Istorinė Lietuvos pergalė prieš Rusiją?
2012 metų sausio 27-oji Lietuvos kalendoriuje nuo šiol turėtų būti žymima kaip atmintina ir ypatinga diena. Atminti ją reikia todėl, kad ne kasdien lietuviai savo noru nusprendžia atimti iš savo tautiečių teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o ypatinga ji todėl, kad tas sprendimas galbūt žymi mūsų mentaliteto pokyčius ir esminius lūžius, kurių nepastebime kasdieniame gyvenime.
Jei kas neprisimena, kas gi įvyko tą sausio 27-ąją, priminsiu: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinės asamblėjos sesijoje 49 nariai atvirame balsavime nusprendė penkiakovininkei Donatai Rimšaitei neleisti dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinės sudėtyje. Prieš tokį sprendimą balsavo vienas žmogus, 7 susilaikė.
Istorinė Lietuvos pergalė prieš Rusiją? Įrodėme, kad net ir būdami maži, esame išdidūs ir saugome savo tautinį orumą? Pademonstravome tautai ir visam likusiam pasauliui, kad vertybių ir pinigų kovoje laimi vertybės?
Neabejoju, kad būtent taip ar panašiai LTOK sprendimą vertina nemaža dalis Lietuvos piliečių. Ir galbūt, kartu su LTOK prezidentu A.Poviliūnu, tuo sprendimu didžiuojasi, neabejodami, kad tai buvo teisingiausias pasirinkimas.
O kaip gi kitaip? Mes (Lietuva) ją auginome, sudarėme sąlygas treniruotis, gyventi, kvėpuoti, vaikščioti į mokyklą, naudotis mūsų visų sporto salėmis, baseinais ir stadionais, vežiojome į pasaulio ir Europos pirmenybes ir už laimėtas pergales net ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžių įteikėme į o ji, nedėkingoji, numojo į visa tai ranka ir išvažiavo ieškoti, kur geriau. Dar jeigu būtų kur nors kitur važiavusi, gal dar kaip nors… Bet dabar… Neteisinga, ir turi būti tinkamai įvertinta, ar ne? Kad ne tik D.Rimšaitei, bet ir visiems kitiems būtų pamoka.
Su D.Rimšaite mums pavyko. Ji dar labai jauna ir todėl dar ilgai prisimins, kad siekti geresnio gyvenimo yra labai pavojinga. Ir net nesvarbu, ko sieki – meilės, daugiau galimybių ar daugiau pinigų. Svarbu tai, ką apie tavo siekius galvoja kiti.
D.Rimšaitė taip pat visada prisimins, kad Lietuva atėmė iš jos galbūt vienintelę gyvenime galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Vėlgi – pati kalta, nes niekas nevertė, pati pasirinko ir pasirinko neteisingai. Na, bent jau Lietuvos požiūriu.
O kur gi tas mentaliteto lūžis, vertas būti įrašytu į kalendorių? Mano nuomone, jis akivaizdus: LTOK generalinės asamblėjos narių balavimo rezultatai – tai geriausias įrodymas, kad nemaža dalis Lietuvos visuomenės, ypač vyresnioji jos dalis, negali pripažinti kitiems teisės rinktis. Rinktis, kaip jiepatys nori, o ne kaip reikia kitiems.
Ta visuomenės dalis kurį laiką dar bandė žaisti demokratiją, tačiau pastaruoju metu, atrodo, pavargo ir nusprendė nebevaidinti. Tai daliai labiau patinka laikyti vadžias savo rankose: spręsti, kontroliuoti, vertinti ir, žinoma, jei pasitaiko galimybė, bausti.
(16 balsų, vidurkis: 3,50 iš 5)
Loading...
