G.Navaitis klausia. Bandau atsakyti
Seimo narys G.Navaitis pirmadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame abejojantiems dėl tabako reklamos suvaržymų primena, kad „Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau nei 7000 gyventojų“ ir klausia: „Ar kas nors, žinantis šiuos skaičius, drįs teigti, kad ir toliau turim skatinti tabako reklamą?“
Geras klausimas.
Ir atsakymas tikriausiai yra vienareikšmis ir labai paprastas: Ne, neturime.
Tačiau viskas paprasta tik iš pirmo žvilgsnio.
Nes G.Navaitis tabako reklamą supranta kiek savotiškai. Ir tą savo savotišką supratimą bando realizuoti Tabako kontrolės įstatymo pataisa, numatančia, kad visi tabako gaminiai Lietuvoje turi būti parduodami baltose pakuotėse. Seimo nario nuomone, taip iš tabako gamintojų būtų atimta galimybė puošti cigarečių pakelius gėlytėmis ir suapvalinti jų kampus bei tokiu būdu skatinti rūkyti moteris ir vaikus.
Aš, žinoma, esu subjektyvus, nes iki šiol esu aktyvus tabako vartotojas.
Tačiau su G.Navaičiu galbūt labai ir nesiginčyčiau: man svarbiausia, koks yra cigarečių ar tabako pakuotės turinys, o ne kokia yra tos pakuotės spalva.
Sunkiai, žinoma, įsivaizduoju, kaip tarp 20 skirtingų rūšių baltų pakelių kaskart reikėtų surasti būtent tau reikiamą rūšį, bet, manau, parduotuves ir kioskelius būtų galima įpareigoti standartiniu užrašu prie kiekvieno pakelio ir pakuotės pažymėti gamintoją. Arba – pardavinėti cigaretes iš didelių dėžių (taip žiemai baigiantis pardavinėja kojines ir šiltas kepures ), kuriose kiekvienas susirastų tai, ko jam reikia.
Toks tabako gaminių pardavimo būdas, be jokios abejonės, padėtų labai greitai ir labai reikšmingai sumažinti rūkančiųjų skaičių Lietuvoje. Ypač – tarp moterų ir vaikų.
Tačiau būkime teisingi. Juk antra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirtingumo tiesioginė priežastis yra alkoholio vartojimas. Skirtingais duomenimis, Lietuvoje nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų kasmet miršta apie 4000 žmonių, tačiau šis skaičius atskleidžia tik labai mažą alkoholio visuomenei daromos žalos dalį.
Statistika rodo, kad su alkoholio vartojimu yra susiję 70 proc. savižudybių ir daugiau nei 50 proc. smurtinių nusikaltimų. Alkoholis yra ir, berods, beveik pusės sunkių eismo įvykių priežastis.
Pridėkime dar smurtą šeimose bei jo įtaką visuomenės gerovei, skyrybas ir jų pasekmes ir suprasime, kad tabako daroma žala visuomenei nė iš tolo neprilygsta toms pasekmėms, kurias turi alkoholio vartojimas.
Tad kaip G.Navaitis, noriu paklausti: „Ar kas nors, žinantis šiuos skaičius, drįs teigti, kad ir toliau turime skatinti alkoholio reklamą?“
Bent jau man atrodo, kad atsakymas turėtų būti toks pat paprastas kaip ir tabako atveju.
Todėl, prieš priimant „baltojo pakelio“ pataisas, pirmiausia, kaip ir tabako atveju, reikėtų uždrausti bet kokio alkoholio reklamą visoje žiniasklaidoje.
Po to – kartu su G.Navaičio siūlomomis Tabako kontrolės įstatymo pataisomis, siūlyti Alkoholio kontrolės pataisas, nustatančias, kad visi alkoholiniai gėrimai Lietuvoje turėtų būti parduodami vienodo dydžio ir formos skaidraus stiklo taroje, ant kurios visa informacija yra pateikiama juodomis standartinio dydžio vienodu šriftu parašytomis raidėmis.
Taip nebeliktų galimybės orientuotis į moteris, vaikus ir silpnos valios žmones, kuriuos suvilioja įmantrios butelio formos, spalvingos etiketės ir jose esantys gražūs ir romantiški vaizdai. Nes neabejotina, kad alkoholio tara ir etiketė yra esminė sudedamoji alkoholio reklamos dalis, rinkodaros instrumentas tiesioginiam ryšiui su vartotoju palaikyti. Butelio forma ir etiketė skatina vartotoją vis iš naujo tapatintis su produkto vaizdu ir skleidžiama mintimi.
Jei G.Navaičiui iš tiesų rūpi Lietuvos žmonių sveikata, neabejoju, kad jis tuojau pat atsiims pasiūlytą Tabako kontrolės įstatymo pataisos projektą ir po kiek laiko pateiks jį kartu su Alkoholio kontrolės įatatymo projektu.
Priešingu atveju gali atrodyti, kad jo siūloma pataisa yra tiesiog pigus populizmas.