Esu antisemitas?…
… Pasirodo, jau senokai esu vienas ryškiausių Lietuvoje antisemitų ir ultranacionalistų…
Taip nusprendė kažkokie dundukai, budriai sekantys mano komentarus, kuriuose kalbama apie žydus ir Holokaustą.
Įkūrę tinklaraštį skambiu pavadinimu „Defending History“ jie skrupulingai tuos mano komentarus konspektuoja ir verčia į anglų kalbą.
Tie dundukai iš karto išsivertė ir paskutinį įrašą apie isteriją, kilusią dėl „Holokausto neigimo“ žurnale „Veidas ir, mojuodami juo bei A.Vinokuro komentaru, daro tikrų dundukų vertas išvadas apie Lietuvos žiniasklaidoje plintantį antisemitizmą.
Iš esmės nieko naujo. Tai tik patvirtinimas, kad dundukai yra tarptautinis reiškinys, o ne vien Lietuvai būdingas fenomenas.
Juk nesvarbu, kokia kalba rašai ar kalbi, jei neduota suprasti, tai ir nesuprasi. Gali būti, žinoma, kad problema yra ne gebėjimai, o noro stoka.
Nežinau, kas lėmė nesupratimą šiuo konkrečiu „istoriją ginančių“ dundukų atveju, tačiau man tai ir nerūpi.
Užknisa, tiesa, kad tie „istorijos gynėjai“ savo sapaliojimuose vis pirštu bado į BNS, lyg mano įrašai tinklaraštyje būtų kaip nors susiję su mano darbu. Suprantu, kad dundukai galvoja, jog tai jų sapalionėms suteikia daugiau svorio ir pagrindo skambinti varpais, tačiau vis tiek nervina.
O pabaigai noriu pasakyti štai ką: buvau ir esu įsitikinęs, kad draudžiamų temų nėra ir neturi būti. Kad diskutuoti ir turėti nuomonę galima apie viską, nepaisant to, kokios yra kitos nuomonės.
Taip pat esu įsitikinęs, kad visi, nepriklausomai nuo tautybės, užimamų pareigų ar patirties, turi teisę savo nuomones reikšti.
Taip pat manau, kad visi turi teisę klysti ir suklydę tas klaidas pripažinti. Čia kalbu konkrečiai apie „Veido“ atvejį.
Ir dar pasakysiu: labiausiai antisemitizmą Lietuvoje kursto ne klaidos, panašios į tą, kurią padarė „Veidas“, o „istoriją ginantys“ dundukai ir į juos panašūs, kurie tas klaidas eskaluoja ir verčia jaustis kaltais tuos, kurie dėl tų klaidų nėra kalti.
P.S. „Istorijos gynėjų“ rašinėlyje man labai patiko vienas sakinys (pabraukta)
In his newest article, which appeared today (English translation here), Račas writes that he is ‘disgusted’ by the essay, posted earlier today, by Andrius Bielskis, one of Lithuania’s foremost champions of intercommunity tolerance, liberalism and the freedom to speak about the Holocaust without fear of nationalist payback.