Dvi naujienos: po vieną ir kartu…

Taip jau kartais būna, kad dvi naujienos, skaitant jas atskirai atrodo visai kitaip nei skaitant jas kartu…

Štai Statistikos departamentas šiandien pranešė, kad Lietuvos eksportas sausio mėnesį, palyginti su 2008 gruodžiu, sumažėjo 9,3 proc., o sausį, palyginti su 2008 sausiu – net 14,6 procento.

Nelabai džiuginanti informacija, tačiau žiūrint vien statistinius duomenis, galima įžvelgti net teigiamų dalykų – importas mažėjo dar sparčiau: atitinkamai 29,4 bei 40,6 proc., o rezultatas – užsienio prekybos deficitas sausį buvo vargani 79 mln. litų. Tikriausiai – mažiausias per kokius pastaruosius 10 ar net daugiau metų. Palyginimui, pernai sausį deficitas buvo 1,77 mlrd., litų o mažiausias jis buvo lapkritį – 965 mln. litų.

Tačiau, kaip jau ir sakiau, tai tik viena naujiena.

Antra –  Amerikos ekonominių tyrimų instituto (AIER) paskelbta  apžvalga.  , kurioje lyginamos Rytų ir Vidurio Europos šalių skolos ir aptariamas jų galimas poveikis.

Vėlgi – Lietuva atrodo ne taip jau blogai: BVP vienam gyventojui didesnis nei Lenkijoje ar Latvijoje, nekalbant jau apie Bulgariją, Rumuniją ar Ukrainą, skolinimosi reitingai bendrame kontekste taip pat ne patys blogiausi.

Tačiau štai skolų finansavimui reikalinga BVP dalis (27,1 proc.) jau kelia nerimą – ji didesnė tik Vengrijoje ir Bulgarijoje. Net  Latvijoje šis rodiklis kiek mažesnis (24,3 proc.), o Lenkijoje jis pavyzdžiui siekia vos 13,2 procento.

AIER taip pat nurodo, kokią BVP dalį sudaro eksportas. Ir čia Lietuvos rodiklis taip pat atrodo visai neblogai – 59 procentai.

Tačiau kartu pažymima, kad daugumos Rytų ir Europos valstybių galimybės finansuoti savo skolas priklauso nuo eksporto.

O dabar grįžkime ten, kur pradėjome, tai yra, Lietuvos eksporto rodiklių šių metų sausio mėnesį…

(3 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
  • Gintaras Slavinskas

    Na bet sakyčiau rezultatai vistiek džiuginantis, užtenka paminėti vien tai, jog tokios šalies kaip Japonija eksportas sausį sumažėjo 45%. Jei tik sugebės susitvarkyti su skolomis ir verslo nenužudys neapgalvoti valdžios sprendimai (žinoma jei tokių bus daug), tai sakyčiau pasibaigus krizei galima tikėtis nemažo ekonomikos augimo.

  • mdxacuk

    Bet jeigu į tą eksportą pažiūri atidžiau, tai praktiškai visose pozicijose riebūs minusai, o vat „Mineralinis kuras…“ +18. Tai greičiausiai reiškia, kad lyginama su laikotarpiu, kai „Mažeikių nafta“ stovėjo ir iš tikrųjų augimas tik iliuzinis. Jeigu atimsi tuos 18 proc, tai tada išryškės visas grožis.

  • TOOPas

    Lietuvos eksporto didžioji dalis yra MN ir maistas. T.y. tos sritys kurias krizė palietė mažiausiai. O kad mažėja einamosios sąskaitos deficitas tai natūralu – nėra kam jį finansuoti.

    • mdxacuk

      MN tai taip – 26 proc. Bet visa, ką galima priskirti maistui, yra apie 18 proc. Tai kur čia didžioji dalis? Dar lieka apie 55 proc.

      • TOOPas

        Gal ir nėra daugiau kaip 50%. Bet aš norėjau pasakyti, kad Lietuvos eksporto struktūra gana atspari šiai krizei, kadangi nėra tokių prekių kaip automobiliai ir pan. T.y. nėra daug tokių prekių, kurių vartojimas kristų dėl likvidumo trūkumo.

        • mdxacuk

          Kaip tai nėra automobilių? Automobilių eksportas pernai 2 kartus viršijo pieno produktų eksportą. O kritimas šiemet – KETURGUBAI didesnis už pieno eksporto kritimą. Arba trąšos -irgi kritimas beveik per pusę. O trąšų eksporto apimtys irgi dvigubai viršijo pieno. Tas pats su plastikais. Nereikia įsivaizduot, kad Lietuva tiktai melžia karves ir veža sūrius į Maskvą. Sūriai, galima sakyt, yra mizeris.

          • TOOPas

            Automobiliai – reeksportas. Nelabai įtakoja einamosios sąskaitos deficitą. Mažiau buvo importuota, mažiau ir eksportuota. O trašos atsigaus greičiau nei Vokietijos automobilių eksportas.

  • austras

    Taip Artūrai, „BVP vienam gyventojui didesnis nei Lenkijoje ar Latvijoje“ ir kas? Ką reiškia ta skaičių kalba, palyginus su realiais žmonių gyvenimais. O dabar pereinam prie matematikos, kuri rūpi žmonėm. Gal palyginam vidutinę Lenkijos pensiją su vidurine Lietuvos pensija… Žmogeliai, kurie mėsos nusiperka tik išimtinėm progom, nors dirbo 40-35 metus… Ir dar palyginam lietuviškas kainas su lenkiškom… Ech, didelė valstybė ta Lenkija ir „Pieno žvaigždžių“ direktoriui ten neužtenka paskambinti į „Rokiškio sūrį“, ar ne? Valstybė sudarė visas sąlygas, kad „prarastojai kartai“ beliktų „melstis, megzti ir baigtis“.. Šalis ta Lietuva vadinas…

    • Gintaras Slavinskas

      Nu tai palyginkim, kokia ta vidutinė Lenkijos pensija? laukiu nuorodų su tiksliais duomenimis

    • romas

      austrai,
      dar yra šalies demografinė padėtis. Visai gali būti, kad Lenkijoje pensininkus reikia išlaikyti mažesniam dirbančiųjų skaičiui. Taip pat labai svarbu kas slypi po BVP. Mes pvz. pasistatėm daug butų skolon ir prisipirkom automobilių lizingu. Koks čia BVP, jei jis skolon?

    • austras

      Atsiprašau, tiesiog nemėgstu žonglierių skaičiukais ir tos kirkiliškos ekvilibristikos „pastebėta kainų didėjimo lėtėjimo tendencija“ ir panašiai. Vakarų Europoje mažai ką domina įvairūs ekonominiai skaičiukai, bet jei pilietis supranta, kad jam gyventi daros vis sunkiau jis išeina į gatvę ir pasako vyriausybei – „Lauk!“

    • mdxacuk

      Jei kažkur BVP mažesnis, o pensijos ir valdiškos algos didesnės, tai reiškia tiktai viena – ten didesnė dalis BVP perskirstoma per valstybės ir socialinio draudimo biudžetą. Jei norim, kad būtų kaip Lenkijoj, tai turim didinti mokesčius. Na, jeigu norim duot pensininkui daugiau mėsos, tai galim sumažint PVM mėsai, bet padidint viskam kitam. Pavyzdžiui, iki 22 proc. kaip Lenkijoj. O geriau dar daugiau, nes mūsų skolos tai santykinai dvigubai didesnės.

      • austras

        Abiem rankom už skandinavišką ekonomikos modelį!

        • mdxacuk

          Tai sveikinu, nes tokių kaip tamsta mažuma. Kiti netgi eina daužyt Seimo langų, kad nebūtų didinami mokesčiai ir įvedami kasos aparatai jų vengiantiems.

          • austras

            Aš už kasos aparatus, bet nelaikau to, ką padarė konservatoriai normaliu mokesčių didinimu. Pasisakau už stipriai progresyvų pajamų mokestį ir didesnį pelno mokestį. Pirmasis komentaras daugiau emocinis, ir nemanau, kad PVM sumažinimas mėsai leis dažniau ją išvysti ant pensininko stalo.

        • mdxacuk

          Tai dar ne vėlu. Mokesčiai bus dar didinami ne kartą, kol bus pasiektas normalus lygis. Progresyvumas, manau, bus pakankamai stiprus, kad prasidėtų muo pat minimumo. O algos ir pensijos irgi bus mažinamos iki normalių.

          • austras

            Kaip supratau, čia Jūs apie Lietuvą :). O tai kaip su Lenkija, kurioje mažesnis BVP, bet didesnės algos ir pensijos. Ir prie viso to dar ir kainos mažesnės.. :) Juk mūsų BVP didesnis :), tik norėtųsi paklausti, o kas iš to mūsų piliečiams?

        • Darius

          Aišku, kad visuomet linksmiau kitam ant sprando sėdėti, ne pačiam dirbti.

          • austras

            Taip taip, tas didelis lietuvių darbštumas, jau buvau apie jį pamiršęs…:) Danija, Švedija, Suomija, Austrija ir kitos šalys sėdi lyg ir ant savo sprando, nors per biudžetą perskirsto nepalyginamai didesnį procentą, nei mes..

          • Darius

            Ant savo sprando sėdėti labai sunku, panašiai kaip kelnes per galva mautis. Todėl paprastai tokiais atvejais solidarieji perskirsto, kaip Jūs teisingai pastebėjot, nepalyginimai (su pačių mokamu) didesnį krajasiurbių mokamą mokesčių procentą. Bet, kaip ir sakiau, taip žymiai smagiau.

          • austras

            O jūs pažiūrėkit mano minėtų šalių gyvenimo kokybės rodiklius ir į kelis pasaulio dešimtukus ar dvidešimtukus jos patenka. Kaip išplėtota sveikatos apsauga, teisėtvarka, švietimas, miestrų infrastruktūra, susisiekimo sistema ir t.t. Yra net toks rodiklis, kiek žmonių pasakė, kad jaučiasi laimingi. Mūsų šalis pagal pastarąjį rodyklį kažkaip labai žemai, o skandinavai – labai aukštai. Siūlyčiau lygiuotis į juos, o ne į slovakus, kaip kad daro mūsų konservai…

          • Darius

            Jūs vis apie tai kas ką turi ir kas Jums iš to. O man kyla dar vienas klausimas – kas už tai moka? Tai yra, koks procentas mokesčių mokėtojų kokią dalį tų mokesčių sumoka. Statistikos nežinau, bet spėju esant disproporciją. Be to yra ir tokių pavyzdžių, kai visos Jūsų minėtos sritys puikiai plėtojamos ir be solidariųjų dalintojų (suprask armijos rupestingų valdiškų kėdžių šildytojų) pagalbos. O kad dauguma patenkinta, kai su jais dalinasi, tai lyg ir nekeista.

            Beje, Jūsų komentare yra vienas simptomatiškas žodis „Lygiuotis“. Tai va man lygiuotis nepatinka. Man labiau prie širdies „Laisvai“.

          • austras

            Šaunu „nesilygiuokit“, ir neklausykit konservų, kurie kaip tik lygiuojasi tai į Airiją, tai į Slovakiją ir t.t. O jūs darykit laisvai.. Spėju, pagal pažiūras esat liberalas, aš toks nesu. Vertybinis ginčas nemanau, kad išsprendžiamas lengvai :)

          • austras

            Be to, Jūsų komentare yra žodžių junginys „dauguma patenkinta“. Mano nuomone, demokratijos tikslas ekonomikos srity kaip tik ir turėtų būti siekis, kad dauguma būtų patenkinta.

      • romas

        mdxacuk,
        Sumažinę PVM mėsai, jos kainos nesumažinsim, nes mėsos kainas diktuoja paklausa. Valstybės kontrolė nustatė, kad visas lengvatas verslas kišosi sau į kišenę, t.y. įvedus PVM lengvatas jos sumažino paslaugų ir prekių kainas trumpam, o vėliau kainos grįžo prie buvusių. Panašiai yra ir su progresiniais mokesčiais. Labai didelius atlyginimus gauna labai maža piliečių dalis. Įmonėse paprastai tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Jiems nėra įdomi mokestinė atlyginimo dalis, jiems svarbu kiek darbdavys jiems moka „į rankas“. Labai progresyvūs mokesčiai apkrautų darbdavio kišenę. Geriau prie didesnio progresyvumo pereiti, kai ekonomika šiek tiek pradės lipti. Ir dėl didelių kainų. Pagrindinė aukštų maisto kainų priežastis yra monopolijos ir karteliniai susitarimai. Blogai dirba vartotojų teises ginančios institucijos. Visa tai yra sisteminė liga – korupcija.

        • mdxacuk

          Ačiū už paaiškinimus, bet juos tikriausiai reikėtų adresuoti Austrui. O taip pat tiems, kas verkia dėl lenkiškos mėsos kontrabandos turguose.

          Vis dėlto reikia pastebėti, kad padidinus PVM kainos parduotuvėse irgi tvarkingai išaugo. Bet pritariu tamstai, kad atvirkštinis procesas nebūtų toks sklandus.

          • austras

            Mdxacuk, ne, paaiškinimai kaip tik buvo adresuoti ten kur reikia. Ir aš pritarčiau daugumai Romo minčių. Pavyzdžiui, Romo mintis „Pagrindinė aukštų maisto kainų priežastis yra monopolijos ir karteliniai susitarimai.“
            O ar tai neatitinka mano pasakymo – „didelė valstybė ta Lenkija ir “Pieno žvaigždžių” direktoriui ten neužtenka paskambinti į “Rokiškio sūrį”, ar ne?“
            Beje, progresinius mokesčius reikėjo įvesti dar liberaliosios oligarchijos, atsiprašau, socdemų valdymo laikais, o dabar juos įvesti būtų sunku. Tačiau prieštaraudamas Romo minčiai sakyčiau, kad ekonomikai kylant valstybės valdymą, greičiausiai ir vėl perims „liberalioji oligarchija“, atsiprašau, socdemai…

        • mdxacuk

          Austrui.

          Jeigu vis dėlto Romo pastabas taikot man, tai reikėtų padaryt išvadą, kad judu abudu truputį juokų nesupratot.

          Bet dėl korupcijos tai tikrai negaliu Romui nepritarti. Jau seniau esu čia rašęs, kad visos Lietuvos nelaimės yra užmokestis už korupciją ir genetinį tautos polinkį į suktybes bei vogimą.

          • Ar

            Oho, į diskusiją įsijungė genetikai…

          • Valentinas

            Iš tikro tai mdxacuk užkabino labai gilią temą. Daugelyje lietuviškų pasakų matosi apsukrumo, žodžio nesilaikymo, naudos vaikymosi sau, nesiskaitymo su kitų teisėmis santykių modeliai ir nedaug kur yra garbingumo ir kilnumo pavyzdžių. Vadovaujamasi principu „Išdurk kitą, kitaip kitas išdurs tave“. Pavyzdžius patys sugalvosite ar prašysite įrodyti teiginį ? :)

          • Gintaras Slavinskas

            Pavyzdžių galvoti tikrai nereikia. Kai tik su pažįstamais pašneku, jog ir Lietuvoje sąžiningai dirbant galima tikrai užsidirbti, sukurti verslą ir išgyventi, tai manęs dažniausiai nesupranta… Pagrindinis jų argumentas, jau Valentino minėtasis, – “Išdurk kitą, kitaip kitas išdurs tave”.

        • Ar

          Jau sakiau – nesu lietuvis, bet vistiek stebiuosi saviplakos sindromu.
          P.S. O kokiai tautai, žmogui, nėra būdingas reiškinys „savi marškiniai arčiau kūno“?
          Tik nereikia apie piktdžiugą…

  • Berge

    Mano vertinimas toks – kol nenusileisime į natūralų dugną (kuriame NATŪRALI paklausa atitiks NATŪRALIĄ pasiūlą), tol visi mūsų rodikliai bus tik teoriniai… koks skirtumas, kiek procentų pernykštis eksportas/importas buvo už šiųmetinį, jei jie buvo išpūsti…

  • Valentinas

    Šiandien pranešimas per BBC, kad Vokietijos eksportas sausio mėn. nukrito virš 7 proc. Blogiausias ekonomikos rezultatas po antrojo pasaulinio. O jei turėti galvoje, kad Vokietija yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje…

  • filosoffas

    Keletas sakinių apie ekonomikos augimą. Ekonomika lyg ir auga, bet… paimta iš: http://www.steadystate.org/CASSEDownsides.html
    Uneconomic Growth
    The definition of uneconomic growth is growth that produces higher costs than benefits. The United Nations has documented examples of five types of uneconomic growth:
    · jobless growth, where the economy grows, but does not expand opportunities for employment;
    · ruthless growth, where the proceeds of economic growth mostly benefit the rich;
    · voiceless growth, where economic growth is not accompanied by extension of democracy or empowerment;
    · rootless growth, where economic growth squashes people’s cultural identity; and
    · futureless growth, where the present generation squanders resources needed by future generations.
    Gal būt reikia paradėti mastyti apie visiškai skirtingus sprendimus negu mums siūloma dabar? Ekonomikos augimas turi savo ribas, ir panašu kad prie jų jau priartėjo. Galiausiai kas nenorėtu mažiau dirbti ir daugiau ilsėtis? Pelnas reikalauja darbo. Didelis pelnas reikalauja daug darbo. Kodėl ekonomistai Lietuvoje net nekalba apie stabilią (steady state )ekonomiką? Labai norėčiau išgirsti Aušros Maldeikienės (ir ne tik jos) nuomonę. Aušra atsiliepkit. Kažkada čia vyko beveik karas o dabar tylu…

    • Valentinas

      Yra toks dalykas kaip konvergencija. Ilgainiui, vienoje erdvėje esančios ekonomikos turi susilyginti taip kaip susilygina vanduo susisiekiančiuose induose. Kadangi mums dar tolokai iki kolegų vokiečių, tai nesinervink – augsime:) Ir filosofuoti ramiau, kai pilvas pilnas ar ne? :)

  • Benedikta Vaivadaitė

    Na taip… mūsų valstybės galimybės finansuoti savo skolas priklauso nuo eksporto, o kaip pagerinti jo rodiklius – irgi ne paslaptis… baugu!

    • austras

      Devalvecko idėjas įgyvendinant…

    • mdxacuk

      Tai dar klausimas, ar padėtų. Nes litų tai gal padaugėtų, bet skoloms atiduoti tai reikia ne nupigusių litų…

      • Valentinas

        Ką tik perskaičiau, kad atpigęs žlotas Lenkijoje kelia paniką, nes daugumas paskolų – Eurais ir Šveicarijos frankais :)

        • Darius

          Labai jau piktdžiugiškai ta šypsenėlė atrodo, nejau broliams lenkams pikto linkite? :)

          • Gintaras Slavinskas

            Na manau, kad Valentinas tik norėjo pasakyti, kad nėra toje Lenkijoje taip gera gyventi, kaip kai kurie iš komentatorių piešia.

          • Valentinas

            Gintaras teisus, nelinkiu lenkams blogo. Bet klausimas, kurį kėliau anksčiau kitame įraše vis dar kamuoja: kaip gali Lenkijoje būti pigesnės prekės pagamintos Vokietijoje ar dar kur nors kitur? Automobiliai, televizoriai, dulkių siurbliai. Pranešama, kad viskas ten yra pigiau. Kaip tai gali būti jei jie viską perka už Eurus?

          • Gintaras Slavinskas

            Aš manau, kad Lenkijoje yra susidariusi tokia situacija, jog žaliava išties yra pabrangusi, tačiau yra pakirpti atlyginimai, todėl ir prekės yra pigesnės. Tačiau žvelgiant į perspektyvą, tai manau, jog netrukus Lenkijoje produktų kainos pradės kilti.

          • Darius

            Kiek mano, kaip šiokio tokio prekybininko, galva neša, pagrindinis veiksnys yra rinkos dydis. Rinkos dydis sudaro sąlygas didesnei konkurencijai tiek prekių bei paslaugų, tiek ir darbo rinkoje. Vadinasi mažėja sąnaudos ir pelno normos. Be to atsiranda masto ekonomija. Pastatęs akropolį Varšuvoje pretenduoji į Lietuvos dydžio rinką, Lietuvoje tam pačiam klientų kiekiui pasiekti reikia bent 4-5 akropolių. Taigi Lenkijoje viskas pigiau, o mūsų mažmeninkai dirba su su 40-80 proc. maržom, jei tiekėjas Lietuvoje ir 80-100 jei importuoja prekes patys. Čia tik maždaug ir vidutiniškai, ekstremumai gali gerokai skirtis.
            Išeitis – integruotis į Lenkijos rinką:)

      • austras

        Amerikiečiai (aišku, jie ne pavyzdys) šį klausimą ilgai sprendė pagal Devalvecką :)

  • Slyvanosis

    Mūsų tikslas – balanos gadynė. Valgykim daugiau ankštinių kultūrų sėklų (pupų, žirnių, lęšių, akacijų etc.) – nebereiks importuoti gamtinių dujų. Naftos turim, geležies – pilni šrotai, druskos ir degtukų pasigaminsime iš vietinių žaliavų…
    Nepirksim prekių nelietuviškų (būtina uždrausti ekskursijas į Lenkiją ir Latviją, uždaryti civilius oro uostus ir gelžkelio stotis, paskelbti snukio – nagų – ragų epidemiją Rusijoje ir Belarusijoje). Dėl viso pikto paskelbsime Kiniją Šanchajaus apskritim ir paskirsime savą apskrities viršininką bei atstovą spaudai, kad nesumažėtų lietuviškų prekių asortimentas, ypač gaminių iš plastmasės ir vienkartinio plieno…
    Būtina visuomenę skatinti panaudoti vidinius šalies rezervus. Tam tikslui būtina organizuoti masines vartotojų išvykas į Karijotiškes, Kazokiškes ir kitas vartojimo prekių susikaupimo zonas.
    Kai mūsų krašto vartotojai įgus pragyventi iš vidinių rezervų, importo ir eksporto balanso problema išnyks savaime…

    • Gintaras Slavinskas

      Tavo humoras toli gražu ne visiems suprantamas…

  • Gintaras Slavinskas

    http://www.alfa.lt/straipsnis/10263554/?Maisto.kainas.aukstybese.laiko.tycia=2009-03-13_07-28

    Kad jau ta tema šnekam. Ir iš straipsnio matosi, kodėl ne vien Lietuvos valdžia reikia kaltinti, o „verslininkus“. Sakyčiau ypač tinka posakis, kad valdžia tėra visuomenės atspindys…

    P.S. tikiuosi nuoroda į straipsnį įdės, o jei ne tai kas nepatingės, susiras straipsnį ar tai Lietuvos Žiniose ar Alfa.lt, straipsnio pavadinimas – „Maisto kainas aukštybėse laiko tyčia“.

  • Slyvanosis

    Gintarui S.
    O tai kas dedasi Lietuvoj, ar visiems suprantama?
    Kai buvo skatinamas vartojimas iš esmėms pravalgant ES paramą, rimtai nesirūpinant šalies industrinio potencialo (kuris sudaro eksporto pagrindą) stiprinimu, ar kam kilo klausimas: o kaip gyvensim, kai paramos nebeskirs?
    Koks gyvenimas, toks ir humoras.
    Iš tiesų, valdžia yra visuomenės atspindys. Kokios interesų tendencijos vyrauja giluminiuose jos sluoksniuose, tokias demonstruoja į valdžią iš tų sluoksnių prasiveržę ir viršūnėje įsitvirtinę.
    Tokios tokelės, Gintarai…

    • Gintaras Slavinskas

      Na negalėčiau nesutikti.

      P.S. Mano ankstesnis komentaras buvo rytinis, neprabudusio žmogaus pliurpalas :)

  • Slyvanosis

    O mano vakarykštis tulžingas komentaras taip pat išprovokuotas pranešimo apie LEO.lt valdybos nariams išmokėtas kompensacijas.
    Šaiposi anie iš mūsų, o mes mokame nesąžiningai užaukštintą kainą už elektros energiją jųjų kompensacijoms padengti.

    • Valentinas

      Jeigu tai vadini šaipymusi, tai ką jie turi padaryti, kad pavadintum tyčiojimusi?

      • J. naivus

        „Mums svetimo nereikia. Todėl ir parduodame“

  • Slyvanosis

    Yra rimtų požymių, kad nieko socialiai atsakingo dabartiniai LEO.lt viršininkai jau nebenuveiks, todėl „nebegadinu“ savo nervų ir nebepavydžiu gausių dovanų iš monopolinonko aruodų.

  • matrica

    Man iškilo toks klausimas, gal kas nors iš čia besilankančių žinos. Lietuva paprastai skolinasi litais, eurais, doleriais. Bet buvo ir tokių atvejų, kai skolinosi kitomis valiutomis. Po to sandoriams kitomis nei litais ar eurais valiutomis pritaikė finansines išvestines priemones (apsikeitimo sandorius). Dėl dolerio suprantu: yra rizika, kad kursas kils ir teks grąžinti žymiai daugiau, taigi apsidrausti kaip ir verta. Bet kam išvestinės priemonės reikalingos sandoriams tomis valiutomis, kurios pririštos prie euro ir kurių kursas lito atžvilgiu nekinta?