Energijos tvermės dėsnis kišenėms
Dar vienas tekstas iš 15min
*******************************************************************
V.Adamkus savo knygoje “Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai” prisimena 2005 metų balandžio 7-ąją: “Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių”.
Toje pačioje knygoje V.Adamkus prisimena ir po trejų metų – 2008-ųjų rugsėjo 16 dieną įvykusį susitikimą, kuriame dalyvavo tuometinis Valstybės saugumo departamento vadovas P.Malakauskas, generalinis prokuroras A.Valantinas ir užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas.
“Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio Y.Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu” – susitikimo turinį atpasakoja buvęs prezidentas.
Knygoje jis nemini, tačiau prabėgus trims dienoms po šio susitkimo Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo Y.Arado dalyvavimo Lietuvos civilių gyventojų ir partizanų žudynėse nutraukė, motyvuodama, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų.
Štai taip: išsikvieti teisėją, pusvalandį pakalbi ir jis Lietuvos valstybės vardu priima reikiamą sprendimą. Arba – sėdi keturiese, išnagrinėji ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nusprendi, ką – vėlgi Lietuvos Respublikos vardu – turi daryti Generalinė prokuratūra.
Paprasta ir aišku. Ir svarbiausia, kad niekas nesikeičia.
2012 metų gruodžio 30 dieną Generalinė prokuratūra rašte Seimo nariui S.Stomai paaiškina, jog ji “netoleruoja, kad dalykinių pasitarimų turinys ar atskiri jo fragmentai tretiesiems asmenims taptų žinomi pažeidžiant nustatytą tvarką”, tačiau kartu nurodo, jog dienraštyje “Lietuvos rytas” 2011 metų lapkričio 15 dieną paskelbtą informaciją apie planuojamus teisėsaugos veiksmus prieš banką “Snoras” “vertinti kaip informaciją, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo.” Čia pat mielai paaiškinama, jog “duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta.”
Ir kad niekam neliktų jokių abejonių dar pridedama, kad Seimo nario rašte nurodytos aplinkybės (tai yra, informacijos apie būsimus veiksmus prieš “Snorą” paskelbimas “Lietuvos ryte”) neturi nusikalstamų veikų požymių”.
Tačiau 2012 vasario 20 dieną prezidentė D.Grybauskaitė netikėtai užsimena, kad ”ikiteisminis galės būti ir bus pradėtas tuomet, kai bus vertinama baudžiamoji atsakomybė”.
Trijų dienų laukti nereikėjo. Mažiau nei po trijų valandų Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi “ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus, tiriant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleidimo”, paaiškindama, kad bus tiriamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Kaip gi taip? Tarnybos paslaptis neatskleista, nusikalstamos veikos požymių nėra, prasižengusius valstybės tarnautojų – taip pat, o piktnaudžiavimas tarnyba atsirado.
Tikriausiai viską lemia energijos tvermės dėsnis: kišenėms keičiantis, kišeninių prokurorų skaičius lieka toks pat.
(8 balsų, vidurkis: 4,63 iš 5)
Loading...
