E.Čiuldės mįslės ir jų įminimai
Apžvalgininkas E.Čiuldė šiandien viename iš savo komentarų „Lietuvos ryte“ užmena mįslę:
Vienas toks, atkreipiantis dėmesį savo pažiūrų geležiniu nuoseklumu ir gelžbetoniniu vientisumu, Lietuvos žurnalistas beveik kiekvieną straipsnį užbaigia primindamas mums apie tai, jog žlugo Lietuvos puoselėtos viltys tapti regiono lydere, tokiu ar kitokiu periferijos centru. Iš abejingo kalbėjimo atrajojančios karvės maniera, palietus šį klausimą, minėto žurnalistikos grando stiliaus gelmėse sužybsi kažkas panašaus į juoko kibirkštėlę, pradeda fosforescuoti pažirę ironijos ratilai.
… Bandžiau įminti, kas čia Lietuvoje primena atrajojančią karvę – bet po kelių bandymų pasidaviau.
Padėjo pats E.Čiuldė – antrame savo komentaro puslapyje:
Psichoanalizėje yra aprašomas ,,šešėlio“ archetipas, kai neigiamus savo bruožus, polinkius ar ydas, dėl kurių taip ar kitaip gėdijamasi, herojus yra linkę beveik automatiškai priskirti savo oponentui. Tokiu būdu yra lipdomas ,,tamsiojo (žydrojo) brolio“ muliažas. Tiesą sakant, žemaičiai tokį pastebėjimą išsako dar aiškiau: kuo pats kvep, tuo kitą tep. Savo ruožtu vaikai sako taip: kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako…
(8 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
