Ar BNS vadovas A.Račas gali diskutuoti blogerio A.Račo bloge apie BNS ir „Verslo žinių“ santykius, jei „Verslo žinių“ vadovas jam parašo į blogą? Pagaliau, ar blogeris A.Račas gali viešai kalbėti apie parsidavinėjančią žiniasklaidą, nes tai gali reikšti, kad jo minima žiniasklaida niekada nebus BNS klientais?

Pasirodo, klausimai visiškai ne nauji…

Tai liudija žemiau pateikiamas TV Antenoje publikuotas A.Urbonaitės komentaras. Jo data – 1999.10.02.

Pavojinga savarankiškumo liga

Neprisimenu nė vieno Lietuvos radijo televizijos vadovo (nuolatinio, o juo labiau – laikinai einančio pareigas), kuris būtų viešai prisipažinęs, kad jam skambinėja iš Seimo ir Vyriausybės. Kur jau ten!

Nacionaliniam radijui ir televizijai visi vadovauja savarankiškai – savo galva sprendžia, ar įsileisti į eterį valstybės vadovus, ar užčiaupti „Paskutinę kryžkelę“, ar nuo ryto iki vakaro per radiją transliuoti Semo posėdžius, o per televiziją – neprilygstamąją „Seimo savaitę“. Jie visi yra sąmoningi ir daro tai tik savo sprendimu.

Užtenka su LRT aukščiausiaisiais vadovais išgerti vyno taurę, ypač su buvusiais, ir paaiškėja, kad skambinama net dėl „Katino Gogencolerio“ – ką ten dėl politinių valandėlių! Kita (subtilesnioji) skatinimo priemonė – prieiti prie LRT direktoriaus per kurios nors valstybinės šventės minėjimą ir taktiškai priminti, ko reikėtų (nereikėtų), kad ateityje nacionalinei televizijai kuo rečiau pritrūktų aūtuonių milijonų!

Todėl ūkime visai tikri: nieks iš aukščiau neliepė Algirdui Trakimavičiui, antrąkart paskirtam laikinuoju LRT generaliniu direktoriumi, atleisti iš pareigų naujienų tarnybos vadovą Artūrą Račą. Tikrai, visiai niekam neužkliuvo, kad „Panorama“ pirmoji griebėsi signatarų sklypų istorijos, o A.Račas pats komentavo šį faktą spaudoje ir eteryje.

Visiems nusispjaut ir į tai, kad artėja rinkimai, o A.Račas it koks neišmanėlis nesupranta net valstybinės Grūto parko svarbos – kur ten jam subtilesni dalykai.

Maskuodamas tikrąjį savarankiškumą, A.Trakimavičius protestuojantiems LTN žurnalistams iš pradžių prasitaria, kad „sutartis su A.Raču nebus pratęsta dėl jo nepaklusnumo administracijai, pasirenkant naujienų laidose rodytinus įvykius“. Ir kad „neįmanoma atskirti, kada jis būna LTN vadovas, kada politikos apžvalgininkas“.

Kai šitai atsiduria spaudoje, dainelė pakoreguojama: LRT tarybos pirmininkas Algimantas Mačiulis iš Seimo tribūnos (ką ten veikia laisvam radijui ir televizijai vadovaujančios institucijos, sudarytos iš nepriklausomų visuomeninių organizacijų atstovų, pirmininkas?!) naiviai aiškina, kad „Panoramos“ vadovo dešimt dienų nebuvo darbe. Kadaise, išgujant iš nacionalinės televizijos „Krantą“, irgi buvo argumentuojama, kad Vytautas Matulevičius tris dienas neatėjo į darbą! Tikras tinginys!

Kai viskas vyksta taip sklandžiai, tampa visai nesuprantama, ko piestu prieš šitą LRT administracijos veiksmą stoja naujienų redakcijos žurnalistai: „Mes, LTN žurnalistai, pareiškiame, kad LRT neislaikoma Visuomenės informavimo priemonių įstatymo nuostatų dėl žurnalistų savarankiškumo, etikos ir įvykių atspindėjimo. Pažeidžiami visuotiniai žurnalistikos principai dėl naujienų redakcijų nepriklausomumo“.

Ir jau visai neaišku, ko dėl vieno žmogaus atleidimo šitaip sujudo visų televizijų informacinės laidos, užuot džiūgavusios, kad konkurentai toliau skandina patys save. A.Trakimavičiaus savarankiškumas bus palikęs konkurentams neišdildomą įspūdį!

Užtenka palyginti „Panoramos“ reportažą, interviu BTV „Žvilgsnyje“ ir pokalbį su A.Raču LNK „Žiniose“, kad suprastum, jog ekonomistas A.Trakimavičius iš tikrųjų visai nieko nemano apie žinių kokybę, nes nežino, ar jos profesionalios, ar ne. Jei žinotų, jam nedarytų jokio įspūdžio sekretorės iš Klaipėdos merijos skambutis, nurodantis, kad „Panorama“ būtinai turėtų nufilmuoti šventinius mero pietus, patiektus miesto šventės proga.

A.Račo argumentai logiški: „Mane priėmė po to, kai išdėsčiau savo žinių sampratą. Niekur nuo jos nenukrypau, o apie kitokius naujienų tarnybos prioritetus administracija su manimi nekalbėjo“. Kol jai iš šalies nepatarė ne kalbėti, o imtis veiksmų.

Savarankiška administracija bent būtų įvertinusi, kad, LTN naujienų tarnybai ėmus vadovauti A.Račui, pirmą sykį po ilgos pertraukos „Panorama“ aplenkė visas kitas žinias ir pateko į populiariausių visų televizijos laidų dešimtuką, žiūrovų skaičiumi pranokusi net „Tikrąją Elenos meilę“.

Formaliai nepažeistas joks įstatymas: sutartis su naujienų tarnybos vadovu buvo sudaryta trims mėnesiams, ir jos tiesiog nepratęsė. Dabar nacionalinė televizija paskelbs dar vieną konkursą ir įgis dvi galimybes – LTN vadovu paskirti, ką jai liepė, arba (dar paprasčiau) – pasilikti su dar vienu laikinu vadovu, kurio laikinumas patogus kaip ir amžina LRT priklausomybė nuo valdžių.

Kaip matote, prabėgo 10 metų, o klausimai vis tie patys: kaip atskirti, kuris A.Račas yra tas A.Račas…

Dėl to ir smagu, jei atvirai:)

P.S. Šioje vietoje gana svarbu paminėti, kad šis A.Urbonaitės komentaras „TV Antenoje“ buvo išspausdintas neprabėgus nė pusei metų nuo tos dienos, kai, susirinkęs žaisliukus, išėjau iš „Lietuvos ryto“. Beje, tame aplanke, kurį varčiau, radau ir vieną su šiuo įvykiu susijusį objektą. Bet apie tai – jau kitą kartą.

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...