Artūras Račas

Artėjant būsimojo parlamento sudėtį nulemsiančiam antrajam Seimo rinkimų turui, didžiausia aktualija, atrodo, tampa ne būsimos koalicijos ir būsimojo premjero kandidatūra, o balsavimas paštu.

Televizijos žiniose beveik kasdien pasirodo reportažai apie galimą rinkėjų papirkinėjimą, „tradicinės“ partijos tokiu pat dažnumu skelbia pareiškimus, kaltinančius Vyriausiąją rinkimų komisiją pasyvumu, o policijai ikiteisminiai tyrimai dėl balsų pirkimo pastaruoju metu, atrodo, tampa tokia pat kasdienybe kaip automobilių vagystės.

„Tradiciniai“ politikai, keldami isteriją dėl balsų pirkimo dažniausiai pirštu rodo į Darbo partiją. Jie, neva, turtingiausi, todėl kelia daugiausiai įtarimų.

Gali būti, kad jie teisūs, tačiau net jei taip, dalį atsakomybės už balsų pirkimą turėtų prisiimti patys, nes ne iš gero gyvenimo rinkėjai sutinka savo pilietinę valią išleisti į tris litus ar alaus butelį.

Kita vertus, iki šiol nė vienas balsų pirkimo faktas nebuvo įrodytas, todėl lygiai taip pat galima daryti prielaidą, kad rinkėjus papirkinėjimo ir Socialdemokratų ir socialliberalų koalicija, Artūro ir Petro junginys ar Rolando sambūris.

Norintys surasti argumentų šioms prielaidoms pagrįsti, galėtų atidžiau paanalizuoti pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus. Teisme jais kaip įrodymais, žinoma, nepasinaudosi, tačiau peno apmąstymams ir naujų versijų kūrimui, jie gali duoti pakankamai.

O pirmo turo rezultatai rodo štai ką: neabejotinu lyderiu pagal paštu gautų balsų dalį per pirmąjį rinkimų turą buvo Ubagų karaliaus Vytauto vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga – balsai paštu sudarė 31 proc. visų šios partijos surinktų balsų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paštu gauti balsai sudarė 25,6 proc. visų gautų balsų, o Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga (Gedimino, Stanislovo ir Nijolės) paštu gavo 25,1 proc. balsų.

Tarp „tradicinių“ partijų didžiausios paštu balsuojančių paramos susilaukė konservatoriai – už juos pašte balsavo 18,4 proc. visų jų rinkėjų. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga vokuose gavo 18 proc. iš viso už ją paduotų balsų, o socialdemokratų ir socialliberalų koalicija – 16,5 procento.

Už Darbo partiją paštu balsavo 15,7 proc. jos rinkėjų, Rolando koaliciją – 13,8 proc., o tarp liberalcentristų rinkėjų balsuojančių paštu buvo mažiausiai – 12,6 procento.

Vertinant šiuos skaičius balsų papirkinėjimu lengviausiai būtų įtarti Vytautą Šustauską bei lenkų rinkimų akciją, o tarp „tradicinių“ partijų didžiausias įtarimų šešėlis kristų ant konservatorių.

Remiantis ta pačia logika, mažiausiai pagrindo įtarinėti rinkėjų papirkinėjimu suteikia liberalcentristai, todėl galbūt ir suprantama, kodėl jie pastaruoju metu kelia didžiausią triukšmą.

Tiesa, jų kandidatas Varėnos-Eišiškių apygardoje Algis Kašėta (berods buvęs paprastas, o vėliau modernusis krikdemas) gali sukelti šiokių tokių įtarimų – jis, atrodo, buvo vienas iš dviejų patekusių į antrąjį turą, galintis pasidžiaugti tuo, kad balsai paštu lėmė jam pergalę pirmajame ture. Balsavimo dieną jis daugiau nei 200 balsų atsiliko nuo pagrindinio oponento Gedimino Jakavonio, o štai paštu sugebėjo sugundyti 400 rinkėjų daugiau.

Antroji laimingoji buvo lenkų rinkimų akcijos kandidatė Širvintų –Vilniaus apygardoje Leokadija Počikovska, kuri paštu gavo 44,6 proc. visų gautų balsų ir sugebėjo laimėti pirmąjį turą, nepaisant to, kad balsavimo dieną pralaimėjo savo oponentui beveik 800 balsų.

Liberalcentristų garbei A.Kašėta toks buvo vienintelis, o štai konservatorių – net keturi. Anykščių-Kupiškio apygardoje kandidatavęs Sigutis Belevičius balsavimo dieną surinko beveik 1300 balsų mažiau už pirmąjį turą laimėjusį Vytautą Galvoną, tačiau paštu sugebėjo gauti 20 balsų daugiau.

Šalia esančioje Biržų-Kupiškio apygardoje taip pat pasisekė konservatoriui Vytautui Mockui – spalio 10 už jį balsavo 200 rinkėjų mažiau nei už Viktorą Rinkevičių iš Valstiečių partijos, tačiau balsuojant pašte populiaresnis buvo V.Mockus, gavęs 31 balsu daugiau.

Julius Dautartas Nevėžio apygardoje savo pagrindiniam oponentui balsavimo dieną pralaimėjo daugiau nei 500 balsų, tačiau iki spalio 10 dienos sugebėjo sukaupti 47 balsų persvarą.

Panašiai atsitiko ir Rytui Kupčinskui, kandidatavusiam Aleksoto-Vilijampolės apygardoje: paštu už jį balsavo beveik 50 rinkėjų daugiau nei už jo oponentą iš darbo partijos Mindaugą Subačių, o štai balsavimo dieną pastarojo persvara buvo 250 balsų.

Dėmesio vertas ir vienos iš konservatorių lyderių – Irenos Degutienės rezultatas – už ją Naujamiesčio apygardoje paštu paduoti balsai sudarė 41,9 proc. visų gautų balsų.

Panašiu rezultatu gali pasigirti tik jau minėta L.Počiokovska ir jos partijos kolega Voldemaras Tomaševskis, laimėjęs rinkimus Vilniaus-Šalčininkų apygardoje. Ten už jį paštu balsavo 39,3 visų jo rinkėjų.

Dar vienam lenkų rinkimų akcijos kandidatui laimę atnešė Vilniaus-Trakų apygardos pašto skyriai – juose balsus Jaroslavui Narkevičiui atidavė 350 rinkėjų daugiau nei jo oponentui Vladimirui Volčiokui iš Darbo partijos, nors balsavimo dieną pastarojo persvara buvo daugiau nei 400 balsų.

Darbo partija pašto privalumus išnaudojo tik vienoje apygardoje – Rimvydas Turčinskas Marijampolėje paštu gavo 60 balsų daugiau už savo pagrindinį priešininką, tuo tarpu spalio 10 atsiliko nuo jo beveik 700 balsų.

Tokiais pat laimėjimais gali pasidžiaugti ir Rolando koalicija – jos kandidatas Kretingos apygardoje Egidijus Klumbys balsuojant paštu buvo įgijęs 30 balsų persvarą, tačiau prarado ją rinkimų dieną surinkęs 150 balsų mažiau.

Štai tokia ta pirmojo turo skaičių statistika. Kam ji palanki, o kam ne, spręskite patys, o geriausiai – eikite patys balsuoti net jei niekas už tai nesiūlo lito ar butelio alaus.

Bent žinosite po to, kas kaltas, kad valdžia bloga.

(Dar neįvertinta)

Loading...