Kai vagia Kovo 11-osios Akto signataras…
Kai nueinančio Seimo nariai krizės akivaizdoje nusprendžia pasididinti algas, darosi pikta.
Kai naujai išrinkto Seimo nariai kasdien lyg mantrą kartodami užkeikimus apie besiartinančią krizę siūlo visiems suisveržti diržus, tačiau tuo pat metu nusprendžia, jog susimažinti sau algas jiems neleidžia Konstitucija, pasidaro liūdna.
Tačiau apibūdinti jausmus, kurie užplūsta sužinojus, kad Kovo 11-osios Akto signataras yra paprasčiausias vagis, paprasčiausiai pritrūksta žodžių…
Kalbu apie signatarą K.Grinių, kuris, kaip pastebėjo akylūs šio blogo lankytojai kuo ramiausiai vagia internete paskelbtus tekstus ir publikuoja juos kaip savo kūrinius interneto svetainėje atvirai.lt.
Tai ir tekstas „Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys“, publikuotas gruodžio 23 dieną, kurio pradinis variantas rusų kalbą gali būti lengvai atrandamas adresu http://www.warandpeace.ru/ru/article/view/30520/
Kitas pavyzdys – ten pat publikuotas „Briuselio susitarimas:2008 metų Kosovas- „1938 metų Sudetai““, kurio pradinis variantas taip pat rusų kalba pasirodė gerokai anksčiau adresu http://www.avanturist.org/column/3/source/1409,
Taip pat – JAV krizės pasekmės ES:kitų variantų praktiškai nėra, K.Griniaus „parašytas“ gruodžio 16 dieną, nors dar gruodžio 12 tas pats tekstas pasirodė rusų kalba…
Visi tekstai – tiesiog vertimai iš rusų kalbos į lietuvių. Labai įdėmiai apžiūrėjau visus lietuviškus tekstus, ieškodamas bent mažiausios užuominos į pirminį šaltinį arba į tai, kad K.Grinius tėra vertėjas. Neradau…
Nors tame pačiame atvirai.lt puslapyje yra ir K.Griniaus verstų tekstų: „Kira Savičenko : Lietuviai sušaldys Rezeknę?“ arba „Michailas Degiatinas: mūsų nedaužys per galvas, o lėtai smaugs“.
Taigi, išvada labai paprasta – K.Grinius yra paprasčiausias plagijatorius, o kalbant tiesiai – vagis. Žmogus, be jokių skrupulų paimantis kažkieno kūrinį ir pateikiantis jį kaip savo autornį darbą.
Taip, Lietuvoje tai nėra labai neįprasta. Pakanka pavartyti keletą be jokios atrankos paimtų lietuviškų žurnalų ar panaršyti po lietuviškus tinklapius ir rasime tą patį: tekstus, perspausdintus iš užsienio laikraščių, žurnalų ar tinklapių be jokių nuorodų į autorių ar pirminį šaltinį. Reikia nuotraukų – pilna ir jų.
Tačiau galima surasti ir pateisinimų: žiniasklaidos priemonėms trūksta pinigų, neveikia savireguliacijos institucijos, savo darbo nedirba autorių teisių gynėjai… Šleivi tie pateisinimai, bet vis tiek… Kita vertus, situacija keičiasi: rašydamas panaršiau po kelis portalus ir daugumoje jų visuose pranešimuose yra nuorodos į šaltinį.
Bet grįškime prie K.Griniaus. Jo „autorinių“ tekstų atvirai.lt puslapyje problema yra gerokai gilesnė nei vis dar pasitaikantys nugvelbti tekstai Lietuvos žiniasklaidoje.
K.Griniaus problema yra ta, kad jis iki šiol nesupranta, kad tai kas leidžiama kokiam nors bulvariniam laikraštėliui, visiškai neleistina asmeniui, kurio parašas yra po Nepriklausomybės Atkūrimo aktu. Plagijuodamas tekstus ir savindamasis autorystę K.Grinius suteršia ne tik savo vardą…
Ir tai jau ne tik diskusija dėl autorinių teisių. Tai suvokimo ir atsakomybės problema.
Nieko nauja, galite pasakyti. Juk kažkada būdamas premjeru Algirdas Brazauskas viešai melavo, kad yra Kaune nors tuo metu buvo Maskvoje. Pirko „Draugystės“ viešbutį už premjero algą ir dar jachtą už Kristinos sutaupytus bufetininkės arbatpinigius
Juk vienas iš VP dešimtuko, dalyvavusio nacionalinio investuotojo bendrovės (įsiklausykite į žodžių skambesį!) akcininkų Ž.Marcinkevičius taip pat viešai melavo, kad VP grupė niekada nesinaudojo jokiomis PVM lengvatomis. Jis dar pernai taip pat viešai žadėjo, kad elektra artimiausius dvejus metus nebrangs.
Juk premjeras G.Kirkilas buvo viešai pažadėjęs, kad atsistatydins, jei korupcijos indeksas Lietuvoje nesumažės… Ir sakė, kad Lietuvai pavyks susiderėti dėl Ignalinos atominės elektrinės net po to, kai jam su A.Abišala viešint Briuselyje buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad Europos Komisija net nesiderės dėl to.
Panašius pavyzdžius būtų galima vardyti ir vardyti, bet kažin ar reikia…
Bėda ta, kad Lietuvoje į tai jau niekas senų seniausiai nebereaguoja. Gali meluoti, gali žadėti, gali tvora užsitverti dalį valstybės žemės, pasistatyti pirtį draustinje, gali važinėti girtas, gali užsidaryti skydinėje, gali gauti kas mėnesį keletą tūkstančių vokelyje ir jų nedeklaruoti.
Tiesa, daryti visa tai gali jei esi kažkas arba jei kažką pažįsti…
Visi pripranta ir nebekreipia dėmesio. Išnyksta bet kokios ribos tarp tiesos ir melo, tarp to, kas teisinga ir ne.
Ir tada net Kovo 11 Akto signataras, pamiršęs, kur jis buvo prieš beveik 19 metų, nusprendžia, kad vogti tekstus nėra jau taip blogai.
Nes…kiti vagia dar daugiau…
Nes jis pamiršo, ką reiškia būti Signataru…
(46 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
