„Filosofiškai“ apie ekonomiką ir debilizmą…
Lietuvoje jau įprasta, kad apie politikus bei jų sugebėjimus sprendžia visokie akių, ausų, nosių ir veido formos specialistai.
Pažiūri jie į kokio politiko nuotrauką – ir viskas aišku: tas kvailas, anas silpnas, trečias neįgalus, ketvirtas – autokratiškas ir t.t.
Iki šiol tie specialistai dažniausiai būdavo užsieniečiai: italai, amerikiečiai, gruzinai…
Bet štai pagaliau turime savą specialistą – žmogų, kuriam žinoma, ką reikia daryti, kad Lietuvos ekonomika atsigautų.
Štai koks to specialisto genialus planas Lietuvos ekonomikai gelbėti:
Reikia sušvelninti mokesčių naštą, kelti darbingumą, skatinti verslo liudijimų išdavimą, individualios veiklos sugrįžimą. Tą iš karto reikėjo daryti. Daryti tą, ką darė vokiečiai, britai. Dabar sakoma, esą jie turėjo finansinių resursų. Taip, bet mes jau tiek prisiskolinome, kad vietoje tos „naktinės“ mokesčių reformos būtų buvę geriau iškart optimizuoti valstybės veiklą, mažinti mokesčius ir skatinti žmones dirbti, o ne kelti mokesčius.
O štai dar:
Dabartiniai lyderiai turi solidarizuotis, turi pradėti klausyti, atsisakyti arogantiškų gaidų, pradėti komunikuoti, bandyti telkti visą įmanoma politinę valią. Nacionalinis susitarimas yra tiktai juokas. Aišku, gerai, kad žmonės susitaria, bet jis tikrai nėra nacionalinis. Reikia telktis, vienytis, bandyti telkti politinę valią ir diskutuoti apie pamatinius protingus sprendimus. Kol kas to nevyksta. Ir šiaip iš esmės reiktų užsiimti vadinamąja telkiančiąja lyderyste.
Viskas aišku ir paprasta, ar ne? Man ypač patiko „kelti darbingumą, skatinti verslo liudijimų išdavimą, individualios veiklos sugrįžimą“.
Tik gaila, kad „specialistas“ nepaaiškina, kaip gi būtų galima tą darbingumą kelti, kaip reikėtų skatinti verslo liudijimų išdavimą ir kur ta individuali veikla išėjo, kad reikia skatinti ją sugrįžti.
Na, gal pamiršo. Bet nepamiršo paaiškinti, kas gi kalčiausias dėl ekonominio nuosmukio Lietuvoje:
Jeigu mes atsuktume premjero ir buvusio finansų ministro Algirdo Šemetos kalbas apie „Sodros“ biudžetą, kaip jie skaičiavo mokesčių surinkimą, tai pastebėkite, kokie yra realybės ir jų prognozių skirtumai. Tai yra neįmanoma, reikia įvertinti debiliškumo lygį, taip valstybė nevaldoma!
Čia, žinoma, svarbiausias akcentas – „debiliškumo lygis“.
O štai dar:
Po „naktinės“ mokesčių reformos man teko šnekėti su draugu verslininku – žymiu ir turtingu žmogumi. Jis pasipiktinęs, kad valdantieji atėjo ir per vieną dieną padarė perversmą. Kadangi man teko dalyvauti debatuose tarp verslo asociacijų ir šiaip stambių verslininkų, tai žinau, kad apie tuos „naktinius“ įstatymus jie šneka kaip apie Spalio revoliuciją, kaip perversmą.
Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad verslas yra įžeistas, kad juos pažemino. Iš karto viskas išėjo į šešėlį, viskas, tą pačią dieną. Paskaičiuokime, kiek nesumokėta į biudžetą mokesčių.
O aš ir nežinojau, kad verslas buvo įžeistas… Ir kad „iš karto viskas“ išėjo į šešėlį… Na, bent jau mes neišėjome, vis dar ten pat, kur buvome prieš „Spalio revoliuciją’ ir vis dar ne šešėlyje.
… Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Nes tokius „ekonominės’ išminties perlus žeria ne A.Ramanauskas-Greitai, ne A.Valinskas ir ne kokia nacionalinė vertybė D.Teišerskytė.
Visos cituotos mintys – žmogaus, kuris studijavo tarptautiniuose universitetuose ir šiuo metu rengia disertaciją.
Tai premjero bendrapavardis M.Kubilius, delfi.lt skelbiamame interviu vadinamas „filosofu“…
Gal tada geriau ir filosofuotų, o ne kalbėtų apie ekonomiką, mokesčius ir darbingumo kėlimą.
Pagaliau geriau filosofuotų apie „debilizmo lygį“.
Panašu, turėtų ką pasakyti iš savo asmeninės patirties…
…O šiaip tai, liūdna, kad Lietuvoje tokie „filosofai“… kaltina kitus puikybe.
Į veidrodį galėtų bent retkarčiais žvilgtelėti.
(25 balsų, vidurkis: 3,96 iš 5)
Loading...
