Citata # 413 Komentatorė Migla apibūdina dabartinę situaciją

Mūsų politinis “elitas” šiuo metu lyg beždžionė su granata, t.y. visiškai neprognozuojamas, praradęs bet kokius sveiko proto likučius, isteriškai žviegiantis, kad vėl netikėtai atėjo krizė, su kuria “kažkaip” reikia susitvarkyti.

racas.lt

… blogiausia, kad beždžionės dažniausiai nežino, kas būna sprogus granatai…

(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Fredis*

    Gyvename patį įdomiausią žmonijos vystymosi laikotarpį – automobiliai bus apmokestinti ir Lietuvoje. Iki šiol buvome panašūs į beždžiones. Gal kai kam atrodo, kad tai yra į neviltį varanti beprotystė, tačiau Mokytoja Aušra taip negalvoja.

    • romas
      • Valentinas

        Šį kartą Mokytoja Aušra pranoko pati save. Iki šiol Račo ir Mokytojos Aušros bendra draugė, Janutienė tyčiojosi iš Račo, kad pastarasis įskundė mikruškės vairuotoją dėl neišduoto kelionės bilietėlio. Ką dabar pasakys Janutienė apie savo draugę Aušrą, kai ji įskundė savo mamą dėl neapskaitytų pajamų iš NT nuomos?

        „Mamai tikrai nereikia atkurti sumažintos pensijos, nes ji net padeda išlaikyti savo anūką! O vasarą užsidirba kelis tūkstančius litų neapmokestintų pajamų – Palangoje nuomoja draugėms kambariukus.“

        Kitas įdomus momentas, Mokytoja Aušra pareiškia, kad ji nenori mokėti NT mokesčio, o Račas privalo:

        „- Šis mokestis turi būti, tačiau privalome aiškiai fiksuoti, kas yra ta prabanga. Vienintelis šeimos būstas geroje Vilniaus vietoje gali kainuoti labai brangiai, bet tai nėra prabanga.

        O prabangus, didelis namas turi būti kuo skubiau apmokestinamas. Estai iš tokių mokesčių surenka apie 7,8 proc. BVP, bet tėra priešpaskutiniai Europos Sąjungoje.“
        Išverčiu į žmonių kalbą – prabangus Maldeikių butas Vilniaus Senamiestyje neturi būti apmokestinamas, o Račo namas Antakalnyje turi.

        Vienintelis interviu ir susipykta su abiem geriausiais draugais. Formuojasi neapykantos trikampis.

        • nerijus

          Matyt, jos mama dirba su verslo liudijimu, kurį ponia Maldeikienė aršiai peikia?

          Negalėjau patikėti, kai tokius jos žodžius perskaičiau viename interneto puslapyje.

          • suomis

            Jos kalboje racijos yra, bet ne visai. Vėl prasiskverbia vienos grupės supriešinimas su kita. Niekas, niekaip negali įkirsti, kad galima susitvarkyti ir nesusipriešinus. Jeigu valstybėje dominuoja toks socialinių grupių susipriešinimas, tai tokiai valstybei ragai. Tai faktiškai yra pilietinio karo situacija. O, kaip žinote karo metu „mūzos“ tyli(nevyksta joks kūrimo procesas). Man, dar yra keistas požiūris, atseit dėl pensijų didinimo jaunimas emigruoja. : DDD Galima ir visai pensijų nemokėti, vis vien jaunimas emigruos, gal būt net dar didesniu tempu. : DDDDDD

          • suomis

            Lietuva yra elementariai necivilizuota šalis. Liūdna, bet tai faktas.

          • ausra maldeikiene

            Mano mamai 84 metai ir jį nedirba su jokiu verslo liudijimu.Na jo jo neturi, kaip ir pusė garbių Palangos senučių. Mūsų „prabangus“ butas Vilniaus Senamiestyje nepakliuvo į tą vertę, kuri apmokestinama. Nors visai be problemų sumokėtume, jei ką. Tiesą sakant gėda skaityti jūsų komentarus. Gėda ir liūdna. Nes turite elementarių teksto suvokimo problemų.Manau, kad tai mano paskutinis komentaras Račo svetainėje. Čia susirinkę žmonės neretai šmaikštauja ten ir tada, kur tiesiog reikėtų girdėti realybę. Pavyzdžiui, pasiaiškinti Haig- Simons pajamų modelius, etc. Na Lietuva tiesiog necivilizuota, visai sutinku su suomiu.

          • nerijus

            Prie ko čia kitos Palangos bobutės?
            Lengviausia- nukreipti temą kita linkme ir atsakymo išvengti. Tai ji legaliai užsiiminėja verslu ar ne?

          • nerijus

            http://www.diena.lt/dienrastis/ekonomika/busto-nuomos-dilema-legaliai-ar-nelegaliai-320999

            „Nemaža dalis būstus nuomojančių gyventojų nekvaršina sau galvos dėl verslo liudijimų ir sutarčių su nuomininkais. Taip kur kas paprasčiau – nereikia mokėti mokesčių, tad galima daugiau užsidirbti ir neskauda galvos dėl visokių formalumų. Taip aiškina nelegaliai būstą nuomojantys žmonės.“

            Tai kaip ten su mokesčiais?

          • nerijus

            Tenka priminti puikų įrašą, a. maldeikienei:

            http://racas.lt/man-dave-bilieteli/

            Tai TIK 0,52 Lt., bet centas prie cento ir nereikės vilktis ES pasturgalyje?..

          • bang

            Nu va, televizijoj nebebėra, internete nebebus… Beliks įvykusių pranašysčių ekonomikos klausimais per Marijos radiją klausyt.

          • nerijus

            Ši istorija apie drauges ir „drauges“, primena Kreivio istoriją su mama…ir Pakso: „…kalta aplinka“.

          • Valentinas

            Miela Aušra,
            Jūs interviu ir bulvarinėse laidose kalbate apie bliuskutes, sūnelio nesėkmes, Romanovo šokio sugebėjimus, Baranauskienės užuolaidas, o iš komentatoriaus Valentino reikalaujate, kad tas paaiškintų Haig- Simonso pajamų modelius? Tikrai gėda ir liūdna skaityti, kai žinoma politekonomė nusileidžia iki turgaus bobos lygio. Elkitės kaip protingas žmogus, kalbėkite kaip protingas žmogus, rašykite kaip protingas žmogus ir sulauksite pagyrimų bei palaikymo iš Valentino. Kol kas galiu konstatuoti, kad neturite elementarių gyvenimo suvokimo sugebėjimų.

          • Regis

            Gerbiama Aušra, čia mes tokių paskutinių kartų pilną saują turėjom ir matyt dar turėsim. Kodėl aš tą sakau? Paprastai tie kurie „ant visai“ apie tai garsiai nesiskelbia. O ir šiaip šį tinklaraštį skaito pakankamai nemažas būrys žmonių, todėl dėl kelių nepatinkančių komentarų (komentatorių) taip jautriai sureaguoti mažų mažiausiai neprotinga. Tarp kitko tai nėra kažkokia šeima ar kolektyvas kur būtų svarbus asmeniniai santykiai. Ir jau tuo labiau tų santykių čia ieškoti nereikėtų. Tai yra tiesiog diskusijų klubas, diskutuojantys labai įvairūs žmonės, kiekvienas turi savo išsilavinimą, gyvenimo patirtį, amžių, charakterį ir t.t. Ir matyt svarbiausios tos diskusijos. Diskusijos tinklaraščio autoriaus pasiūlytomis temomis. O visa kita.. Na nežinau, draugų ar priešų paeiškos internete ir tokioje vietoje tai jau tikrai primena bandymą sužmoginti ar suartėti su kokiu guminiu gaminiu. {taip manau, gal ir klystu}

    • ausra maldeikiene

      Mokytoja Aušra beje mano kad taip apmokestinti automobiliai yra kvailystė. Gal būkite tiek kultūringi, kad savo sapalionių man nepriskirkite. Jau kažkaip pabodo.

      • „Miela Aušra,
        Jūs interviu ir bulvarinėse laidose kalbate apie bliuskutes, sūnelio nesėkmes, Romanovo šokio sugebėjimus, Baranauskienės užuolaidas, o iš komentatoriaus Valentino reikalaujate, kad tas paaiškintų Haig- Simonso pajamų modelius? Tikrai gėda ir liūdna skaityti, kai žinoma politekonomė nusileidžia iki turgaus bobos lygio. Elkitės kaip protingas žmogus, kalbėkite kaip protingas žmogus, rašykite kaip protingas žmogus ir sulauksite pagyrimų bei palaikymo iš Valentino. Kol kas galiu konstatuoti, kad neturite elementarių gyvenimo suvokimo sugebėjimų.“ – Valentinai, vienas tarp naujametinių pažadų sau pačiam turėtų būti tinklaraščio pavadinimu „Valentinas byloja“, „Kas ne prieš Valentiną, tas už jį“ „Valentino tiesos šiame sukvailėjusiame pasaulyje“ ar pan. sukūrimas. Naudodamasis specialiaisiais efektais galėtum netgi uždėti pasirinktą mėgstamą prabangių kvepalų aromatą. Laiko tam tikrai užteks (vietoj kelių paklodinių komentarų kitur), o minčių sklandumu ir turinio gausa seniai niekas neabejoja. Visi gerbėjai džiaugsis tokiu Tavo švietėjišku elgesiu, nes taip smagu būna skaityt, kai ne pirštu baksnojama „Tu kvailys, Tu taip pat kvailys, be abejo, ir Tu kvailys“, viską paryškinant kalbėjimu apie save trečiuoju asmeniu, bet tiesiog atskleidžiamas įvairiapusiškas požiūris.

        • Valentinas

          Ligita,
          Tau tikrai blogai Airijoje. Grįžk.

          • austras

            Valentinai,

            seniai norėjau paklausyti liberalaus balso apmąstymų apie Užkalnį (jei tokių buvo, persiprašau). Kažkodėl man Užkalnis atrodo simptominis lietuviškos visuomenės produktas. Pabrėžčiau lietuviškos, nepaisant Užkalnio daugybę kartų ištransliuoto vakarietiškumo. Jis yra kiek labiau prinokęs už tuos pasigėrusius veikėjus, kurie skrisdami iš Dublino į Vilnių pakeliui prisigeria ir kitiems aiškina kokie anie šiukšlės, nes gyvena Lietuvoj. Kažkokiu būdu jiems suveikia vidinis lietuviškumo, o gal greičiau pamatinis kiauliškumo kompleksas, kurį bandoma pridengti išoriškai agresyviu elgesiu. Bet Užkalnio minčių seka, mąstymo būdas yra lygiagreti. Tą patį, ką prisigėrę Airijos lietuviai, jis transliuoja savo straipsniuose koneveikdamas įsivaizduojamą runkelį, esantį kažkur tarp Skuodo ir Zarasų. „Runkelis“ yra didysis atsikartojantis Užkalnio straipsnių objektas, kurio pasirinkimas, geriau nei kas kita, atskleidžia pačią Užkalnio esmę. Bandymai pakandžioti teatrą, literatūrą ar tiesiog kultūrą sulaukia triuškinančio atsako (trūksta žinių), todėl belieka tai, ką geriausiai išmanai. Tai, nuo ko esi mažiausiai atitrūkęs. Esi toje terpėje, kurioje tau saugiausia. Juokiesi iš geriausiai pažįstamo objekto, nebijodamas sulaukti atsako. Krauni socialinį kapitalą „kovodamas“ su tokiais pat kaip tu. Gyvenimas Londone, Tokijuje ar Maniloje dar nereiškia, kad pats nesi runkeliu. Tai kas, kad įsėdai į lėktuvą? Nors ir keliauji, toliau nekenti Europos kultūros, su jos profsąjungomis, socialinėmis žmonių teisėmis ir „nuvalkiota“ istorija. Vidinis, neištrinamas runkeliškumas. Gilintis į tai nėra kada – geriau pasinerti į hedonizmą – maistą, patogų skrydį, gerą aptarnavimą ir nuolatines tokio laiko paieškas. Galiausiai, pačiame paieškų sukūry konstatuoji, kad „Europos“ rasė yra pati geriausia. Kodėl taip atsitiko – analizuoti neverta. Taip atsitiko, nes taip atsitiko. Lemta. Runkeliui tai svarbiausia galvojant, kaip jo vaikas „kabins“ eiliniam … vietinę kurvą. Galiausiai nepamiršti savo tinklalapyje išspausdinti „teisingų“ pasekėjų „teisingų“ minčių atkartojimo.

            Užaugo nauja runkelių karta. Jiems nebaisūs skrydžiai…

            http://protokolai.com/2011/12/15/patyrusio-keliautojo-pastabos-tautiniams-paranojikams-provincialams-ir-runkeliams-nervinti/

          • Auksinis kardas

            Nes yra ryšys tarp užknisimo ir grįžimo.

          • Valentinas

            Austrai,
            Nepretenduoju į liberalų balsą. Manau, kad yra primityvu runkelizmą laikyti išskirtinai lietuvišku fenomenu. Tu, kaip išsilavinęs žmogus, turėtum kaip niekas kitas žinoti, kad runkelizmas yra natūrali žmonijos dalis nuo pat jos atsiradimo. Jau graikų komedijose aptinkame įtaigių runkelių, kurie puikiausiai sutartų lietuvių emigrantais grįžtančiais iš Airijos susitvarkyti dantų ir pagerti. Tai pirmas paradoksas, į kurį norėjau atkreipti tavo dėmesį: siauraprotiškumas yra kosmopolitinis reiškinys.
            Grįžtant prie Užkalnio, raktas į jo supratimą yra jo straipsnis apie didžiausius autoritetus. Pasirodo, kad Užkalniui didžiausi autoritetai yra Reiganas ir Tečer. Tai žinant tampa lengva atkoduoti daugumą užkalnio teiginių ir suprasti iš kur jie kyla. Kaip ir šie du minėti istoriniai veikėjai, Užkalnis pasižymi supaprastintu, binariniu požiūriu į pasaulį su labai ryškia ir lengvai identifikuojama gėrio/blogio takoskyra. Tai laukinių vakarų šerifo, problemas sprendžiančio mandagaus prašymo su nukreiptu ginklu pagalba. Šis pasaulis turi savų pliusų ir savų minusų. Minusus tu turbūt gerai įsivaizduoji, tačiau pozityvo yra ne mažiau, o gal net ir daugiau. Tik blogio/gėrio takoskyrą suvokiantis žmogus (valstybė) veikia tada kai reikia veikti. Kaip pavyzdį galima paimti paprasčiausią situaciją kai chuliganas atiminėja iš vaiko centus autobusų stotelėje, šerifas sudrausmina chuliganą ir apgina vaiką. Tuo tarpu, demokratas, pliuralistas, plačiažiūrius ima ieškoti priežasčių kodėl chuliganas taip elgiasi – gal su juo negerai elgėsi vaikystėje, gal jam valstybė neranda darbo ir t.t. Rezultate, primityvus šerifas išgelbėja vaiką, o demokratas rašo straipsnį apie tai kokia yra supuvusi kapitalistinė visuomenė, kurios pasekoje chuliganai skriaudžia beginklius vaikus, o valstybė negali jų apginti. Subalansuotoje visuomenėje reikalingi abu požiūriai (jie vienas kitą atsveria) ir per dialektinį santykį veda progreso link. Kai pradeda dominuoti tik demopliuraristinis požiūris (kaip yra dabar,) tada aukos pavirsta agresoriais (kaip pavyzdžiui demokratinių valstybių pastangomis Gruzija tapo atsakingą už karą, kurį pradėjo ne ji ir per kurį ji neteko trečdalio teritorijų), arba darinys, kurį valdo terorizmą propaguojantys ir patys juo užsiiminėjantys asmenys yra pripažįstamas kaip valstybė ir priimamas į tarptautines organizacijas. Kai pradeda dominuoti binarinis požiūris, priimami ryžtingi sprendimai, kurie gali būi geri, o gali būti ir nelabai. Tarkime, Lietuvos požiūriu primityvus reiganiškas požiūris į Sovietus kaip į blogio imperiją buvo vienas iš svarbiausių veiksnių padėjusių mums atgauti nepriklausomybę.
            Grįžtant į Lietuvą, kiekviena visuomenė yra ne tik būrys žmonių bet ir kolektyvinė sąmonė, kuri reflektuoja arba apmąsto save. Apmąstant save yra svarbu įvairialypių idėjų iškėlimas, idėjų sandūra, idėjų kova, idėjų sintezė ir idėjų progresas. Gamtoje egzistuoja ekologinė grandinė, kurioje kiekvienas yra reikalingas, kiekvienas atlieka savo darbą (liūtai išgaudo silpniausius antilopių jauniklius, grifai sutaršo liekanas, šakalai apgraužia kaulų likučius, o skruzdėlės ir bakterijos sugrąžina viską į žemę). Jei nebeliktų liūtų, prisiveistų per daug antilopių, kurios išvalgytų žolę, kurioje nebesiveistų graužikai ir viskas keistųsi. Kolektyvinėje sąmonėje irgi egzistuoja ekologinė grandinė, kurioje kiekvienas yra reikalingas ir kiekvienas atlieka savo vaidmenį. Egzistuoja filosofai, kurių darbas priminti, kad viskas eina tik į blogą ir kad dabar yra blogiau, nei anksčiau. Egzistuoja janutienės, kurių darbas yra užmuišti ir suvalgyti prisidirbusių politikų ir verslininkų dvėselienas, kad jų neprisiveistų per daug. Egzistuoja Bielskis, Lazutka ir Gylys, kurių darbas priminti, kad prakeikti kapitalistai išnaudoja vargšus darbininkus. Egzistuoja bankų ekonomistai, kurių darbas priminti, kad pinigai neatsiranda iš niekur ir darbininkai be idėjų generatorių neturėtų jokio darbo (beje, šioje sistemoje niekur nerandu vietos bulvarinei politekonomei Maldeikienei). Užkalnis šioje idėjų ekologinėje sistemoje užima labai svarbią vietą. Su dešiniosiomis idėjomis Lietuvoje yra labai striuka. Labai dažnai kyla rimtų abejonių dėl dešiniųjų pamatinių motyvų. Tarkime, Laisvosios Rinkos Institutas atidirbinėja rėmėjų pinigus ir už pinigus pasiruošęs ginti net priešingas laisvajai rinkai idėjas (prisiminkime, kad ir garsųjį dabartinio ūkio viceministro straipsnį apie tai, kad ES trečiasis dujų paketas, reikalaujantis atskirti gamybą nuo tiekimo yra blogai). Užkalnis, mano nuomone, yra nuoširdus, sako ką galvoja ir nėra pagrindo įtarti, kad atstovauja kažkieno interesams. Užkalnio vieta yra labai svarbi – jis identifikuoja provincialumo, siauraprotiškumo, susireikšminimo, sovietinės nostalgijos, kolektyvinės neatsakomybės, snobizmo apraiškas ir jas išjuokia. Račui ir Janutienei jis sako, kad pastarieji jokie ne žurnalistai, o tiesos bylotojai. Susireikšminusiems aktoriams jis sako, kad jis yra viso labo vaidmenų atlikėjas, o ne dvasingumo guru ir naujasis išganytojas. Susireikšminusiam režisieriui jis sako, kad pastarasis yra seniai išsisėmęs ir kartoja tuos pačius režisūrinius triukus kaip ir prieš 30 metų. Nors Užkalnis pats kartais pakliūna į snobizmo spąstus (juokinga skaityti jo samprotavimus apie vyną), tačiau toks velnio advokatas, juokdarys visuomenėje yra labai reikalingas. Net visiškai su juo nesutikdamas turi pripažinti, kad į diskursą jis įneša naujų idėjų ir „sveiko proto“ išbandymą. Sveiko proto – liaudiškąja prasme. Liaudies/runkelių/liumpenų pasaulis yra aiškios takoskyros tarp gėrio ir blogio pasaulis (kaip ir Reigano bei Tečer) ir šia prasme šis sveikas protas yra išvirkščia buko proto pusė. Todėl, Užkalnis – tipinis Kauno gezas, kuriam pavyko praplėsti akiratį ir binarinį gėrio/blogio pasaulio suvokimą pakelti į aukštesnį kokybinį lygį. Bukaprotis Kauno gezas tapo bukapročiu laukinių vakarų šerifu. Iš šios pozicijos jis puola tiek savo pirmapradį bukaprotiškumą (Užkalnis mėgaujasi tyčiodamasis iš liaudies patarlių ir išminties), tiek snobistinį bukaprotiškumą, kurio apraiškų Lietuvoje yra apsčiai. Tai yra antrasis paradoksas: Užkalnio bukaprotiškumas yra labai svarbus ir reikalingas sveikai idėjų ekologinei sistemai.
            p.s. Tai, kad virš visos šios sistemos egzistuoja Išminties Kvintescencija, Esmės Stebėtojas, stebintis Užkalnį ir kitus, ir atlaidžiai žiūrintis į jų silpnybes, Stebėtojas, kuris kartais parašo kokį komentarą racas.lt tinklaraštyje, manau aiškinti nereikia?

          • Valentinai, atskrendu:) Šiaip aš gan rimtai ten siūliau (ilgai trukusių stebėjimų rezultatas), tik su humoro gaidele.

          • austras

            Aš tai paskaitau gal kas penktą Užkalnio straipsnį. Kas nors facebooke pradeda baisiai žavėtis ar pan. Daugiau ar mažiau – tas pats per tą patį. Jis dabar, atrodo, populiarus. Negalėčiau pasakyti, kad jis „laukinių vakarų šerifas“. Man jis daug labiau tiesiog keliaujantis runkelis instinktyviai siekiantis išsilaisvinti iš savo provincialumo, tačiau tam pasirinkęs supaprastintą libertaro filosofiją, kuri jį pasmerkia nuolatos sugrįžti prie savo paties esmės. Nesutinku ir su teiginiu, kad „Užkalnis šioje idėjų ekologinėje sistemoje užima labai svarbią vietą. Su dešiniosiomis idėjomis Lietuvoje yra labai striuka. Labai dažnai kyla rimtų abejonių dėl dešiniųjų pamatinių motyvų.“ Man Lietuva primena visokio tipo užkalnių pripildytą katilą, kuris lietuviškoje socialinėje aplinkoje generuoja vien radikaliai dešiniąją „teisingo šerifo“ idėją. Gyliai ar Lazutkos tėra pavienės išimtys, patvirtinančios bendrą taisyklę. Užkalniai patys stengiasi iš to katilo ištrūkti, instinktyviai suvokdami kad gyvenimas katile jų netenkina. Tačiau tam jie paskiria pernelyg daug pastangų, paskui jas pernelyg ilgai reflektuoja ir galiausiai sugrįžta į tą patį katilą, tik dabar jau kaip įsitikinę „teisingo šerifo“ idėjos gynėjai, kurių nesuprato „socialistinė“ ar kitaip „-istinė“ „degeneruojanti“ Europa.

          • nesvarbu

            „Tai kas, kad įsėdai į lėktuvą? Nors ir keliauji, toliau nekenti Europos kultūros, su jos profsąjungomis, socialinėmis žmonių teisėmis ir “nuvalkiota” istorija. Vidinis, neištrinamas runkeliškumas. Gilintis į tai nėra kada – geriau pasinerti į hedonizmą – maistą, patogų skrydį, gerą aptarnavimą ir nuolatines tokio laiko paieškas…“. (komentatorius austras).

            Pagal absurdiškumą (austrai, čia draugiškai)sakinys galėtų pretenduoti į tinklapio savaitės TOP 10. Norėčiau pamatyti žmogų, kuris įsėdęs į „Rynair“ orlaivį ryžtingai atmestų mintis apie patogų skrydį, maistą, gerą aptarnavimą ir pradėtų gilintis į apmastymus apie Europos profsąjungas:D

            Grįžtant prie Užkalnio, tai bandymai ieškoti kažkokių pamatinių šio veikėjo vertybių, ištakų ar esmės yra netinkamas pasirinkimas. Mėginimas protingu veidu „atkoduoti“ A.Užkalnio teiginius remiantis tokiais politiniais veikėjais kaip R.Reiganas ir M.Tečer yra daugiau nei juokingas. Tačiau ir bandymas sumenkinti bei parodyti jį eiliniu, tačiau „tiuninguotu“(t.y.pagerintu) runkeliu – nesąžiningas.
            Norint ką nors tinkamai suvokti visuomet labai svarbu kontekstas. Tarkime žiūrėdamas daugelį senų, gerų sovietinių lyrinių ar komedijinių filmų dabartinis paauglys jų nesupras, jam bus neįdomu, kadangi jis nežino konteksto. Vyresnio amžiaus žmogui tie filmai tarsi balzamas, „dūšą rądujetsa“, nes pastarasis žino kontekstą, todėl supranta kiekvieną frazę, užuominą ar juokelį.
            Šiuo (Užkalnio klausimo) aspektu kontekstas yra toks, kad gyvename ypatingu, revoliuciniu (labai nemėgstu šio žodžio) laiku, kuomet valdžia prarado galimybę vienasmeniškai kontroliuoti masinės informacijos priemones. Tūkstančius metų tik valdžia, galingieji galėjo skleisti informaciją, burti žmones siuntinėdama šauklius, įgarsindama savo įsakus miestų ir miestelių aikštėse, o vėliau totaliai kontroliuodama spausdintą žodį (tariama spausdinto žodžio laisvė buvo ir yra klaidinanti fikcija). Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Ir staiga viskas pasikeitė. Mes esame tie išrinktieji, pirmieji iš visų iki tol buvusių kartų, kadangi būtent mes ir būtent šiomis dienomis sulaukėme tokio laiko, kad per kelias sekundes bet koks niekam iki tol nežinomas žmogelis, tačiau turintis idėją, aktualią informaciją ar nuomonę gali per kelias sekundes išplatinti tai milijonams žmonių, o esant reikalui per kelias valandas bet kurioje vietoje surinkti tūkstančius žmonių.Tam tereikia tik elementaraus prisijungimo prie interneto. Tu klausi kuo vis tik čia dėtas tas Užkalnis? Atsakysiu banaliai- kas valdo (skleidžia) informaciją, tas valdo ir pinigus. Kas turi gerą prekę per trumpą laiką ją gerai išreklamuoti ir įkišti tūkstančiams pirkėjų. Esmė tame, kad Užkalnis yra tik geras verslininkas, vadybininkas, kuris (kaip ir kiti jo artimieji-pažiūrėkite kaip tą Beatą Nikolson įsuko!) valgo iš to duoną. Ir bet kokie bandymai ieškoti, analizuoti kokios yra Užkalnio blogio/gėrio takoskyros, esmė, požiūriai, ar dešiniosios idėjos yra pasmerkti, kalbant tiesiai šviesiai -juokingi.
            Pagal įstatymą žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 87 p.).
            Kaip matome žurnalistui netaikomas joks išsilavinimo cenzas, nereikia jokių leidimų, licencijų, kad jis galėtų dirbti ir vadintis žurnalistu. Žurnalistu gali vadintis bet kas.
            Užkalnis tuo sumaniai naudojasi, turi užsiėmimą, gauna iš to naudą, išlaiko šeimą ir Europos profsąjungos, buvęs JAV prezidentas R.Reiganas ar dešiniosios idėjos čia niekuo dėti. Kaip sakoma nieko asmeniško, tik biznis.

          • Valentinas

            Nesvarbu,
            Nuomonė, kad Užkalnis yra viso labo žurnalistas/verslininkas, neprieštarauja nuomonei, kad jis yra anglosaksiškumo prisirūkęs Kauno gezas.

          • Regis

            Šiaip gamtoje o jeigu tiksliau tam tikroje ekosistemoje nėra nei reikalingų, nei nereikalingų. Tam tikroje ekosistemoje tiesiog yra tie kurie yra šiandien (šiuo metu) ir nėra tų kurių negali būti (tiesiog neišgyventų) arba nėra tų kurie tiesiog jau neišgyveno. Teigimas, kad antilopėms reikalingi liūtai yra labai primityvaus mąstymo rezultatas. Iš esmės taip tiesiog atkartojama mintis kurios atsiradimą sąlygojo noras apsaugoti liūtus ir kitus plėšrūnus arba tiesiog išsaugoti mūsų visų rastą „status quo“. Tai ekologų siekiamybė, kuri pati savaime nėra bloga ar smerktina. Ir tie jų argumentai naudojami pagrįsti įvairiausias priemones ir taikomi įvairiausių lygio auditorijoms nėra smerktini. Tačiau kai kurie iš jų yra tiesiog primityvūs. Gamta arba ekosistemos paprasčiausiai evoliucionuoja ir tas evoliucionavimo procesas nenutrūkstamas ir tikrai nėra baigiamojoje stadijoje. Arba kaip kas nors pasakytų pasiekė tobulybės lygį (tvarka gamtoje yra tobula). Tai tiesiog nesąmonė. Nebūtų liūtų, pasikeistų ekosistema ir tiek. Ar tai būtų naudinga antilopėms? Tai aišku, taip išgyventų ligoti silpni individai, visa rūšis patirtų mažiau streso, būtų laimingesnė, lengviau daugintųsi. Akivaizdu, kad dėka išgyvenusių ligotų ir silpnų individų formuotųsi platesnė genetinė medžiaga. T.y. išgyventų ne tik greitai lakstantys ir fiziškai stiprūs individai, bet ir tie kurie galbūt atsižvelgiant į konkurencinius minusus prieš kitus atstovus, pradėtų labiau mąstyti, galbūt atsirastų antilopės kurios ieškodamos maisto susigalvotų įrankių, kad pasiekti maisto iš ten kur jų rūšiai neįprasta ir t.t.. Beje taip pat su laiku atsirastų kas užimtų mitybos grandinėje liūto vietą arba kaip nemaža pavyzdžių gamtoje, antilopės susidūrusios su maisto stygiumi pradėtų pačios reguliuoti savo populiacijos dydį ir pasidarytų išradingesnės (truputis pamąstymų apie gamtą). Tas pats iš principo galioja viskam. Sakyti, kad gamta yra tobula ir joje viskas yra taip kaip turėtų būti, tai tas pats kaip Palangoje iš jūros ištraukti nugludintą akmenėlį ir pasakyt, kad jis tobulas. Jis tiesiog yra toks, koks yra. Atsižvelgiant į jo egzistavimo sąlygas ir prisitaikymo galimybes. Kam aš tą rašau? Tam, kad prieštarauti teiginiui, kad kiekvienas yra reikalingas ir kiekvienas atlieka savo vaidmenį. Kiekvienas reikalingas tik pats sau ir individams kurie vienaip ar kitaip tiesiogiai priklausomi nuo jo. T.y. ne liūtai reikalingi antilopėms, o atvirkščiai antilopės kaip maistas reikalingas liūtams. Na bet pabandome atsidūrt prie pirminio ginčo objekto A.Užkalnio. Taigi jeigu išsiaiškinome, kad nėra kiekvienas reikalingas tada galima ir suabejoti jo tariamai reikšminga vieta mūsų lokalioje ekosistemoje. Pradėti reikėtų nuo ten kur šiuo metu yra šio vidutiniškai gabaus jaunuolio darbo zona. T.y. viešoji erdvė. Viešojoje erdvėje turbūt sunku nesutikti galime rasti daug daug visko, įvairiaus tiek pagal turinio kokybę, tiek pagal įvairumą ir t.t. Mane asmeniškai domina prasmės rodiklis. Taigi, ką aš noriu pasakyti apie A.Užkalnį. Neabejotinai šis jaunuolis užėmė tam tikrą laisvą nišą, pasiūlydamas savo produktą. Užėmė tam tikrą laisvą nišą vėlgi yra primityvaus stereotipinio mąstymo rezultas. Jeigu mes šiandien gyventume LSSR ir turėtume tik pavyzdžiui vieną rimtą kultūros žurnalą „Nemunas“ mes galėtume teigti, kad yra tuščios erdvės, kurias galima užpildyti. Šiuo metu laisvos nišos užpildymas yra greičiau ne užpildymas, o dėka pastumtų kitų poreikių, įprastų produktų vartojimo sumažinimo sukurta nauja erdvė naujam produktui. Jeigu jaunuolis pradeda lankytis greito maisto restoranuose tai mažai tikėtina, kad jis pradės valgyti daugiau. Tiesiog jis nustos maitintis tuo kuo ankščiau maitinosi. Kas gi yra A.Užkalnio kūryba? Tai yra ne kas kita o tiesiog naujas mėšlainių rūšies produktas (mano nuomone). Neabejotinai vienas iš greitojo maisto restoranų (perkeltine prasme) sukūrė naują iš pirmo žvilgsnio patrauklų ir neabejotinai išskirtinį produktą. Jeigu „sėdėjai ant bulvių ir kefyro“ tai toks mėšlainis neabejotinai pakels tavo skonio supratimą, tavo maitinimosi kultūrą ir visą kitą. Tačiau pažvelkime plačiau. Ką jaunuoliui gali ilgalaikėje perspektyvoje duoti ar atimti tokio produkto vartojimas? Turbūt aišku. Tai va, aš manau, kad A.Užkalnis yra tik tos greitojo maisto pramonės produktas. Bėda tame, kad suvalgytas kiekis per dieną ar per mėnesį (per metus) yra ribotas. Ir čia yra didžiausia problema, kad šis naujas mėšlainis nesukūrė naujos nišos, o konkurencinėje kovoje atėmė dalį iš kitų sričių. Ar man labai rūpi tie jaunuoliai kurie vartoja A.Užkalnio kūrybą? Manau, kad taip. Nes ateityje jie turės problemų ir už tas problemas mokėsim visi pvz. per pasirinktus politikus ir visa kita. Kad visa tai ką noriu pasakyti geriau išaiškinti priminsiu apie kitą kažkada buvusį baisiai paklausų ir populiarų produktą, toks buvo šokis, Tintos šokis:

            http://www.youtube.com/watch?v=1ITw7n_bWH4

            Ko šiandien jis vertas ir kiek jis buvo vertingas?

          • Valentinas

            Regi,
            Sutikdamas su tavimi dėl gamtos ekosistemos, nesutinku dėl žmogiškųjų idėjų ekosistemos. Žmogus yra ne šiaip mėsos gabaliukas, o dar ir dūšią turi. Taip ir žmogiškoji visuomenė nėra tik gamtos replika. Ne veltui rašiau, kad ji save apmąsto, reflektuoja. Refleksijos mechanizmas ir yra visokių galvotojų galvojimas, sugalvojimų skelbimas, kitų galvotojų nesutikimas, priešgyniavimas ir t.t. Todėl tavo teiginys, kad gamtos sistema iš principo galioja visam kitam, mano požiūriu yra neteisingas. Visuomenė sąmonongai kuria ir vysto save ir pilnavertis vystymosi diskursas yra būtina to dalis. Pilnavertis diskursas neįmanomas be plataus idėjų spektro sankirtos, todėl visokiausi galvotojai yra reikalingi.
            Tavo teiginys, kad Užkalnio produktas yra „mėšlainis“ gal ir yra teisingas, bet į tai galiu atsakyti „kokia visuomenė, toks jos ir mąstymo produktas“. Kol kas nieko geresnio atliekančio velnio advokato vaidmenį Lietuva neturi.

            Visa ši mūsų diskusija neturi sprendimo, nes iš esmės tu ir aš pristatome skirtingą pasaulio modelį. Kaip ir ekonomikoje, nei vienas modelis nėra tobulas, nes joks modelis neapims sistemos visapusiškumo, bet jais remiantis galima nagrinėti reiškinius iš skirtingos perspektyvos ir taip praplėsti bendrą supratimą kas vyksta iš tikro. Todėl ginčytis kuris yra teisus nėra prasmės.

          • Regis

            Gal šiek tiek patikslinsiu. Mums visiems reikia ir tenka mąstyti (skamba juokingai, tačiau taip yra). Taip mes keičiamės, tobulėjame, mokomės ir t.t. Nesiginčysiu, kad A.Užkalnio kūryba yra maistas smegenims, tikrai ne nuodas ar smėlis kur kokia bobutė valgo. Tačiau, trumpalaikiam užsikišimui pačio skaitymo ir kažkokio mąstymo procesui taip to užtenka. Kalba apie ilgalaikį poveikį (naudą) tokios produkcijos vartojimo. Ir mėšlainis tai tik mano vertinimas. Atsiras žmonių kurie sakys – tai labai skanu, tai „cool“, tai jėga, tai madinga. Retkarčiais gal.
            Kiek mes čia galime įtakoti tokios medžiagos vartojimą, matyt sunkiai. Tačiau man nesunku tiesiog pabandyti padiskutuoti.

            Beje koks jis velnio advokatas, ir dar Lietuvai..

            Dėl diskusijos sprendimo tai diskusija kaip visada tik išoriškai primena galinėjimasi kas ką. O iš tikrųjų tai procesas siekiant daugiau sužinot ir ar suprasti, priklausomai aišku nuo diskutuojančių galimybių.

          • nesvarbu

            Valentinai, sutinku. Nuomonė jog Užkalnis yra žurnalistikos verslininkas neprieštarauja nuomonei, kad jis yra anglosaksiškumo prisirūkęs Kauno gezas. Tačiau ir tu turėtum neprieštarauti,kad bandymas „prisirūkusio Kauno gezo“ rašinėliuose įžvelgti svarbių ir naujų dešiniųjų idėjų yra abejotinas.Tai būtų toks pats beviltiškas ir juokingas atvejis, kaip kad bandymas su bulvarine politekonome rimtu veidu aiškintis Haig- Simons pajamų modelio privalumus ir trūkumus. Kita vertus labai taiklus tavo pastebėjimas, kad Užkalnio vieta yra labai svarbi – jis identifikuoja provincialumo, siauraprotiškumo, susireikšminimo, sovietinės nostalgijos, kolektyvinės neatsakomybės, snobizmo apraiškas ir jas išjuokia.

          • aš tai Valentino samprotavimuose ir tamstos pritarime tiems sapmrotavimams įžvelgiu loginį prieštaravimą: kaip gali bukaprotis (anot Valentino) įžvelgti kitų siauraprotiškumą, provincialumą, susireikšminimą etc. Juk tada tai gaunasi bukaprotiškas požiūris…

          • suomis

            Labai įdomu, kai „apsirūkęs Kauno gezas“ išjuokia sovietinės nostalgijos apraiškas???? :/
            Jis labiau primena,susireikšminusį, savimi patenkintą narcizą, kuriam „по барабану“ ant visko. Aišku, mes visi esame, daugiau-mažiau tokie patys. Būtų jis normalus vaikis, jeigu mažiau maltų šūdo, apie tai koks jis „popa“. :)

          • Valentinas

            Nesvarbu,
            Neteigiu, kad Užkalnis skleidžia „svarbias“ ar „naujas“ dešiniasias idėjas. Greičiau jis akcentuoja klasikines, pamatines reiganiškas ir tečeriškas mintis: valstybė yra blogis, privatus verskas yra gėris, kiekviena atsakingas už savo likimą, tie, kurie dirba neprivalo išmaitinti tinginiaujančių veltėdžių ir t.t. ir panašiai. Tai nieko nauja, bet retai kas tai sako atvirai ir tiesiai. Be to, Užkalnis atlieka ir svarbią snobizmo kritikos funkciją. Pavyzdžiui yra madinga save vaizduoti kultūringu dvasinguoliu ir paniekinamai smerkti visokią pop kultūrą. Užkalnis primena,kad nei Mantas Petruškevičius, nei Bunkė iš mokesčių mokėtojų pinigų neprašo, patys užsidirba pragyvenimui ir užsidirba todėl, kad yra kas juos žiūri ir kam jie patinka. Snobizmo įsikūnijimas yra Maldeikienė, kuriai apskritai visi aplinkui yra durniai (išskyrus Kuodį ir galbūt Račą).

          • nerijus

            Kaune nėra gezų, nes jie yra tik Šiauliuose.

          • austras

            Tęsiant mintį apie Užkalnį.. Kodėl Užkalnis yra simptominis lietuviškas produktas? Todėl, kad Lietuvos valstybė šiandien išgyvena pirmykštės valstybinės santvarkos laikotarpį, vadinamą „visų karu su visais“. Piliečiai visiškai nepasitiki valdžia, o valdžia visiškai nepasitiki piliečiais. Ir vieni ir kiti nuolatos ieško būdų kaip vienas kitą apgauti. Vietoj to, kad įgyvendintų sistemingą mokesčių reformą, valdžia po eilinio 11 mėnesių sapno pabunda tik gruodžio pradžioj ir su siaubu pamato, kad biurokratinėse biudžeto dėlionėse eilinį sykį trūksta „iš ko paimti“. Tada valdžia nutaisiusi grėsmingą žvilgsnį įtariai pažiūri į per nelaimę jai atitekusius piliečius. Piliečiai nesudaro vieningos grupės ir iš esmės gyvena besiilgėdami „teisingo šerifo“, kurio jokiu būdu negali atstoti valdžia. Nes ji piliečių sąmonėje įsitvirtinusi kaip vienas iš daugelio plėšikų, kurie tiesia ranką į jų kišenes. Į klausimą iš ko bus paimta, eilinį kartą būtų atsakyta – iš prasčiausiai organizuotų bei mažiausiai rėkiančių – tačiau prezidentė turi vaidinti gerą tetą, be to, tiksint laikrodžiui prisimenama bėda – vieni iš prasčiausiai organizuotų gausiausiai eina prie urnų. Esu optimistas – tikiu, kad „paimta“ bus senuoju būdu, tik gal gal ne iš tų „gausiųjų“ šįkart. O valdžia vėl galės sėdėti 11 mėnesių savo smėlio dėžėje. Juk pas mus visi sukrunta tik kai biurokratinėse lentelėse trūksta „iš ko paimti“. Yra manančių, kad šis atsikartojantis procesas vadinamas strateginio mąstymo stygium. Kažkas panašaus, kaip 2004-siais kai visi džiaugėsi stojant į EU, ir niekas nepagalvojo apie naują atominę elektrinę. Štai tokioje atmosferoje Užkalnis visiems suteikia „paskutinį patepimą“. Pasirodo jis jau seniai vulgariai išsivertęs supaprastintą liberalizmo katekizmą, kurio mokymas praktiškai geriausiai įgyvendintas ne didžiųjų mokytojų Tečer ar Reigano tėvynėse (apsaugok viešpatie nuo visokio blogo, o visų pirma, nuo socialistinių mokesčių sistemų), o aptriušusioje Rytų Europoje. Toks kvailys Lazutka, pažiūrėjęs į satanistinius Eurostato duomenis sako, kad mokesčiai kapitalui čia gerokai mažesni, nei kitur, bet iš tiesų, tai viskas pas mus yra gerai. Nes turčiai turi būti turčiais, o biedniokams lemta būti biedniokais.Tol kol, pasak Užkalnio,jie „ryžtingai apsispręs“ būti turčiais. Amen.

          • nesvarbu

            Artūrai, jokio prieštaravimo nėra. Juo labiau loginio. Taip pasakęs primenate komiškuosius šio tinklapio komentatorius regį ir nerijų, kurie tarkime teisės normas dažnai sugeba suvokti tik lingvistiškai.Tačiau be formos dar yra turinys. Žodžiai ir sąvokos gali turėti kelias reikšmes, kurios gali būti visiškai skirtingos priklausomai nuo konteksto.
            Naudodamas sąvoką „bukaprotis“ Valentinas net nebandė dėti lygybės ženklo tarp jos ir proto stokos. Priešingai.Kalbėjo, kad ir tokio mąstymo atstovai yra labai reikalingi, parodė, kad Užkalnis yra „sveiko proto“ atstovas. Sveiko proto – liaudiškąja prasme, kuris šia prasme yra išvirkščia buko proto pusė.
            Jei ir galima įžvelgti lygybės ženklą tai tik tarp Valentino „bukapročio“ ir supaprastintu, binariniu požiūriu į pasaulį, su labai ryškia ir lengvai identifikuojama gėrio/blogio takoskyra, pasižyminčio žmogaus. Tačiau binarus, tiesus mąstymas nėra kvailumo sinonimas. Juk laukinių vakarų šerifas, problemas sprendžiantis mandagaus prašymo ir tuo pat metu nukreipto ginklo pagalba nėra kvailys. Jis tiesiog toks yra. Jis savo vietoje, jo nejuslinio pažinimo gebėjimai jam yra pakankami. Esmė tame, kad jis tiesiog nėra demokratas, pliuralistas ar plačiažiūris.
            Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus dar kartą paskaitykite šį Valentino sakinį, tikiuosi dabar pavyks jį suvokti ne taip tiesmukai ir binariniai:D „Užkalnis – tipinis Kauno gezas, kuriam pavyko praplėsti akiratį ir binarinį gėrio/blogio pasaulio suvokimą pakelti į aukštesnį kokybinį lygį. Bukaprotis Kauno gezas tapo bukapročiu laukinių vakarų šerifu.“

          • mielas nesvarbu, tamsta čia labai gražiai išaiškinote tai, ką Valentinas norėjo pasakyti ir kaip reikėtų jį suprasti. Tačiau drįsiu atkreipti dėmesį, kad tai ką tamsta sakote, nebūtinai yra tiesa ir todėl komiškas galiu būti tiek aš (tamstos požiūriu), tiek tamsta (mano požiūriu). Ir man iš tiesų labai komiškas vienas dalykas: kai prisimenu, kiek kritikos sulaukiau už tai, kad skyriau šiek tiek dėmesio, mano nuomone, nieko bendro su žurnalistika neturinčiai apgailėtinai A.Užkalnio rašliava, kurios vienintelis tikslas yra atkreipti dėmesį į save, savo pižoniškumą, ir savo išskirtinį bukaprotiškumą ( o tai, žinoma generuoja daugybę click’ų, kurie, savo ruožtu generuoja kelis šimtus papildomų litų), man labai juokinga stebėti, kaip mano kritikai rimtais veidais aptarinėja A.Užkalnio kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai, žiniasklaidai ir visai visuomenei. Nors ta reikšmė – kaip šūdo iki kol jį nuplauna unitazo vanduo.

          • nesvarbu

            Artūrai, pamirškim tą Užkalnį.
            Nuotaikai pakelti pačiam rekomenduoju blogerio klecko nuorodą (labai geras nuotraukas padaro iš įvairių mitingų ir tekstus juokingus surašo. Visuomet skaitau):
            http://www.kleckas.lt/blog/profsajungu-ir-pensininku-nevykes-mitingas-gruodzio-10

          • austras

            Iš visos lietuvių literatūros premjeras Kubilius pernai metų knygų mugėje išsirinko „gerbiamo Užkalnio“ knygelę, nepamiršdamas apie tai pasakyti žurnalistams. Tiesa, tai daugiau pasako apie paties premjero skonį… Užkalnį „platina“ „drąsus“ Lietuvos rytas („liberali“ „drąsa“ madinga). Nors šūdas nuo to smirdėti nenustoja.

          • Fredis*

            „Kažkodėl man Užkalnis atrodo simptominis lietuviškos visuomenės produktas“ austras

            Lietuvių (europiečių), kaip ir bet kurioje kitoje visuomenėje, yra du ryškūs tipai, kurie vieni kitus papildo ir sukuria harmoniją ir pusiausvyrą: sėslus ir keliautojas, (kaimietis – miestietis, uolus vykdytojas – kūrėjas, praktikas – svajotojas ir t.t). Visi, kurie burba ir reiškia nepasitenkinimą Užkalniu yra priešingo tipo žmonės.
            Yra burbėtojų ir nepatenkintųjų tipas, kurie burbėdami linki Užkalniui pasveikti, nori jį perauklėti ir grąžinti į doros kelią, tačiau matyt čia tokių nesama.
            Verdiktas (diagnozė) paskelbti galutinai be teisės reabilituotis: durnius, truputėlį kitoniškas, modifikuotas, nežinia kokio šlamšto apsirijęs, nevertinantis tikrosios europietiškos kultūros, nekritiškai apie save galvojantis, pasipūtęs runkelis.

            Austrui, mylėti profsąjungas, Lazutką, visuotinę lygiavą ir „progresinius mokesčius“ nėra privaloma. Kada įsisąmoninsi, kad žmonės yra labai skirtingi ir tik skirtybių visuma daro musų gyvenimus ir visuomenę įdomią, dinamišką, patrauklią, gyvybingą.
            P.S. Mylėti ir žavėtis reikia tik Mokytoja Aušra.

          • bang

            Užtenka bartis – Kalėdų dvasia sklinda vis plačiau ir giliau. Ilgai lauktą kasmetinę akciją pradėjo IKI – perkat dovaną, ją čia pat į dovanų maišelį, IKI dovaną padovanos vaikams ir dar nuo savęs jiems padovanos savo reklaminę fotosesiją su jūsų nupirktomis ir IKI padovanotomis dovanomis. Visi į IKI ! Kai tik atsiras – banerįįį deeeešinėn !!!

          • austras

            Fredi, tu nepakartojamas propagandistas :) Toks „mylintis mylintis“, pasiruošęs uždusinti savo nuoširdžiam glėby :)

          • Valentinas

            Mielas Artūrai, jūs mano sistemoje esate žymiai svarbesnis už Užkalnį. Todėl aš ir kritikavau jus, nes mano sistemoje jūs privalote užsiiminėti naudingesniais dalykais, nei bartis su Užkalniu.

          • Fredis*

            „Man Lietuva primena visokio tipo užkalnių pripildytą katilą, kuris lietuviškoje socialinėje aplinkoje generuoja vien radikaliai dešiniąją “teisingo šerifo” idėją“. austras

            Šiandien rytinėje radijo laidoje Kelmėje išrinktas K.Masiulis skundėsi, kad kaimiškoje mažo miestelio apylinkėje tipiškas Seimo nario rinkėjas yra nusiteikęs socialdemokratiškai („atimti ir padalinti“), todėl jis nėra tikras ar dar kada nors bus Seimo nariu.
            Didmiesčiuose socialdemokratams bus sunkiau, nes miestuose koncentruojasi verslas, privati nuosavybė, kapitalas, individualizmas ir iniciatyva. Labai lengvai žmonių nesugundysi „progresiniais“ ir dar visokiausiais naujai sugalvotais mokesčiais.

          • austras

            Kadangi Fredis taip „aiškiai“ suvokia tariamas „socialdemokratines“ vertybes („atimti ir padalinti“), aš „žaviuosi“ jo sugebėjimu kantriai kalbėti apie miestuose besikoncentruojančią „privačią nuosavybę“ bei „individualizmą“ tuo pačiu drauge apraudant liūdną K.Masiulio dalią Kelmėje. Sakykite gerbiamasis, kuo „teisingo šerifo“ idėja, minimalizuojant valstybės vaidmenį, skiriasi nuo idėjos „atimti ir padalinti“, jeigu tai įgyvendintų tas pats „teisingas šerifas“. Tačiau ten kur yra valstybė, atsiranda ne tik „teisingas šerifas“ ar „atimti ir padalinti“. Su šiuo atradimu jus ir sveikinu :)

          • Regis

            Nesvarbusis, o labai sunku gyventi kai formų turiniai trigubinasi ir keturgubinasi? O gal būna dar sudėtingiau, kai viena kitai prieštaraujančios reikšmės nepasidalina tų pačių žodžių ar sąvokų? Arba kontekstai tiesiog kaip muilo burbuliukai vienas po kito lenda iš juslinio pažinimo suformuoto įvairialypio suvokimo. O juk tamsta, kad ir kaip besistengtų tų kontekstų burbuliukų išstenėt, na nesugeba toks pačio savotiškai įvairialypis suvokimas išleisti daugiau negu pora. Ir tie patys kažkokie nesveiki turiu omeny prieštaraujantys kontekstams taikomiems įprastiems dėsniams. O juk tame tarkim tau savotiškame mano teisės suvokime tiek gali būti prasmių, niuansų, kontekstų. Todėl komiška yra tai, kad tau tikrai nesunku gyventi arba viską darai, kad būtų paprasčiau. Toks savotiškas stipriai išreikštas tunelinis mąstymas. Na bet tiek to, matyt ilgai knistis reikės, kad tuose tuneliuose padaryti skylutes.

        • nerijus

          „Žodžiai ir sąvokos gali turėti kelias reikšmes, kurios gali būti visiškai skirtingos priklausomai nuo konteksto.“

          Taip, nesvarbu, tu esi teisus. Tik pamiršai parašyti pagrindinę esmę (kalbant apie teisininkus)- žodžių reikšmė ir sąvokos įstatymuose priklauso ne tik nuo aiškintojo, bet ir nuo esamos padėties teisininkų rate, įkainio teisininkų rinkoje ir užsakovų finansinės būklės ir padėties visuomenėje.

      • nesvarbu

        „Tiesą sakant gėda skaityti jūsų komentarus. Gėda ir liūdna. Nes turite elementarių teksto suvokimo problemų.“

        Tai jau tikrai, kad gėda ir liūdna, kad į konkrečią ir argumentuotą kritiką sugebama tik taip apgailėtinai atsikirsti-nežinia ką ir kodėl apkaltinus teksto suvokimo problemomis. Žinau beveik viską apie Mokytoją Aušrą, pradedant butu, vyru, darbu, baigtomis mokyklomis, geriausiomis draugėmis, baigiant tuo, kiek tiksliai metų yra jos mamytei, ar kiek metų buvo mokytojai, kuomet ji nutarė pereiti į privačius pensijų fondus (gerokai virš 40, jei kas dar nežino:) Tačiau visiškai nenutuokiu, negirdėjau ką ji konkrečiai siūlo dėl ekonominių klausimų. Ką jau ten siūlo, bent ką konkrečiai vienu ar kitu klausimu ji mano nežinau, nepamenu. Tauškia daug, o atmintyje nepasilieka nieko,gal tik bliuskutės, sūnelio nesėkmes, Romanovo šokio sugebėjimai, Baranauskienės užuolaidas…Todėl pilnai pritariu Valentinui-elkitės kaip protingas žmogus, kalbėkite kaip protingas žmogus, rašykite kaip protingas žmogus ir sulauksite pagyrimų bei palaikymo.

  • Regis

    Na beždžionės ar ne beždžionės čia jau kaip kam, o dėl granatos tai nesutikčiau. Šio Seimo nariai yra savu laiku rinkėjų pasirinkti atstovauti jų interesus. Pasirinkti laisvu demokratišku būdu. Ir šie Seimo nariai yra įgalioti atlikti tą darbą kuris jiems numatytas. Formuoti bendrąją valstybės politiką. Ir jau jeigu taip literatūriškai tai granata ar sprendimų svertai jų rankose atsidūrė ne šiandien o yra visada arba per visą kadenciją. Po kitų rinkimų tiesiog bus dalis tų pačių, dalis kitų, bet granata ar svertai bus tie patys. Iš kur būtent dabar tokia isterija, suirutė, riksmai-klyksmai, kad tuoj tuoj įvyks kažkas baisaus baisaus, kažkas tokio panašaus į tai kai beždžionė susprogdina granatą? Na matyt Seimo nariai pagaliau ėmėsi to, ko jau senai privalėjo imtis. Ir tos įsisenėjusios taip vadinamos struktūrinės problemos taip išviešėjo, kad dabar jau tikrai baisu arba tiesiog daug darbo visiems kurių interesus gali tai paliesti. Tai manau Seimo nariams dar bus skirta ne vienas epitetas, akmenėlis, ar dar kas nors. Jiems, Seimo nariams, matyt reikia prisiminti tuos kurie už juos balsavo. Galima ir visom kitom Miglos mintims paoponuoti, bet kažkaip įtariu, kad tas oponavimas be jokių nors kokios prasmės perspektyvų.

    • romas

      Regi, teisinga būtų geriau rinkti mokesčius ir mažinti šešėlį. Va Kuodis sako, kad Estijoje mokesčiai panašūs, o santykinai mokesčių surenka daugiau. Bet sakykim, kad neišeina su šešėliu susidoroti labai greitai. Tada įveskim kiek didesnį PVM laikinai ir apkirpkim išlaidas, kaip buvo susitarę koalicijoje. Grybauskaitė sako, kad koalicija buvo susitarusi didinti PVM 2 proc. ir tik dabar visi staiga persigalvojo. Akivaizdu, kad cirkus seimo nariai prieš rinkimus išdarinėja. Jei ir reikia kažką keisti mokesčių sistemoje, to negalima daryti taip chaotiškai ir neapgalvotai.

    • kestutis d

      Regi, pritariu šimtu procentu. Labai blaivus požiūris, reikia kaip nors nuraminti tuos įsibaiminusius :)

      • Auksinis kardas

        Tiek pat blaivus, kiek ir prieš tai buvusiomis naktimis, po kurių reikėjo ilgai laižytis bei aimanuoti. Sakot, išsprendė biudžeto skylės problemą? Tikrai? Beždžionėlių cirką atvežė priešrinkiminį, o ne biudžeto klausimus išsprendė. Tiesa, šurmuliuke dar prastūmė NT mokesčio precedentą (be jokių stabilumo garantijų), kurio vystymo pratęsimo laukite. Tuo tarpu pasidžiaukite laimėjimais iš milijonierių, kurie turbūt laaabai ilgai ieškos kaip nuo socialiai nuostabaus mokesčio išsisukti.

    • stogas

      Regi,

      O kuri isrinkta partija man rinkimu kompanijos metu zadejo apmokesdinti mano sukauptus 10 000 lt pasilaidojimui?
      O gal man buvo zadama padidinti PVM nuo 18 iki 21%?

      Tai vadinasi, as pasirenku kazkoki tai seimo nari ir kazkokia tai partija , o ji veikia kaip jiems uzplaukia per delcia ?
      Kokia viso sito cirko prasme ?

      Ne mokescius reikia didinti, o viesai paskelbti smulkiai biudzeta . va ten taupymo saltinis- keliones i Kenija spresti kosmoso pronlemu- 70 klt. Ir tokiu „kelioniu i kosmosa“ ministerijose, uiiiii – o kiek dar mazesniu valdovu rumu, veksu. O ka jei paskelbti viesai ministeriju, savivaldybiu viesuosius pirkimus, kas ir po kiek.

  • bang

    Nu granata, jei teisingai supratau, yra siūlomi įstatymai. O ar bus beždžionė (galima ir bezdžionė), paaiškės ne vėliau kaip per dešimt dienų po tų įstatymų įteikimo.

    P.s. „… blogiausia, kad beždžionės dažniausiai nežino, kas būna sprogus granatai…“ – tsss, negasdinkit dešinėje reklamoje drąsinamų beždžionėlių.

  • Fredis*

    Iš esmės Mokytoja Aušra kalba teisingai. Šiuo metu viešojoje erdvėje negirdėjau kvailai pasisakiusio apžvalgininko, banko analitiko ar žurnalisto, paruošusio tekstą Verslo žiniose ir kituose laikraščiuose. Visi kaip vienas kritikuoja mokesčių reformą, kurią vadina eklektiška, fragmentiška ir vykdomą ne iš esmės, tačiau niekas nepateikia recepto ką reikėtų daryti, kaip sulopyti „staiga“ ir „nelauktai“ atsiradusią biudžete skylę.
    Šiomis dienomis teko dažnai vaikščioti po valstybines įstaigas, kuriose dirba jauni, kupini energijos, žvalūs ir labai simpatiški žmonės. Sakymas, kad mažinkime valdymo išlaidas, kad kirpsime per jūsų atlyginimus, vieno, o gal dviejų sėdinčių šiame kabinete reikia atsisakyti – yra žiauru ir nehumaniška. Nežinau, aš – pasiduodu…:)

    • Izbliondimas

      Taip Fredi, ministerijose Lietuva turi aukso fondą.
      Ir jis šaliai nedaug ir kainuoja, kad jį būtų galima dykai perleisti kitoms ES šalims.
      Būtent čia sukauptas Lietuvos aukso fondas šiandien. Ir niekam neleiskime jo paliesti.
      Pastarojo 20-mečio verslininkai (o kitokių ir nėra), – na, išmokinti vogti (kas nevogė ar siekė kokybės, jau žuvęs, jau tokio ir neliko… nekalbant apie išimtis, dėkui Aukščiausiam jų turime, ir nemažai), – jie mums nėra reikalingi ateičiai. Nes yra sugadinti nepataisomai.
      O ministerijose turime mūsų tautos pažibas (išskyrus žmones, pradedant nuo departamentų vadovų, taip pat nekalbant apie išimtis).
      Antra, šis sluoksnis, – stabdis besikeičiančių politikų nesąmonėms. Nes būtent nuo šio sluoksnio priklauso sparčiau ar lėčiau bus vykdomi politikų (tiksliau vienadienių politikų, už nieka neatsakingų poltikų) zamyslai. Lėčiau nesąmones, sparčiau – gėrį.
      Žinoma, su jaunimu reikia dirbti, be perstojo. Ne šalinti už klaidas, o mokinti, mokinti, kad jų darytų mažiau.
      O ką ta tautiečių šventa karvė verslas, – besotis vartojimas, iki Planetos sunakinimo… kam to reikia žmonėms, gamtai. Jų tikrai nei žmonėms nei gamtai nereikia. Jie yra istrebiteliai XXI amžiaus, baisesni nei stalino istrebiteliai 1940-1953 m.
      Bet laimi blogiečiai.
      Švietimo sitema – sunakinta.
      Sveikatos apsaugos – taip pat (dar gelbsti gera vakarietiška įranga, nebent).
      Mokslo, – visako pagrindo, jau seniai nėra.
      Teliko – jaunus, gabius, išsilavinusius jaunuolius, kurie nenuėjo vogti (t.y. kurie nenuėjo į verslą)☺ (na pats mano užkoduotus tekstus manau moki išsiversti…).
      Gero savaitgalio.

    • ausra maldeikiene

      Fredi, ne kartą siūliau. Ne kartą. Ir ne du. Ir Kuodis daug protingiau už mane siūlė. Suskaičiuojame pajamas (pagal ekonominę logiką, o ne kaip norime, nematydami visumos). Tada nemokame mokesčių nuo išgyvenimo ribų. Tada mokame palaipsniui didindami progresą…Tai kas dabar siūloma yra siaubas. Dar klaikiau, kad ir taip likusį labai kuklų pajamų srautą siūloma atiduoti dviem neproduktyviokms grupėms — pensininkams ir pašalpų gavėjams (kurių dalis dengia neefektyvų verslą).

  • migla

    Regi,

    man kaip rinkėjui nepriimtina, kad „įsisenėjusias struktūrines reformos“ bandoma spręsti tokiu būdu, kokiu tai daro „politinis elitas“. Situacija su biudžeto tvirtinimu akivaizdžiai parodo, kad trijų metų beveik-nieko-neveikimą valdančioji dauguma bandė (dabar tuos „bandymus“ paliko pavasariui – jei nenutiks kas nors „netikėto“) spręsti tokiomis pat priemonėmis, kaip ir tik atėjusi į valdžią po rinkimų. Abejoju, ar struktūrines reformas įmanoma spręsti ir išspręsti per savaitę. Be to, jeigu jau vertinsim tokių siūlytų veiksmų argumentaciją, tai politikų retorikoje dominavo tokios sąvokos kaip „socialinio teisingumo aktas“, „socialinės atskirties mažinimas“ (nors juk niekas nepasakė, kad apmokestinus turtą gautos lėšos bus perskirstytos pensininkams ar kitiems paramos reikalingiems piliečiams) ir visokios kitokios etinės – filosofinės konstrukcijos. Apie kokias struktūrines reformas kalbam, jeigu nėra ir nebuvo jokios normalios tų siūlomų sprendimų pasekmių analizės? Ir kokia analizė gali būti per savaitę ar dvi?
    Matyt, ir ežiukui turėtų būti aišku, kad jeigu tam tikras elgesio modelis suveikė vieną kartą konkrečioje situacijoje, tai nebūtinai suveiks antrą kartą. Jeigu vieną naktinę reformą galima rinkėjams „parduoti“, tai nebūtinai pavyks tai padaryti antrą kartą (nesvarbu, žiemą ar pavasarį).
    Nes situacija „pinigų nėra“ politiškai esmingai skirtinga dabar ir prieš trejus metus. Dabartinį „pinigų nėra“ vertinčiau daugiau kaip neveikimo rezultatą (kur žadėta SoDra reforma, viešųjų pirkimų sutvarkymas, korupcijos mažinimas, DU traukimas iš šešėlio ir kt.), o ne vargšės atviros Lietuvos susidūrimą su antra krizės banga ar pirmosios krizės tęsiniu.

    • Regis

      Jeigu kaip rinkėjui tai tada Artūras matyt turi pakoreguoti komentatorė Migla į komentatorius Migla. Na bet čia šiaip.

      Jeigu į temą. O kokiu būdu sprendžiama? Žiniasklaida pasigavo atskiras iniciatyvas, pradėjo įvairiausių interesų įtakojami tarkuoti apskritai visus Seimo narius, konkrečiai atskirų partijų lyderius, o jeigu taip gerai pagalvojus už ką? Už svarstymus? O kur konkretūs įstatymų projektai, kas nors juos matė? „struktūrines reformas įmanoma spręsti ir išspręsti per savaitę“ savaitė tai čia nuo kurios į kurios dienos? Kiek suprantu turima omeny šis mėnesis t.y. gruodis? Dėl argumentacijos, tai jeigu paklausus kiekvieno Seimo nario kam reikalingas koks nors pridėtinės vertės mokestis tai tarp visko rastume labai egzotiškų paaiškinimų. Aš čia prie to, kad pagal atskirų Seimo narių išraiškas matyt nederėtų formuoti realaus veiksmo pagrindimo. Visiškai nesvarbu kokie argumentai kur dominavo ir kas kaip atsižvelgiant į artėjančius rinkimus keičia balso tonaciją ir atitinkamai savo kalbą (mažiau reikia klausyt visokių gyvenimo komentatorių Rūtų kuriamų laidų). Beje tai, kad neatlikti kažkokie darbai kurie gal irgi yra svarbūs, gal net svarbesni, tai nėra pasiteisinimas dar kart eilinį kart perkelt būtinų klausimų svarstymą. Apskritai sprendžiant pagal dabartinį suinteresuotų grupių tiesiog turbūt panišką puolimą, aš taip spėju, kad būtent konservatoriai yra pakankamai rimtai nusiteikę. Pakankamai rimtai nusiteikę paliesti tokius klausimus arba pasikėsinti į tokias sritis kurios buvo iki šiandien patikimai saugomos.

      O dėl analizių. Tai matyt turima omeny LLRI ekspertai. Arba tie ekonomistai kurie tik dirba bankuose, tik dirba turiu omeny, kad tas darbas jų niekaip neįtakoja.

  • migla

    Gerbiamasis Regi, konkretūs įstatymų projektai (Mokesčio už transporto priemones įstatymo, NT mokesčio įstatymo, Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo projektai) skelbiami viešai Seimo tinklapyje http://www.lrs.lt ir kiekvienas norintis gali tiek projektus, tiek jų aiškinamuosius raštus, tiek Seimo komitetų išvadas pasiskaityti.

    • Regis

      Gerb. Migla, šiaip šioje vietoje priimta duoti kuo tikslesnes nuorodas arba jų išviso neduoti. Nuoroda lrs.lt tai tas pats kas skaičiau čia – google lt.

      Tiek to, įdėsiu įstatymų projektų numerius pagal kuriuos galima rasti lrs lt paieškos sistemoje viską kas su jais susiję (projektas, pasiūlymai, išvados):

      1. mokesčio už transporto priemones įstatymo projektas (pasiūlymai, išvados) – XIP-3959
      2. nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (pasiūlymai, išvados) – XIP-3960
      3. pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (pasiūlymai, išvados) – XIP-3936

    • Regis

      Taip spėju, kad esate neblogai susipažinęs (-us) su šia sritimi. Aš paaiškinsiu ką turėjau omeny projektai, projektai jau prieš galutinį balsavimą. Tai kas dabar yra tai tik pradinė svarstymo stadija, ir čia be abejo bus vienas kitam prieštaraujančių gal net kvailų pasiūlymų. Bet tai tikrai nereiškia, kad jie bus priimti. Beje kas pasakė, kad atskiri pasiūlymai (ne visi) atsirado tik dabar? Kad jie užregistruoti dabar, tai nereiškia, kad Seimo narys ar nariai to pasiūlymo nesvarstė ankščiau, neapgalvojo, nesitarė su interesuotomis grupėmis (visomis prasmėmis), įv. ekspertais ir t.t. T.y. grįžtu prie tamstos vertinimo – „Abejoju, ar struktūrines reformas įmanoma spręsti ir išspręsti per savaitę“. Ir vėl klausiu kur savaitės?

  • migla

    Regi,

    dėkoju už taisyklių paaiškinimą. Ateityje bus pateikiamos tikslios nuorodos.

    Gal galėtumėte patikslinti, kas gi tos suinteresuotos grupės, su kuriomis galimai Seimo nariai tarėsi dėl šių konkrečių projektų?

    Be to, jeigu jau darote prielaidą, kad galimai šie projektai atsirado ne dabar, ir jie galimai buvo derinami su „ekspertais“ ir „suinteresuotomis grupėmis“, tai juos paskaičius jie atrodo labai jau „žali“, neaiškūs ir pakankamai lengvai „apeinami“ (ypač NT mokesčio įstatymo projektas).

    • Regis

      apie suinteresuotas grupes tai tik mano spėjimas. Todėl ir negaliu nieko patikslinti. Tai buvo tik mano loginis išmąstymas – gal? Ar tie įstatymai lengvai apeinami? Na nežinau, aš asmeniškai kol kas tikrai nesiruošiu gilintis į pakankamai „žalią“ medžiagą. Nes tai ne mano sritis ir aš turiu ką veikti. Pažiūrėsim dėl ko jie balsuos. Ir kada balsuos. O šiaip įdomu pasikalbėti, bet, kad būtų nors kažkokia nauda iš to, tai visada geriau nepamesti pirminių ginčo objektų, dėl kurių susiformavo diskusija. Jeigu grįžt tai prieštaravau kiekvienai iš šių minčių:

      „Mūsų politinis “elitas” šiuo metu lyg beždžionė su granata, t.y. visiškai neprognozuojamas, praradęs bet kokius sveiko proto likučius, isteriškai žviegiantis, kad vėl netikėtai atėjo krizė, su kuria “kažkaip” reikia susitvarkyti“

      Ir dabar su tuo nesutinku. Kaip ir beveik su visomis kitomis mintimis.

      .. beje jeigu kas nors pradeda žviegti, staugti, loti, mūkti, čia aš apie žmones, tai tam kas tai girdi reikia bent gerai pailsėti. Aišku jeigu taip kalbama (manoma) nuoširdžiai o ne šiaip dėstoma kokiai tikslinei auditorijai.

  • migla

    Nuomonės apie tam tikrus įvykius išsakymas nesuponuoja, kad tikimasi visuotinio pritarimo. Jūs, Regi, nesutinkate, manęs Jūsų argumentai ar prielaidos taip pat neįtikina. Ir puiku. Įvyko beveik civilizuota diskusija.
    Manyčiau, vertinant šių metų gruodžio mėnesio politinio elito elgesį, reikėtų atskirti visiškai skirtingus dalykus – iniciatyvas ar pasiūlymus, apie kuriuos buvo seniai diskutuojama daugiau idėjų lygmenyje (progresiniai mokesčiai, NT mokestis, automobilių mokestis ir pan.), kurie buvo įrašyti ne vienos partijos rinkiminėse programose, ir staigų bandymą šitas „idėjas“ paversti imperatyvais, nes staiga ir netikėtai gruodžio mėnesį atsirado milijardo litų skylė biudžete.
    Problema – politinė sprendimų priėmimo kultūra. Ir šiuo konkrečiu atveju sprendimai būtų priimami ne todėl, kad partijos įgyvendina savo rinkimines programas, daro struktūrines reformas ar pan., o todėl, kad eilinį kartą „reikia pinigų“.

    • Auksinis kardas

      Ir netgi ne tai, kadangi nėra racionalaus pagrindo tikėtis surinkti reikiamus dydžius daugeliu labiausiai barškinamų priemonių – savo įnašo svoriu tai akivaizdus mizeris, tad greičiausiai ir tikimasi tik apžavų poveikio („pagaliau pričiupti tuos turtuolius“), elektorato liaupsėms išpešti.

      Ironiška tai, kad, spėju, daugelis besipiktinančių tokiu nerimtu elgesiu, būtume linkę palaikyti labiau nuoseklius pokyčius biudžetui normalizuoti.

    • Regis

      Na dabar visai kita kalba. Dėkui.. (paskutiniu metu reikia džiaugtis ir dėkoti kai išgirsti artikuliuotą, ramią, tiesią, švarią kalbą apie esmę).

      Migla, aš nemanau, kad tie dalykai – prieš rinkimus rinkėjams duotos partijų programos, vizijos, konkretūs pažadai ir konkretūs veiksmai atliekami dabar, yra, kaip jūs išsireiškėte, visiškai skirtingi dalykai. Tarkim taip, tie dalykai turi bendrą vardiklį. Bendras vardiklis tai konkreti įgyvendinta nuostata, įgyvendinta turiu omeny atsiradus įstatyme, kuris yra priimtas ir pradėjęs galioti. Tai, kad 3 metus nieko nedaryta yra tikrai ne priežastis nedaryti to ir ketvirtus. Turbūt su tuo sutiksite. Turbūt sutiksite, kad valdomose (reguliuojamose) besivystančiose demokratijose visada labai ryškus disbalansas tarp daugumos rinkėjų realių lūkesčių, interesų ir realios politikos. Taip yra todėl, kad reali rinkėjų dauguma neturi stiprių svertų įtakoti savo įgaliotinius valdžios organuose. Maža to besivystančiose demokratijose rinkėjų dauguma nelabai supranta kas tie svertai, nemoka, nenori jais naudotis ir t.t. Taigi mes turim rinkėjų mažumą turinčią stiprią įtaką, kontroliuojančią stiprius svertus ir per juos faktiškai esmingai reguliuojančią visų rinkėjų įgaliotinius, formuojančius valstybės politiką. Taigi ta rinkėjų mažuma, nesudaranti net ir 5% viso rinkėjų skaičiaus (visų kurie turi balsavimo teisę), kiekvieną kart (turiu omeny kiekvieną kadenciją) sugeba daugiau ar mažiau išsireikalauti sau palankių sprendimų. Kam aš apie tai rašau. O rašau, tam, kad suprast kodėl partijų ar politikų programos, pažadai atitinka daugumos rinkėjų interesus, o reali vykdoma politika tiems interesams prieštarauja. Štai ir atsakymas dėl trijų metų. Kodėl dabar konservatoriai visgi ryžosi paliesti nekilnojamo turto apmokestinimą ir taip faktiškai pasirašė masiniam tos rinkėjų mažumos puolimui, per tuos labai efektyvius ir stiprius svertus, sunku iš kart atsakyti. Viena iš priežasčių artėjantys rinkimai kuriuose akivaizdu mūsų rinkėjų dauguma su kiekvienais rinkimais darosi protingesnė ir vis labiau sugeba atsirinkti kas prie ko. Kita priežastis pasinaudojimas antra krizės banga, kad pagaliau pajudinti tai ko dauguma rinkėjų jau senai laukia. Aš manau, kad antra priežastis dominuoja. T.y. visa tai kas dabar vyksta visgi daugiau naudojimasis proga. Kodėl? Todėl, kad sukelta isterija tos pačios žiniasklaidos (kontroliuojamos mažumos) spėju rinkėjų balansą nukreips į minusinę pusę. Faktiškai tie patys konservatoriai to nedarę būtų gavę rinkimuose daugiau rinkėjų daugumos balsų, negu dabar darydami veiksmus kurie atitinka būtent rinkėjų daugumo interesus. Paradoksas. Valdomos kontroliuojamos neišsivysčiusios demokratijos ir silpnos pilietinės visuomenės paradoksas. O tai yra todėl, kad viešoji erdvė su tam tikromis išimtimis kontroliuojama mažumos. Dirba visa krūva įvairiausių specialistų tam, kad formuoti teisingą, tokią kokios reikia, opiniją. Labai geras pavyzdys pensininkų supriešinimas su jaunomis šeimomis. Arba iki skausmo juokingi sociologiniai tyrimai su skambiomis antraštėmis lietuviai galvoja taip, dauguma nori to, tik mažuma nepritaria tam ir t.t. Na aš čia labai išsiplėčiau. Taigi aš asmeniškai džiaugiuosi, kad šie klausimai pagaliau pajudinti. Kaip tas vyksta ir ar duodama laiko kai kam perskirstyti jėgas ir sukelt tikslesnę ir efektyvesnę erzelynę tai jau kitas klausimas. Aš ne veltui sakiau, kad dar nėra galutinio projekto. Viešiesiems ryšiams formuoti panaudoti „žali“ pasiūlymai, atskiri Seimo narių pareiškimai ir t.t. Ir beje nesutikčiau su tuo, kad tai daroma nes reikia pinigų. Akivaizdu, kad kai kurie mokesčiai bus labiau simboliniai, simboliniai turiu omeny jų aritmetinę išraišką viso biudžeto ir jo balanso požiūriu. Tačiau konkrečioje srityje jie yra be galo svarbūs, turi reguliuojamą reikšmę ir kt. Taigi to „milijardo“ tokiais mokesčiais neužlopysi.

      „Problema – politinė sprendimų priėmimo kultūra“. Visiškai sutinku. Tik tiek, kad reikėtų plačiau apibendrinti. Problema iškreiptoje politikoje. Mes turim viešą erdvę kurioje labai mažai daugumos interesams dirbančių struktūrų. Atitinkamai formuojamas toks fonas kuriame išrenkami tokie politikai kurie kalba ir žada vieną, o juos įgaliojus daro visai kitą. Arba dirba mažumos interesams. Taigi problema – iškreiptame daugumos rinkėjų atstovavime. Tai, kad dabar imtasi daugumos interesų galima tik santūriai atsidusus pasidžiaugti. Labai trumpai. Nes rezultato kol kas nėra. Ir dar neaišku ar paskutinę akimirką nebus dėta į krūmus. Kaip tai ankščiau laiko demonstruoja save socialdemokratais pristatantys asmenys.

  • Fredis*

    „Beje, šioje sistemoje niekur nerandu vietos bulvarinei politekonomei Maldeikienei“ Valentinas

    Ar tikrai nėra vietos mielai Mokytojai Aušrai?

    „Suskaičiuojame pajamas (pagal ekonominę logiką, o ne kaip norime, nematydami visumos). Tada nemokame mokesčių nuo išgyvenimo ribų. (Neapmoketinamos varguolių palūkanos – red.) Tada mokame palaipsniui didindami progresą… (Šį sakinį reikėtų patikslinti ir išplėtoti, nes nėra iki galo aiškus – red.)
    Tai kas dabar siūloma (apmokestinti varguolių palūkanas – red.) yra siaubas. Dar klaikiau, kad ir taip likusį labai kuklų pajamų srautą (varguolių palūkanas apmokestinimas – red.) siūloma atiduoti dviem neproduktyviausioms grupėms — pensininkams ir pašalpų gavėjams (kurių dalis dengia neefektyvų verslą)“.

    Taigi, įkalame kuoliuką (riboženklį): pensininkai ir pašalpų gavėjai yra dvi neproduktyviausios visuomenė grupės.

    Tai labai stiprus programinis tekstas (metmenys), kuris visa galva pranašesnis nei ekonomistų R.Lazutkos ir P.Gylio. Tai pažangiau už socialdemokratų ir Prezidentės pasiūlymus (nelieskime esamų pensininkų). Beje, pensijų „lietimas“ yra antikonstitucinis.

    D.Grybauskaitę galima suprasti ir pateisinti: JE nori Lietuvai gero – senjorai, senoliai ir pensininkai yra išmintingiausi rinkėjai, kurie žino kas geriausiai gali atstovauti šalį būsimąjame Seime. Prezidentės pasiūlymas yra dvejopas: žalingas biudžetui, tačiau politiškai motyvuotas.

    • Valentinas

      Fredi,
      Visiškai su tavimi sutinku, kad Maldeikienės mintis, jog jaunimas išvažiuoja iš Lietuvos todėl, kad per daug rūpinamės pensininkais yra yra radikali ir labai įdomi. Tačiau kodėl ji:
      Nesugeba jos išreikšti rišliai ir suprantamai?
      Nesugeba suformuluoti konkrečių pasiūlymų ką ir kaip reikia daryti?
      Reiškia ją bulvariniuose laikraščiuose, kurių niekas neskaito?
      Reiškia šią mintį kaip šalutinį produktą prie nekontroliuojamo minčių srauto apie tai kad visi kiti durniai, kaip nesiseka jos sūneliui, kaip jos mama užsidirba neapskaitytų pajamų ir NT nuomos draugėms ir t.t.?
      95% Maldeikienės skleidžiamo turinio reikia braukti ir mesti į šiukšlyną, o likusius 5% gryninti, tikslinti, reikalauti paaiškinimų ir pranešti visuomenei. Bet kas tuo užsiims? Aš neturiu laiko padėti suagusiam žmogui atrasti save. Tai pačios Maldeikienės pareiga.

    • Regis

      O kai įkalėm kuoliuką (riboženklį) galima išsiaiškinti kaip suprantamas produktyvumas? Kas išviso turima omeny?

      Ir tada garantuota labai plati diskusija kur gerb. ekonomistė nejaus dugno po kojomis. Sugalvok tu man taip neproduktyviausios. Gal vis dėlto derėtų diskutuoti apie kuo geresnį savo galybių išnaudojimą ar panaudojimą. T.y. efektyvumą. Tai jeigu imsim pensininkus, kad ir tuos pačius žmones su negalia, tai jų išgyvenimas pasiekęs nerealius efektyvumo rodiklius. Būtent išgyvenimas. Ir jų galimybės yra ribotos.

      Prezidentės nėra ko suprasti ar teisinti. Ji įgaliota savo rinkėjų. Ir rinkėjams spręst kiek ji sąžiningai, nuosekliai, gerai, efektyviai atstovauja jų interesams.

  • Izbliondimas

    Dėl pensininkų ir palūkanų apmokestinimo.

    Manau, kad dėl palūkanų apmokestinimo pergyvena išskirtinai vagys, dar labiau kvailindami kvailesnius tautiečius, kaip tie telefoniniai sukčiai… Juk nuo kokių 50 tūkst, kai dabar palūkanų praktiškai ir nėra, – tas atskaitymas nėra ir dėmesio vertas. Tad skurdžiosios visuomenės dalies visa tai ir neturėtų jaudinti.
    O vagys, matosi sukruto, reikškia juos stipriai paliestų.
    Štai vien už komunalines paslaugas, iš vienos šeimos, kuri turi apie 60 kv. m., manau, žiemą yra permokama apie 300-400 Lt. Vasarą mažiau. Bet susumuokime vis tai Vilniaus, respublikos mąstu… būtų ką prarasti, manau, atskaičius nuo tokių sumų tą palūkanų mokestį, jei visa tai laikoma banke. Gal čia tik uogelės. Gal yra dar didesnių fokusų, fokusiukų šioje ašarų pakalnėje.

    Dėl pensininkų.
    Jie/jų darbdavys, kai dar šiandienos pensininkai dirbo atiduodavo trečdalį atlygio. 40 ar daugiau metų Tai buvo solidarumo mokestis. Tie pinigai juk tuomet buvo naudojami to meto pensininkams ir panašiai.
    Mane nustebino, kad Lietuvoje šiandien jau atsiranda žmonių, o tai nemanau, kad tokius galima dar ir žmonėmis vadinti, – kai tokie siūlo šiuos pensininkus apvogti.
    Ne manau, kad būtent šitie smulkūs dalykai domintų vagis.
    Pensininkus manau siekia apiplėti tik šiaip valatėlės, gyvenimo nuskriaustos, bet jau spėjusios nužmogėti asabėlės. Tokiems būtų gaila ir kiaušus atspardyti. Pagailėkime šių vargšų.

  • Izbliondimas

    Dėl dabartinės situacijos, jei nenuklystant nuo temos.
    Štai vienas žmogelis surado vieną kanalą, kaip, manant, nesąžininga kompanija, manant, nesąžinigai pasipelnija ir kaip bent tai daliai tokių dalykų galima užkirsti kelią:

    „to kaimynas 2011.12.19 12:10
    ne cia suva uzkastas. Silumos skaitikliai sudeti su atgaliniu rysiu. Jie specialiai gaminami Lietuvai, pagal uzsakyma. Jus pabandykite isideti Vokiska, ar koki nors uzsienietiska MEHANINI, kuris rodo davinius ir viskas. Jokio atgalinio rysio, kurio pagalba silumininkai sukineja skaitiklius kaip jiems reikia. Uztat tokios saskaitos. Dar variantas nukirpkit kabeli nuo antenos ir prie skaitliuko rysini laida. prikibti jie negali, nes vyriausybes istatymu siluminiu mazgu reguliavimas atiduotas i bendriju rankas. dar viena- bet kas neturi teises lipti ant stogo ir statineti antenas negave leidimo is bendrijos. jei bendrija sutinka, galima paprasyti mokescio uz tas antenas, turiu omeny nevien silumininku, bet ir interneto, mobilio rysio ir tt. kai uzsisauksite dideles menesines kainos atsoks. zinokit tai JUSU stogas kuri dengiate ir remontuojate, ir kiekvienas atejas negali badyti jo, be jusu leidimo.“

    Būtų galima pagalvoti, kad tai visiški sapnai. Bet per radiją penktadienį girdėjau, kad panašiai apie tai kalbėjo ir teisininkas, atstovaujantis daugiabučių gyventojus.

    Negi tai tiesa. Ir juk tokiu atveju, juk jokios rizikos tokiai kompanijai, – juk teisme tokie dalykų juk nebūtų įmanoma įrodyti, lietuviškoje demokratijoje.

    Manau lietuvišką demokratiją jau daug verslynykų yra perkandę… tas, gal, ir yra ašis dabartinėje situacijoje, kai dygsta vagis ant vagies, ant jo skylėje taip pat vagis☺

    • nerijus

      Vilniaus energija pasistengė susukti socialinį klipuką apie jų varganą darbą.
      Kam jiems reklama- visiems turi būti aišku.
      Kai pirmą kartą ją išvydau, pagalvojau,- tarybiniai laikai grįžo, mat, tik tarybiniais laikais reklamuodavo prekę, kuri buvo vieno gamintojo- Valstybės, nes kitų tada nebuvo.

      Ar tai nėra Dalkijos atsisveikinimas ir „trenkimas durimis“?
      Jei taip lengvai nacionalizavo Snorą, tai kodėl to nedaro su visos Lietuvos šilumos ūkiais?..

  • Regis

    Ats. ne į temą. Turbūt labiau šiuo metu nuvalkiotos temos nėra, tačiau mums kaip piliečiams turi būti svarbu kaip formuojama Lietuvoje teisminė praktika.

    „Pirmadienio popietę Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos atvyko į Garliavą ir ketino mergaitę nuvežti į susitikimą su motina, tačiau mergytė atsisakė su jomis važiuoti. Tad susitikimas ir vėl neįvyko“ (šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily/kedys/nvenckiene-lstankunaite-pati-neatvaziuoja-pas-mergaite-nes-zino-kad-ji-su-ja-nevaziuos.d?id=53136835)

    Taip sėdžiu ir galvoju. Panašu jog mergaitė nenori vykdyti teismo sprendimo. Teismo sprendimo su kuo ji turi būti ir kiek greitai turi būti.

    Taip pat panašu, kad šios instancijos teismui visiškai nesvarbu, kad po mėnesio kito (ar poros savaičių) jau kiti teismai gali priimti kitus sprendimus.

    JT vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 1 dalis:

    „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“.

    Aš turbūt esu per durnas, kad suprasčiau jog šio vaiko interesas patirti šią suirutę, moralinius, psichologinius sukrėtimus. Ir apskritai esu durnas nes nesuprantu kaip Lietuvos Respublika, kurios Seimas ratifikavo šią konvenciją, apskritai rūpinosi konkrečiai šio vaiko interesais.

    p.s. gerb. Artūrai, visiškai suprasiu jeigu čia tokiems komentarams netinkama vieta.. Beje diskusijos objektas tik teismo sprendimas, kuris taip taip, paprastiems mirtingiesiems nediskutuotinas.

  • migla

    Regi,

    nesutikčiau su nuomone, kad mokesčiai yra simboliniai ir turi reguliuojamąją reikšmę. Mokesčiai yra mokesčių mokėtojui įstatymu nustatyta piniginė prievolė valstybei, t.y. konkreti pareiga konkrečiam subjektui. Todėl kai teigiate, kad biudžeto prasme jie bus simboliniai, manau, nelabai pagrįstai ignoruojate aplinkybę, kad mokesčių mokėtojams jie greičiausiai nebus tokie jau simboliniai. Taigi, ką turim – biudžetui naudos kaip ir nėra, o dirbantis ir uždirbantis mokesčių mokėtojas dar kartą (šalia GPM, PSD, SoDra) susimokės už tai, kad dirba. Na, nežinau, ar čia labai normalu (ypač vertinant siūlomų mokesčių tarifus). Be to, kokią reguliacinę funkciją siūlyti mokesčiai atliks? Ką jie sureguliuoja, kokius socialinius tikslus planuojama pasiekti? (Jeigu būtų siūlomi kokie automobilių taršos mokesčiai, suprasčiau, saugom aplinką ir pan.) Padaryti laimingesniais (kas nereiškia geriau gyvenančiais) skurdžiau gyvenančius (nes „vagys“ susimokės daugiau mokesčių?)?

  • Karunas13

    Na 10 balų atsakymas apie beždžiones, jo skirtumas tik tas kad nežino kas bus sprogus granatai, čia kai anekdotas apie rusų mužiką ir beždžionės tyrimo „…kam man lazda man bananas reikalingas“

  • Algirdas

    neraliniam direktoriui,
    LRT tarybai,
    kopijos- institucijoms,
    formuojančioms tarybą

    2011 m. gruodžio 26 d.

    Šalies inteligentai ragina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybę suteikti nuolatinį eterį pilietinei organizuotai visuomenei

    Viena iš atotrūkio tarp visuomenės ir valdžios priežasčių yra nepakankamas visuomenės atstovavimas masinės informacijos priemonėse. Komercinės mass media turi savo tikslus– pelną ir konkurencingumą. Jos visuomenės atstovus įsileidžia tik tiek, kiek tai atitinka jų materialinius interesus. Tačiau ir Jūsų vadovaujama institucija – Lietuvos radijas ir televizija, deklaruojanti atstovavimą visuomenei, šios paskirties neatlieka. Jūsų laidose matome dažniausiai politinio, ekonominio ir kultūrinio elito atstovus, kuriuos kalbina tokie patys „elitiniai“ žurnalistai. Dažnu atveju šis elitas tėra pseudoelitas, vienu ar kitu, jiems vieniems težinomu būdu užėmęs politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo viršūnes.
    Svarbiausia, ko trūksta šiuolaikinės Lietuvos žinių erdvėje – tai tiesioginio visuomenės atstovavimo. Atstovavimo be tarpininkų arba su pačių pasirinktais tarpininkais. Prisiminkime, kas buvo Sąjūdžio šviežias kraujas – tai išsikovota teisė tiesiogiai atstovauti visuomenei. Atgimimo banga buvo tas energetinis pliūpsnis to meto sąstingyje, kuris įgalino Sąjūdžio žmones įgyti realią jėgą ir tiesiogiai, be valdiškos cenzūros, atstovauti visuomenei. Nepakenčiama, kad laisvoje Lietuvoje ir vėl, kaip anais laikais, tenka reikalauti prileisti visuomenės atstovus prie neaiškių jėgų uzurpuotų mass media. Visuomeninis judėjimas Lietuvoje stiprėja, buriasi vis naujos bendruomenės, tačiau joms yra užrišta burna.
    Todėl reikalaujame, kad organizuotos visuomenės atstovams būtų suteikta betarpiška prieiga prie visuomeninio radijo ir televizijos. Konkrečiai prašome, kad jiems būtų suteikta viena valanda per savaitę radijuje bei viena valanda Lietuvos nacionalinės televizijos pirmajame kanale, ir kad šias laidas vestų jų pasirinkti žurnalistai. Tai yra pats minimumas, ir visiems, dar prisimenantiems Sąjūdžio laikus, turėtų būti gėda, kad reikia prašyti tokių elementarių teisių. Reikalaujame tik to, kas visuomenei ir piliečiams teisėtai priklauso pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kas yra įprasta demokratinėse valstybėse. Panaikinus Lietuvoje ,,valdomos demokratijos“ santvarką, visuomeninės žiniasklaidos administratoriai, bei valdininkai, riboję piliečių ir jų organizacijų teises, turės atsakyti pagal įstatymus.

    Gasparas Aleksa (rašytojas), Juozas Antanavičius (muzikologas, profesorius), Andrius Atas (psichologas), Stasys Babonas (rašytojas), Anzelmas Bačauskas (mokslų daktaras, KTU docentas), Vaclovas Bagdonavičius (filosofas), Virginijus Baranauskas (dizaineris), Dalia Marija Brazauskienė (profesorė), Alvydas Butkus (profesorius), Jonas Čeponis (rašytojų sąjungos narys), Juozas Dautartas (aplinkosaugininkas), Erika Drungytė (rašytoja), Irena Dudėnienė (poetė, muzikė), Vilija Grigaliūnaitė (bibliotekininkė), Aurimas Guoga (asmenybės konsultantas), Juozas Vytas Jacevičius (teisininkas), Jonas Jackevičius (rašytojas), Vitolis Jaruševičius (politikas), Alvydas Jokšas (seniūnaitis), Skaidrius Kandratavičius (kunigas, poetas), Gediminas Karčiauskas (verslininkas), Vytautas Karčiauskas ( menininkas), Kostas Kaukas (rašytojas), Juozas Kontautas (visuomenininkas), Asta Leskauskaitė (mokytoja), Jurga Lago (menininkė), Lino Lago (tapytojas), Saulius Lapienis (visuomenininkas), Česlovas Lapinskas (publicistas), Pranciška Regina Liubertaitė (poetė, filologė), Nijolė Masiulienė (bibliotekininkė), Melkūnienė Nijolė (buhalterė), Gediminas Merkys (profesorius), Edita Milaševičiūtė (rašytoja), Arminas Mockevičius (valstybės tarnautojas), Gediminas Navaitis (Seimo narys, psichologas), Gytis Padegimas (režisierius), Algirdas Patackas (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras), Vidas Pečkys (MRU dėstytojas), Raimundas Pilka (inžinierius, verslininkas), Gediminas Petrauskas (mokslų daktaras), Martynas Pilkis (studentas, ateitininkas), Naglis Puteikis (Seimo narys), Kęstutis Rėklys (vadybininkas), Aldona Elena Puišytė ( rašytoja), Vytautas Rubavičius (poetas, publicistas), Angonita Rupšytė (visuomenininkė), Juozas Skripka (vadybininkas), Hubertas Smilgys ( kultūros veikėjas, LKF Valdybos pirmininkas), Rita Strazdienė (dėstytoja), Arvydas Šliogeris (filosofas), Regimantas Tamošaitis (literatūrologas, VU), Violeta Šoblinskaitė (rašytoja), Liutauras Ulevičius (viešųjų ryšių specialistas), dr.Dalia Urbanavičienė (Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė), Užurka Jonas (rašytojas), Arvydas Valionis (rašytojas, vertėjas), Petras Venclovas (rašytojas), Rita Vinciūnienė (rašytoja), Ona Voverienė (profesorė)

    Visus neabejingus intelektualius žmones kviečiame pasirašyti šį laišką, atsiunčiant savo (sutikimą šios akcijos koordinatoriui Algirdui Karčiauskui (rinkejuklubas@yahoo.com) tel. informacijai: 8-657-66899