Ar A.Račas jaučiasi bejėgis prieš „Maximą“: taip galvoja tik minkštagalviai

Tęsiant temą – vis dėlto A.Užkalnis tam tikra prasme naudingas…

Na, gal ne tiek jis pats, kiek jo gerbėjai šį kartą, kurie padeda jų kumyrui žydėti.

Paskutinis pavydys štai toks komentaras: „Dėl Maximos. Artūras Račas išaugino visą kartą žmonių Lietuvoje, kurie jaučiasi bejėgiai prieš Maximą. Toks Račo žmogus atsibunda ryte, pasižiūri pro langą ir jei kieme vis dar stovi Maxima, grįžta atgal į lovą ir nieko nedaro visą dieną“.

Perskaičiau ir iš pradžių pagalvojau: kvailys ir tiek.

Bet paskui persigalvojau, nes ne kvailys. Nes kvailiai negalvoja, nesugeba daryti išvadų. Šis gi bando galvoti, bando suprasti ir pagal savo supratimą daryti išvadas. Ir jo problema kita – jis negali suprasti, nes viską vertina iš savo varpinės, nesuprasdamas, kad ta varpinė nėra universali. Jam labiau tinka apibūdinimas minkštagalvis.

Čia buvo įžangai.

O dabar apie esmę.

Ir pradėkime nuo Maximos, kurią mini minkštagalvis, kurį cituoja A.Užkalnis darydamas dar labiau minkštagalviškas išvadas.

Taip, neperku „Maximoje“ nuo 2003 metų. Nuo to laiko nebuvau kojos įkėlęs į nė vieną šio tinklo parduotuvę.

Tačiau priešingai nei galvoja minkštagalvis, visiškai nesijaučiu dėl to bejėgis. Priešingai – aš žinau, kad specialiai neidamas į „Maximos“ parduotuves ir neišleisdamas ten savo pinigų, aš baudžiu šį prekybos tinklą. Aš neleidžiu jiems iš manęs užsidirbti nė cento. Ar tai bajėgiškumas? Anaiptol – tai mano jėgos demonstravimas. Aš žinau, kad aš tai galiu ir darau. Ir dar daugiau – visiems, kam įdomu, aš paaiškinu, kodėl tai darau.

Norite žinote? Prašom. Pirmiausia todėl, kad man nepatiko, kaip „Maxima“ pirko balsus per referendumą, mokėdama už juos alumi ir skalbimo milteliais. Spėju, ne už dyką, o už VST.

Aš baudžiu „Maximą“ ir už tai, kad jos savininkai, pasinaudodami įstatymo spraga (gal net specialiai sukurta jiems) įlindo į mano kišenę ir išėmė keliasdešimt milijonų litų. Šlykštu, nes tie litai turėjo būti skirti palengvinti žmonių su negalia gyvenimą.

Aš taip pat baudžiu „Maximą“ už tai, kad pasinaudodama galbūt korumpuotais politikais, bandė išimti iš mano  kišenės šimtus milijonų litų per „Leo LT“.

Ar to nepakanka? Man asmeniškai – su kaupu.

Žinau, kad mano bausmė „Maximai“ labai menka – per tuos 9 metus susidarytų gal kokie keliolika ar kiek daugiau tūkstančių litų, kuriuos aš galėjau išleisti pirkdamas maistą ar kitas prekes. Bet aš patenkintas, nes mano santykis su jais labai aiškus.

Kartais, žinoma, pagalvoju, o kaip būtų buvę, jei tokių kaip aš būtų tūkstantis, keliolika tūkstančių, keliasdešimt tūkstančių? Juk neabejoju, kad buvo tokių, kuriems nepatiko, ką „Maxima“ darė per referendumą, buvo pasipiktinusių jų susigrąžintu PVM. Klausiu savęs, ar „Maximos“ savininkai būtų ryžęsi „Leo LT“, jei į PVM susigrąžinimą taip pat, kaip aš būtų sureagavę koks 50 000 Lietuvos gyventojų? Viešai tai deklaruodami, kad „Maximos“ savininkai žinotų, kodėl jie taip reaguoja. Aš kažkodėl galvoju, kad „Leo LT“ tokiu atveju nebūtų buvę.

Tai tik spėlionė, kurios niekaip negalima patikrinti. O patikrinti negalima todėl, kad Lietuvoje labai daug minkštagalvių, kurie nesupranta, kokia iš tiesų jėga yra jų rankose.

Ir „Maxima“ čia tik vienas pavyzdys.

Aš, pavyzdžiui, niekada nebalsuosiu už socialdemokratus, kol jų sąraše bus G.Kirkilas. Nes būtent su jo pagalba atsirado „Leo LT“.

Aš taip pat niekada nebalsuosiu už A.Zuoką, nes jis yra teismo pripažintas kyšininkas. Minkšatagalviams tas faktas nedaro jokio įspūdžio, juos galima nupirkti išsinuomotu šarvuočiu, oranžiniais dviračiais arba klejonėmis apie Vilniaus oro linijas. Jų teisė, žinoma, bet tegul paskui neverkia, kad juos vėl apgavo.

Pernai, pavyzdžiui, uždariau daugumą savo turėtų sąskaitų „Swedbank“ ir perrašiau daugumą savo sutarčių, nurodydamas kito banko sąskaitą. Kodėl? Aš taip baudžiu „Swedbank“ už tai, kad jie už mano keliolikos metų lojalumą atsilygino beveik dvigubai padidindami mano kreditinės kortelės palūkanas. Žinau, kad mano bausmę „Swedbank“ pajaus tiek pat, kiek ir „Maxima“, tačiau aš žinau, kad aš galiu. Ir taip pat žinau, kad jei taip pasielgtų koks dešimt ar dvidešimt tūkstančių šio banko klientų, bankas sureaguotų. Dabar nereaguoja, nes minkštagalviai mano, kad jie nieko negali pakeisti.

Kodėl aš prašau kvito maršrutiniame taksi ar turguje? Todėl, kad aš žinau, jog kiekvienas litas, už kurį aš nepaprašau kvito, man kainuoja. Nes aš moku mokesčius, esu tėvas ir mano mama pensininkė. Minkštagalviai to nesupranta, todėl jie rėkia, kad račas skundikas ir stukačius. Ir kartu, žinoma, rėkia, kokia bloga valdžia ir kokie maži atlyginimai. Jiems tikriausiai niekada taip ir nebus duota suprasti, kad aš, kaip ir „Maximos“ atveju, paprasčiausiai nenoriu leisti savęs apgaudinėti ir iš manęs vogti. Tiesa, priešingai, nei „Maximos“ atveju, čia mano galia žymiai didesnė. O įsivaizduokite, kas būtų, jei staiga visi pradėtume taip elgtis? Žinau, žinau, svajonė… Bet nejaugi dauguma mūsų minkšatagalviai?

Esu optimistas ir tikiu, kad minkštagalviai Lietuvoje sudaro mažumą. Todėl ir toliau bausiu visus, kurie bandys iš manęs vogti, mane apgaudinėti ar pelnytis mano sąskaita.

Priešingai, nei galvoja minkštagalviai, jaučiuosi labai stiprus, nes viskas priklauso tik nuo mano požiūrio, mano veiksmų, mano pasiryžimo, mano kantrybės.

Ir, žinote, kas yra geriausia? Aš tikrai žinau, kad tai, ką darau turi prasmę ir duoda rezultatų. Todėl, visų minkštagalvių pykčiui darysiu tai ir toliau.

 

 

 

(28 balsų, vidurkis: 4,75 iš 5)
Loading...