Gediminas Reklaitis: aguonos grūdo dydžio smegenys ir „triochala“
Yra Lietuvoje toks asmuo pavadinimu Gediminas Reklaitis. Gyvenimas tam asmeniui nelabai nusisekė, nieko jis savo varganame gyvenime nepasiekė, nes, įvertindami jo menkus gabumus, darbdaviai geriausiu atveju jam leidžia perrašinėti futbolo rungtynių rezultatus iš užsienio naujienų agentūrų, bei pakomentuoti Anglijos trečios lygos rungtynes (jas po to rodo vaizdo įrašu, nes reikia prakarpyti kai kurias kvailas Gedučio frazes).
Iš asmeninės patirties žinau, kad jis dar kartais bando žaisti krepšinį, bet ten jo sugebėjimai tokie, kaip mano ant ledo – stovint išsilaikyti išeina, tačiau geriau arčiau bortelio.
Šiaip tai tokie žmonės man neįdomūs – diskutuoti su jais nėra apie ką, nes jų smegenys paprastai yra aguonos grūdo dydžio, jų leksika pilna rusiškų žodžių, o jei pabandai užduoti kokį klausimą, tai jie pradeda trūkčioti konvulsijose, nes jų smegenėlės patiria didelį stresą.
Tai aš su tuo Gediminu Reklaičiu ir nebendravau.
Bet vieną dieną, tikriausiai pavartojęs (o vartojimas, kaip žinia, veikia net aguons dydžio smegenis) jis užsuko pas mane į snukiaknygę ir uždavė kelis kvailus klausimus apie vieną mano trumpą įrašą. Aš, kaip žmogus geranoriškas, išsamiai atsakiau į jo klausimus, pateikiau nuorodas, kur galima pasisemti žinių jam rūpimais klausimais ir pažadėjau pagelbėti ateityje, jei kartais jam užsinorėtų dar šiame gyvenime ką nors sužinoti ir ko nors išmokti. Gavęs atsakymus, Gedutis šiek tiek pasimetė, nes jo smegenims buvo sunku suvirškinti tokį kiekį nformacijos, todėl pradėjo kažką nerišliai veblenti apie „griūvantį dangų“, „slidžius įstatymus“ ir normalų už prievartavimą sėdėjusių brolių Lavrinovičių gyvenimą. Paskutinis Gedučio „argumentas“ buvo apie tai, kas man tinka prie veido, o kas ne, o kadangi aš tokio pobūžio diskusijose nesu toks stiprus kaip Gedutis, tai aš ją nutraukiau. Gedimino Reklaičio ir mano diskusiją galima rasti mano snukiaknygėje štai čia.
Bet Gedučiui, kuris, spėju tą dieną vartojo nemažai, gautų atsakymų neužteko ir jis nusprendė įsiprasminti. Iš pradžių siuntinėjo man žinutes per FB, kurių aš tikriausia turėjau išsigąsti, nes Gedukas pareiškė, kad:
jei atsakai už bazarą, tai ir įrodysi, jei kartais tektų malonybė susitikti akis į akį. Tada ir pažiūrėsim, kas yra kas
Šiaip, kaip ir sakiau, su aguonos grūdo dydžio smegenų savininkais nelabai linkęs bendrauti, bet, kadangi žmogus esu iš prigimties geras ir linkęs padėti, pasiūliau Gedučiui susitikti iš karto. Gedutis ilgai galvojo paskui pranešė, kad lauktų manęs ketvirtadienį Piano Man bare 17 val. Bet iš karto parašė:
Bet kam mes susitiksim? Diskutuot tu negali. Tipo lauksi kad kalciau i galva? Zonau, kad oeskiniu zinovas. Palauksiu geriau as. Krasavcike;)
Turesiu tau koki pusvalandi. Sukoncentruok ta mindficka, ok?
I lauka, beje, mielai isesisiu. Net rasim uzdara, kad uz bazara galetum pastovet, pupuli;)
Taip ir likau nesupratęs, ar Gedutis nori susitikti, ar nori palaukti, ar nori lauke, ar viduje ir ką man ten reikia sukoncentruoti. Nors nelabai ir
svarbu buvo, nes priešingai nei Gedutis, aš gana užsiėmęs žmogus ir jo nurodytas laikas man netiko. Tad dėl visa ko paprašiau pakeisti laiką.
Gedutis į tai sureagavo rusiška leksika, kurios čia cituoti nenorėčiau. Galvojau, kad viskas tuo ir baigsis, tačiau suklydau. Nes tikriausiai dar pavartojęs, Gedutis pradėjo siuntinėti SMS žinutes, kuriose pagrindinis žodis buvo „triochala“. Ką jis reiškia nežinau, bet Gedučiui jis, matyt, turi ypatingą prasmę nes iš jo atsiųstų keliasdešimties žinučių žodis „triochala“ buvo 30-yje (nepatingėjau ir suskaičiavau).
Šiaip jau nieko ypatingo, nes kai smegenys aguonos grūdo dydžio, tai tikriausiai ir žodyne žodžių turi ne daugiau nei žalioji papūga. Esu jau tai matęs ir manęs tai nestebina.
Tiesą pasakius nelabai nustebino ir kitas Gedučio žingsnis. Atsigavęs po vartojimo ir, jei neklystu, savo gimtadieno proga, jis savo FB sienoje paskelbė štai tokį įrašą:
Trumpa istorija. Vienas visų užmirštas, marginalizavęsis ir (nuo dujų?) apdujęs tinklaraštininkas-žurnalistikos egzpertas man skyrė savo tekstą. Kuriame net nesugeba teisingai parašyti tos paprastos pavardės. Žodžiu, kai jis man savaitgalį pradėjo siūlyti santykiauti su morkomis ir agurkais, paskambinau jam, nes sakė, kad „atsakau už bazarą, tskant škia“ (citatos pabaiga). Račas – rinkis vietą ir …laiką, aš – pasiūliau vietą ir laiką, Račas – man netinka, lauk iki 21 val., nes dirbsiu Rusijai tada, aš – negaliu laukti keturias valandas tokios asabos, nes irgi dirbu, rinkis laiką tu, džigite. Iki šiol neišsirenka, tik siuntinėja.
Ko aš tuo norėjau?
Norėjau parodyti, kad jis yra tik bailys. Kuris loja, kad atsako už bazarus, bet net akučių parodyt negali. Nei aš jo muščiau, nei ką, tik norėjau suteikt galimybę iškaršti man kailį, kaip daug kartų žadėjo. Žodžiu, kailio karšimui pasirengęs, bet kažin, ar šitas „vyras“ ir „žiurnalistas“ gali kažką daugiau, nei pasiūlyti pasantykiauti su vaisiais ir uogom. Vargu. Tad žinokit, tauta ir pasauli, kad Račas ne tik kad mužikas, bet dar ir elementarus bailys.
Su juo reikalą baigiau ir jums visiems rekomenduoju. Visada būsiu prieinamas „kailio karšimui“, bet nuo šiol – tik ignoravimo metodikos aspektai ir subtilybės
Kaip matote, Gedutis pateikia kiek kitokią istorijos versiją ir kiek kitokią jos pradžią. Nes viskas prasidėjo ne nuo teksto apie Š.Černiausko „žurnalistiką“, kurį iš tiesų dedikavau Gediminui Reklaičiui, o kaip ir rašiau, nuo Geduko apsilankymo mano FB sienoje ir jo kvailų klausimų.
Santykiauti su morkomis ir agurkais jam nesiūliau (nes prieš siūlydamas ką nors dažniausiai išbandau pats, o šiuo atveju tokios praktikos neturiu ir spėju, kad Gedukas į mano lūpas bando įdėti savo slaptas mintis), grąsinimai susitikti akis į akį, kaip minėjau, taip pat pirmiausia nuskambėjo iš Gedučio.
Gedukas savo tekste sako, kad manęs nemuštų ir aš tuo, žinoma labai džiaugiuosi, nes man net baisu pagalvoti, kaip atrodytų, kai žmogus, vos nulaikantis kamuolį rankose, mane muša.
Karšti jam kailį, kaip Gedutis siūlo, man būtų nesmagu, nes prieš vaikus ir silpnapročius rankos niekada nekėliau ir nekelsiu.
P.S. Šį tekstą rašiau tik todėl, kad nemėgstu kai kas nors viešai meluoja.
P.P.S.Bet jei kas nors kartais kur nors susitiktumėte Gediminą Reklaitį, tai žinokite, kad su juo reikia elgtis atsargiai, kad nepakenktumėte jo ir taip nestabiliai psichinei būsenai ir kad kalbants su juo geriausiai daug kartų kartoti „triochala“ (nes kaip minėjau tas žodis jam labai svarbus).
P.P.P.S. O geriausiai, žinoma, tokius kaip Gediminas Reklaitis apeiti šonu, nes niekada negali žinoti, ar jis nenusimaus kelnių ir nepradės drabstytis ne tik žodžiais. Aš tuo nebūčiau tikras.
P.P.P.P.S Visas šiame įraše naudojamas Gedučio citatas esu išsaugojęs ir pasirengęs pateikti, jei to prireiks.