Ispanai buvo vertesni
Sekmadieno rungtynes žiūrėjome toli nuo Vilniaus, gamtos apsuptyje… Gal ir gerai – niekas nešūkavo, niekas nerėkavo ir po to niekas nesimaišė po kojomis….
Lieku prie to, ką sakiau – J.Mačiulis gali žaisti, M.Lukauskis gali žaisti daugiau nei 3 minutes, o Šaras stabdo žaidimą… Ir M.Prekevičius galbūt gali žaisti, tik mes to nežinome.
O Darjušui, sakote, trauma? O kam tada jis iš viso važiavo į Olimpadą? Pekine geriau gyja?
Iš tikrųjų tai net nesvarbu. Ketvirta vieta Lietuvai – labai daug. Ir kartu – dėsninga.
Per finalą, manau, tuo buvo galima įsitikinti ne 100, o kokiais 180 procentų. Ar mūsiškiai būtų sugebėję ką nors panašaus sukurti?
Su didžiausia pagarba – ne. Nes šioje olimpiadoje mes neturėjome nei Rudy, nei dviejų Gasolių, nei Navaro. Ir neturėjome tiek jėgos. Noro – taip, bet meistriškumas ne tas.
Kai ispanai žaidė su amerikiečiais, tas buvo labai puikiai matyti. Ir, beje, kažkas sakė, kad Janavičius dar per jaunas. O Rubio? O kas išbandė Janavičių? Tiesa, nebuvo kaip, nes Žalgiryje turėjome daug legionierių…
Žodžiu, finalas buvo toks, kokį buvo galima tik susapnuoti. Ir gerai, kad mūsiškiai jame nežaidė. Turiu galvoje šitą komandą.
Gal po ketverių metų. Su Janavičiumi, Motiejūnu, Sinica, Pociumi ir kitais? Kuriems neskauda nugarų, kurie dar nepavargę nuo krepšinio ir nuo metų naštos ir kurie gali žaisti keturis kėlinius.
Sakykime, kad puikiai išgyvenome kartų kaitą. Tai irgi, beje, didelis pasiekimas.
(7 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
