Artūras Račas

Žinau, kad yra sakoma, jog Lietuvoje visi žino, kaip žaisti krepšinį, auklėti vaikus ir nemokėti mokesčių. Vaikai mano auga puikūs, mokesčius moku, krepšinį žaidžiau, todėl drįsiu pasisakyti.

Mes galėjome laimėti prieš JAV pusfinalyje. Nelaimėjome todėl, kad J.Kazlauskas, kuris šiandien yra tikriausiai geriausias Lietuvoje treneris netinkamai įvertino situaciją ir padarė mažiausiai dvi, pergalę kainavusias klaidas. Kaltinti dėl to jo negali niekas,  nes klaidas daro visi, tačiau kalbėti apie tai galima.

Pirmus du kėlinius Lietuva sužaidė beveik kaip iš natų. Taip, buvo minus 8, tačiau viskas buvo gerai. Amerikiečiai nervavosi, jų treneris irgi, neleidome jiems bėgti, gerai saugojome lentą, susirinkome kamuolius. A.Juškevičius, M.Kuzminskas, M.Pocius žaidė žaidimą, kurio JAV žvaigždės nesitikėjo. J.Valančiūnas buvo savo vietoje, nepaisant to, kad taškų nebuvo daug, bet to ir buvo tikimasiJ.Mačiulis stengėsi, kaip visada, M.Seibutis irgi, bet ne visada stengtis užtenka. Nekrito iš trijų, bet taip irgi būna.

Tačiau vyrai žaidė ir galėjo žaisti. Ypač tie, kurie iš tiesų galėjo žaisti: Adas, Mindaugas (didesnis), Martynas.

Ir atėjo trečis kėlinys.

Suprantu J.Kazlauską. S.Jasaitis žaisti pilna jėga nebegali, per pirmą pusę prarastas P.Jankūnas, pusiau prarastas D.Lavrinovičius. Laukia kova dėl bronzos, o čia minus 8. Kautis iki galo, ar ruoštis akistatai su prancūzais (ne manau, kad laimės serbai)? Kovoti su likimu, ar bandyti parvežti medalį? Sunkus pasirinkimas.

J.Kazlauskas yra puikus treneris, dažniausiai puikiai reaguojantis į tai, kas vyksta aikštelėje. kai kurie jo sprendimai primena Olandijos van Gall’o sprendimą pakeisti vartininką baudų serijoje. Tačiau, kita vertus, J.Kazlauskas yra konservatorius ir scholastas.

Ir būtent todėl trečia kėlinį jis pradėjo su D.Lavrinovičiumi, kuris žaidė viena ranka, o ne su M.Kuzminsku, kuris per pirmus du kėlinius žaidė keturiomis.

Neturiu daiktinių įrodymu, bet yra žmonių, kurie gali paliudyti, kad jau pirmjame kėlinyje sakiau, kad reikia leisti į aikštę M.Kuzminską. Rungtynės su JAV jam buvo labai tinkamos, nes tai yra žmogus, turintis puikų potencialą, bet nepakankamą psichologiją. Jis bijo atsakomybės (juo labiau po visų delfių išplatinto video siužeto), tačiau atsakomybės šiandien ir nereikėjo. Kai išėjo į aikštę, žaidė, taip, kaip moka ir gali.

Trečiame kėlinyje, J.Kazlausko sprendimu sėdėjo. Žaidė Darjušas su viena ranka. Tai buvo pirma J.Kazlausko klaida.

Antra klaida buvo, kai po pirmų 5 JAV sausų taškų per pirmąją minutę, J.Kazlauskas pagailėjo minutės pertraukėlės ir išliko konservatoriumi. Už tai gavo dar 7 ir turėjo kišenėje minus 20. Ir tai jau buvo fiasko, ten , kur galėjo būti euforija.

Apskritai nesuprantama, kaip J.Kazlauskas galėjo nematyti, kad abu broliai šioms rungtynėms buvo visiškai netinkami. Taip, Darjušas, berods, pataikė vieną tritaškį, tačiau jei atsuktume juostą atgal ir pažiūrėtume, kiek broliai per šias rungtynes nesugraibė kamuolių ir kiek taškų tai kainavo Lietuvos rinktinei, viskas būtų daugiau nei akivaizdu. Atsukinėjant juostą, būtų galima pamatyti, kiek tritaškių JAV įmetė, kai aikštelėje buvo broliai. Ir tai ne jų kaltė. Jie – tinkami žaisti su europiečiais, bet totaliai per lėti žaisti prieš JAV.

Todėl J.Kazlauskas privalėjo aikštėje laikyti J.Mačiulį, D.Motiejūną, M.Pocių, M.kuzminską, kurių kojos nesipynė, o kamuolys jiems nebuvo kaip karšta bulvė.

Galėjo Jonas pabandyti ir Ado bei Renaldo duetą. Pavyzdžiui su J.Mačiuliu, J.Valančiūnu ir M.Pociumi. Gynyboje būtų sunkiau, bet puolime gal būtų atsiradusi proga viena iš keturių išmesti laisvam.

Leisti S.Jasaitį į aikštę prieš JAV apskritai buvo nesusipratimas. Su visa pagarba Simui ir jo galimybei pataikyti, kai yra laisvas. Bet ne prieš JAV ir ne tada, kai negali bėgti dėl sumušto šonkaulio, nekalbant apie tai, kad negali pašokti gynyboje.

Apibendrinant – žiauriai apmaudu, kai pralaimi rungtynes per dvi minutes. Pralaimi ne todėl, kad esi blogesnis, o todėl, kad kažkas blogai pasirinko. Šiuo atveju tas kažkas buvo J.Kazlauskas. Su visa pagarba jo talentui. Nenoriu tikėti, kad tą blogą pasirinkimą (dėl M.Kuzminsko) lėmė asmenininės ambicijos, nes manau, kad J.Kazlauskas yra išmintingesnis už K.Kemzūrą.

Labai tikiuosiu, kad tai nepasikartos rungtynėse dėl bronzos. Viliuosi, kad J.Kazlauskas ten bus vėl Lietuvos van Gall’as ir įveiks prancūzus protu ir intelektu, ką jis tikrai gali.

Ir jau visai pabaigai: mielas R.Petrauskai, rašyk istorojos knygas, augink barzdą, kirpkis ją, šok, dainuok chore, bet nebekomentuok krepšinio. Esi beviltiškas savo neišmanymu apie šį žaidimą, todėl gali įgarsinti runtynes nebent tiems, kas yra akli ir nemato, kas vyksta. Tai, kad A.Juškevičius perdavė kamuolį J.Valančiūnui ar užmynė ant linijos, mes ir taip visi matome, kaip ir Viči reklamą ant žaidėjų marškinėlių. Matome ir kai kamuolys įkrenta į krepšį ar išrieda į užribį. Iš tavęs tikimasi bent jau šiokios tokios analizės: a[ie derinius, gynybos sistemą, žaidėjų keitimus. O ne svarstymų, bus 100 taškų ar ne. Be pykčio.

(13 balsų, vidurkis: 3,62 iš 5)

Loading...