Išlaidų deklaravimas – tik viltis ateičiai
Apie korupcija Lietuvoje kalbama seniai ir ant kiekvieno kampo. Prieš rinkimus apie ją kalba politikai, žadėdami gavę valdžią su ja kaip mat susidoroti, po rinkimų estafetę iš jų perima visuomeninės bei tarptautinės organizacijos, metai iš metų konstatuojančios, jog šioje srityje iš esmės niekas nesikeičia.
Perfrazuojant A.Mamontovą, būtų galima pasakyti: korupcija užkniso juodai, nes nepaisant visų kalbų, atliktų tyrimų, priimtų antikorupcinių programų ir įstatymų, teigti, jog korupcijos Lietuvoje pastaruoju metu mažėja, vargu ar būtų galima.
Todėl šią savaitę ypač nudžiugino iš Seimo pasklidusi žinia, jog prabėgus vos 15 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje pagaliau buvo suvokta, kad vienas iš galimų būdų mažinti korupciją yra priversti valstybės tarnautojus deklaruoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas.
Kadangi tokiai Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlytai idėjai pritarė Seimo Antikorupcijos komisija, tikėtina, kad kada nors – po metų ar dvejų – Seime bus pradėtas svarstyti privalomą išlaidų deklaravimą numatantis įstatymas.
Visai įmanoma, kad toks įstatymas Seime net bus priimtas, nes jis nekels jokio pavojaus dabartiniams ir buvusiems Seimo bei Vyriausybės nariams, prokurorams, merams, apskričių vadovams, žemėtvarkininkams bei kitiems dažniausiai korupcija kaltinamiems pareigūnams. Dauguma jų jau turi draudimo polisus – kasmet teikiamas turto deklaracijas, kuriose įteisinti butai, namai, žemės sklypai, vertybiniai popieriai bei šimtatūkstantinės santaupos, sukauptos iš atlyginimų.
Juk visi žinome, jog iki šiol Lietuvoje pirmą kartą perkant nekilnojamąjį turtą į mokesčių inspekciją pakakdavo atnešti pažymą apie pajamas, gautas nuo nepriklausomybės paskelbimo. Tai yra, jei dešimt metų kas mėnesį gaudavai 2000 litų atlyginimą, drąsiai gali deklaruoti turįs 240 tūkstančių santaupų, nes mokesčių inspekcija niekada nepaklaus, už ką tu visus tuos dešimt metų gyvenai.
Todėl niekas ir nesistebėdavo, kai buvę generaliniai prokurorai pirkdavo namus už pusę milijono, kad buvusi bufeto vedėja sugebėjo nusipirkti kelis milijonus kainuojantį viešbutį, kad buvusių premjerų šeimos sėkmingai metėsi į verslą, atidarinėjo parduotuves Vilniaus centre ar pirko jachtas, o Seimo nariai statėsi namus, įsigydavo butus sostinės senamiestyje ir jiems dar likdavo pinigų apynaujiems ar visai naujiems automobiliams įsigyti.
Tai tik todėl, kad visi jie turėjo daug santaupų, sukauptų iš gerokai didesnių nei vidutinis Lietuvoje atlyginimų. O ką jie valgė, gėrė, kuo mokėjo už komunalines paslaugas, kaip rengėsi patys ir kuo rengė savo vaikus, už ką atostogavo niekam niekada nebūdavo įdomu.
Valstybinei mokesčių inspekcijai tikriausiai taip pat, nors kaip teigia šios tarnybos viršininko pavaduotojas, vien pernai inspektoriai patikrino 834 asmenis, kurių turtas akivaizdžiai neatitiko deklaruojamų pajamų. Ir ne tik patikrino, bet ir išieškojo papildomai apie 20 mln. litų mokesčių – vidutiniškai beveik po 24 tūkstančius litų iš kiekvieno.
Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas nepasakė, kiek tarp šių asmenų buvo valdininkų, ypač priklausančių aukščiausiam valdžios ešalonui. Bet galima spėti – labai mažai arba nė vieno.
Todėl, kad pradėjus juos tikrinti, problemų būtų sunku išvengti. Norint tuo įsitikinti, pakanka pavartyti dabartinių Seimo narių per paskutinius rinkimus pateiktas pajamų ir turto deklaracijas ir palyginti jas su 2000-ųjų metų deklaracijomis. Iš jų matyti, kad kai kurių parlamentarų turtas per ketverius Seime praleistus metus padvigubėjo, nors jų oficialios pajamos to neatspindi. Gali būti, kad taip atsitiko dėl labai išaugusios nekilnojamojo turto vertės, tačiau gal mokesčių inspekcija galėtų imti ir patikrinti – dėl šventos ramybės.
Nors ką ten deklaracijos – antai laikraščių pirmuosiuose puslapiuose rašoma apie tai, kad Kauno savivaldybė už dešimtis kartų mažesnę kainą parduoda jai priklausančius butus Daktaro giminaičiams, tačiau Kauno meras tvirtina, jog viskas teisėta.
Arba – Valstybės kontrolė skelbia, jog ta pati Kauno savivaldybė, rengdamasi privatizuoti keturis pasenusius mūrinius kioskus jiems eksploatuoti formuoja 0,15 hektaro arba 47 kartus didesnį, nei užima patys kioskai, žemės sklypą. O rengdama privatizavimui automobilių stovėjimo aikštelę – jai priskiria žemės sklypą, kurio kaina beveik 6 kartus didesnė nei pačios aikštelės.
Jokios korupcijos – tik, kaip teigia Valstybės kontrolė, „rizika, kad privatizuoti objektai ir žemės sklypai nebus naudojami pagal dabartinę paskirtį ir nebus gauta maksimali kaina už žemės sklypus“.
Išlaidas įpareigojantis deklaruoti įstatymas šiuo atveju vargu ar padės.
Nepaisant to, jei jis vis dėlto kada nors būtų priimtas, tikėtina, kad bent jau ateityje kils mažiau klausimų, kokie kaukai jokio verslo neturintiems Seimo nariams, ministrams ir teisėjams pastato namus, nuperka automobilius ir pasirūpina jų atžalų studijomis užsienyje.
Pagaliau bent jau žinotume, jog mus valdantieji gyvi ne vien oru ir vandeniu.
(Dar neįvertinta)
Loading...
