E.Gentvilo dilema: tarnauti ar gauti?
Buvęs Liberalų Sąjūdžio idėjinis lyderis Eugenijus Gentvilas, kurį partija atsidėkodama už jo nuopelnus buvo trumpam išsiuntusi į Europos Parlamentą, o vėliau pasiūlė šiltą Klaipėdos jūrų uosto vadovo kėdę šiandien kankinasi negalėdamas apsispręsti.
Ne juokas: tuoj reikės pasirinkti, o aiškumo nėra.
Pasirinkimus E.Gentvilas turi du – tapti Seimo nariu, tai yra, Tautos atstovu ir ketverius metus sąžiningai (už gana kuklią algą) tarnauti Tautai ir Tėvynei (dar be to dirbant opozicijoje, kur kokiais nors postais, atsižvelgiant į Liberalų Sąjūdžio laimėtų vietų skaičių, nelabai kvepia) arba spjauti į Tautą (na, bent jau į tuos 24 243 rinkėjus, kurie balsavimo biuletenyje pažymėjo būtent E.Gentvilą, taip pakeldami jį iš 6 į 3 vietą sąraše) ir likti dirbti uoste.
Sprendžiant iš paties E.Gentvilo pasisakymų, jis pats tarnauti Tautai nėra labai linkęs:
Dar neapsisprendžiau, nes neapsisprendžia rinkimus laimėjusios partijos. Manau, kad bet koks įmonės savininkas turi teises lengvai atleisti savo darbuotoją. Šiuo atveju mano darbdavys yra Susisiekimo ministerija. Žiūrėsiu, kas čia klijuojasi, kas bus valdančiojoje daugumoje, susisiekimo ministru, su kokiomis intencijomis ji gali ateiti.
Tačiau bėda ta, kad ilgai galvodamas, jis, kaip sakoma, gali likti ant ledo: tarnauti Tautai atsisakys, mandatą ant stalo padės, o paskui ateis naujas darbdavys ir išmes kaip musę iš barščių.
Lygiai taip pat, kaip 2009 metais išmetė iš Klaipėdos uosto paties E.Gentvilo pirmtaką S.Dobilinską.
Tiesa, naujas darbdavys tada viską labai gražiai padarė: konkursą surengė, balus skaičiavo ir E.Gentvilas tų balų surinko daugiausiai.
Bet pats E.Gentvilas juk žino, kad visi tie konkursai tebuvo fikcija ir akių dūmimas. Šiandien jis to net neslepia, nes žino, jei kartais kas nors sugalvotų surengti naują konkursą, tai jis daugiausiai balų tikrai nebesurinktų. Todėl jau gali ir paatvirauti:
…Laimi rinkimus kokia politinė partija, sudaro Vyriausybę ir, pavyzdžiui, mūsų įmonės atveju, paskiria valdybą. Valdyba gali pašalinti buvusį įmonės direktorių ir paskirti naują tinkamą. Todėl kiekvienas valstybinės įmonės generalinis direktorius, pasodintas tokioje situacijoje ir priklausomas nuo politinės padėties pasikeitimo
Blogai, kai viską žinai…
Ir dar blogiau, kai nežinai, kaip tas „naujasis darbdavys“ elgsis. Ar taip pat, kaip buvęs E.Gentvilo darbdavys ar kaip nors kitaip?
E.Gentvilas tikriausiai norėtų kokių nors garantijų. Bet jam tikriausiai niekas jų neduoda. Ir kodėl turėtų? Juk tikriausiai ir S.Dobilinskui jų niekas nedavė?
E.Gentvilas svarsto, kad gal nelabai gerai, kai valstybinių įmonių vadovų skyrimas politizuotas. Aš iš esmės sutinku. Tik štai tada klausimas kyla, ar gerai buvo, kad E.Gentvilo skyrimas buvo politizuotas? O gal gerai būna tik tada kai politizuoti būna tik kai kurių partijų ir vyriausybių skyrimai?
E.Gentvilas tikriausiai apie tai net negalvoja. Ne laikas juk dabar apie tai galvoti. Reikia spręsti dilemą: tarnauti ar gauti (čia kalbu tik apie Klaipėdos jūrų uosto vadovo atlyginimą, jei ką).
Sunki dilema. Ji dar sunkesnė, turint galvoje, kad E.Gentvilas yra Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ūkio ministras ir net trumpai ėjęs Ministro Pirmininko pareigas.
Ir tai tik labai mažas fragmentas Lietuvos, kurią mes 22 metus, visi kartu E.Gentvilu, kūrėme.
Tad gal laikas jau nustoti stebėtis?
Ir gal E.Gentvilui laikas apsispręsti ir rinktis tarnystę. Tam, kad ateityje kitiems Klaipėdos jūrų uosto vadovams nekiltų tokių pačių dilemų.
P.S. Jei atvirai, tai man E.Gentvilo nuoširdžiai gaila.