„Fair game“: privaloma sveiko proto žmonėms ir tiems, kurie mano esą žurnalistai
… Ką tik pažiūrėjome Doug’o Limano „Fair game“ apie Irako karo pradžią.
Tris kartus stabdžiau ir ėjau parūkyti.
Nes labai gerai prisimenu tą isteriją, tuos neva rastus „įrodymus“ apie Irako branduolinio ginklo programą, kuriai buvo pasidavusi ir didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos.
Abejoti ir klausti, kur įrodymai, tada buvo blogo tono ženklas…
Ir niekam nebuvo gėda, kai vėliau paaiškėjo, kad abejoti reikėjo. O žurnalistams – ypač, nes būtent abejonė skiria tikrą žurnalistą nuo propagandisto.
Deja, tada vyravo užkalnių ir čyvų tipo propagandistai.
Kaip ir kiek vėliau – per R.Pakso apkaltą. Taip, taip teigiu vėl tą patį. Tai buvo toks pat farsas, kaip ir JAV invazija į Iraką, siekiant sustabdyti branduolinę programą.
Ir eilinį kartą dėjau ant visų tų, kurie pavadins mane paksistu ir primins, kad lankiausi V.Uspaskicho gimtadienyje (ypatingai laukiami austro komentarai šia tema, kurie bus be gailesčio trinami).
… Bet nukrypau…
O norėjau pasakyti štai ką: sveiko proto žmonėms ir tiems, kurie mano esą žurnalistai, „Fair game“ yra privalomas.
Žurnalistams – tam, kad suprastų, kuo skiriasi žurnalistas nuo propagandisto ir kad, jei dar turi bent šiek tiek sveiko proto, pabandytų suprasti, kas yra žurnalistika, o kas tik – atidirbinėjimas.
(9 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)
Loading...
