G.Nausėdos pamoka buvusiems premjerui ir finansų minstrui

Manau, tiesiog privaloma pažiūrėti žmonėms, kurie mąsto.

Tam, kad suprastų, kad ne kiekviena virėja gali valdyti valstybę ir tam, kad suprastų,  kas atsitinka, kai virėjai tampa „valstybininkais“.

2008 metų vasario 3 dienos LRT laida „Versijos“ nuo 9’20 min.

http://media2.lrt.lt/ltv/20090203_2100_versijos_s1.wmv

Ypač iškalbinga buvusio finansų ministro Z.Balčyčio veido išraiška apie 10’12 min…

(16 balsų, vidurkis: 4,31 iš 5)
Loading...
  • liapsus

    Nežinau ko daugiau ‘nevirškinu; – Kirkilo ar Rachlevičiaus. Abu, mano įsitikinimu, savo srities diletantai.

    O Nausėda yra Nausėda. Ramus, išlaikytas, nutuokia ne tik apie ekonomiką, bet ir debatų taisykles. Tik va minusą turi – atstovauja komerciniam bankui.

    • Gintaras Slavinskas

      Na nemanau, kad tai yra minusas, tik tiek, kad dalis žmonių galvos, jog jo dėstomos mintys yra tam, jog apgintų komercinių bankų interesus. Labai gera laida ir kaip minėjo p. Račas, ją tikrai būtina pasižiūrėti mąstantiems žmonėms. Tiesa, po šios laidos aš ne tik kad pradėjau nemėgti p. Kirkilo, bet ir stipriai neapkęsti. Aš nesuprantu, kas turi būti per žmogus, kad galėtum sau leisti diena iš dienos „pezėti“ (nu kitaip jo kalbų pavadint ir negalėčiau) tokias nesąmones viešai.

      • Xerksas

        >>>kas turi būti per žmogus, kad galėtum sau leisti diena iš dienos “pezėti” (nu kitaip jo kalbų pavadint ir negalėčiau) tokias nesąmones viešai.<<<

        Tam reikia būti LKP CK Agitacijos ir propagandos skyriaus instruktoriumi. Darbas jo toks – šnekėti nutaisius rimtą veidą ir žiūrint žmonėms tiesiai į akis žinomai nesąmoningus dalykus.

  • liapsus

    Offtopick’as šiek tiek. Artūrai, gal kada parašysite savo nuomonę švietimo reformos tema? Knieti paskaityti.

    • Edita

      Man visada knietėjo užduoti ponui Kirkilui klausimą: ka jis ten rūko, kad jam viskas gerai? Kažkada maniau, kad jis labiau išsilavinęs ir protingas žmogus, bet dabar jau smarkiai tuo abejoju. Net man kažkaip darosi nepatogu.

      Man labai patiko Balčyčio mirksėjimas :P Kaip pasakytų viešųjų ryšių specialistai – žmogus, kuris taip mirksi arba meluoja, arba yra pasimetęs ir nežino, kaip reiktų pradėti kalbėti ir ką atsakyti. Man atrodo šituo atveju ir vienas, ir kitas teiginys yra teisingi.

  • wice

    Bet ta prasme socdemas kirtis i tarpkoji, ju vapejimui apie tai, ka daro Vokietija, Britanija ir t.t. Man visada patikdavo, kad jie nekalbedavo apie tai, kaip elgiasi musu lygmens salys, nes vat pasimatytu kad ir jos taupo ir ziauriai.

  • wice

    p.s. aciu A.Racui uz sia nuoroda, nes po Rachleviciaus benefiso su Nasi, man ranka nekildavo isijungti versiju.

  • komentaras

    Maniau kad laidoje su Valinsku Rachlevicius ne kaip atrode nes Valinskas taip padare. Taciau po sios laidos manau, kad Rachlevicius tiesiog nemoka vesti laidu. NAuseda uz ji trim galvom aukstesnis.

  • Skirgaila

    Keistokai man nuskambėjo G.Nausėdos pasakymas, kad „nieko nedarant objektyvūs ekonominiai dėsniai nustumtų mus ten, kur mums ir vieta“. Kur gi ta mūsų vieta?

  • Jausmą matant p. G. Kirkilą aš irgi galėčiau pavadinti neapykanta. Mano nervai pratrūko, kai Kirkilas sausio 30 d. vis dar sakė, kad krizės nėra. Taip ir gimė http://www.kubiliusvskirkilas.lt

    • tomas

      Atsakant į klausimą: ne. Dar ne.

  • GIGA

    Ziurejau sia „Versiju“ laida ir sutinku,kad Kirkilas ir Balcytis salia Nausedos atrode kaip studentai,norintys gauti bakalauro laipsni.Kirkilas is viso labai piktas,matyt,supranta,kad nebus partijos pirmininku ir pabaigs politine karjera.Bet as ne apie tai.Kuri laika mane aktyviai atakavo SEB VB telefonistes-konsultantes su kazkokiu tai superiniu „taupymo“ pasiulymu.Nuejau pasidomet,velgi isgirdau siulyma invstuot i ivairius fondus.Man iskilo loginis klausimas (kadangi keletas pazistamu yra investave per SEB VB i ivairius fondus,kurie nuvertejo,o as niekada tuo neuzsiemiau)-„jeigu as noriu investuot i fondus,kam man reikalinga VB ir jo specialistai?“.Mergaite-konsultante,bande kazka samprotaut,kad jie yra patyre fondu specialistai.Tai sakau,kodel mano visu pazistamu isigytos akcijos per VB nuvertejo? (aisku tai butu ivyke isigijus akciju ir ne per VB,bet konkretus pavyzdys).Tada mergaite man sako-„KRIZE“.O as galvoju tai kaip cia gaunasi?VB kaip ir visa Lietuva konsultuoja p.Nauseda,sitoje „Versmiu“ laidoje jis pasakojo,kad krize prognozavo dar 2007 metais,tai kodel konkreciai VB isalde klientu pinigus fonduose (nesakau nuvertino,sakau isalde).Kodel VB darbuotojai agituodami zmones investuoti,turedami uznugaryje Nauseda jiems nesufleruoja apie artejancia krize ir galimus finansinius nuostolius?Darau isvada arba p.Nauseda pats nemaste,kad krize bus tokio lygmens,arba buvo specialus tikslas kuriamlaikui „priglausti“ max kiekiu klientu pinigu (aisku,tai naturalus banko noras,bet…)

  • Musė

    Truputį ne į temą – aš gerbiu Nausėdą, bet mane šiek tiek nervuoja tokie „po laiko“ ekspertai.Jau po to, kai ekonomikoje kažkas įvyksta, jie visi protingais veidais analizuoja priežastis, postringauja, kad „to ir buvo galima tikėtis“, „aš taip ir galvojau“ ir pan.

    Vos prieš kelis mėnesius Nausėda svaigo apie „minkštą nusileidimą“, kažkaip to termino pastaruoju metu niekas nebeprisimena. Kodėl gudrusis Nausėda savo laiku nepasiūlė sukaupti rezervo, kaip padarė Estija? Išvis jis ką nors pasiūlė? Bepigu kritikuoti, nesiūlant alternatyvų.

    Bet į Kirkilą tai jau tiesiog net negera žiūrėti. Ar atkreipėte dėmesį, kiek kartu jis pakartojo frazę „nesigrežiokime į praeitį“? :) Ta prasme, pamirškime socdemų klaidas, geriau kritikuokime dabartinę valdžią :)

    • GIGA

      lygiai taip ir as suprantu.Po laiko mes visi mes s[ecai

    • Gintaras Slavinskas

      Na jo toks darbas – prognozuoti ir analizuoti ateities perspektyvas, todėl ant jo pykti nematau reikalo. Už ką gerbiu Nausėda tai už realų dabartinės situacijos įvertinimą, na bent jau kol kas nė vienas interviu ar straipsnis šia tema manęs nepavedė. Visgi kažkaip drąsiai teigiate, jog Nausėda nieko nesiūlė, bet aš jums patariu pasinaudoti tokiu tinklalapiu http://www.google.lt ir įsitikinti ar tikrai taip buvo.

      • GIGA

        to neteigiam.Sakau,kad SEB VB uzsalde klientu pinigus nukritusiuose del krizes fonduose.Isvadu nturiu,siulau spet

    • Audrius

      Siūlė Nausėda rezervą kaupti, ir kiti ekspertai siūlė.. Neklausė Kirkilas, nuo to momento, kai juos analitikai už pinigų drabstymą kritikuot pradėjo… Ir laidoje tai aiškiai pripažino… Tik jau tokios demagogijos kaip pas Kirkilą dar nebuvo – matote jį Wall Street’as išdūrė.. Ir bankai nereguliuojami, ir Lietuvos taip pat.. Jei paprašytum nors vieną pavyzdį kaip jie nereguliuojami arba reguliuojami – baigtųsi visas marazmas…

  • lv

    Juokingiausia, kai nomenklatūriniai politikai ekonomistui demagogiškai aiškina kokia yra ekonomika…
    Sužinojau (išgirdau) šį tą naujo iš Kirkilo lūpų, jis pagaliau ištarė žodį krizė! Tai bent pokyčiai ir atsivertimas (o gal išsivertimas?)!
    Negana to, paskiausią 2008 ketvirtį, pasirodo, viskas buvo gerai, bet va ta krizė atėjo ir…

  • egidijus

    Ar pamenate, kaip Nausėda buvo užsipultas, kai gan seniai pasakė, kad nekilnojamojo burbulas sprogs?

  • Povilas

    ne 2008, o 2009 :)

  • J. naivus

    Taigi, eksministro mina 10’12 nekokia.
    Betgi ir Nausėdos gal nekokia, kai Kirkilas pasakė apie bankų kontrolę, tiksliau visapasaulinę nekontrolę.

    Visažinąs Gitanas nelabai apgynė korporatyvinio munduro garbę. (Mundurai tie- patys žinom kokie tai kostiumai ir nelabai nutuokiam kiek tokie kainuoja:)

    O tas nepasotinimas bankininkų godumas ir pastatė visą pasaulį ant kažkokios naujos, dar nežinomos bedugnės krašto.

    • wice

      Ar banku godumas, ar zmoniu godumas – noras gyventi ne pagal turimas pajamas?

      • J. naivus

        Bankininkų. Dar toks Uljanov’as sakė- kapitalistas vistiek parduos virvę ant kurios bus pakartas.

        Pikta, pasirodo teisūs tie Iljičiaus žodžiai:(

        • wice

          Toks Karlas sake, kad socializme ryte galesi batus siut, po pietu smuiku grot, o vakare poezija teatruose skaityt, zinia kaip ten viskas gavos, ir kaip dar gaunas. Bet nesutiksiu, kad bankininkai su kulkosvaidziu stovejo prie tulo gyventojo duru ir liepe pirkti visko ir po daug.

          • J. naivus

            Taip galvojo ne vien Karlas Marlas.
            iš alfa,lt
            1960-ųjų futurologai: XXI a. žmonėms nereikės dirbti!
            Rašytojas fantastas Arthuras C. Clarke‘as 1968 metais savo esė rašė, kad „2001 metais mūsų palikuonys išgyvens mirtiną nuobodulį, o svarbiausia gyvenimo problema bus – kokį iš keleto šimto televizijos kanalų išsirinkti“.

            Deja, reikia ne tik dirbti, o arti – ne mažiau negu tada.

          • Audrius

            Bet apie nuobodulį ir kanalus pataikė…:)

      • LL

        tik bankininkų… jei būtų jie normalūzzzz žmonės, neimtų algų po 500 mln. baksų per mėnesį ir visiems vargšams užtektų ir dar liktų…

        juk kodėl trūksta pinigų???? todėl kad jie nusėdo pas turtuolius

    • Darius

      ponams Racui ir J. Naiviam, gal as klystu bet Jus lyg ir pasaipiai aptariat zmogaus fizini trukuma, o ne samoninga veido israiska. Jeigu as neklystu, tai lyg ir negrazu…

  • J. naivus

    Ir dar, nežinau ar tai tiesa, kažkur skaičiau dygų komentarą, kad Gitanas Nausėda yra SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas, taigi atlyginimą gauna ne iš „lietuviškos kišenės“.
    Ta prasme, kad truputį kitame laive negu mes- paprasti pabažni…

    Mūsų gi laivas D. plaukia nežinia kur, o mes dar siubuojam, kaip įmanydami.

    • Gintaras Slavinskas

      Matau ponas labai skeptiškai vertinti tiktais bankų veikla. Deja jei ne tie bankai tai nemanau, kad galėtumeme Lietuvoje gyventi taip, kaip gyvename dabar (ir tik nereikia pasakų, jog gyvename bloga). Jūs bent įsivaizduojate kaip yra sunku sukurti verslą iš nieko, kai neturite lėšų? todėl šioje vietoje ateina „besotis ir godus“ bankas ir mums padeda. Šios krizės šaknų tikrai ne bankinėje veikloje reikėtų ieškoti, o reikėtų pasižiūrėti į visas investicijas, biržas ir t.t., nes jose įmonės dažnai nešvariai žaisdavo, siekdamos pasipelnyti iš oro, tai todėl ir turim ką turim šiandieniniame pasaulyje. Ne bankų, o apskritai visų žmonių godumo pasekmė.

      • Audrius

        Bankų bankų… Ir nereikia čia kažkur kitur (tarp žmonių, politikų, vagių, nekompetetingų…) ieškot.. Gal nematę esate karikatūrų storų bankininkų su cigarais dantyse ant pinigų maišo sėdinčių? Tai aišku, kad jie tokie va kalti dėl visko, nusipenėję…

        • Gintaras Slavinskas

          Tai aš taip ir sakau, kaip žmonės galėtų save kaltinti, dėl savo kvailų ir neapgalvotų sprendimų… Visada reikia ieškoti kaltų aplink save, taip bent jau ant dūšios ramiau… Kaip kažkada vienas didžiai gerbiamas ponas yra minėjęs – „Aplinka kalta, o ne aš“… :)

      • J. naivus

        Gal perlenkiau- jei apkaltinau tik bankus. Sutinku su Tamsta dėl biržos maklerių, fondų etc, tik Jūsų priešpaskutiniame sakinyje prieš žodį „bankinėje“ įdėčiau „tik“.

        Labai gerą įdėjo komentarą NiekurNeiva :
        2-a MIRTINA NUODĖMĖ: lot. Avaritia, rus. алчность, ― godumas, „Viskas ir dabar“

        Va, būtent tai ir pražudo tai, ką vadiname Vakarų kultūrą.

        • Gintaras Slavinskas

          Tiesa, žodelį tik tikrai pamiršau įrašyti.

    • romas

      Kalti ne bankai, bet valstybinis reguliavimas. Negalima buvo mažinti GPM, kai ekonomika kaista ir tuo pačiu nesurenkamas biudžetas. Buvo galima įvesti turto mokestį, sumažinti biurokratiją, kad lengviau būtų galima tvarkyti žemės reikalus (dėl to sklypų kainos buvo didelės), buvo galima mažinti lengvatas būsto įsigijimui ir t.t. Ir kas būtų buvę visai gerai, jei būtų pavykę išvystyti kokią nors pramonę, naujos verslus. Bankų paskolas galėjom nukreipti ten, gal dabar nebūtų tokia didelė bedarbystė. Kirkilas yra gudrus katinas, kuris surijęs lašinius mėgina kitus kaltinti. Ir netiesa, kad mūsų niekas neperspėjo. Almunja būtent apie tai kalbėjo, kai siekėm įsivesti eurą.

      • Audrius

        Viskas teisingai, reikia tik ištraukti iš apdulkėjusių lentynų ir pakišti po nosim… Kad praeitų noras demagogijas varyt..

  • Nių už vadžių, vėl iš pradžių. Visų ekonomistų kalbos yra paremtos prielaida, kad reikia toliau beprasmiškai dirbti. Šiuolaikinė ekonominė mintis siekia gamybos vardan gamybos. Niekam to nereikia: nei žmogui, nei planetai.
    Industrinė visuomenė prieina natūralų savo krachą.

  • Regis

    Truputį ne į temą. Bet, prasiblaškymui tiks: ta moteris kur JAV pagimdė aštuonetuką, NBC televizijos kanalui pasakė, kad: „esu pusiau arabė, pusiau lietuvė“. Vardas jos Nadja. Ši žinia aišku Lietuvoj paplis kaip virusas :). Teko truputi paskaitinėt komentarus (tiek lryte, tiek delfi), vyksta intensyvi diskusija: ar mums gerai, ar blogai, kad ji pusiau lietuvė, pusiau arabė. Kaip galvojat? :)

  • J. naivus

    Šio blog’o navigacija man – vidutinių gabumų personai – panaši į laivų šaudimą, tokį žaidimą.

    Galėtų Račas- junioras tėčiui padovanoti kokį priedą :)

  • Apie Kirkilą paskutiniais jo nusivažiavimo mėnesiais.
    Buvo tuo metu atvažiavęs Almunja, tai mūsų Gediminas visaip jo vengė, paskutinę sekundę pavyko įkalbėti, kad važiuotų į Villon viešbutį bendrą spaudos konferenciją. Nemyra tuo metu dalindavo susitikimo organizatoriams patarimus kaip sugauti Kirkilą: – pabandykite ant laiptų (Gedimino 11).
    Dėl pusiau lietuvės, pusiau arabės. Tai labai gerai, reklama mūsų šaliai.
    Pusiau lietuvis – pusiau rusas, pusiau lietuvis – pusiau estas … kokios čia problemos?

    • Regis

      Dėkui už nuomonę :)

  • man labai faina ta Nemyra – gali dirbti ir su Brazausku, ir su Kirkilu, ir Valinsko sekretoriate. Esame nedidelė bendruomenė, kartu džiaugiamės, kai yra ko džiaugtis, kartu liūdime, kai apima liūdesys. Čia kažkurią dieną buvo pranešimas, kad Seimo narės Užlytės iniciatyva renovuojamas vaikų darželis Alytuje. Ar blogai?

  • Audrius

    Oi jau tie blog’ai.. Buvo toks pranešimas:)

    • J. naivus

      O štai 2008 birželį iš sūnaus gavau dovanų šį blogą…

      Taip kalbėjo Artūras Račas- čia, viršuje dešinėliau , kur parašyta:

      Apie

      • Audrius

        Čia Fredis apsimetė apie tą Užlytę…

  • Tiesioginė nuoroda įrašo parsisiuntimui:

    http://www.lrt.lt/save_podcast.php?file=http://media2.lrt.lt:8811/media/ltv/20090203_2100_versijos_s1.mp4

    p.s. patogiau reklamas prasukti :)

  • egidijus

    Ne į temą, bet – Siaurusevičius skydinėje po 10 metų
    http://www.alfa.lt/dienosnuotrauka

  • J. naivus

    Taikau Audriui 3;39 , nuspaudžiau NUORODA , nes ATSAKYTI nėra :

    Artūras Klarkas tai rašė pačiame šaltojo karo pike- 1960 metais. Tada rimtai buvo baisu dėl atominio karo.
    Tada buvo Žemėje apie 3 milijardus žmonių.
    Ekomomika vystėsi – pralaimėjusių šalių paradoksas- suklestėjo Japonija ir Vokietija etc.

    Reiškia, Artūras Klarkas tikėjo, kad homo sapiens, o mes jį nuvylėm.

    Vėl baisu- dvi šalys Indija ir Pakistanas, abi turinčios atominius ginklus, konfliktuoja etc.

  • spėkit kuris laikraštis parašys, kad šiandien Seimo pirmininką aplankė pats saugumo vadas su eks UR ministru Petru. Teisingai: – Respublika !

  • Milda

    Sovietu sajungoje buvo toks poetas, Majakovskis…parase kurineli, kuris vadinasi ПРОЗАСЕДАВШИЕСЯ- lietuviskai mazdaug apsisusirinkimine :) gal ir ne taip. Bet manau, kad sie tusti pokalbiai, kuris kuriam graziau atsakys i komentara, man jau labai „nesa“ i Majakovskio sarkazma.Jus protingi, bet deja, Jusu mazai, o lazdomis grumoja ne tokie protingi, paleckiukai, paksiukai, mazuroniukai, butkeviciukai ir t.t. Kol ne velu, ne vienas kitam, o daugumai, paaiskinkite, kad dabar sunku ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje.Kad vyriausybe bando isgelbeti ju pinigelius ir namus(nors ir darydami klaidas), o socdemai ir kita opozicija nori sukelti neramumus, kad vel butu nauji rinkimai i seima.Nes mano,kad tik jie gali valdyti Lietuva.BUKIT GERI,PASIZIUREKITE KA JUSU KAIMYNAI KALBA IR MASTO.

  • J. naivus

    “G.Nausėdos pamoka buvusiems premjerui ir finansų minstrui”

    Reikia taškus ant i sustatyti :

    Vietoj trūkstamos „i“ po „n“ siūlau „o“ vietoj „i“ (po „m“)

  • Auksinis kardas

    Nieko laida, „socdemai“ normaliai nori išnaudoti sunkmečio teikiamas galimybes, oponentų klaidas. Nausėda neblogai išmano ekonomikos mechanizmus, visgi – naujoji Vyriausybė nesmarkiai paisė tokio išmanymo, išradinėjo ekonominį perpetuum mobile, kuris neužsilenkdamas pripildytų biudžetą net ir tada, kai pripildyti nelabai bus iš ko. Pareina vaisiai, ir „socdemų“ piktdiugiškas džiaugsmas tik tik prasideda, čia Kirkilas užuodžia perspektyvas tikrai neblogai. Teisūs jie ir tame, kad geriau nedaryti nieko, nei kilbasintis taip, kaip daryta pastaruoju metu. Visgi, specialistų simpatijos labiau naujokų pusėje vien dėl to, kad jie nori kažką daryti ir pasiryžę mokytis kaip tai daryti geriau. Tuo tarpu nustumta nomenklatūra telaukia eilėje vėl pavaldyti, ne daugiau.

  • Linksma diskusija buvo. Kirkilas atrodė kaip mažas vaikas prieš „tėvuką“ :)

  • Jurate

    na dziugu, kad dar Lietuvoj yra tokiu kaip p.G.Nauseda. Socialdemokratai tiek prisidirbe, toliau varo savo melodija…geda.

  • libero

    na gal ir teisingai sako Nauseda, taciau… ne nemanau pasitiketi juo, nes jis atstovauja ir dirba savo bankui bet ne zmonems… O kad jis ismano ekonomikos niuansus, tai dar ne viskas… Juolab kad dabartine valdzia jau ima kalbeti taip kaip kalbejo jos kritikai gruodi per naktinius seimo posedzius…

  • Auksinis kardas

    „Ypač iškalbinga buvusio finansų ministro Z.Balčyčio veido išraiška apie 10′12 min…“ – atsukau dar, kad pažiūrėčiau. Man rodos, kad tai – ne tiek kažkokia iškalbinga reakcija į sakomo turinį, bet fizinis netipiškas elgesys, fizionomikos ar kitoks sutrikimas ar refleksas. Nesuprantu kaip tuo galima mėgautis. Taip pat sėkmingai galima mėgautis ir šveplavimu, kalbėjimo sutrikimais, nutukimu ar trumparegyste.

    Kalbant iš esmės, kažkiek racijos „socdemų“ programinėje laikysenoje esama, nes naujoji Vyriausybė aiškiai perlenkė eilėje pozicijų, ir širšalas nemaža dalimi gavosi visai neveiksmingas. Tiek, kiek to nereikėjo daryti, „socdemai“ visiškai teisūs. Taip pat tame, kad planuojant mokesčių didinimą ar akcizus derėjo atidžiau atsižvelgti į bendrą regiono vaizdą, ir kaip per didelis apmokestinimas privers nesinaudoti šitaip apmokestintais ištekliais mūsų šalyje. Nežinau apie kokias virėjas norėta kalbėti iš peties, bet „socdemai“ įsikibo gana racionalios konservatyvios laikysenos, kad permainos dėl permainų nėra puikiausias atsakymas į nūdienos iššūkius. Saldžioji teisybė, visgi, yra kažkur per vidurį, ją labiausiai atspindėjo Nausėdos laikysena. Kažkodėl Lietuvoje nemėgstame tokio nuosaikumo – tiek atrofuota Kirkilo Vyriausybė, tiek hiperaktyvi Kubiliaus, abi turi su juo per mažai bendro.

    • Regis

      + vienas balsas. Bandžiau kažką panašaus parašyt bet po to nusispjoviau. Kai eina tokie epitetai kaip „ne kiekviena virėja“ ir kritikuojama žmogaus veido išraiška, greičiausiai turinčio nervų sistemos sutrikimų, ką čia pasakyt??

      Suprantu, kad toks laidos apibendrinimas tai blogo autoriaus duoklė masėm, tom pačiom kurių 3/4 šaukia nesuprasdami kodėl šaukia. Tai kas norėjo, išgirdo pakankamai produktyvią diskusiją apie biudžeto deficitą, skolinimosi reitingus, akcizus ir kt. Tai kam labai patiko Nausėdos intonacija išgirdo tik ją. Tikrai nesu už socdemus, reikia pripažinti, kad konservatoriams dar toli iki tokių „žygdarbių“ kaip LEO. Manau visi suinteresuoti, kad permainų koalicija gerai dirbtų, todėl kritiškai svarbu suprast ir pamatyt jų klaidas ir apie jas kalbėt ir diskutuot, o nenukreipt savo ir kitų dėmesį į nuėjusius nuo politinės arenos.

    • Mielas Auksinis Karde, man pasirodė, kad tai nebuvo fizinis elgesys, o visiškas sutrikimas. Žinoma, galiu klysti ir jei tiesa yra tai, ką sakote jūs, pripažįstu padaręs klaidą. Tačiau šiaip laidoje Z.Balčyčio išraiškos nebuvo tokios.

      • J. naivus

        Minstro?:)
        Nelabai panašu į monstrą.

      • Auksinis kardas

        Gerbiamas Artūrai, šio kalbančiojo veidas trukčiojo ir kitose laidos vietose, tad greičiausiai yra kaip sakau. Bet jei sugebama elegantiškai pasitaisyti – galiausiai lieka tik šis grakštus judesys.

        Šiaip laida išties įdomi tuo, kad bene pirmą sykį išgirstame plačiau padėtus argumentus KODĖL mums labai reikia balansuoti biudžetą, net ir mokant kiek aukštesnę kainą dabar.

        Visgi, lieka kaip priekaištai visi neišnaudoti ištekliai, naujausios naujienos tame pačiame stiliuje – šimtamilijoniniai karinių išminavimo laivų pirkimai per patį sunkmetį (gal galima bent susitarti dėl atidėtų mokėjimų?), vangūs veiksmai tramdant švaistūnišką disponavimą kituose biudžeto naudojimo taškuose. Ta pati Valinsko „Respublikai“ apmokama PR akcija – iš tokio pat šaltinio, iš pirmų rankų.

        Irgi dalis naujosios ekonominės politikos?

  • Tomas

    as tai supratau tik tiek:

    „norim i valdzia ir atsikabinkit. nepatinka mum opzicijoj“…

  • Justas

    p. Racai, ka veikete pas Smailyte jos klinikos atidaryme? Jus pazistami? Siaip del smalsumo klausiu :)

  • dejavu

    Vis dėlto įdomu , kas atsitiko Valatkai , ar pagaliau susirado pamesta atsakomybės jausmą ar jį atleido ir pasamdė žurnalistą ? http://www.lrytas.lt/-12339068211231562028-p2-lai%C5%A1kai-redaktoriui-kas-%C5%BEudo-pilie%C4%8Di%C5%B3-tik%C4%97jim%C4%85-politika.htm

  • Tomas

    nuo 31:20 – balcytis pristato savo isprusima, apie valstybes finansu valdyma… Uhahaha tokis ekonomistas – tikras isganymas Lietuvai…

    mazdaug „reikia ziuret ka daro, pvz vokietija – tai ir mes taip turim“….

    • Auksinis kardas

      Nenupaprastink, Tomai – tame, kad nevertėjo prarasti ekonominio guvumo, apsimoka jį palaikyti, o ne trikdyti (Vokietijos pavyzdžiu net brangiai primokant už kai kuriuos daromus pirkinius) – Balčytis visiškai teisus, su tuo sutiks ir Nausėda. Šis dalykas iššvaistytas beprasmiškai – visa mokestinė reforma jau virto atbaidymo nuo smulkaus verslininkavimo kaliause, ir tik vargais negalais dabar vėl atstatinėjami kažkokie užtikrintumo taškai. Ne to mums trūko, tikrai ne šito.

      • romas

        Auksinis karde,
        teigėte:
        „…nevertėjo prarasti ekonominio guvumo, apsimoka jį palaikyti, o ne trikdyti (Vokietijos pavyzdžiu net brangiai primokant už kai kuriuos daromus pirkinius) – Balčytis visiškai teisus, su tuo sutiks ir Nausėda.“
        Manau su tuo Nausėda kaip tik nesutinka. Mėginkit Versijas dar kartą pažiūrėti. Man susidaro toks įspūdis, kad jūs irgi nepagaunat dabartinės valdžios veiksmų esmės.

        • Auksinis kardas

          Drąsoka teigti, kad nepagaunu. Rodos, pakankamai gerai pagaunu. Nes jau daug metų sėkmingai gaudau :-) Gal malonėtumėte argumentais kuo grindžiate tai, kad Nausėdai patiktų štilis mūsų ekonomikoje ir bedarbių eilutės biržose. Jei prireiks – mėginkite pats kartoti žiūrėjimą, nors ten daug šiuo klausimu ir nerasite ;-) Bet išduosiu paslaptį – tai tiesiog negali patikti, ir pakanka vien to.

          Nausėda ten vienareikšmiškai nesutiko su PVM lengvatų grąžinimu (nes privilegijuotų/nuskriaustų sektorių buvimas savaime nėra vykusi praktika, o PVM lengvatomis daugiau gali naudotis daugiau vartojantys) bei pakritikavo kuro akcizus, kurie užvaryti smarkiau, nei reikalavo ES. Daugiau jis, tiesa, kalbėjo apie tai, kaip skiriasi mūsų reitingai nuo Vakarų ir kodėl dėmesys mūsų, kaip potencialaus besiskolinančiojo, formai yra itin svarbus priimtinesnėms skolinimosi sąlygoms pasiekti. Būtent todėl biudžeto sveikatos klausimas yra svarbus reikalas. Ir čia tenka sutikti. Bet tai yra tik vienas lazdos galas. Antras galas yra šito besiekiant sukeltiems mokesčiams duodama apmokestinamųjų dalykų bazė, nes mokesčių tarifams yra eksponuojama būtent ji. Ir jei ši bazė susitrauks sparčiau, nei tikėtasi (o ji akyse traukiasi, paklausykit vien replikos apie 20%(!!!!!) kuro pardavimų mažėjimą dėl agresyvaus apmokestinimo) – biudžeto sveikatos vaizdas labai negerės. Štai kodėl vien smarkus mokesčių varikliukas gali nuvilti.

          Šiaip jau, sakyčiau, pasirodantys laidos vertinimai keistoki – joje esama visokio, ir tikrai nedaug vienareikšmiškumo, į kurį alpinėjama. Teisingas kelias, kaip sakiau, yra per viduriuką tarp visų kraštutinumų.

          • romas

            Auksinis karde,
            įdomu kaip galima dabar palaikyti ekonomikos guvumą nieko nepadarius. Jei atsimenate prieš naujus metus vien PVM apie 1mlrd. valdžia nesugebėjo gražinti, nes kasa tuščia buvo. Tai dideli pinigai, jų negražinus sutriktų masė tarpusavio atsiskaitymų tarp įmonių, o nesant galimybių pasiskolinti – tai verslo mirtis. Gruodžio mėnesio mokesčių nesurinkimu naujos valdžios niekaip negalėtumėt apkaltinti. Reikėjo skolintis. Kai tu esi skolingas ir nesugebi aptarnauti ankstesnių paskolų, pats suprantate atrodai labai nepatikimas, todėl norinčių skolinti yra mažai. Jau vien dėl fakto, kad imamės veiksmų situaciją keisti, reikėjo daryti kažką ir pagal galimybes daryti teisingai. Mes čia su jumis kritikuojam tokie pilypai būdami, bet juk planą ekspertams visokiems rodė ir manau tie veiksmai leido pasiskolinti palankiau, nei buvo galima nieko nedarius.
            Kad planas turi šiokių tokių teigiamų pasekmių rodo, kad sausio mokesčių surinkimo atsilikimas yra mažesnis nei gruodžio. Neteisinu, kad vyriausybė daro viską gerai, nes neišmanau. Galiu tik suprasti kas yra daroma ir kokių tikimasi rezultatų. Ir viena pastaba jums iš karto. Niekada nauja mokestinė politika neatneša rezultato per mėnesį. Jūs labai skubate su vertinimais. Kaip žinote, ne tik vienas akcizas turi reikšmę degalams ir alkoholiui. Yra masė kitų mokesčių, yra atlyginimų dydžiai, yra monetarinė politika ir t.t. Neužmirškit, kad Lenkija irgi nestovi vietoje. Jų zlotas čiuožia žemyn, jų valdžia nederina savo ekonominės politikos su mumis, todėl situacija keičiasi. Gal ir mums reikia kaip nors reaguoti. Bet nebūtinai, kad akcizą gražinsim į vietą ir viskas bus gerai. O jau mūsų ekonomikos struktūrą lyginti su kokios nors Vokietijos ir siūlyti kopijuoti jų protekcionistinius veiksmus yra visiškas ekonomikos neišmanymas arba kalbėjimas specialiai klaidinant žmones.

          • Auksinis kardas

            „įdomu kaip galima dabar palaikyti ekonomikos guvumą nieko nepadarius“ – paradoksas, bet būtent šiek tiek mažiau darius naujoji Vyriausybė būtų baidžiusi mažiau smulkiojo verslo (stambusis labiau inertiškas ir turi daugiau rezervų, jei tik nėra gatavai prispaustas). O ir ne tik smulkaus pribaidė – pradedant žiauriais krizenimais, keliaujant link sumaiščių dėl vieno proc. PVM ir automobilizmo viražų, ir t.t., jau yra ką vardinti ilgai ir nuobodžiai, vos per kelias savaites atsirado ką.

            Buldozeriais per ekonominius reikalus važinėti nereikia, štai guvumui amo kiek mažiau ir atims.

            O iš Vokietijos mokytis siūlau tik to, ir ne daugiau: kreipti dėmesį ne tik į galimus teorinius statistinius skaičiukus (palankiai susiklosčius aplinkybėms, khm), bet ir į tikrus vyksmus ekonomikoje, kurie gali slopti greičiau, o gali ir ne taip sparčiai. Matyti gyvą organizmą, kuriam nereikia daužyti per galvą, atvirkščiai – geriau viską daryti tvirta, bet supratinga ir palaikančia ranka.

            Štai, tarkime, kaip tik nelabai tikiu žadamomis gaivinimo priemonėmis – ką jos gaivinti žada? VEKS stiliaus besočius? Kuriuos išrinktuosius? Tuos pačius, kurie ir prie ES lėšų sugeba prasibrauti? Hipotetinius naujus verslus? Sakau, geriau pamatyti REALIUS turimus, ir jiems kraujo nenuleidinėti.

          • romas

            Pasakymas apie krizę tautą ne tik išgąsdino, bet ir informavo. Tai leido daugeliui neužsikrauti kokio nors lizingo naštos ir pradėti taupyti. Verslui, kuris prekiavo įvežtine produkcija tai buvo peilis, bet Lietuvai tai buvo gerai. Verslas grįstas paslaugomis ir prekyba turės neišvengiamai susitraukti. Iki krizės rinka reguliariai buvo šeriama naujais pinigais paskolų iš bankų pavidalu. Tas srautas sustojo, reiškia ir verslui pritrūko kraujo. Mūsų interesas yra sustabdyti pinigų ištekėjimą iš Lietuvos. Tai ir bandoma yra daryti. PVM padidėjimas brangina prekes ir mažina vartojimą. Prekių perteklių verslas turi pradėti eksportuoti. Tam bus teikiama valdžios parama. Blogai yra, kad mūsų lito kuras yra stabilus. Tai trukdo eksportuoti. Todėl yra mėginama liberalizuoti darbo santykius, kad verslas galėtų sumažinti atlyginimus ir taip padidinti prekių konkurencingumą. Nėra priežastys ekonomikos smukimo tos kur Kirkilas su Balčyčiu sako. Apsidairykit po mūsų eksporto rinkas – Latvija arti bankroto, Baltarusija ir Rusija stipriai devalvavo savo rublius. Lenkija yra eksportuojanti į Lietuvą šalis. Ji taip pat nuvertino zlotą ir taip padidino savo prekių konkurencingumą. Tas žlugdo mūsų ūkininkus ir maisto gamintojus. Viskas mus užgulė staigiai per šiuos pora mėnesių. Prie viso to prisideda brangūs kreditai, kurie dar labiau viską brangina. Todėl greitai nieko nesigaus ir gerai kad valdžia kažką daro. Nesėdi ten genijai, bet turim tokius specialistus kokius turim, o Kirkilas su Balčyčiu turėjo laiko daryti, kad dabar būtume geresnėje situacijoje. Gal jie nėra gabūs ir todėl nėra labai kalti, bet mokyti jiems nederėtų.

  • Orka

    apie buvusiųjų ekonomikos žinias neturiu ką pasakyt. Tuščia vieta. Ten tarp jų ministrų dar tuštesnių buvo. Žiūrėjau tiesiogiai tą laidą, pažiūrėjau dar syk. Ir tiesą pasakius Nausėda taip pat nusivyliau. Žinios gal ir gilios, daug gilesnės nei minėtų asmenų, bet mąstymas siauras. Oi nėra pas mus protingų žmonių, arba nepapuola į televizorių.

  • Ogis&Co

    Kažkur skaičiau, kad anglai sako: „Blogis slypi smulkmenose…“
    Tai va – gerai tos visos makroekonomistų kalbos kalbelės, bet kai ateina laikas paruošti pataisas naktiniams įstatymams (na atleiskim jiems už tai), tai tokių, kurie sugaudytų mechanizmo veikimo subtilybes – neatsiranda… Tokis jausmas, kad tų smulkmenų nežino.
    Gal analitikui nereikia, bet dabar gaunasi keista situacija, kai geriausiai tą užslėptą „smulkmenų blogį“ pastebi kirkiliniai. Net keista. Gal tiesiog geriau išsimiega :)

    • A.G.

      Taigi, visur taip.
      Ir vagis reikia naikinti smulkius… didelius – tuščias laiko gaišimas… pozdno, kaip tas sakė.
      Tad žiūrint į perspektyvą, – būtina pradėti utilizuoti smulkiusvagišius, kišenvagius (ne jis, o jo genai pavojingi – turint omenyje jo palikuonis).
      Bet ar tai kam rūpi… šitame labusyne…

  • Remigijus

    man patinka Naus4dos prognoz4s. K1 jisai pataria, tai prognozės priešingos. suprantu, kad jisai atstovauja savo bankui ,tai ir tegul kai pasakojamos jo prognozės ,tai tegul televizijos uždeda raidę „R“. Dolerio kursas nekris pagal Nausėdą, nukrito, nekilnojamo turto burbulo nėra, darbo užmokestis dar ilgai auks. Vienu žodžiu, imkite žmonęs paskolas, nes tai naudinga mūsų bankui.

  • jonas

    Ekonomistas – zmogus, kuris rytoj pasakys, kodel siandien neivyko tai, ka jis prognozavo vakar :)

  • Skirmantas

    Pabusiu radikalas. Kalbasi specialistai: buves premjeras ir finansu ministras, kuriu valdymo metais ir putesi visi burbulai, susikure tokios monopolijos kaip LEO, ekonomikai klestint nesukauptas joks rezervas, neapmokestinti NT spekuliantai ir dar koks milijonas tycia ar netycia padarytu klaidu bei SEB veidas Gitanas Nauseda, kurio kometarus reiktu ziureti ne sitoj laidoj, o pries tai buvusiose Versijose (LRT timklapy nesunku susirasti laida kai statybininkai su bankininkais diskutavo). Ten Dargis Nausedos klause, ar ne bankai buvo pagrindiniai ekonominiu burbulu putejai. Kai i tokio dydzio salies kaip Lietuva ekonomika ipumpuojama tiek skandinavisku milijardu, kai lengva ranka kredituojamos bet kokios NT vystymo imones, o vartotojams atseikejami 100 proc. busto vertes kreditai, jei perkamas bustas statytas uz to banko skolintus pinigus ar yra koks nors kitas kelais, nei kosminis kainu kilimas? Dargis aiskino, kad taip butu ir be nauju butu statybos, nes senos statybos butai taip pat po 400 tukst. ejo – reiskia burbulas butesi. Ir staiga visi kreditai nutraukiami, dingsta net einamu projektu finansavimas, visi planai keliauja i siuksliu deze o rinka sustoja. Ar tai ne banku kalte, kad anksciau kreditavo per lengvai ir NT vystytojus ir pirkejus, sukele projektu kainas, o dabar matydami savo kreditavimo politikos pasekmes nuostolius palieka NT rinkos dalyviams ir bendrai valstybei? Nausedos atsakymas buvo mazdaug toks, bankai komercines imones ir dirba tam, kad gautu pelna. Kontroliuoti turejo valstybes institucijos. Tai stai „Versiju“ ispudis man, kai protingas dirba, kad uzdirbti bet kokia kaina, o kvailiai jam leidzia tai daryti valstybes ir tautos saskaita nei vieni, nei kiti man dideles pagarbos nekelia.

    • A.G.

      Matote, jei Lietuvoje tai, kas reikia valstybė būtų dariusi – čia per raudonus, koloborantus nebūtume praėję… čia ir yra visa nelaimė… Lietuvoje gali vogti, žudyti įvalias… niekas nerizikuoja būti apšauktu raudonu, sovietiniu, koloborantu ir pan.
      Štai kokią paprastą formulę tame labusyne mestelėjo vagys ir žudikai.
      Kas tai supranta – jau 18 metų eina iš proto, bet tik ne labusiukai… kumečių ainys… rupūžiokai…

    • romas

      Skirmantai,
      nesutiksiu su jumis. Visada yra dvi pusės: viena kuria paklausą, kita – pasiūlą. Bankas kaip ir bet kuris kitas verslo subjektas galvoja tik apie savo sėkmę. Jo uždavinys nėra spręsti Lietuvos problemas. Iš viso nebūtų prasmės mūsų šalyje bankams dirbti, jei jie nesitikėtų maksimaliai gero pelno ( kaip ir alaus gamykloms, prekybos įmonėms ir pan.). Liberali rinka niekad nesirūpina paslaugos ar prekės vartotoju. Vartotojas pats rūpinasi savimi. Mes kaip piliečiai renkam savo valdžią ir patikim jai vienokį ar kitokį rinkos reguliavimą – liberalesnį ar labiau socialiai orientuotą, todėl ir atsakomybė už tą reguliavimą tenka mūsų rinktai valdžiai ir jau paskui mums už valdžios pasirinkimą. Bankai niekaip negalėtų pasielgti atsakingai, nes neturi svertų. Tik valdžia leidžia įstatymus ir kitus teisės aktus ir taip vykdo ekonominę politiką.

    • GIGA

      Va cia Nauseda ir turi but ivertines ar daugiau uzdirbo pusdami burbula ar daugiau pradirbs srebdami pasekmes.O kad bankai pagrindinis burbulo putejas tai faktas

  • Skirmantas

    Teiginys rinkoje viska lemia paklausa ir pasiula yra visiskai teisingas. Bet yra ir kita ekonomikos aksioma. Zmogaus norai beribiai, bet resursai riboti. Taigi, nekinojamo turto paklausa buvo ir bus visada, del tos paprastos priezasties, jog zmones dauginasi, vaikai suauga ir didele dalis ju nori gyventi savam buste. Tai ne prabangiu jachtu paklausa ir pasiula, kuri gali stirpiai kisti. Tai elementarus zmogaus psichofiziologinis poreikis. Problema prasideda tada, kai ta paklausa imama dirbtinai stimuliuoti. Jei zmogus turetu busta pirkti is savo uzdirbtu lesu arba skolintis ne daugiau puses viskas butu normalu, bet kai vienu metu bankai konkuruodami tarpusavyje ir taip vis nuleidinedami kredito prieinamumo kartele pasiulo simtus tukstanciu praktiskai bet kam, turinciam stabilias pajamas (su mintim, kad perkamas NT bus uzstatu, o Lietuvoje fizinis asmuo bankrotuoti vis tiek negali) kainos pakyla i kosmosa. Tik zmones pamirsta, kad pinigai uzdirbami, o ne gaunami. Taigi, lengva ranka sumokeja kosmines kainas jie tas sumas tures atidirbineti ilgus desimtmecius. O tai jau ne tik ju, bet ir valstybes problema, nes vietoj to, kad uz darba gautus pinigus jie leistu cia Lietuvoje jei juos atidavines skandinaviskiem bankam. Kiek ju grys i Lietuvos rinka – klausimas. Ka dabar ir matom pvz., kiek bankai praso is pasiskolinusiu litais ir kokie tai pinigu srautai. Taip kad, viskas ok. Gerai skandinavai lietuviu rankom prasisuko, kaskas laimejo, kas kas pralaimejo, o dabar Nauseda gali pasakoti, kaip viskas jau seniai aisku buvo ir kaip visi apie tai garsiai snekejo.

    • romas

      Skirmantai,
      jūs pats pažėrėte savo komentare priekaištų valdžiai: nėra asmens bankroto įstatymo, paklausa dirbtinai stimuliuojama. Aš taip ir manau, kad paklausa buvo nereguliuojama. Tą daryti gali tik valdžia. Bankas nereguliuoja paklausos, jis tik patenkina ją. Galų gale bankui jokio skirtumo kam skolinti namų ūkiui ar verslo subjektui. Per tą augimo laiką nesukūrėm gerų verslų ir dėl to esam kalti patys. Lietuva elgėsi kaip plevėsa restorane pragėrinėjantis skolintus pinigus. Grubiai šnekant, pasiskolinom ir suvartojom, nors galėjom nusipirkti gamybos priemonių, technologijų, įgyti žinių. Valdžia viską matė, bet nedarė nieko kad ką nors keistų.
      Nausėda tikrai seniai kalba apie NT burbulą. Jis yra banko darbuotojas ir negali agituoti paskolų neimti, bet situaciją jis įvertino viešai ir aš tą prisimenu.

      • Valentinas

        Romai, kokia tada iš viso prasmė bankui turėti tokią poziciją kaip patarėjas? Jeigu Nausėda matė, kad pučiamas burbulas, bet bankas vis tiek vykdė neatsakingą kreditavimo politiką, kam jis reikalingas? Jeigu Nausėda nematė ir neperspėjo, kam jis reikalingas?
        Tas pats ir su Raimondu Kuodžiu. Norint prilaikyti besaikį kreditavimą Lietuvos Bankas turėjo labai daug galių. Kur buvo Raimondas Kuodis tuo metu?

        • lv

          Be „Nausėdos“ banko kiek dar jų yra?
          Ką reiškia neatsakinga kreditavimo politika? Bankas vertina skolininko gebėjimą grąžinti ir riziką, tad šia prasme sunkoka kaltinti banką neatsakingai elgiantis su savo pinigais…
          Nukrypsime į visiškas dausas, tačiau pati didžioji bankų ir ekonomikų griūtis sukasi ne aplink Baltijos valstybių geografinį centrą…
          Grįžtant prie temos — Povilo Zigmanto tiradiniai siūlymai sekti Vokietijos pavyzdžiui yra daugiau, nei beviltiški. Tai didžiausia Europos ekonomika, trečioji-ketvirtoji pasaulio ekonomika, bene didžiausia ir pažangiausia *eksportuojanti* ir pridėtinę vertę kurianti pramonė (su atitinkamomis tradicijomis, sankloda). Tik pradėjus ekonomikai pūškuoti, ta pramonė ir ištemps į viršų, be didesnių vargų. O mes tegalime statybininkų karučiais užvežioti Baltarusijos pasienį sūriais ir kt. pieno produktais, įsiskolinę ir/ar delsdami sumokėti ūkininkams…

          • lv

            Valentinai, pavartyk, pavyzdžiui (galbūt ir kiti turi viešai išleidę, netikrinau, neieškojau), DNB Nord Lietuvos ekonomikos ūkio apžvalgas ir taps aiškiau — ką, kaip ir kiek patarinėja bankui jo ekonomikos specialistai ir/ar patarėjai:
            http: // www . dnbnord . lt / lt / about / review / archieve / #BE%20Weekly

            Beje, 2005 metų Lietuvos ekonomikos apžvalgoje(Nr.4) perskaičiau tokią pariebintą pastraipą:
            „Deja, ilgalaikės šalies ūkio perspektyvos nėra tokios geros, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
            Jau netolimoje ateityje galimi net trys neigiami reiškiniai – užimtųjų skaičiaus mažėjimas,
            paklausos kiek perkaitintoje nekilnojamojo turto rinkoje kritimas ir eksporto plėtros ženklus
            sulėtėjimas dėl stiprėjančio Kinijos gamintojų spaudimo.“

          • Valentinas

            lv, aš puikiai suprantu, kad analitikai ir patarėjai analizuoja situaciją, rašo apžvalgas ir padeda bankui formuoti ilgalaikę veiklos strategiją. Bet vis dėlto bankų nekritiškas kreditavimas prisidėjo prie ekonomikos perkaitimo ir burbulo susiformavimo. Tai tampa nenaudinga patiems bankams. Taigi arba patarėjai neteisingai pataria arba jų niekas neklauso.
            Dėl jūsų nurodyto DnBnord pranešimo. Ar tai nepatvirtina mano teiginio kitame įraše, kad šis bankas turi mažiau problemų, todėl, kad jų analitikai anksčiau įžvelgė grėsmes? Gal viskas susiveda į tai, kad Rudzikis yra geresnis makroekonomistas nei Nausėda?

          • lv

            Kiek pamenu, Nausėda panašiu metu (gal dar ir anksčiau) ir kur kas viešiau, garsiau, plačiau įspėjo, kalbėjo apie tai, kad toks NT kainų kilimas negali tęstis, kad pučiasi NT burbulas (o NT vadybininkėliai ir kitokio plauko veikėjai pašaipiai krizeno konstatuodami faktinę padėtį, t.y. NT sektoriaus augimą/pūtimąsi). Aiškiai išreikštų signalų ir perspėjimų tikrai buvo. Tik kuo tai susiję su Lietuvoje veikiančių bankų padėtimi (juoba lietuviškų blogų paskolų įtaka jų gerovei); juk iš esmės nukentėjo oro (kartotinių) pilių statytojai, aptarnautojai ir jų pirkėjai, o ne bankai…

          • Valentinas

            lv, nukentėjo ir bankai ne tik kartonkiemių statytojai ir pirkėjai. Bankai jau dabar turi labai daug problemų su turtu, kuris jiems grįžta iš nemokių pirkėjų. Tai ne tik NT, bet ir auto, sunkioji technika, gamybos įranga, staklės ir įrengimai iš bankrutuojančių įmonių ir visa kita. O juk krizė dar tik prasideda. Įmonės tampa nemokios. Sustojusi ekonomika reiškia ir sumažėjusį bankinių paslaugų poreikį (pavedimai ir t.t.) Juk skaitei, kad bankų praeitų rezultatai sumažėjo dėl labai padidėjusių atidėjimų blogoms paskoloms. Aš žinau iš pirminių šaltinių, kad bankai, kaip ir kitos firmos planuoja stiprų rezultatų mažėjimą 2009 m. Taigi, bankai nuo krizės nukentės lygiai taip pat kaip ir kiti. O juk patys nemaža dalimi prie jos prisidėjo :(

          • lv

            Na, aš skaičiau (ar tik ne čia) apie bankų pelno rodiklius… :-)
            Lietuviškos rinkos (blogųjų paskolų) dalis tų motininių bankų protfelyje yra…
            Beje, jūs pats sau prieštaraujate — jei bankai kenčia dėl smukusios ekonomikos (mažesnio skolinimosi), tai kaip jie gali neskolinti, jei ekonomika kyla. Būtų kilęs gamybos objektų, pramonės investicinių projektų finansavimas, tuomet irgi būtų taip pat (tiek pat daug ir „neatsakingai“) skolinama, tačiau, rezultatas būtų visai kitas…
            „Lygiai tiek pat“ yra neteisinga, neadekvatu bankrotui, nebent bankas neuždirbdamas pelno (apie nuostolius vargu ar galima kalbėti) porą metų yra bankrutavęs bankas…

            Kita vertus, prieš kiekvieną kalėdinių švenčių maratoną gydytojai perspėja apie persivalgymo pavojų, tačiau tūlam persivalgiusiam piliečiui nekyla noras kaltinti maisto produktų gamintojų ir/ar jų pardavėjų dėl pastarųjų neatsakingos gamybos ir prekybos… :-)

          • Valentinas

            Bankų biznis yra labai atsakingas ir įtakojantis visą valstybės gyvenimą. Būtent todėl jis ir yra griežtai reglamentuojamas. Galima palyginti tai su alkoholio bizniu. Iš vienos pusės yra natūralu, kad gamintojai ir prekeiviai siekia pelno. Iš kitos pusės žinome, kad per didelė sėkmė jiems, reiškia nelaimę visuomenei. Todėl ir yra amžiaus apribojimai, akcizai ir kitos priemonės. Atsakomybę už apribojimų laikymąsi gula tame tarpe ir ant gamintojų bei prekiautojų pečių. Lygiai taip pat ir bankai. Per daug pinigų į ekonomiką reiškia perkaitimą. Tai yra valdžios rūpestis, bet tuo pačiu ir bankų, nes jie valdo resursus, kurie gali padaryti daug naudos, bet gali pridaryti ir daug žalos.

          • lv

            O vartojimas yra iracionalus. Kaip ir tokie pat beviltiški argumentai Kirkilo ir Povilo-Zigmanto lūpomis, kad „ne palūkanų normos skolinantis yra geriausias ekonomikos indikatorius, o žmonės“…

        • romas

          Kuodis vienas pats tikrai nekaltas. Aš aukščiau jau rašiau, kad valstybiniam bankui krenta dalis kaltės. Ir vistiek didžiausia kaltė tenka mūsų valdžiai dėl vykdytos politikos. Niekas kitas rinkos nereguliuoja – tik įstatymai. Banko patarėjas gali tik patarinėti banko vadovybei kaip ta teisinė aplinka veiks rinką, bet sprendimus priima ne patarėjai. Galvoju, kad bankai riziką skaičiavo ir jie tikrai nėra dabar tokioje padėtyje kokioje yra didžioji dalis verslo Lietuvoje. Turint omenyje, kad pasaulyje bankininkystė patyrė didelius smūgius, mūsų bankai dar gerai atrodo.

          • Valentinas

            Romai, bankams dabar gręsia turėti tūkstančiu skolininkų negalinčių sumokėti įmokas ir kurių užstatyto NT vertė realiai yra gerokai mažesnė už jam pirkti suteiktų paskolų sumą. Plius, NT vystytojai, kuriems buvo suteiktos paskolos vystyti šį turtą bankrutuoja ir turto, kurį perims bankai vertė bus daug mažesnė nei suteiktų paskolų vertė. Tai yra makroekonominė problema ne tik Lietuvoje bet ir Švedijoje. Bet tai yra ir konkrečių bankų konkreti problema. Mano požiūriu patarėjai ir analitikai tam ir reikalingi, kad pasakytų, kad trumpalaikėje perspektyvoje šis klientas yra mokus ir nerizikingas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kritus kainoms jis gali tapti rizikingas ir bankas skolinti turi atsižvelgdamas į tai. Besaikis kreditavimas ir yra tada kai atsižvelgiama į trumpalaikę perspektyvą, nors banko savininkams turėtų rūpėti rezultatai ilguoju laikotarpiu. Šiame kontekste Nausėdos, Rudzikio ir t.t. pozicijos yra mįslingos: jeigu jie patarė teisingai, o jų niekas neklausė, kam tada jie reikalingi?
            SWEDBANK neturi tokio prabangaus visų šlovinamo analitiko, bet jo rezultatai ir situacija yra lygiai tokia pati.
            Dar vienas aspektas. Swedbankui ir SEB vadovauja lietuviai. DnBnord vadovauja atrodo vokietis. Kiek žinau iš vidaus, DnBnord turi kur kas mažiau problemų nei minėtieji du bankai, gal todėl, kad jis nebuvo taip giliai įsitraukęs į beprotišką konkurenciją dėl paskolų. Ar nėra čia ir lietuviško faktoriaus? Lietuviai vadovai įsitraukė į principinę kovą dėl bankų rezultatų čia ir dabar visiškai negalvodami apie ateitį. Kaip galvojate?

          • romas

            Valentinai,
            galvoju, kad pramovė ne tik Lietuvos bankai. Ekonomikos mokslas nėra tikslus. Ekonomikai, kaip kokiam gyvam organizmui, būdinga evoliucija. Mokslas nespėja prie jos prisitaikyti (sprendimai tikę vakar šiandien netinka) ir todėl ištinka krizės. Yra klausimas tik, ar tos krizės tave nužudo, ar tu dar turi gyvybinių jėgų išlikti.
            Nekilnojamas turtas nuvertėjo, bet nedingo. Jei bankai turi finansinių rezervų, jie duobę pralauks, o turtą realizuos, kai jis bent dalinai atgaus vertę. Šiaip jau už tą turtą jau yra įnešta bankui pinigų, todėl ir pardavus pigiau didelio nuostolio nebus. Taip pat dalį nuostolio padengs mokūs klientai. Lietuva yra ekonominis nykštukas. Ji negali tokiem dideliem bankam reikšmingai pakenkti. Jei anie užsilenks, tai matyt bus ir kitose rinkose prisidirbę.

          • Auksinis kardas

            Valentinai, bankai dalijasi rinką, jos spaudžiami kuo labiau vienodinti sąlygas – pirmiausia niekas nenori atrodyti prasčiau už konkurentą, tiesa? Atitinkamai, niekas nenori atsiriekti mažesnį pyrago gabalą, nei galėtų, čia didžiausio pelno siekis spaudžia aiškiai. Taigi, trumpalaikiai apsisprendimai bus gana panašūs, nebent kažkas geriau/anksčiau žinos apie pareinančius sunkmečius, o taip nenutinka. Arba kažkas iš principo nesižavėjo NT paskolų dalinimo veikla (kai kurie mūsų bankai be turtingų užsienio motinų).

            Dabartinėmis (laikinomis, rodos) sunkmečio aplinkybėmis geresnėje padėtyje bus labiau linkę atsisakyti nesaugaus pasipelnymo. Keista girdėti, kad DnB neturi jokių problemų, nes jie nuo seno buvo žinomi (dar ŽŪB) kaip vienas palankesnių kredituotojų, neišiskiriantys konservatyvumu. Greičiausiai panaši būklė bus visų NT paskolas žaidusių bankų, nors dar neparėjo tas laikas, kuomet įmokos JAU būtų pripažintos beviltiškai nemokamomis, NT būtų JAU pradėtas pervertinti ir realizuoti ir t.t. Kadangi sunkmetis, tikėkimės, yra laikino pobūdžio (o ypač NT paskolų grąžinimo laiko santykiu), bankai turi neprastų rezervų susitarti dėl mokėjimų atidėjimo, nieko baisaus, kad pinigų grąžinimas vyks kiek lėčiau – banko išsilaikymo sąnaudos menkos, palyginti su operuojamais ištekliais. Dėl to ar vadovas lietuvis ar ne labai nesukčiau galvos – kiek susiduriu, tarptautinio darinio politika gana aiškiai formuoja vietos padalinių tikslus ir jų siekimo įvertinimą. Vadovo kilmė teturi kelioliktos eilės reikšmę.

          • Valentinas

            Romai, karde, sutinku su jumis. Bet klausimas išlieka. Ką tokio Gitanas Nausėda patarinėja SEB vadovui, be ko bankas negali išsiversti? Jei SEB neturėtų G.N. ar SEB rezultatai būtų kitokie? Kokia G.N. pridėtinė vertė bankui? Gal tiesiog kaip reklamos veido?

        • Valentinas

          Karde, romai ir kiti. Sutinku su jumis praktiškai viskame ką teigiate. Klausimas išlieka: jei ekonomika yra sunkiai prognozuojama, o trumpalaikė konkurencija nusveria ilgalaikę naudą, kam reikalingas SEB’ui Gitanas Nausėda? Ką jis tokio pataria banko vadovui, kas sukuria bankui pridėtinę vertę? Ar banko rezultatai būtų kitokie jei SEB neturėtų tokio patarėjo? Ar nėra G.N. tiesiog reklaminis veidas naudingas SEB tik tiek kiek jis šmėkščioja TV?

          • Valentinas

            Ups, pasikartojau. Problemos su kompu.

          • romas

            Visai gali būti. Ekonomikos daktaras – viešųjų ryšių atstovas. Tik gal mes ne visai žinom jų virtuvę. Negaliu pasakyti, ar Nausėda tik gerai atrodo, ar ir funkcijas kokias atlieka.

          • Auksinis kardas

            Teisingai, Nausėda yra nemokama banko SEB reklama. Aišku, jis užsiima dar ir analitine veikla, kurios bankui prireikia vertinti banko ir besiskolinančiųjų iš jo perspektyvas, formuoti politiką.

            Galima, aišku, banke palikti tik kasininkes priimančias ir išduodančias pinigus. Teoriškai. Praktiškai geriau yra susipažinti su banko sandara, kad geriau įsivaizduoti jo veikimą :-)

          • Valentinas

            Karde, žinau banko sandarą daugiau nei jūs galite pagalvoti :)
            Standartiškai banke klientų rizikingumą vertina kredito tarnyba, kuri savo struktūroje turi rizikų valdymo departamentą ar kažką panašaus. Dauguma Lietuvos bankų taip ir dirba. Aš nežinau kaip tiksliai yra SEB, bet įsivaizduoju, kad Nausėdos darbas yra analizuoti makroekonomines tendencijas ir teikti rekomendacijas valdybai ir akcininkams. Remiantis tom rekomendacijom bankas turėtų sudaryti kredito politiką, kurią tvirtina ir Lietuvos Bankas. Įtariu, kad Nausėda nedalyvauja tiesiogiai vertinant konkrečių klientų kreditavimo galimybes. Gal būt jis turi įtakos sprendžiant dėl indėlių ir kreditų palūkanų normų. Tačiau ironija tame, kad kituose bankuose visą tą darbą atlieka kredito tarnyba be prabangių analitikų pretenduojančių į prezidentus. Rezultatas tas pats.

  • J. naivus

    Auksinis kardas:
    Irgi dalis naujosios ekonominės politikos?

    Geras klausimas, bet ne tame – pašaipiame kontekste, iš kur ištraukiau. Tie du eks’ai ne tokie jau kvaili, kaip kad norėtųsi juos čia nupaišyti.

    Panašu, jog nuo visuotinos globalizacijos pasaulyje patyliukais pereinama prie – paradoksalu, bet būtent prie NEPo. Tik, aišku, ne Iljičiaus.

    Kiekviena šalis žūtbūtinai turi skatinti savo šalies verslą, kiek įmanoma neįsileidžiant importo. Nesant sienų, tas įmanoma tik per mokesčius- pirmiausia PVM.

    • Auksinis kardas

      Na, skatinti vietinį verslą verta, bet irgi iki tam tikros ribos – tarkime, ar vertėtų Lietuvoje savarankiškai gaminti šiuolaikiškus kompiuterius? Kitokią elektroniką? Jei taip, tai kokią? Atsakymas bus toks, kad tam tikri dalykai, kuriuos galima gaminti efektyviai – apsimokės. Pvz., sugebame garsėti lazerių technologijomis – puiku, dera tik stiprinti! Bet tam tikrus dalykus labiau apsimokės gaminti kitur, mainais eksportuojant tai, ką galime daryti efektyviau. Visgi, sukurti bendrą savųjų verslų palaikymo nuotaiką – labai apsimoka.

      Eks’ai ne visai kvaili, būtent, jie tik gerokai apsnūdę nomenklatūriniai veikėjai, kurie ne tiek turi ką naudingo pasiūlyti, kiek įsikibę į patogius jiems situacijos primityvus. Duokit jiems galimybę dar pasireikšti (pavaldyti), ir jie daugiausia ką nuveiks – tai džiaugsis ant patogių krėslų išdėlioję sėdynes. Ir grąžins mums mieguistą siestos rutiną.

      O štai NEPas mano supratimu buvo, kaip reiškinys, griežto muštrinio bolševistinio ekono-reiškimosi liberalizavimas: leidimas laisviau darytis pačiam sau pinigą, kompromisas badmečio akivaizdoje. Šiuo gi metu mes vos gebame atsikvėpti nuo per laisvo pinigo darymosi, tad geriau vadinti kitaip. Norėta pasakyti, kad kiek atsitraukiama nuo globalumo prie ekonominio savistovumo, savarankiškumo šalyse? Labai gali būti, nes globalus pinigų cirkuliavimas gerokai aplamdytas. Panašu, kad visi turime progą naujai atrasti save, tam nutikus.

      PVM? Šito nelabai pagavau, nes mokestis taikomas visoje šalies teritorijoje vienodas, išskyrus lengvatų išimtis, bet ir jų mažėja, bei tebesama kitais tikslais.

      • J. naivus

        Va, būtent mokesčių, t.t.PVM, lengvatomis ir galima kažkiek apginti (skatinti) savo šalies verslą. Aišku, pasvertai ir sąžiningai. Sąžiningai. Sąžiningai. O tai mūsuose – utopija.

  • nerijus

    Kas yra Gitanas Nausėda?
    SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas.
    Ar jis nėra atsakingas už tai,kad bankas pinigėlius „dalino“ į kairę ir į dešinę?
    Pkalbėti visi moka.
    Netikiu burtininkais,kaip ir G.N.

    • Dalius Ratautas

      Ohoho nuo kada patarėjai yra atsakingi už bankų sprendimus? Patarėjo banko prezidentas gali klausyti arba gali neklausyti. Deja, toks kartus gyvenimas – bankai yra komercinės organizacijos siekiančios pelno, o jų apetitą turi žaboti valstybė. Būtent to kirkilas ir nedarė. Kirkilas yra labiausiai nekompetetingas premjeras visoje Lietuvos istorijoje.

  • nerijus

    Ir jūs jį mylite?
    Už tai,kad „Belmonto“ apylinkėse stovi jo,užkonservuotas stikliniame pastate, senas trobesys?
    Jis jam,konservuoti, leidimo neturėjo gavęs.Pasitaisė?Gavo?
    Ar kaip?
    Eilinis pakalbėtojas ir eilinis „statybininkas“.

  • Orka

    Radau Laučiaus interviu su Kirkilu Alfoj.lt:
    V. Laučius: Dabartinis darbo ir socialinių reikalų ministras mini 1,3 mlrd. „Sodros“ skylę, praėjusių metų pabaigoje paliktą socialdemokratų: iššvaistytą „Sodros“ rezervą.
    Kirkilas: …Dėl švietimo profsąjungų spaudimo mums teko per metus ne iki 20 proc., o iki 35 proc. padidinti atlyginimus mokytojams.

    Pasakykite man, kaip mokytojų atlyginimai susiję su Sodros biudžeto skyle? Juk mokytojams algas moka savivaldybės iš savo biudžetų (mokinio krepšelio). Dalis to padidėjimo kaip tik nueina į Sodros biudžetą, o gal jau Sodra ir mokytojams moka atlyginimus?

    • tomas

      R.Kuodis kažkur yra minėjęs, kad buvusysis ministrų kabinetas keletu savaičių apsiskaičiavo momentą, kai neliks pinigų biudžete ir skylės išlindo dar jiems vadovaujant Vyriausybei. Kas aišku buvo matyti ir be Kuodžio, bet gal ne visi pastebi.

      Iš tikrųjų tai Kirkilui buvo du keliai: arba taupyti, žinant, kad tai sukels nepasitenkinimą prieš rinkimus, arba išlaidauti, tikintis, gerensių rezultatų. Ilgalaikėj perspektyvoj jam naudingiau buvo išlaidauti, nes liko šansas turėti svarią įtaką naujame Seime. Gaila, bet Kirkilo ilgalaikė perspektyva nesutapo su Lietuvos ilgalaike perspektyva.

      Tiktai ką daryti, kad to nepasikartotų prieš sekančius rinkimus? Gal rinkimų datą perkelti į metų vidurį, kad naujam Seimui būtų pusė metų ramiai parengti naują biudžetą, o senam Seimui reiktų vykdyti savo įsipareigojimus? Iš tiesų, tai reiktų nerinkti į Seimą kirkilų, bet kol kas tai sunkiai įgyvendinama.

    • Audrius

      O dar tame Laučiaus interviu su Kirkilu yra labai įdomus Kirkilo prisipažinimas, kad Ūkio ministerijos ponai Ignotas ir Miškinis (Spėčius jau net neminimas) buvo visiškai nekontroliuojami niekieno ir vykdė net ne Kirkilo vyriausybės užduotis, o kažkieno neaišku kieno… Va kokie gražūs dalykai… Aplinka kalta…

  • Valentinas

    Kalbant apie ekonomikos skatinimo planą. Tie 4 mlrd. litų man iki galo neaišku ką tai duos. Pas mus išsikerojo labai daug parazitinių verslo sričių, kurios tarsi dirba, kuria pridėtinę vertę, bet realiai produkto nekuria. Pavyzdžiui statybos industrija. Dabar darbo neturi apie 60000 statybininkų. Paleidus ekonomikos skatinimo planą ir pradėjus renovuoti namus, tie statybininkai, arba bent jau dalis jų, vėl turės darbo. Tačiau neišvengiamai padidės ir importas, nes reikia statybinių medžiagų, įrankių, technikos ir t.t. Statybos įmonių vadovai vėl pirks džipus, inžinieriai pirks Toyotas Corollas ir importas neišvengiamai didės. Mokesčiai bus mokami, pvm renkamas ir ekonomika tarsi ir atsigaus. Bet praeis keli metai, visi namai bus renovuoti, o 60000 statybininkų vėl nebeturės darbo. Renovuoti namai patys savaime produkto, kurį galima eksportuoti nekurs. Gaunasi, kad kelis metus pratęsime agoniją ir liksime su skolomis ilgam laikui. Aišku sutinku, kad renovuoti namai reikalaus mažiau energijos sąnaudų, tada turėtume mažiau pirkti dujų ir mazuto iš Rusijos, taip sumažinti importą ir taip pataisyti savo mokėjimų balansą. Bet kodėl niekas nepraneša kiek šalis sutaupys mažiau pirkdama energijos?
    O kaip kiti verslai? Vienintelis dalykas, kurį mano supratimu verta skatinti yra eksportui gaminančius verslus arba inovacijas, kurios ateityje teoriškai turėtų uždirbti pinigus. Visa kita bus paprasčiausiai pravalgyta arba iškeliaus į užsienį prekių kurių mes negaminame pirkimo pavidalu. O ką mes apskritai gaminame? Mes net neperkame savo pagamintų šaldytuvų! Taigi, ekonomikos gaivinimo planas man atrodo kol kas kaip pinigų šliūkštelėjimas trumpam atgaivinimui be jokio ilgalaikio efekto (išskyrus energetikos priklausomybės mažinimą). Nauda trumpam skolos ilgam. Gal aš ko nesuprantu?

    • J. naivus

      „O ką mes apskritai gaminame?“
      Geras klausimas. pagrindinė KUPI-PRODAI.

      Namų renovaciją galima būtų lyginti su autobanų statyba.
      Ir jai naudoti tik vietines statybines medžiagas.

      • Valentinas

        Kiek žinau gaminame naftos produktus, trašas, šiek tiek baldų, maistą. Transportas yra antra pagal svorį eksporto šaka, kuri dabar labai nukentėjusi. Aukštų technologijų išskyrus kelias lazerių įmones ir kelias biofarmacines įmones nėra. Dar eksportuojame darbo jėgą. Kaip konkuruosime?

        • J. naivus

          Dar statybines medžiagas, apart cemento:
          akmens vatą, polistireną, rulonines stogo dangas- t.y. pagrindines medžiagas renovacijai.
          Reiktų dar įsisavinti įvairių plėvelių, fasado armavimo tinklų ir lakštinių beasbestinių plokščių fasadams.

    • Regis

      Šioj vietoj noriu prisiminti tavo kalbas apie gera vadybininką. Manau būtent dabar mums ypatingai jo reikia ir ne vieno. Ir tikrai ne prezidento pozicijoj, o premjero, ministrų vietoj. Tokio vadybininko kuris imtųsi agituot užsienio firmas perkelt į Lietuvą gamybą. Paimt drąsiai atleist tokią įmonę nuo bet kokių mokesčių (išskyrus PVM turbūt) už tai, kad įsipareigotų ateit bent 10 metų ir sukurt kažkokį kiekį darbo vietų. Pats ekonomikos skatinimo planas vertas atskiros diskusijos, kaip valdantieji įsivaizduoja ir supranta ekonomikos skatinimą. Dėl namų renovacijos aš asmeniškai esu pakankamai kritiškas. Teko dirbt šioj srityje ir žinau koks čia liūnas įvairaus plauko sukčiavimams. Pradedant fiktyviais konkursais, fiktyviomis kainomis, baigiant neaiškia darbų kokybę medžiagų vagystėmis ir t.t. Ką namų renovacija duos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje yra didelis klausimas.

      • romas

        Blogai yra tai, kad neturim laisvų paruoštų plotų gamybai vystyti – pramonės parkų. Kol susitarsim su tauta dėl kokio nors medžio viduryj pievos nukirtimo, kol pasidarysim teritorijų planavimo projektus, kol kas nors per teismus laimės kelių ir tinklų tiesimo konkursus, noras investuoti Lietuvoj jau bus praėjęs,o tos gamyklos jau bus pastatytos kitoj šalyj.

    • romas

      Yra problema gilesnė nei tik namų apšiltinimas. Kaip ir automobilių parkui, pastatams Lietuvoje būdingas didelis nusidėvėjimas. Jei atsimenat, buvo tokių skandalų kai nukrito įėjimo stogelis arba balkono plokštė. Stambiaplokščiams namams jau ir taip reikia remonto. Jei lauksim, tai po kokių 15 metų krentančios sienų plokštės bus didelė problema. Prancūzijoje tokius namus išsprogdino ir pastatė naujus. Vokiečiai užsiėmė renovacija. Jie turi tame praktikos. Manau reikia imtis, nes negali taip pastatai gyventi be remonto amžinai. Viskas ten laikosi ant tarybinių suvirinimo siūlių. Nemanau, kad būsto kokybės atkūrimas ir palaikymas yra pinigai vėjais. Būstas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių mūsų klimatinėmis sąlygomis. Būstui įsigyti žmogus išleidžia esmines savo gyvenimo pajamas. Pagalvokit kiek įvairių daiktų ir įrengimų yra pastatuose. Visa tai yra pramonės produkcija. Neatsitiktinai sprogęs NT burbulas Amerikoje pražudė ištisas pramonės šakas pasaulyje ir skaudžiai atsiliepė žaliavų pramonei.
      Kai klausiausi apie planuojamas investicijas, susidariau įspūdį, kad bus dirbama dviem ktyptim. Truputį daugiau kaip pusę lėšų skirs renovacijai ir infrastruktūros vystymui ir mažiau pusės eksporto skatinimui. Renovuoti pradėčiau nuo valstybinių ir savivaldos pastatų. Jų būklė yra geresnė ir sutaupyti pinigai už šildymą būtų reklama butų savininkams, taip pat sumažintų biudžeto išlaidas ateityje. Reikėtų paruošti teritorijas investicijoms naudojantis proga, kad dabar daug laisvų ir pigių rankų. Tai būtų keliai ir tinklai. Turim investitoriams pasiūlyti – imk sklypą ir statyk rytoj.

  • Audrius

    Šuolis šiek tiek į šoną – ištrauka iš Kirkilo interviu su Laučium apie energetikos reikalus Ūkio ministerijoje:

    „Ar tai ministro kaltė, ar nepolitinės ministerijos vadovybės (sekretorių)?

    Manau, giluminės šaknys buvo pačioje ministerijoje. Ji lyg ir pritardavo idėjoms, bet neparengė įstatymų bazės, leidžiančios jas įgyvendinti.

    Ir prie to blokavimo prisidėjo ministerijos sekretoriai – Anicetas Ignotas, Gediminas Miškinis?

    Manau, kad taip. Matote – pačioje ministerijoje yra įvairių lobistinių energetikos grupių. Tai akivaizdu, ir tenka pripažinti, kad mes šito nesugebėjome perlaužti.“

    Tai kaip manote – ar perlauž Kirkilui stuburą, ar čia dar kažkoks munduro plovimo prieš socdemų lyderio rinkimus žaidimas? Labai jau įdomiaiir keistai atrodo…

  • Man koktu klausytis, kai ICC ir privataus banko „bachuriukai“ komentuoja valstybes padeti. Juk bankas yra nepadoriu vaikinu nelabai padorus verslas. G.Nauseda yra protingas zmogus, be jokios abejones. Bet juk tik gamyba ir paslauga kuria realia verte. G.Kirkilas yra tik smulkus „politrukas“, kaip deja ir A.Kubilius. Cekijoje turiu „kontora“ ir dziugiai moku visus mokescius nesinaudodamas jokiu „verslo konsultantu“ paslaugomis ir didziuojuosi tuom. Nes visuomene yra is esmes sveiika. Lietuvoje jau seniai buciau „uzkastas“ ir palaidotas. Nes kaltas ne Landsburgas ar Brazius ar Kubiliokas ar Kirkiliukas, mes patys kvailiai, leisdami tokiems buratinams mums vadovauti. Tai tiek.

    • Audrius

      Labai keistai atrodo tamstos pareiškimas, kad bankinė veikla yra nepadorių berniukų nepadorus verslas? Kokie čia motyvai? Ar prekyba irgi nekuria vertės? Nors ko gero tokiu verslu užsiima daugiausiai žmonių pasaulyje… O paslauga yra pristatyti prekes ten kur jos reikalingos – taip pat ir finansines prekes…

    • Valentinas

      Tenka sutikti su tuo, kad Čekijoje visuomenė ir valstybė gerokai sveikesnės. Pats buvau su tuo susidūręs ir valstybės rezultatai rodo. Be to ir klimatas geresnis, ir Praha gražus miestas. Ech pasiilgau Čekijos. :(

  • Gerbiamas Audriau, viskas gerai su prekyba. Taciau, prekyba gali tureti 15% pelna, turint galvoje, kad bankai moka 6% palukanu. Bet juk negalima is batu prekybos tureti 200% pelno. Tai iskreipia. Laukiu atsakymo gerbiamasis.

    • Audrius

      O tai gal batų prekyba yra negarbingas verslas? Naudojantis įėjimo barjerais gaunantis didelį pelną? Nors klausimas, kur dedasi visi neišparduoti batai… Na o bankuose tai nėra jau tokio 200 % pelno, nors tai irgi prekyba, tik pinigais?

  • Komentuoju „online“ G.Nauseda pasakoja kaip numate nekilnojamo turto krize, tai klausiu (atleiskit A.Racai uz keiksmus), chuli tuo metu bankai dalino kreditus toms kontoroms i kaire i desine??? Pis… tokius numatytojus…

    • romas

      Ko taip pykti. Pasaulis yra ydingas. Pilnos parduotuvės kiniškų prekių, o kinai negauna medicininių paslaugų, socialinių garantijų, teršia atmosferą. Pirkdami tokias prekes palaikom godžius kapitalistus globalistus. Bet nuogi irgi negalim vaikščioti. Rusija irgi apiplėšinėja vidurinę Aziją ir perparduoda jų dujas. Ar galim jų nepirkti? Teisybės beieškodami skrandžio opą įsigysim.

  • Audrius

    Ir dar – Kirkilas su Zigmantu Povilu galėjo pasiūlyti ir JAV patirtį kaip gelbėti naciją iš krizės… „Niujorko centre žmonėms dalinami banknotai“… http://tv.delfi.lt/video/dOrRvdFx/

  • Gerbiamas Audriau, bet kuris verslas, tame tarpe ir prekyba, yra garbingas, kol yra atsakingas (socialiai). Aiskinu kaip suprantu „socialiai atsakinga“ versla. Prekyba sutriko, nors parduodam uz labai padoria kaina, as neatleidau nei vieno zmogaus, susimazinau savo pelna. Savo zmonai Tatjanai pasakiau, turime pinigu maistui, vaiku mokslui ir rubams. Ir dabar visiems sunku. Ji mane apkabino ir pasake, kad dabar dar labiau supranta, kodel istekejo uz manes. Mano kontoroje dirbantys naktimis „support’e“ studentai gauna 2500EUR. Ir mums pelnas is esmes px. Kai zinau, kad mano zmones gali isgyventi ir negalvoti uz ka maitinti savo vaikus ir kuom rengtis, zinau, kad gyvenau ne veltui. O bankai nieko nekuria! Negalima uzdirbti is to, kad as turiu, o kitas neturi. Shalom, brangusis.

    • Audrius

      Niekada nesutiksiu, kad bankai nieko nekuria… Daugybė verslų pradžias gavo finansuodamasi iš bankų, daugybė žmonių būstus pirko bankų paskolų pagalba. Tai yra normali paslauga, kaip ir visos kitos.

  • Besaikis kaupimas is esmes yra ydingas. Is savo smegenu sukurtos vertes su Tatjana nusipirkom tik butuka. Mano Zmona yra mano kontoros buhaltere ir viska zino geriau uz mane. 3 metus naktimis rasiau assembler koda, kas nera labai jau trivialu, taip ir iskilome. Ir valgeme spaghetti, nes Tatjana tikejo manimi. O pries kaledas visus pinigus isdaliname darbuotojams, isskyrus absoliuciai butinus rezervus. Ir sumokame VISUS mokescius. Taip jauciames Cekijos visuomenes dalimi. Ar Jus, gerbiamasis, suprantate apie ka as kalbu???

    • Auksinis kardas

      Rodos, metas įsijungti CAPS-LOCK?

  • Gerbiamas Audriau, nesu niekam skolingas, ir versla pradejau neturedamas nei grasio kiseneje ir banku man neprireike. Vaziuoju pasitikti zmonos is parduotuves su maistu (vaziuosiu tramvajum, automobilio neturime, nes nereikia), tada pratesim. Iki malonaus.

    • Audrius

      Jums labai pasisekė…

  • Man ne pasiseke. Tiesiog zinau paprasta tiesa, kad pradedamas nuo isiskolinimu jais ir pabaigsiu. Nera verslo (net prekybos), kurio negalima pradeti be banko „pagalbos“. Turiu bent tris pavyzdzius.

    • Audrius

      Tų pavyzdžių buvimas nepaneigia bankininkystės kaip verslo reikalingumo.

      • Valentinas

        Audriau, tiesiog reikia apsispręsti kas labiau patinka:
        1. Šaunus vakarėlis su šampanu, ikrais, Top modeliais ir labai sunkiomis pagiriomis kitą rytą
        2. Ramus vakaras prie arbatos su vidutiniško grožio mylinčia žmona ir puikia savijauta kitą rytą.
        Aišku galima suorganizuoti ką nors per vidurį :)

        • J. naivus

          Būna kartais žmonių, kurie iš dviejų blogybių pasirenka abi.

          • Valentinas

            Čia užuomina, kad Lietuva pasirinko Valinską ir Valinskienę? :)

    • Auksinis kardas

      Esu linkęs pritarti tokiam principui, TAČIAU esu ėmęs ir paskolų, jos tikrai padėjo naudoti reikalingus veiklai dalykus prieš užsidirbant įsigyjimui ar veiksmingiau išnaudojant turimus tam laikui išteklius, šiuos reikalingai padidinant. Kai kurios iš paskolų netgi nebuvo naudingos bankui (JAV kurso kritimas per paskolos laiką), bet buvo labai naudingos man. Taigi, prašyčiau neabsoliutinti, tai nerimta.

      Reikia nepamiršti, kad bankas per prievartą paskolų negrūda, jis tik gali reklamuoti savo paslaugą, daryti ją įmanomai palankią. Atsakomybė, apsisprendimas ja naudotis vienareikšmiškai tenka paskolos gavėjui. JIS PRIVALO ŽINOTI KĄ DARO, nepaisant tendencijų, madų ir t.t. Atsakomybės grąžinti imasi jis, savanoriškai ir sąmoningai.

      Pakartosiu – išėjimo iš kuklaus principas, kartu, man atrodo teisingesnis (nes saugesnis), ir jį rinkčiausi pirmiausiai. Be čia skonio reikalas, kai kam patinka žaisti įmanomai sustiprinant savo galias, nors tai ir atveria atitinkamai išdidintai rizikai. Laimima arba pralaimima daugiau.

  • Gerbiamas Audriau, bankininkyste nera verslas, nes ji nieko nekuria. Bankininkyste tai mazdaug tas pats, kad pries nusipirkdamas duonos turetumet man paciulpt. As atsiprasau uz grubuma, taciau tai yra esme viso modelio. Tikiuosi jusu supratimo.

    • Audrius

      Paprastai nesiginčiju dėl visškai akivaizdžių dalykų.. Keista, kad toks niekam nereikalingas reiškinys kaip bankai nenunyko nuo žemės… Finansinės paslaugos esmę jau nusakiau, bet beatodairiškai neigiant, galima per savo triūbinį žiūrėjimą ir nematyti esmės.. Galima neigti ir bet kokią kitą paslaugą – kad ir tamstos kompiuterių „kažką tai“… Pasakant, kad daiktas nepačiupinėjamas, tas pats kaip nučiulpimas – nusipirkau kompiuterį, kurį kažkas PAGAMINO, kodėl dar reikia programuotojui „nučiulpti“ kad jis veiktų…
      Valentinui – gerai su žmona šampano ir ikrų:)

  • Gerbiamasis, tai ir bandau pasakyti, kad KOMPIUTERI kazkas pagamino, PROGRAMUOTOJAS parase programa ir suteike paslauga. O ka sukure bankas? Dave uz palukanas tai, kas priklauso gamintojuiar paslaugos tiekejui? Issibaivykite mielasis, arba pateikite rimtus argumentus. Pagarbiai, MB.

    • Valentinas

      Mykoliuk, esate šiandien kažkoks piktas. Kas atsitiko? Juk viskas jums gyvenime tvarkoje. Tai mes čia Lietuvoje sėdim, po šūdus braidom. Nusipirktie Krušovice ir atsipalaiduokite. :)

    • Valentinas

      Beje, gal galite pasakyti kaip čekai vertina savo pirmininkavimo ES pradžią ir kaip Čekija susitvarkė su dujų krize? Ir kaip sekasi Slovakijai įsivedus Eurą? Ar prakeikti verslininkai pasinaudojo proga pakelti kainas?

  • AudriusX

    Vis tik kokie esame pinigų sistemos vergai. Vis kalbama apie skolinimąsi – tai pasiskolinkime, išsimokėkime pensijas, tarnautojams atlyginimus, „paskatinkime“ verslą, pavyzdžiui supirkdami jau pastatytus namus. Skolos juk mums nereikės atiduoti – tai padarys vaikai ir anūkai. Dar jiems paliksime ir krūvą iš IMF gautų įpareigojimų ir jų pasekmių, kurie „paaugins“ jų gerbūvį, kaip plaukikui padeda akmuo po kaklu.

  • Diskutuoja lyg ir protingi komentatoriai, bet keistas diskusijos kampas ( ar reikalingi bankai? ). Bankiniam verslui, bankinei sistemai yra jau keli šimtai metų, jei ne daugiau. Tarkime, kad tai yra atkeliavęs iš viduramžių klaidingas ekonominės raidos vystymosi modelis, bet europiečiai, išsilaipinę Amerikoje, nieko naujo nesugalvojo, finansinė sistema naujajame žemyne ypač išsiplėtojo.

    Įsivaizduokime jei pas mus nebūtų bankų. Jį (juos) sukurtų valstybė ( šiuo metu tokie pokalbiai, diskusijos vyksta, reikia kredituoti verslą ). Po kelių metų paaiškėtų, kad fiziniai asmenys jį valdytų racionaliau, efektyviau ir jis būtų privatizuotas. Po metų-dvejų privatus asmuo pastebėtų, kad jam sunku valdyti šį banką, nesugeba konkuruoti pasaulinėje rinkoje ir jis taptų kokio nors didelio pasaulinio banko dalimi, filialu …

    Kam reikalingi bankai? Mažas, naivus, buitiškas pavyzdėlis. Kiekvienas žmogus, nusipirkęs žemės sklypelį, sugebėtų pasistatyti iš savo sukauptų lėšų mažesnį, kuklesnį, visai varganą, ar puošnesnį, didesnį namą, bet gyvenvietės visumos nebūtų, infrastruktūra liktų neišvystyta, stichiškai susimetusi gyvenvietė būtų be pagrindinių komunikacijų (nutekamieji vandenys, elektra, dujos, vanduo), be gatvių, apšvietimo, riboženklių (pavyzdys – sodai) ir t.t.. Dar sudėtingesnė situacija mieste. Žmonės niekaip nesusikooperuotų pasistatyti namo, jie neturėtų tiek lėšų, jų poreikiai būtų skirtingi, paskęstų ginčuose kaip turi atrodyti jų daugiabutis, kas gyvens kuriame aukšte ir t.t..
    NT ima vystyti privatūs asmenys, kurie ima paskolą iš banko ir pasato žmonėms namą. Žmonės pasiskolina pinigų ir įsikelia gyventi į daugiabutį.
    Klausimas yra tik vienas: kiek sąžiningi, etiški yra žmonės, veikiantys tiek privačiame, tiek viešąjame sektoriuose. Jei sukčiai, plėšikai – tada blogai. Šiuolaikinė visuomenė gali funkcionuoti tik tuo atveju, jei joje yra kritinė masė padorių žmonių, jei jie turi aukštais moraliniais kriterijais susikurtą vertybių sistemą. Tokie yra dauguma europiečių, dar kelios šalys visame pasaulyje, o likusią pasaulio dalį valdo koks nors diktatorius („kieta ranka“), chunta, karinis režimas.

    • Auksinis kardas

      Kalbant apie bankus, gal kas dar nėra susidūręs su alternatyviais musulmoniškų šalių bankininkystės principais, man buvo įdomu sužinoti, kad galima dalyvauti ne skola, bet partneryste, tokie santykiai irgi patrauklūs. Taip pat neblogas dalykas ir kokie kredito unijų tipo savitarpio finansinės pagalbos fondai. Žodžiu, esama ir alternatyvų, ko gero jų yra ir dar daugiau.

  • Kissa

    Gal nevisai į temą…. bet mane nustebino, kad ‘Versijų’ atidarymas (užsklanda?) yra vienas prie vieno nukopijuota nuo BBC HARDtalk.

  • Klebonas

    Nelabai suprantu, palaikyti plėšraus kapitalo ryklių politiką. Kirkilas valdė blogai, bet kubilius valdo idiotiškai. Tikėti, kad šis konservatorių, liberalų ir šoumenų tandemas kuria socialiai geresnią šalį yra didelė klaida. Man šioje laidoje Skandinavijos bankų patikėtinis (o dėl tų bankų ir išėjo Baltijos valstybių ekonomika velniop) pasirodė žymiai prasčiau. Kirkilo ir Blačyčio argumentai buvo stipresni. Atleiskite, pone Račai, bet paskutiniai Jūsų rašiniai man kvepia reakcionieriškumu – dešiniuoju liaudiškumu. Jūs turite teisę galvoti taip, kaip galvojate, bet didesnės virėjos yra Kubilius, šemeta, dagys ir steponavičius.