Citata #384 V.Laučius apie Lietuvos dešinįjį Lietuvos elektoratą, tikėjimą ir abejones

V.Laučius analizuoja, kuo skiriasi dešinysis I.Degutienės ir D.Grybauskaitės elektoratas ir paaiškina, kodėl tikėti lengviau nei abejoti:

I. Degutienės laikysena ir ypač jos dešiniojo elektorato mąstysena, savo ruožtu, labiau atitiktų tikėjimo nei skepsio politikos sampratą. Dažnas Seimo pirmininkės rinkėjas geidauja vienos „neklystamos“ šeimos sampratos ir „teisingo“ požiūrio į Bažnyčios politinį vaidmenį, krikščioniškas vertybes, tautiškumą. Jis tiki krikdemų ideologija ir tuo, kad politika turi būti grindžiama ne tiek konservatyviu prudentia principu, kiek krikščioniškų vertybių projekcija į valstybės gyvenimą ir įstatymus. Jį žavi politinis moralizavimas iš dešiniųjų sakyklų, nes jis šventai tiki, kad Dievas ir Tauta yra jo – ir jo partijos – pusėje.

Ideologiškai kryptingas dešinysis elektoratas įkūnija seną kaip pagonybė sąsają tarp religijos ir politikos, tarp valstybės ar miesto ir jo dievų. Mitų alkstanti liaudis, kaip ir politiškai aktyvus, bet dar neapsiplunksnavęs jaunimas, mieliau tiki nei abejoja, kai gali rinktis iš šių dviejų opcijų. Abejonė skatina mąstymą, o tai – sunkus darbas. Savo ruožtu tikėjimas politiniais-religiniais mitais stiprina bendruomeniškumo, saugumo ir reikšmingumo jausmą nereikalaudamas intelektinių pastangų. Tai galioja visų laikų talibanams ir hitlerjugendams

Delfi

(1 balsų, vidurkis: 1.00 iš 5)
Loading...
  • dzyvai

    Kažin, Laučius tuom ką parašė tiki ar abejoja? :)

  • TOOPas

    Būtų daug įdomiau išgirsti, ką, anot V.Laučiaus, renkasi mąstantis rinkėjas.

    • suomis

      V.Laučių. :)

  • suomis

    Pasakysiu tik tiek, kad netikėti – neišmintinga. O neabejoti – kvaila. Tegul Laučius pasirenka, kas jam arčiau ir nemala šūdo.

    • tikėti kuo? kuria pasaka?

      • suomis

        Kaip sakė R. Reiganas: – pasitikėk, bet tikrink. Manau tai išmintinga. Tik gal sajanus, tai galėtų užgičyti. :)

  • Sejanus

    suomi, jei tamstai patiklumas yra išminties rodiklis, tai labai daug ką paaiškina :) Įskaitant, kodėl tamstos dauguma teiginių apie tai, kaip kitose šalyse kas vyksta pasirodo besą neteisingi, vos tik nepatingiu pasidomėti.

  • Fredis*

    Šį kart V.Laučius pasirinko nuosaikią leksiką, tik vietomis pratrūko („talibanas“, „hitlerjugend“), V.Grybauskaitės netaršė lrytas.lt ar Dviračio šou stiliumi – „galvų kapotoja“, toks pat griežtas, radikalus kalbėjimo ir veiksmų stilius, kurios fone I.Degutienė yra nuosaikumo ir liberalumo įsikūnijimas, o kad Seimo pirmininkė turi labai savitą, aiškiai suformuluotą požiūrį į kai kuriuos reiškinius – tai jai tik jos privalumas, išplečiantis elektorato ratą. Už ką žmonės myli Ireną? Už Jos natūralumą, negudravimą, atvirą ir tiesų kalbėjimą ir tuo pačiu labai taikų, demokratišką būdą. R.Valatka ar A.Vinokuras galėtų laisvai apversti V.Laučiaus tekstą aukštyn kojomis. Tiesa, D.Grybauskaitė padarė išvadas ir N.Venckienės neatleido iš pareigų.

  • nesvarbu

    Vienas iš šiuolaikinių psichoanalitikų mėgstamiausių patarimų,kuriuos pastarieji dosniai ir nemokamai dalina tiems,kurie nori būti laimingi yra patarimas įsijungti į ką nors didesnį. Kad ir į partiją,tarkime kokių Konservatorių partiją (pasirodo Lauciaus minimi talibai ne tokie ir dundukai-jungdamiesi su kitais talibais jie eina teisinga asmeninio laimingėjimo kryptimi!).

    Beje,gausus dundukų susibūrimas šiame tinklapyje taip pat patvirtina, kad psichoanalitikų patarimai yra aktualūs…)

    Sunku ginčytis ir su netiesioginiu Laučiaus teiginiu, kad tokios degutienės ir sąvoka „netolimas protelis“ yra sinonimai.

    Tik su tuo abejojimu kiek sudėtingiau.. Esmė tame, kad tai toks dalykas, kuris driekiasi nuo skepticizmo, t.y. neįveikiamo universalaus abejojimo dėl tiesos suradimo iki egzistencinio abejojimo egzistencijos prasme, kas yra tiesus kelias į nuolatines dvejones.

  • austras

    Siūlau kelis nedidelius epizodus ta pačia tema. Bendrai mozaikai.
    Š
    tai taip V.Laučius apie Degutiens politinę perpektyvą bei komandą kalbėjo visai neseniai:

    V.Laučius. A.Kubiliaus valdžios saulėlydis

    Skyrelis: Iššūkiai I. Degutienei

    Yra keturi „bet“. Pirma. I. Degutienė nebūtinai ryšis imtis atsakomybės už žlungančios TS ateitį. Ji negriebs į rankas krentančių valdžios vadžių abejomis rankomis. Aristokratiškas argumentas: „Nenoriu“. Teks paprašyti.

    Antra. A. Kubiliaus Vyriausybės ekonominė politika buvo: daug skolintis, didinti mokesčius ir beveik nieko neveikti, kuriant fantasmagoriškas ateities vizijas bei scenarijus. Kas skaitė „Dvylika kėdžių“, tas žino, kas yra Vasiukai. A. Kubiliaus Vasiukai yra kelios garsios užsienio firmos, kurios ateis į Lietuvą ir čia sukurs rojų, silicio slėnius, klasterius bei gerovę. Gerovės taip nesukursi.

    Ekonomisto Raimondo Kuodžio siūlyta namų renovavimo programa, galėjusi išjudinti ekonomiką ir mažinti nedarbą – sužlugdyta. R. Kuodis šiandien šiurpsta nuo A. Kubiliaus ekonominės logikos. Apie visuomenės požiūrį į A. Kubiliaus politiką liudija didėjanti emigracija iš valstybės. Ar I. Degutienė norės prisiimti atsakomybę už partijos bendražygio klaidas, gindama partinio munduro garbę? O kas norėtų? Kas jas taisys? Ir jei taisys, tai kaip paaiškinti, kodėl vienoje partijoje yra du prieštaringi požiūriai?

    Trečia. I. Degutienės lyderystės gali nenorėti dvi įtakingos moterys: D. Grybauskaitė (kam jai politinė konkurentė?) ir R. Juknevičienė (statė ant A. Kubiliaus kortos). Abi turi didelę įtaką spec. tarnyboms. Ką gali Lietuvoje spec. tarnybos, žinome. Ne ką mažiau, nei sovietmečiu, nes principas išlieka tas pats: valdžia yra gerovės šaltinis, visuomenė – juodadarbis. Vadinasi, valdžiai – duoklė, visuomenei – kontrolė, disidentams – baimės apynasris. Tai jau vyksta.

    Ketvirta. Politinė lyderystė demokratinėje visuomenėje reikalauja geros komandos. I. Degutienės konkurentai ir konkurentės žaidžia pagal nedemokratines taisykles. Nedemokratinės taisyklės yra savo ruožtu ciniškos, bet veiksmingos: reikia ne geros komandos, o geros tarnystės – ištikimybės, stiprių blondinių (ir moteriškos, ir vyriškos giminės) ir pataikavimo viršininkui.

    Šiuo nedemokratiniu požiūriu I. Degutienė jau dabar daro tariamą „klaidą“, kuri jai gali brangiai kainuoti: ji nesirenka pataikūnų ir numylėtinių. Bet ar apskritai ji turi komandą? Kuo ji remtųsi, jei taptų partijos pirmininke? Krikdemais, kurie jau seniai susižlugdė patys ir lygiai taip pat sužlugdytų tuos, ant kurių politinio kūno parazituoja? O gal amžinais visų partijų „revoliucionieriais“, kurie, gavę postus, ūmai nutyla? Ar I. Degutienei pakaks išminties ir drąsos burti tikrą idėjinį branduolį konservatorių partijai?

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vlaucius-akubiliaus-valdzios-saulelydis.d?id=37384707

    Svarbiausias klausimas: KUO JI REMTŲSI, JEI TAPTŲ PARTIJOS PIRMININKE?

    Norint atsakyti į šį klausimą siūlau sujungti viršuje pateiktą V.Laučiaus citatą apie „tikintį“ Degutienės rinkėją su Artūro Račo tekstu „Seimo pirmininkės komanda: tapatybės paieškos ir “lietuviška” demokratija“. Cituoju:

    „(…)man dingtelėjo mintis, kad T.Dapkus, P.Gražulis, K.Uoka, L.Kasčiūnas ir D.Stancikas yra nesvarbūs tik vertinant juos atskirai.

    Kartu jie rodo tendenciją, gal net būtų galima sakyti, politikos kryptį.

    Ypač svarbūs šia prasme yra D.Stancikas ir L.Kasčiūnas. Pirmiausia, dėl užimamų pareigų – jie abu yra trečio pagal rangą valstybės pareigūno patarėjai, prisidedantys prie politikos ir viešosios nuomonės formavimo. Antra, jie abu yra pakankamai jauni, tai yra, iš esmės naujos, sovietmečio beveik nesugadintos, kartos atstovai.

    Nepaisant to, jų viešai skelbiama demokratijos samprata verčia rimtai susimąstyti, o gal net susirūpinti.

    Štai L.Kasčiūnas minėtoje T.Dapkaus laidoje aiškino, kad Europos Sąjunga susiduria su tapatybės problema. Įdomus pastebėjimas, ypač prisimenant tai, kad vos prieš kelerius metus, Lietuvai siekant narystės ES, buvo ypač akcentuojama, kad siekiama susigrąžinti savo europietišką tapatybę. Autobusai su šūkiu “būkime europiečiai” Vilniaus gatvėmis iki šiol, atrodo, važinėja.

    Gali būti, kad nuo 2004 metų Lietuvoje daug kas pasikeitė. Įskaitant ir tapatybės siekius. Gal daug kas suvokė, kad ta mūsų tapatybė iš tiesų anaiptol ne europietiška.

    (…)

    „Įdomiausia, kad ir D.Stancikas, kaip ir L.Kasčiūnas savo poziciją argumentuoja rašydamas žmogaus laisves kabutėse ir apeliuodamas į “vertybes”. Tuo lyg ir duodamas suprasti, kad A.Palekio ir kitų (gyvūnų) teisės Lietuvoje yra kitokios nei, pavyzdžiui, paties D.Stanciko.

    Juokingiausia yra tai, kad Seimo pirmininko patarėjas, karštai aiškindamas, kodėl profsąjungoms nereikėtų leisti pareikšti savo nuomonės, kurios skiriasi nuo jo ”vertybių” apeliuoja į nuomonių įvairovę, žodžio laisvę, valdžios atvirumą.

    Bet juoktis ilgai nesinori.

    Nes Seimo pirmininkės patarėjų siūloma tapatybė ir lietuviškos demokratijos modelis stumia Lietuvą į užribį. Erdvę, kurioje teises ir laisvę reikšti savo nuomonę ilgainiui turės tik dauguma, išpažįstanti “tikrąsias” vertybes. Tokias, kurias išpažįsta D.Stancikas, L.Kasčiūnas, P.Gražulis ar S.Tamkevičius.

    Mažuma, arba tie, kurių vertybės yra “netikros”, Seimo pirmininkės patarėjų siūlomame “lietuviškos” demokratijos modelyje galės savo teises įgyvendinti tik tada, kai D.Stancikas nuspręs, jog tai nėra “šventvagiška”, o L.Kasčiūnas pripažins, kad jos atitinka “lietuvišką” tapatybę ir tradicijas.“

    Ar perskaičius šiuo tekstus Jums neatrodo, kad Seimo pirmininkės komanda atitinka būtent ją remiančio rinkėjo mentalitetą? Beje, šiuo atveju, bent iš dalies, surandame atsakymą į klausimą kuo remtųsi Degutienė, jeigu taptų partijos pirmininke. Tik liūdna, kad tai Lietuvoje yra sektina bei populiaru.

    • romas

      austrai, atrodo, kad ką tik iškritot iš medžio su tokia Kubiliaus vyriausybės veiklos analize. Yra už ką kritikuoti šią vyriausybė, bet negalima to daryti taip idiotiškai. Jums išsilavinimas to turėtų neleisti.

      • austras

        Romai, šis komentaras buvo skirtas ne Kubiliaus kritikai. To sakinio apie Kubiliaus vyriausybės politiką nepašalinau todėl, kad po to sekė klausimas apie Degutienės troškimą gelbėti situaciją. Šiandien aišku, kad ji to nori… :)

        • romas

          atsiprašau – neįkirtau, kieno tekstas. Kiek suprantu čia Laučius taip reiškiasi. Nebeskaitau jo, nes , atrodo, jis turi psichologinių problemų. Jei žmogus nešiojasi skaudulius, geriau vengtų temų, kuriose negali būti objektyvus.
          O šiaip geriau, austrai, tiesiog duoti nuorodą, nei copypastinti paklodes. Aš ir nedaskaičiau pirma iki nuorodos, nes tekstas pasirodė lunatiko paistalai :)

      • austras

        Romai, V.Laučiui tokia „Kubiliaus politikos kritika“ yra leidžiama, o man ne? :) Iš tiesų, aš tikrai negaliu pasakyti, kad veikla buvo „daug skolintis, didinti mokesčius ir beveik nieko neveikti, kuriant fantasmagoriškas ateities vizijas bei scenarijus“. Tačiau būdamas Kubiliumi, aš būčiau kreipęsis pagalbos į TVF ir galimai pasiskolinęs su mažesnėm palūkanom. Be to, tuo atveju mes šiandien jau turėtumėm Nekilnojamo turto mokestį… :)

        • romas

          austrai, negalim dabar svarstyti, kas būtų, jei būtų. Gal ir gerai būtų buvę pasiskolinti TVF, bet tada kažin, ar ši vyriausybė būtų išsilaikiusi. Žiūrėkit, kaip buvo Latvijoje. Po aštuonių metų ateiti ir nusižudyti politiškai per pusmetį konservatoriai nenorėjo. Mano manymu, jiems iš viso iki prezidento rinkimų nereikėjo į valdžią eiti, bet tai taip pat dabar jau tuščios šnekos.
          O Kubiliaus kritiką aš netgi mėgstu, jei tai daro Kuodis arba koks nors Jakeliūnas. Čia Laučius pavarė kaip koks Trakimas.

        • Valentinas

          Austrai, apie tave galvojame geriau, nei apie Laučių, todėl tau reikalavimai yra griežtesni. Dėl TVF geriau šia tema paskaityk ką rašė protingi žmonės, kad ir tas pats emdėiksas. Pigesni pinigai ateina kartu su drakoniškomis išlaidų mažinimo priemonėmis, o tai reiškia mažiau pinigų tavo globotiniams (klipatoms ir proletarams). Turbūt tau nereikia priminti, kad TVF garsėja kaip libertarinė institucija žiauriai eksploatuojanti jaunas demokratijas Pietų Amerikoje ir Afrikoje?

          • austras

            O, atsiprašau, kuo tos drakoniškos išlaidų mažinimo priemonės pasireiškė Latvijoje – a) valstybinio sektoriaus algų ir pensijų mažinimu b) nekilnojamo turto mokesčio įvedimu c) griežta fiskaline priežiūra. Kas žinote kuo dar? A ir C yra laikini reiškiniai. Tuo tarpu B Latvijos gyvenime, manyčiau, išliks. O palūkanos mažesnės. Aš kažką praleidau?

          • Valentinas

            Austrai, susirask tą emdėikso komentarą, ten viskas buvo išvardinta papunkčiui.

          • Fredis*

            Nekilnojamojo turto klausimu aš atstovauju LLRI. Žmonės, vidurinysis sluoksnis mūsų šalyje pasistatė ištaigingus namus, gyvena visai ne ekonominės klasės butuose, turi dar apartamentų prie jūros, sodybas, todėl šis NT mokestis jiems žiauriai smogs. Jokia vyriausybė artimiausioje ateityje šio mokesčio neįves. Per mažos dabartinės pajamos ir atlyginimai.

          • Valentinas

            Ok, suradau pats specialiai tau. Geriausio visų laikų komentatoriaus mdxacuk komentaras:
            Lietuvos runkeliai kartu su Laučium, jeigu nuosekliai laikytųsi savo principų, turėtų Kubiliui rankas kojas bučiuot. Kubilius tikrai nėra durnesnis už Laučių, kad rinktųsi brangesnes paskolas šiaip sau iš šlėktiškų paskatų – kad gerai atrodytume prieš pasaulį. Jo motyvas buvo išbalansuoti tarp maišto ir paskolų kainos. O jau vertinti, ar jis tai darė per griežtai, ar per švelniai – skonio reikalas. Mano manymu gyventi ne pagal kišenę yra ištvirkimas, užtat man patiktų, kad išlaidos būtų ryžtingai nurėžtos pagal pajamų kritimą. Kubilius to nedarė.

            Kas sako, kad jis skolinosi brangiau, bet darė tą patį, ką ir latviai TVF reikalavimu, gal turi kokių tai pagrindžiančių skaičių? Faktas, kad latviai biudžeto išlaidas MAŽINO kasmet daugiau kaip po 2 proc. BVP. Būtent nuo BVP, o ne nuo biudžeto! Lietuvai tai būtų apie 2 milijardus Lt. O dabar prisiminkit klyksmus apie 0,6 mlrd pensijoms. Panašiai kaip latviai mažino ir Graikija, arti 2 proc. išlaidas mažino ir Prancūzija, Airija, Ispanija. Biudžeto mažinimus apie 95 mlrd EU iki 2015 planuoja UK, ir netgi Vokietija. Kubilius gi biudžeto išlaidas tiktai DIDINO.

            Jeigu latviai nemažino pensijų, tai anaiptol nereiškia, kad pensijų sumažinimas keliais procentais Lietuvoj buvo tragiškai blogiau.

            TVF pagrindinius taupymo rezervus Latvijoj irgi matė būtent socialinėj sferoj. Nebūtina mažint pensijas – galima sumažinti neapmokestinmąją pajamų mokesčiu jų dalį – iki 140 latų. O virš 225 latų pensijos bus papildomai apmokestinamos 10 proc. Bus apriboti visokie priedai prie pensijų virš 140 latų. Bus didinamas pensinis amžius. Visa tai yra TVF reikalavimuose.

            Siūloma taip pat panaikinti su pajamomis susietas motinystės išmokas, o palikti tik fiksuotas vienodas sumas 100 latų. Galima nesunkiai suprasti, kad jos ne maksimalios iš dabar mokamų. Galit palygint su buvusiom lietuviškom po 3500 vidutiniškai.

            Bus taip pat karpoma parama šeimoms su vaikais, paliekant ją tik skurdžiausioms.

            Taip pat siūloma mažinti ir naikinti subsidijas tiek socialinėj sferoj, tiek gretimose. Karpoma bus viskas – ir transporto subsidijos, subsidijos kultūrai, sportui, radijui, televizijai, nuostolingoms valstybinėms ir savivaldybių įmonėms ir t.t.

            Tas pats su mokslu. Karpomos ir naikinamos stipendijos, valstybės finansuojamos vietos paliekamos tik neturtingiausiems, mažinami valdiški mokslininkų etatai.

            Ne kitaip ir sveikatos apsaugoj. Uždaromos ligoninės, įvedamas dalinis paslaugų apmokėjimas, vietoj su pajamomis susietų nedarbingumo pašalpų mokamos tik fiksuoto dydžio ir t.t.

            Žodžiu, kitiems metams latviams nustatyta sutaupyti iki 1,2 mlrd litais.

            Pasiūlykit tokį taupymo planą Kubiliui (Lietuvai turėtų būti proporcinagai daugiau – apie 2 mlrd. Lt) ir neteks verkti dėl didelių palūkanų kreditoriams. Nes kreditorių netrukus nebeliks, kadangi ir taip kitąmet biudžeto deficitas apie 2,5 mlrd.

          • Valentinas

            Fredi, dėl NT mokesčio tai NT čia visai ne prie ko. Pagrindinis klausimas, į kurį turi atsakyti visuomenė yra šis:
            ar daugiau turintys privalo labiau dalintis ar ne? Jei visuomenė nusprendžia, kad privalo, tada tik skonio reikalas kokia forma turtingieji susimokės. Tai gali būti NT mokestis, gali būti KT mokestis, prabangių automobilių mokestis, mokestis už gryną orą, kuriuo jie kvėpuoja Nemenčinės miškuose ar bet kuris kitas būdas nugręžti pinigus nuo turtingų. Vainienė teisingai pastebėjo, kad nėra jokio racionalaus pagrindo NT mokesčiui. Tačiau ji nepaminėjo, kad yra neracionalus, emocinis pagrindas.

          • Trakimas

            Kubilius,aišku,padarė absoliučią nesąmonę-nereikia naktį apmokestinti vos kvėpuojančio kokio leidybos verslo,o tuomet nereiks pulti isteriškai skolintis už bet kokias palūkanas:)Jis mokesčių „reforma“ staiga sugriovė tūkstančius dar veikiančių įmonių,kurios ir generuoja pinigus,o po to ėmė skolintis.Matau,kad ir jo ištikimi pasekėjai nesupranta Kubiliaus klaidų ,todėl ir bandymai jį pateisinti-nevykę.

          • Trakimas

            „Daug turinčio“ reiktų paklausti-iš kur jis tiek daug turi?Gal dėl to,kad tantjemos neapmokestinamos,o pelno mokestis yra juokingas-15 proc.?Kai tuo tarpu,kaip ir gerb. Artūras parodė-darbas apmokestinamas 54 procentais,neskaitant tų jau apmokestintų pajamų dar apmokestinamų 21 proc. PVM ir akcizais:)?

          • austras

            Ačiū, kad suradai. Įdomus mdxacuk komentaras. Protingas žmogus buvo, nors ir žiauriai negailestingas kitaip galvojantiems.
            Valentinai, jei kalbam apie nekilnojamo turto mokestį, tai aš galvoju, kad teigiamas to „emocinio pagrindo“ efektas sutiekia šiam mokesčiui racionalumo (čia jeigu pripažintume LLRI argumentus teisingais).

          • romas

            Trakimai, leidybos verslas nežlugo, o kuris žlugo, tokios esminės reikšmės ekonomikai neturėjo. Iš tiesų reikėjo dėti visas pastangas išlaikyti statybos verslą kiek įmanoma labiau gyvą. Bet prisiminus, kokia visuomenė buvo pikta ant statybos vystytojų, ko buvo galima laukti iš spaudos tuo metu, nieko nuostabaus, kad ta ūkio šaka liko be dėmesio. Renovacija, beje, nebūtų irgi pakankamai palaikiusi šios šakos gyvybės. Vidaus vartojimas atsigaus tik tada, kai vėl įsisuks statybos.

          • Trakimas

            Neverskit ,romai ,mano minties aukštyn kojom.Aš kalbu apie iš 10 leidyklų-žlugusias 8.Tą patį galima pasakyti apie kuro kolonėles,apie smulkias paslaugų įmones,apie prekybos įmones ir t.t.Kubiliui nesuprantama,nes jis pats ir jo aplinka yra žemos kvalifikacijos,priedo dar su sektantiškais įsitikinimais,kad norint SURINKTI daugiau mokesčių-krizės metu NEGALIMA jų kelti.Kelti mokesčius ir juos surinkti-yra visiškai skirtingi dalykai.:)

          • romas

            Trakimai, kai kurios ūkio šakos yra esminės. Ant jų viskas ir laikosi. Smulkmė žlunga, kai pamatines ūkio šakos patiria nuosmukį. Pvz. žmonės nebeperka baldų, nes nebesistato butų, todėl žlunga baldų pramonė. Paskui baldų pramonę žlunga komplektuojančių dalių tiekėjai, baldų vežėjai, baldų surinkėjai ir t.t. ir pan.

        • Audrius

          Butumete pasiskolines ir butumete parodes visiska politine impotentencija, anot vienos ponios, kurios autoritetas tuo metu visais ekonomikos klausimais buvo negincijamas

    • nesvarbu

      Degutienės atvejis tragikomiškas, akivaizdaus aukšto posto ir menkų gebėjimų žmogaus aspektu, tai analogiška situacija, kuomet Kauno meru buvo vienas toks pusiau valkatėlė su barzda. Ši moteriškė savo sugebėjimais valstybės valdyme yra apskritas nulis, patologinė populistė,stipri nebent tik bobiškomis intrigomis, bei sunkiai tramdomomis marginaliomis idėjomis, kas jai yra natūralu.

      • Fredis*

        nesvarbu, būtų galima sutikti su tavo giliomis įžvalgomis jeigu nebūtų priešingai – I.Degutienė yra puiki Seimo pirmininkė. Profesionalių politikės gebėjimų ir ypač gerų asmeninių savybių derinys jai padėjo iškilti į politinę aukštumą ir tapti antru žmogumi valdančiojoje partijoje.

      • Valentinas

        Fredi, deja nesvarbu yra teisus. Vienintelės temos, kuriose Degutienė sugeba pateikti rišlų tekstą iš kurio galima būtų suprasti kokia jos pozicija, tai tam tikri tautiškumo, religingumo, klerikalumo aspektai. Pavyzdžiui abortų, šeimos, dirbtinio apvaisinimo klausimais jos pozicija aiški ir nedviprasmiška. Daugumoje kitų temų, ji spurda, išsisukinėja, nusukinėja ir visaip stengiasi patikti visiems. Juokingiausia, kad ji net nesugeba ar nenori sugebėti palaikyti partijos, kurios yra viena iš vadovių vykdomos politikos. Visaip stengiasi atsiriboti nuo reikalingų, bet nepopuliarių sprendimų palaikymo.

        • nesvarbu

          Valentinai, pastebėsiu, jog tavo išvardintų pozicijų klausimais aptariama populistė atvirai stoja agresyvių, kvazitautiškų marginalių klerikalų pusėje.

          • austras

            Seniai jau nesvarbu nepasisakė taip griežtai. Panašiai kaip Degutienė, jį pykdo tik Marksas. Nesvarbu, priklausote protingesnių dešiniosios krypties sekėjų grupei – nematot ar neapsimetat matantis vien tik teigiamų pusių. Vadinasi aukštai partinės hierachijos laiptais nekiltumėt, ir Juknevičienės skrydžio Jums nepakartot…:)

          • nesvarbu

            austrai, jei kas ir pykdo tai įvairaus plauko sąmokslo teorijų kūrėjai, neapykantos grupių atstovai ir veidmainiai populistai.

          • Valentinas

            „atvirai stoja agresyvių, kvazitautiškų marginalių klerikalų pusėje.“
            Taip, ne veltui ji vadinama viena iš Talibano lyderių. Pagal tai galima spręsti kokia jos pozicija tais klausimais nuo kurių ji išsisukinėja. Būtent todėl ji nėra ir negali būti Fredžio išsvajota „taikdarė“.

          • romas

            Degutienė netraukia iki aukštos prabos politikų. Net ir radikaliu krikdemu reikia sugebėti būti, nes primityvumas gali sukompromituoti bet kurią politinę kryptį. Visumoje, kad tą sparną visuomenėje kažkas atstovauja, nematau nieko blogo, bet jei TS -LKD paims degutienišką kryptį, nežinau už ką reiks balsuoti per kitus rinkimus.

          • nesvarbu

            romas itin taikliai, vienu žodžiu atskleidė aptariamos populistės esminį pradą-primityvumas.

          • austras

            Nesvarbu, Romai ir Valentinai – niekad negalvojau, kad pridalinsiu Jūsų komentarams apie Degutienę tiek pliusų.. :) Šiuo atveju propagandininkas Fredis lieka mūšio vienišas ir vis stiprėja įtarimai, kad skatinamas finansiškai :)

          • Valentinas

            Austrai, manau, kad Fredis tai daro nuoširdžiai, nes jis pats širdyje šiek tiek Talibas. Neužmiršk, kad jis kaunietis, o Kaunas yra Lietuvos Kandaharas.
            Tačiau negalima teigti, kad jis yra absoliutus Talibas. Pavyzdžiui homoseksualų klausimu jis yra greičiau Nidas Vasiliauskas, nei Gražulis.

          • Fredis*

            austrai, aš visai nesu nusiteikęs prodegutieniškai, tačiau turiu savitą požiūrį apie ką mes čia diskutuojame. Manau, kad įvyko tikras stebuklas, jog dešinieji prieš Seimo rinkimus sugebėjo susivienyti, tai jiems garantavo triuškinančią pergalę. Šios sėkmės nereikia lengvabūdiškai išbarstyti, nereikia susipriešinti ir išsiskaidyti.

          • Fredis*

            Valentinai, partijos vadai geriau žino ar G.Songailos išmetimas buvo klaida, ar priešingai – partiją sustiprino ir anot V.Laučiaus pritrauks daugiau liberaliai nusiteikusių žmonių. G.Songailos išmetimas Tavęs, austro, Trakimo ir nesvarbu vis tiek neprivers apsispręsti balsuoti kitaip nei balsavote anksčiau. Proliberaliam sparnui aš linkiu sėkmės, tačiau ir krikščioniškasis sparnas neturi nuskilti, atsiskirti į naujai besikuriančią Tautininkų partiją. Čia matau I.Degutienės misiją sujungti jėgas.

          • austras

            Žodžiu Fredis, nors ir nenoriai, bet bando užstoti Degutienę bei Songailą vardan tariamo dešiniosios politikos vieningumo. Bet Fredi, jei jau kalbėsime apie vieningumą tai projektas „Kirkilas plius Kubilius“ netelpa į jokius rėmus. Kas balsavo už LEO LT projektą? Tie patys konservatoriai taip pat. Be to, kas Lietuvoje yra liberalai? Atsakymas – tai tokie politikai, kuriems gerai ir su konservatoriais ir su „socialdemokratais“, kad tik arčiau prie valdžios. Nenustebčiau jei sekančioje Seimo kadencijoje būtų koalicija iš „liberalų“, Uspaskicho ir socdemų. Manau, kad ji netgi realiausia. O demonstruojant principingumą galima kažką parėkti apie slegiančius mokesčius arba progresinio mokesčio nepagrįstumą.

          • Fredis*

            „Kirkilas + Kubilius“ buvo geras tuometinėmis sąlygomis projektas. Tik ne visi suprato. Pavarei, austrai, kaip marginalas. Su kitomis Tavo išsakytomis tezėmis – sutinku.

          • austras

            „Kirkilas plius Kubilius“ netelpa į rėmus ne dėl kažkokių politinių aspiracijų, o dėl realios veiklos, kuri tuo metu vyko. Ypač LEO LT. Galvoju, kad nepaisant požiūrio į praeitį skirtumų Lietuvos „patriotai“ bei „buvę komunistai“ turi nemažai panašumų, atsiradusių todėl kad vakarietiška prasme šios partijos nėra panašios į tai, kuo dedasi. Ypač tai pasakytina apie socialdemokratus. Todėl ir tas „priešiškumas“ yra pakankamai dirbtinas, nes praktinės politikos prasme konservatoriai dažnai socialdemokratiškesni už save vadinančius socialdemokratais. Tai tik parodo, kokioj apverktinoj būsenoj šiandien yra politinė Lietuvos kairė.

        • Fredis*

          V.Laučius užsikabino už Irenos žodžių „per daug liberalizmo“ (nesigilinau kokiame kontekste Ji taip išsireiškė) ir parašė visai padorų akademinį straipsnį, tačiau pripažinkime, kad Seimo pirmininkė atstovauja visai kitą ideologiją. Liberalizmas nėra gėrio sinonimas, o tik viena politinių srovių. Liberalai niekada nepraleidžia progos pareikšti savo nuomonę kai tik bandoma pasikėsinti į jų ideologiją, tą patį daro ir Seimo pirmininkė. Kurioje pusėje nuo centro daugiau potencialių I.Degutienės šalininkų-rinkėjų – galima tik paspėlioti. Tautininkų, krikščionių demokratų, lengvai marginalizuotų asmenų pusėje ar linkusių į liberalizmą?
          Savo ankstesniame komentare pastebėjau, kad Ji yra natūrali, kalba tai ką galvoja, negudrauja, todėl rinkėjui tampa lengvai atpažįstama ir suprantama, žmonėms lengva apsispręsti ir priimti Jos propaguojamas idėjas arba atmesti.
          Dėl Jūsų, Valentinai, peršamos minties, kad Seimo pirmininkė blogai dirba savo darbą ir yra nekompetentinga – prieštarauju, tai pati geriausia Seimo pirmininkė kokią tik turėjome. Pirmininkės nuomonė šeimos, abortų ir kitais klausimais Seimo darbo organizavimui niekaip nekenkia.

        • Trakimas

          Sprendimo populiarumas ar nepopuliarumas nieko nesako apie jo reikalingumą.Pvz.skiepai nuo gripo-nepopuliarūs,tačiau -labai reikalingi.O duona kasdienė yra labai populiari -ir ji tiesiog būtina,nors Kubilius ir ragina badaujančius „valgyti pyragus“:)

          • Valentinas

            Lietuvoje badaujantys yra išrankūs. Štai neseniai rodė per teliką kaip dalina varguoliams už ES pinigus nupirktą maistą, o anie rauko nosis, girdi per prastas.

          • Trakimas

            Na taip:)Pvz. delfis dar ne tą parodys apie „prasigėrusį kaimą“,kai iš ŽŪ ministreijos,valdomos konservatorių statytinio ,gauna 159 000 lt. „pastiprinimą“:)

          • nerijus

            Atrodo, kad vienintelis mūsų žiniaskiedos tikslas- sumenkinti.
            Valentinai

            Matyt, tamsta senai nebuvote kaime, kad savo neišprusimui paremti pasirenkate delfį ar kitą- paties kritikuotą- žiniapurvį.
            Apsispręskite vieną dieną: ką jūs skaitote ir kam skiriate pirmumą, nes kitaip atrodote apgailėtinai.

            p.s. ne tamsta, vieną šeštadienį, kirtote Oslo g. neleistinoje vietoje ties Vakarinio aplinkelio pradžia, rankose nešinas fotoaparato stiebą? Labai jau panašus :)

  • briedis

    siaip jau laucius tesugebejo pakalbeti apie tikejima ir abejone. galima nesunkiai atsakyti, kad abejojantis rizikuoja atsidurti buridano asilo vietoj, o tikintysis kvailio. paformuluosiu klausima- kas gi vertas pasitikejimo?

    • suomis

      Labai gerai pataikėt. :)

    • dzyvai

      Man tik keista, kodėl padaroma išvada, kad tikintis ir abejojantis yra priešingi dalykai. Tikintis žmogus dažnai abejoja, yra priverstas vėl ir vėl pasitikrinti savo tikėjimą, ir todėl turi visas galimybės kritiškiau žiūrėti į reiškinius nei žinantis :)

      • Rolandas

        Tikrai smalsu kaip ir kur galima pasitikrinti tikėjimą.

  • dzyvai

    Ir dar viena dirbtinai kuriama priešprieša: tikintis ir mąstantis. Juokingiausia, kai netikintis ŽINO, jog tikintis nemąsto.

    • suomis

      Žmonės mėgsta dėti štampus, nes taip lengviau, „racionaliau“. Logika verčia mus apibendrinti savo žinias. Bet ant kiek jos yra teisingos, čia jau kitas klausimas.

  • Fredis*

    Gali taip būti, kad songailiškasis tautiškasis „talibanizmas“ yra menamas ir įsivaizduojamas, nors neatmetama galimybė, kad grėsmė yra reali, o štai liberalusis „talibanizmas“ ir „hitlerjugendizmas“ įgavo aiškius kontūrus, struktūrą ir valdžią. Vilniuje. Vienas A.Bačiulis (garbė jam) panagrinėjo šią temą ir pareiškė, kad tai išsilavinę, pasiturinytys, galvojantys ne štampais žmonės, kurie netiki jokia priešiška propaganda ir žiniaskliados pilamu purvu ant šio judėjimo lyderio gerb. A.Zuoko.

    • suomis

      Jūs užgriebėt idomią temą – liberalūjį talibanizmą. Toks reiškinys dar nebuvo gvildenamas. Bet jis musuose bujoja gana intensyviai. Ir kaip tik tarp studentų (talibano).

      • suomis

        Kaip suprantu Fredi, Zuoką galime prilyginti Talibano lideriui – Hakimullah Mehsudo . :) O Bačiulį, Talibano atstovui spaudai – Abdul Latifui Hakimi. Tai būtų tikslesnis įvertinimas, žinant kad daugumoje studentai (talibai) balsavo už Zuoką. :)))))

    • nerijus

      Fredis* yra LLRI apologetas- lietuviškojo „talibanizmo“ šalininkas. Anot wiki:

      „Apologetas akademinėje, mokslinėje srityje – teorijos, koncepcijos, ideologijos gynėjas; taip pat perkeltine prasme – klaidingos teorijos šalininkas, gynėjas.
      Apologetas taip pat yra krikščioniškosios apologijos atstovas. Apologija Romos imperijoje krikščionybę gynė kaip religiją prieš kitas religijas, filosofiją vaizdavo kaip išmintingą religiją.
      Antikos laikų atstovai – Tatjanas, Atenagoras iš Atėnų, Aristidas ir kiti.“

      • Fredis*

        nerijau, manyje grumiasi liberalusis „talibanizmas“ ir tautiškasis „hitlerjugendizmas“ su socialdemokratiškumo apraiškomis. Kiekvieną dieną (labai didelę reikšmę turi dangaus kūnų išsidėstymas aplink Saulę) manyje laimi vis kita politinė-ekonominė srovė, todėl čia esu balta varna ir labai nemėgstamas. O kaip Tau sekasi susidoroti su viduje kylančiais išgyvenimais ir nušvitimais, ar jau atsakei pats sau į klausimą: KAS AŠ TOKS ESU ?
        Yra žmonių, kurie mano, kad jie atstovauja SVEIKAM PROTUI, visi ligšioliniai susispietę judėjimai ir struktūrizuoti žmonių sambūriai yra niekingai, dažnai visiškai beidėjiški, valdžios užgrobimo įrankiai.

  • austras

    Kadangi skyrelis yra susijęs su tikėjimu, manau, kad šiandien, praėjus metams po Kedžio mirties, galime konstatuoti naujos, tikėjimo pagrindu, užgimstančios politinę jėgos susidarymą. Ši jėga jau turi savo didvyrius, kankinį, bei jo garbinimo vietą. Likę gyvi „kankiniai“ bei pasekėjai žuvusio kankinio-aukos kultą subtiliai puoselėja. Be to, palaipsniui susiformavo ir savita judėjimo simbolika, kurią mgsta visi judėjimo dalyviai – violetinė vėliava, violetiniai ženkliukai „kiek tavyje Drąsiaus“, violetinė knyga, kurioje atspindėta būsimos partijos ideologija. Kankinių kultas katalikiškose visuomenėse labai populiarus. Prognozuoju, kad sekančiame Seime turėsim bent jau vieną „violetinio“ judėjimo Seimo narį. Ideologija gana paprasta ir visiems suprantama – „kova su pedofiline klanų sistema, apraizgiusia teisminę bei politinę valstybės sistemą“. Ši partija gali susilaukti populiarumo, o politologai jau galėtų analizuoti šį mūsų katalikiškos visuoemnės fenomeną.

    • Trakimas

      Partija tikriausiai bus pavadinta „Garliavos takeliu“:)?

    • Fredis*

      austrai, maniau, kad Tu sėdi socialdemokratų suvažiavime…
      Talibano gretos tankėja, nes A.Butkevičius deklaravo atsisakantis liberalizmo.

    • austras

      Tai kas jaudina Lietuvos visuomenę yra labai įdomu sociologiniu požiūriu. Jau porą metų nemaža visuomenės dalis seka „pedofilų skriaudžiamo vaiko“ istoriją. Žmonės įaudrinti, močiutės, pamačiusios šią temą nenulipa nuo televizijos ekranų, naujienų portalai kuria atskiras rubrikas „Kedžio istorijai“, atsiranda dvi stovyklos – šalininkai bei priešininkai, „įtikėję“ bei ateistai ir t.t. Tačiau ta pati visuomenė visiškai abejinga tūkstančiams gamyklose ar parduotuvėse už minimumą dirbančių asmenų. Apie darbuotojų išnaudojimą nerasite nei vienos skilties jokiame didesniame žiniasklaidos leidiny. Pasiūlius tekstą apie darbininkų padėtį, redaktoriai nori patys kalbėti su šaltiniais, puikiai suprasdami, kad šaltiniai, gyvendami išgyvenimo atmosferos apsupty, nekalbės… Atrodytų, kad skurdas yra šios visuomenės alfa ir omega, tačiau ji atkakliai atsisako į tai pažvelgti, besistengdama susirasti „svarbesnių“ problemų – nykstantį tautiškumą, tautines mažumas, pedofilų klaną, feminizmą, gėjus ir t.t.

      • suomis

        Austrai, su tavimi būtų galima sutikti, bet yra truputi kitaip. Tautai šios problemos nuleidžiamos iš viršaus. Kryptis atvirkštinė, nei nurodyta tavo, bet iš esmės tu teisus.

        • Trakimas

          Visiškai teisingai-„iš viršaus“.Gali net būti,kad nuleidimą ir koordinuoja tas pats „austras“:)Viskas juk vyksta tai žaismingai,tai dramatiškai,tai tragikomiškai:)Atsižvelgiant į audotoriją ir laukiamą efektą:)

          • suomis

            Baltarusijos teroro aktas – to pačio medžio vaisius. Tik ten kiti žaidėjai ir kitoks plebsas.

      • Valentinas

        Apie darbuotojų išnaudojimą nenori rašyti todėl, kad vien šios sąvokos vartojimas nukreipia diskursą klaidinga linkme. Austro įtikėjimas Marksu yra nemažiau komiškas nei jo pašiepiamų kedofilų įtikėjimas.

        • Trakimas

          Visiem jau nusibodo tas Valentino „Marksas“,tačiau Valentinui-ne:)Valentinas yra savotiškas marksistas,kuriantis naują Markso ir marksizmo įvaizdį.:)

          • Trakimas

            Būtent čia ir įžvelgiu Valentino klastą.Visuomenę jis nori sutrupinti ir supozicionuoti į „marksistus,laučistus ir pagarliavinius“.Tuomet jau imsis tas grupeles visaip stumdyti ir dėlioti NLP technologijų pagelba,siekdamas savo bosų siaurų tikslų.

          • Valentinas

            Trakimai ar tau visiškai alkoholis užpylė teksto suvokimo centrus? Nematai, kad Markso šmėklą nuolatos iš pragaro ištraukia Austras?

          • Trakimas

            Ne nematau:)Marksas vaidenasi tau ,Valentinai:)Kitu atveju-jo neminėtum kiekvienam poste:)

          • Valentinas

            Jei tau Austro pasisakymuose nesimato Markso, tai siūlau užsidaryti kokiems trims metams bibliotekoje ir išsilavivnimą pradėti nuo nulio.

          • Trakimas

            Dar kartą kartoju,Valentinai-Marksą aš matau ten,kur jis yra minimas:)Jei tu „marksą“ matai ir ten,kur jis nėra minimas-susirūpink savo sveikata:)

        • Fredis*

          Visuomenėje vykstantys procesai tarpusavyje susiraizgę sudėtingais priežastiniais ryšiais. Tikrųjų socialistų (austras) ir LLRI mokymai, krikščionių tikėjimas aukštesnia galia Visatoje suburia demokratiškojo pasaulio visuomenes į darnią visumą, kurioje labai panorėdamas kiekvienas individas gali susirasti savęs vertą vietą ir atlikti tik jam vienam skirtą funkciją. Austro nuolatiniai priminimai, kad fabrikuose, sandėliuose ir kitose darbo vietose turi būti sudarytos higienos normas atitinkančios darbo sąlygos, o atlygis už darbą – konkurencingas ir adekvatas sukuriamai pridėtinei vertei, reiškia ne ką kitą kaip priminimą, kad prieš valgį reikia muilu ir vandeniu nusiprausti rankas. Jeigu šis priminimas pasiremiamas Markso užrašyta instrukcija – ką gi, tai austro pasirinkimas. Bibliotekose galima susirasti pasiskaityti ką nors įdomesnio. Mokslinėje literatūroje knygos pasensta per penkis metus, nes atrandama vis kas nors naujo, į reiškinius, procesus ir visumą pažvelgiama vis kitu aspektu.

          • suomis

            Bet šiame tinklapyje ietys laužomos dėl dogmatizmo, nesvarbu iš kokios stovyklos jis slinda. Šije vietoje, čia diskutuojantys, manau yra vienminčiai.

          • Trakimas

            Daugybos lentelė,Omo dėsnis ar Markso ekonominės įžvalgos-nesensta,nes tai pagrindai-pamatas.Smith,Marksas,Keinsas-didžiausi ekonomistai ir viso pasaulio bakalaurai juos studijuoja:)Gal studijuos ir iš Kubiliaus vadovėlio.Tik ,kad jis jo nesugeba parašyti:)

          • Trakimas

            Susipainiojai ,Fredi,“higienoje“:)Kalorijų ir vitaminų kiekis nėra kažkokia higiena,kaip ir automobiliui kuras,tepalas ir standžių skystis.Tai-būtini komponentai.Maistas yra energijos šaltinis,todėl darbuotojas turi gauti pakankamą energijos kiekį,kaip ir staklės:)Darbuotojas už atlygį turi turėti ir sąlygas poilsiui-būstą ir t.t.Maximos bachūrai nori „nusiplauti rankas“,pasamdę štai tokius Fredžius skleisti demagogiją visuose bloguose:)Tai ir šaukia „fredžiai“ apie „kapitalizmą“,kuriame kapitalizmo yra tik 3 procentai,o 97 procentai -maximinis monopolinis socializmas.Kažkada ponas Landzbergis tokią situaciją apibūdino,kaip lakštingalų kotletus,kur yra 1 proc. lakštingalų,o 99 proc. -arklienos.Maximos „sviestas“ yra tik taukų mišinys,kur sviesto gal tik 20 procentų,tačiau „fredžiams “ įsakyta rėkti ,kad tai -sviestas(kapitalizmas).Su Kubiliumi į Lietuvą grįžo bolševizmas-pasakyčiau.Ir pasekmės yra tragiškos.

          • Valentinas

            Suomi, daugiausia dogmatiškumo matau marksistų stovykloje. Tačiau net ir čia, žymiai labiau vyrauja neišmanymas ir primityvus mąstymas. Iš komentatorių propaguojančių dešiniąsias pažiūras dogmatiško nėra nei vieno, visi pakankamai talentingi ir įdomūs.

          • Jonas III

            Valentinai, aš irgi esu tokios pat nuomonės – visi, kurių pažiūros ir mąstymas sutampa su mano, yra pakankamai talentingi ir įdomūs. Kiti – primityvai.

          • Valentinas

            Jonai, tu taip negalvoji. Bet realybė yra tokia kaip aš aprašiau. Vienintelis talentingas ir intelektualus kairiosios minties atstovas yra Austras (tik užstrigęs 19 a). Visi kiti yra profanai, kurie naudoja kairiąją retoriką bet realiai atstovauja tomkiškasias idėjas taip kompromituodami kairią pusę.

          • Jonas III

            Valentinai, 19 a. minčių nereikia bijoti. Pati idėja nesensta jau gal 2000 metų ir kai kuriose šalyse daugiau ar mažiau sėkmingai įgyvendinama. Pats pavyzdžių pateikti galėtum daugiau už mane.
            O konkretizupjant ir grįžtant prie progresinių mokesčių, tai oponentų argumentai, jog tai atbaidys investicijas, o mažai uždirbantys visviena daugiau negaus (pastarasis panaudotas šią savaitę), skamba neįtikinamai(švelniai tariant).

          • Bobutė

            Nu nu nu, p. Valentinai…

            Prieš rašydamas tokius komentarus (turiu omenyje 8:42 vakare)paskaitinėkit Baudžiamąjį kodeksą – pats įsitikinsit, kad pasikėsinimas nužudyti yra baudžiamas gan griežtai…:) Juolab, kad p. austro reakcija (tokią rimtą „paklodę“ išrėžė)rodo, kad pasikėsinimas gali būti visai sėkmingas…:)

            0

            menkysta

          • Bobutė

            P.S. Tas atskiras žodelis – ne apie Jus…

          • austras

            Bobute, gal patikslinkit, ką turėjot galvoje?

          • Bobutė

            p. austrai,

            o ką reikėtų patikslinti?
            Velnišką p. Valentino užmačią?
            Taigi, labai paprasta. Jis, matomai, tikisi, kad tokių jo pagyrų – ir vienintelis, ir talentingas, ir intelektualus – neatlaikys Tamstos širdelė…:)

          • austras

            Atlaikys. Aš visą laiką laikiausi socialdemokratinių pažiūrų ir nesiruošiu kažkur trauktis, kad ir kiek lapė varną begirtų:)

        • austras

          Valentinai, turiu pasakyti, kad socialdemokratinė mintis nuėjo ilgą kelią nuo Markso, teigusio, kad proletariato išsilaisvinimas įmanomas pabrėžtinai revoliucijos būdu. Tačiau pats Marksas nebuvo visiškai nuoseklus. Pirmuosiuose savo raštuose jis kalbėjo apie ginkluotą darbo klasės revoliuciją, tačiau gyvenimo pabaigoje pasakytoje Amsterdamo kalboje minėjo, jog labiau pažengusiose visuomenėse, kuriose proletariatas sudarė daugumą gyventojų, tokia revoliucija yra įmanoma taikiu keliu. Kaip pavyzdį jis minėjo Olandiją. Markso pasekėjai ginčijosi dėl to, kokiu būdu proletariatas išsilaisvins iš kapitalistų valdžios. Pavyzdžiui, Kautskis palaikė tokį revoliucijos kaip evoliucinio kelio suvokimą. Ne veltui Leninas jį savo veikale apie proletarinę revoliuciją vadino „renegatu“. Leninas daug kur rėmėsi rusų veikėjo Segėjaus Nečiajevo „Revoliucionieriaus katekizmu“, kuriame, jei kalbėtume supaprastintai, tikėjimas Dievu yra pakeičiamas tikėjimu revoliucija. Užsislaptinusių, griežtą drausmę bei subordinaciją išlaikančių revoliucijai pasišventusių revoliucionierių grupė veikia pasitelkdama konspiracines priemones ir aukoja viską, tame tarpe ir save, vardan proletarinės revoliucijos tikslo. Bolševikų partija buvo pagrįsta šiuo principu. O visus, kurie galvojo, kad proletarinė revoliucija įmanoma taikiu, ne prievartiniu būdu, Leninas keikė paskutiniais žodžiais, kaltindamas juos atitolimu nuo marksizmo. Užgrobę valdžią bolševikai labai greitai išnaikino kitas kairiąsias Rusijos partijas, o Vakarų socialdemokratus, nuėjusius Kautskio ir Eduardo Bernšteino pasiūlytu reformizmo keliu, Leninas laikė pavojingesniais už pačius kapitalistus, kadangi šie „silpnina klasių kovą“. Apie tai yra prirašyta daugybė knygų. Sovietų Sąjungoje negailėta popieriaus literatūrai, atskleidžiančiai „klastingas imperializmo agentų pastangas pasislėpti po klasių kovos vėliava“. Tarkim 3 dešimtmetyje bei pasaulinės ekonominės krizės metais Vokietijoje, Stalino per kominterną kontroliuota Vokietijos komunistų partija didžiausiu savo priešu laikė Vokietijos socialdemokratus, kurie rėmė stiprino bei kūrė Veimaro respubliką. Pavėluoti komunistų bandymai taikytis su socialdemokratais prasidėjo tik tuomet, kai virš kitų partijų iškilo nacizmo grėsmė.

          Jei sugrįžtume prie Markso, šiandien akivaizdu, kad daugelyje savo teorinių pasvarstymų jis buvo neteisus. Jo prognozės apie pasaulinę proletariato revoliuciją neišsipildė. „Klasių kova“, kuri, Markso manymu, turėjo tik aštrėti, palaipsniui, būtent Markso pasekėjų reformuotų jo idėjų bei technoliginės evoliucijos dėka, Vakarų Europoje niekados nepasiekė to lygio, koks jis buvo, tarkim, iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Tačiau nepamirškime, jog jis gyveno epochoje, kai darbininkai dirbdavo po 16 valandų per parą, o vaikų ar moterų darbas buvo apmokamas gerokai prasčiau nei vyrų. Jo epocha formavo jo pažiūras. Kelias į trumpesnę darbininkų darbo dieną nebuvo lengvas – streikai, demonstracijos, profsąjungos, plečiama rinkimų teisė, palaipsniui atsisakant turto cenzo bei vis didesnis darbininkų atstovavimas demokratinėse valdžios institucijose – visa tai buvo socialdemokratinio kelio pradžia. Marksas negalėjo numatyti tokios sparčios technologinės revoliucijos ir jo teorijų taikymas tarkim IT technologijų darbo rinkoje atrodytų komiškai. Tačiau šiandieninėje Lietuvoje, vis dar yra ūkio sričių, į kurias neįžengia technologijos arba tokių, kuriose nuo XIX amžiaus Britanijos realijų pažengta netoli. Ir Maxima, Lelija ar Pergalė vis dar yra klasikinio marksizmo orbitoje. Belieka tik apgailestauti, kad taip yra.

          • suomis

            Manau, kad Valentinui vėl reiks savo kompiuterį perkrauti. :)

          • Trakimas

            Heh:)Net nustebau.Pirmą kartą girdžiu apie tai:)Gal austras „kapitalo“ neskaitęs?Arba austrą jaudina kažkokie „išsivadavimai“,todėl jis ir rankioja paskiras citatas,metaforas ar šūkius.Kembridže studijuoja Markso ekonominę analizę,o ne iš konteksto ištrauktus šūkius ir lozungus:)

          • austras

            Trakimai, mano komentaras tik iš dalies buvo apie Markso ekonominę analizę. Daugiau kalbėjau apie Markso kalsių kovos teoriją, o tiksliau – apie tos teorijos plėtotę, bei pasekėjų santykius jau po autoriaus mirties.

          • Trakimas

            Supratau tave,austrai:)Tačiau „klasių kova“ nieko bendro neturi su ekonomika.Tai jau politiniai žaidimai.Marksas-genialus ekonomistas,o ne politikas:)Tik norint sukompromituoti jo darbus,imamasi ieškoti jo išsakytų politinių lozungų.Taip su vandeniu ,išpilamas ir kūdikis:)Tai jau visiems nusibodusi Markso ,kaip ekonomisto kompromitavimo strategija.Dėl to tu ją ir naudoji:)?

          • Fredis*

            austrai, kokia būtų Markso nuomonė apie rytoj Halės ir Kalvarijų turgavietėse atsirasiančius kasos aparatus ir apskritai kaip Maximos sandėlininkai ir Lelijos, Pergalės darbininkės (-ai) turėtų maitintis? Tikriausiai teisingomis kainomis darbininkų-valstiečių valdžia turėtų supirkti iš valstiečių maisto produktus ir per darbininkų-valstiečių atstovų valdomas parduotuves teisingomis kainomis pardavinėtų tiems patiems darbininkams valstiečių užaugintą ir pagamintą produkciją? Turgus, tikriausiai, yra nesusipratimas, atgyvena, tai ir kasos apartų įvedimo klausimas turguose atkristų savaime. Kas apie tai kalbama šiandieniniame socialdemokrtatijos mokyme? Ar po dvejų metų A.Butkevičius su V.Uspaskich nepakeis šios ūkininkavimo formos? A.Zuokas jau svarsto galimybę keleiviams visuomeniniame transporte leisti lipti pro visas duris.

          • Trakimas

            Tęsiant mintį,reiktų pažymėti,kad Platono įžvalgos -nieko vertos,nes jis buvo gėjus?O Knuto Hamsuno genialūs kūriniai „Badas“ ,“Panas“ ar „Viktorija“-jau nebegenialūs,nes Hamsunas bendradarbiavo su naciais ir už tai buvo teisiamas?O gal ir Nyčė-nieko vertas,nes jo šūkius naciai laikė savo biblija:)?

          • Trakimas

            Šitoj vietoj su Zuoku visiškai sutinku,Fredi:)Laisvoj šaly,žmonės turi turėti teisę lipti ir išlipti pro visas duris.Homosovietikas Kubilius vis dar prisirišęs prie bolševizmo ir nori,kad žmonės judėtų pagal jo duodamas komandas:)

          • Valentinas

            Suomi,kuo toliau tuo labiau tavo komentarai man tampa nesuprantami ir nenoriu vartoti žodžio „kvaili“ bet jie tokie yra.
            Austrai, tavo komentaras parodo, kad nesi užkietėjęs dogmatikas, tačiau vis dar skendi paklydimuose, kurių esmė yra ta, kad tu universalias ydas priskiri klasinei laikysenai.

          • suomis

            Žinai Fredi, norėjai pasirodyti šmaikštus, bet parodei savo ribotumą. Būti socialiai nejautriu nėra išminties požymis.

          • austras

            Šiuolaikinė socialdemokratija Vakarų Europoje išgyvena savitą krizę, nes Šrioderio ir Bleiro politikų karta keičia kairiųjų partijų praktinę veiklą. Rinkėjas, kuris renkasi socialdemokratus nebėra toks aiškus, o ir pati visuomenė vis labiau fragmentuota. Globalizacijos bei vis naujų technologijų sąlygomis „proletariato“ sąvoka jau seniai yra atgyvena. Tačiau socialdemokratų partijos ir pati politinė sistema Vakarų Europoje stovi ant stipraus kelis dešimtmečius kurtos „gerovės“ valstybės pagrindo. Į tą pagrindą sudėti progresiniai pajamų bei nekilnojamo turto mokesčiai. Progresivumą bandoma mažinti, tačiau tik tiek. Vietinės Vakarų Europos vainienės, atstovaujančios vietiniams LLRI, šoktų kaip raganos valpurgijos naktį, jei jų institutams pavyktų senose Vakarų Europos šalyse įgauti tiek įtakos, kiek Vainienės organizacija turi Lietuvoje.

          • Fredis*

            suomi, kuo aš daugiau skaitau, tuo man daugiau kyla klausimų.
            Tikro socialinio jautrumo pavyzdys yra darbo organizavimas Japonijos „Toyota“ ir „Honda“ automobilių gamyklose. Japonai, apskritai, yra unikali visuomenė, man labai gaila, kad ši civilizacija taip žiauriai nukentėjo,

          • suomis

            Na, kad kažkoks Valentinas, kažko nesupranta – man ne rodiklis.

          • Trakimas

            Suomis teisus:)Štai Egipto sukilėliai parodė socialinį jautrumą ir nepakorė-nesušaudė susijaudinusio diktatoriaus Mubarako,o leido atsigulti į ligoninę ir nuraminti širdelę.Žmogus yra sociali būtybė ir kitokia būti negali-jis tiesiog privalo būti jautrus socialiai,kol yra visuomenės narys.

          • suomis

            Dar papasakok, kad tavo idėjų dėka „Toyota“ ir „Honda“ pradėjo organizuoti savo gamybą.

          • Fredis*

            A.Zuoko akcija leisti žmonėms lipti į visuomeninį transportą pro visas duris yra buržuazinės revoliucijos, kurią palaikė ir proletarai, imitacija. Ilgai kentėjome priespaudą – ir pagaliau laisvė !!!

          • nesvarbu

            Trakimai, kuri socialinio jautrumo forma yra didesnė vertybė:
            -kuomet pats nekuri darbo vietų, naujų produktų ir verslų,tuo pačiu į bendrą socialinį katilą moki kiekybine prasme niekingai mažus mokesčius (neretai per įvairias lengvatas, kad ir kompensaciją malkoms, išgriebdamas iš to katilo dar ir daugiau), tačiau neišnaudoji kitų ir tokiu būdu esi socialiai jautrus,
            -ar, kuomet kuri darbo vietas, naujus produktus, verslus, t.y. išnaudoji kitus (kasininkes ir pan.), tačiau į bendrą socialinį katilą kiekybine prasme moki daugiau nei pirmu atveju, ir tokiu būdu esi socialiai jautrus?

          • Trakimas

            Nesvarbuk:)Milijonai egiptiečių nekūrė darbo vietų vien dėl to,kad visą pridėtinę vertę susigrobdavo asocialusis Mubarakas.:)Grįšk į mokyklos suolą ir kartok 1000 kartų ekonomikos pradmenis.Darbo vietas kuria kapitalas-kad ir nedidelis.Samdomas darbuotojas,neužsidirbantis jokių santaupų-kapitalo niekada neturės ir niekada net nebandys kurti savo verslo:)

          • Genijus

            Trakimai, jūs dar nebandėte rašyti ekonomikos vadovėlio? Bėgčiau pirkti strimgalviais. Turėtų būti nepalyginamai įdomiau, nei, pavyzdžiui, Antano Sireikos vadovėlis apie krepšinį arba Uspaskicho knyga su sriubų receptais ir virimo technologijomis…

          • Trakimas

            Kam Tamstai,Genijau,vadovėlis,jei vadovaujatės konservatorių vadų lozungais ir šūkiais?:)Tamstai tiks tik Kubiliaus „vadovėlis“:)))

          • Genijus

            Gal galite pavardinti konservatorių lozungus ir šūkius, kuriais aš vadovaujuosi? Eilinį kartą suintrigavote…
            Beje, Kubiliaus vadovėlis būtų/bus nepalyginamai nuobodesnis už jūsų. Ir pardavinėtų jį turbūt ne humoro skyrelyje…

          • Trakimas

            Žinant Kubiliaus reitingus,ir „vadovėlis“ tikriausiai susilauktų panašaus „pasisekimo“.Jį tektų nemokamai dalinti partijos suvažiavimuose štai tokiems „Genijams“:)

          • Trakimas

            „Genijui“ tikro verslo genijaus citata:“ Rinkoje apstu naujokų, turinčių per mažai apyvartos kapitalo. Jie pasmerkti nuo pirmų egzistavimo dienų“.
            O štai ir nuoroda į str.:
            http://www.balsas.lt/naujiena/536337/r-bransonas-4-verslo-pradzios-klaidos

      • Oi, austrai, kur gi tie tekstai, tie pasiūlymai?

    • Fredis*

      Šiandien – ypatinga diena, nes iš karto stapo dvi šventės – visa ko pradžios Motinos ir jų vaikų darbininkų.

      Pasveikinkime darbininkų globėją ir neformalųjį socialistų lyderį austrą ir vieni kitus su samdomų darbininkų solidarumo švente.
      Šiandienos erdvėje matau daug nepagrabaus atsiliepimo apie darbininkus ir jų sugebėjimą solidariai veikti ginant savo kontraktų dydį arba kitaip sakant – darbo jėgos pardavimą. Vienas pavyzdžių, atsiprašau už intelektualinę vagystę iš delfi.lt prie straipsnio su prof. Gintautu Mažeikiu „Šiuolaikinis proletariatas: nuo parduotuvės kasininkės iki samdomo reklamos įmonės darbuotojo“, kažkoks anoniminis dundukas, kad žemė po kojomis jam atsivertų, rašė: „Ar gali egzistuoti sąvoka „mąstantis proletaras“? Realiai, o ne apsvaigusioje mokslo bošto proto dėžėje? Aš kažkodėl esu linkęs manyti, kad proletaras neturi mąstymo funkcijos, proletaras gali fiziškai dirbti, gyvuliškai gerti, prigėręs rodyti špygas Kubiliui ir gulti su bet kuo į lovą. Proletaras yra toks padaras, kuris pirmas pas…tų profesorių Mažeikį, jei tik sužinotų kokią algą ir už ką jam moka VDU valdžia. Visi proletarai pultų sm…gti. O paskui eitų kašio žiūrėti ir gerti alaus užtraukdami kontrabandines cigaretes. Proletarai suvokia tik vieną dalyką: iš JŲ VISŲ (Mažeikio ir Co) reikia viską atimti ir visiems po lygiai padalinti. Toliau jų protas neveža. Taškas“.
      Neformalusis liberalų lyderi Valentinai, kodėl nereaguoji į pseudoliberalistinius siautėjimus, kur Tavo reakcija?
      Kita vertus pats austras, manau, visiškai be reikalo auklėja darbininkus, samdomus darbuotojus ir individualių įmonių savininkus ir aiškina jiems kuo jie turi tikėti, kokią spalvą garbinti (kodėl būtinai raudoną???), į kokius judėjimus (ne į D.Kedžio kelias)jungtis ir kuo tikėti.
      Vienintelis Fredis*, Jus, mielieji Broliai ir Sesės, myli tokius kokie esate, jums dėl nieko nepriekaištauja ir linki Jums daug laimės, santarvės ir pagarbos vieni kitiems.
      Su šventėmis.

      • austras

        Vienintelis Fredis šypsosi sau į ūsą ir skaičiuoja konservatorių balsus per ateinančius rinkimus. Ta proga rinkėjams verta palinkėti „laimės, santarvės ir pagarbos“. Taip politiškai korektiškai, saikingai… :)

        • nesvarbu

          austrai, tavo globojamos „Maximos“ kasininkės, šalia varškės, sūrio ir ispaniškų pomidorų, prekiauja ir tokio rusų istoriko Levo Balajano knyga rusų kalba „37 metų mįslė. Sugrąžinti Staliną!“. Kaip rašoma knygos įžangoje, autorius užsibrėžė tikslą parodyti tikrą (t.y. gerą) J.Stalino veidą, jo tikrą vietą žinomuose įvykiuose (t.y. prie represijų jis neprisidėjo, nieko apie jas nežinojo ir etc.).
          Įsiminė viena patarlė iš tos knygos: „На изменника Родины подлеца нежалко ни тротила ни свинца!“
          Kaip manai, kas būtų toms „Maximos“ kasininkėms jei pastarosios pradėtų prekiauti kokio neonacio knyga apie gerąjį Hitlerį?

          • austras

            Marazmas yra ta pseudoistorinė rusų literatūra. Ką daugiau galiu pasakyt? Kasininkės čia nei prie ko.

          • suomis

            Komentaras pašalintas – A.R.

  • Fredis*

    Skaitymas laisvą minutę prieš Panoramą ar kokį nors „Šok su manimi“ projektą, kad įsivaizduoti kokiomis kategorijomis mąsto vidutiniai vadybininkai, kurie Engelso-Markso mokymą paliko bibliotekos salėje ir leido šiems genijams ramiai dūlėti: http://www.prekybaforex.lt/board/blog/5/entry-162-chaoso-teorija-rinkoje-ir-prekyboje/

    • Trakimas

      Pralinksminai,Fredi:)Tokiomis „kategorijomis“ nemąsto nei vienas vadybininkas.:)Tai tik 1/100 000 matematinių konceptų ir modelių.Nueik į spekuliantai tšk lt ir pamatysi,ko klausinėja „vidutiniai vadybininkai“ pas kitus vidutinius vadybininkus:)Be abejo-tūkstančiai spekuliantų ieško tos stebuklingos formulės,kuri padėtų sėkmingai prekiauti biržoje-tam reikia labai gilių matematikos žinių,o svarbiausia-žinoti ir mokėti jas pritaikyti:)

      • Trakimas

        Būtų įdomu paklausti „vidutinio vadybininko“,ar jis žino,kodėl žmonės valgo?Ir kaip elgiasi žmogus,norintis valgyti bei turėti būstą?Kas atsitinka ,kai to paties nori 1 000 000 žmonių:)?

    • romas

      Vietomis atrodo, kad tas vaikinas rašo apie ką ne itin išmano, ir jei jau jis kalba apie chaoso teoriją, tai turėtu parašyti, kad tikslių ilgalaikiu prognozių ekonomikoje neįmanoma daryti.

  • briedis

    nuotaikingam sekmadienio rytmecui- http://www.alfa.lt/straipsnis/11202662/Gnomu.miestai.po.zeme=2011-04-30_19-06/.))) o racas vis vargsta, vis zurnalistus aukleja.)))

  • Sapnas

    Šiaip V.Laučius parašė puikų sakinį: „Savo ruožtu tikėjimas politiniais-religiniais mitais stiprina (…) reikšmingumo jausmą nereikalaudamas intelektinių pastangų“. Tik tą reikėtų taikyti tiesiogiai: pačiam V.Laučiui ir kitiems politologams, politikieriams – tiems, kurie blusinėja realybę, kad iš nieko prikurtų šiokius tokius mitus ir įgytų viešumoje reikšmingumo jausmą be didesnių intelektualinių pastangų. Čia kaip juokas iš vaikystės: kas ant kitų sako, tas ant savęs pasisako.

  • nesvarbu

    Laucius kalba apie dešiniuosius marginalus, tačiau ir kairieji ultros ne mažiau radikalūs: „Šalin rankas nuo Libijos. Likviduoti NATO“!! Va tep, nei daugiau nei mažiau:

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/frontininku-eitynes-6-valandu-darbo-dienos-ir-1500-litu-minimalios-algos.d?id=44955381#!/4255024/ifoto.delfi.lt

    • nesvarbu

      Komentaras pašalintas – A.R.

      • suomis

        Komentaras pašalintas – A.R.

      • austras

        Nesvarbu, senas bičiuli, nejaugi manęs nebeatpažįsti? O juk tiek kartu nugyventa.. Aš ta bobutė su plakatu „Šalin rankas nuo Libijos! Likviduoti NATO!“ Juk abu kartu žygiavom. Ot senukas, jau visai sklerozė surietė.. Gerbiami skaitytojai, atleiskit Nesvarbu už užmaršumą…

    • nesvarbu

      austrai, socialistai ir komunistai – tai vieno kumščio pirštai, ar ne? Šiandien skaičiau vieno komunisto, tokio buvusio TSRS valstybės ir partinio Jegoro Kuzmičiaus Ligačiovo interviu. Prisiminė,kaip kiek dalyvavo Černobylio atominės sprogimo pasekmių likvidavime. Sužavėjo šio veikėjo trumpas ir konkretus atsakymas į klausimą ar jo žmona neprieštaravo tam, kad jis vyktų į Černobilį, nes radiacija, o jis vyras…
      -Ne,ji buvo tikras komunistas!,- atsakė Jegoras Kuzmičius…

      • austras

        Nesvarbu, apie komunizmo ir socializmo santykį po Markso mirties – mano komentaras viršuje. Jeigu dar tiksliau – apie santykį tarp socialdemokratijos ir bolševizmo. Nemažai kas TSRS gyvavusią sistemą vadina „valstybiniu kapitalizmu“. Tikrame kapitalizme gamybos priemonės priklausė kapitalistams, o SSRS – valstybei. Nors Jūs nebūsit ir šiuo atsakymu patenkintas. Mat iš marksizmo varpinės :)

        • suomis

          Jiems nedašunta, kad Tarybų Sąjungoje industrializaciją vykdė JAV inžinieriai, su komunistų revolveriais.

        • Trakimas

          Reikia eiti dar giliau:)Ir demokratijoje gamybos priemonės gali priklausyti valstybei.Daug kur taip ir yra-kažkiek akcijų valdo valstybė per savo deleguotus atstovus.Tačiau tokia „valstybinė “ AB vis viena turi labai daug autonomijos.Matome,kad net Kubilius nesugebėjo įveikti Lietuvos Geležinkelių ir kitų valstybinių įmonių,nes gavo labai svarius argumentus,kodėl turtas taip nevaldomas,kaip norėtųsi Kubiliui.cccp gi viskas priklausė „valstybei“,tačiau ir pati valstybė priklausė politiniam biurui.:)Joks Respublikos sekretorius negalėjo įtakoti jokios įmonės veiklos ar pelno paskirstymo.Viską gaudavo iš Maskvos gosplano ir galėjo tik to ,ko liepta-pagaminti daugiau.Bet-ne mažiau:)Visas pelnas plaukė į Maskvos kasą tankų gamybai.

          • suomis

            Daug kur tai yra normali praktika, kai valstybė inicijuoja įmonės sukurimą o po to parduoda privatininkui. Nes valstybė turi didesnes galimybes sugeneruoti kapitalą.
            Kas dėl Kubiliaus. Tai jis per daug silpnas o silpnį kaip žinia neturi balso.

        • romas

          Teisingiau būtų sakyti, kad viskas priklausė komunistų partijai. Nebuvo tikros demokratijos, todėl nebuvo ir tikros tarybų valdžios. O santvarka greičiau buvo feodalinė. Buvome baudžiauninkai, kurie neturėjo net judėjimo laisvės.

          • Trakimas

            Ot su tuo,tai sutinku:)Tarybas savivaldybėse dabar mes jau turime ir jos kažkaip veikia.Seimas-mūsų Aukščiausioji Taryba.O gyvenam demokratijoje dėl to,kad mūsų neengia ir neauklėja viena teisinga partija:)Tačiau visados turime būti budrūs,kai romas(pvz.) ima giedoti giesmes ir himnus jo mylimai partijai ir aiškinti,kad tik ji viena yra teisinga ,išmintinga ir didžiulis gėris:)Turime saugoti DEMOKRATIJĄ,nes be apinasrio konservatoriai pasirodys tokie pat žiaurūs švonderiai,kaip kažkada buvo bolševikai.:)

          • Zemes Vaikas

            Gerbiamas Romai, norejau jusu paklausti apie demokaratija Lietuvoje. Tikra jinai ar tokia pat netikra kaip buvo TSRS?
            Aciu uz atsakyma.

          • romas

            Zemės Vaike, Lietuvoje dabar – demokratija, o Sovietų Sąjungoje iki perestroikos buvo demokratijos imitacija, todėl tiksliau būtų sakyti, kad demokratijos nebuvo iš viso. Demokratijos apraiškų pradėjo rastis per perestroiką, todėl turėjom galimybę išsirinkti Atkuriamąjį Seimą.

  • Zemes Vaikas

    Gerbiamas Romai, dar karta dekui uz atsakyma apie demokratija Lietuvoje.
    Specialiai jums idejau duomenys is Eorobarometro tinklapio, gal tai jums pades truputi praregeti ir nebuti tokiam naiviam kaip 5 metuku vaikui. Kad jus naivus tai nera tokia didele beda, bet beda tame, kad jus savo naivumu klaidinate kitus zmones.

    Eurobarometer 2010 autumn
    http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb74/eb74_en.htm

    Tend to trust the nationality parlament.

    Tend to trust Tend not to trust
    EU27 31 62

    Lithuania 6 90
    Romania 9 85
    Latvia 15 81
    Slovenia 16 82
    Bulgaria 20 70
    Spain 22 69
    Poland 25 67
    UK 27 66
    Portugal 27 68
    France 28 65
    Slovakia 37 59
    Estonia 39 56
    Germany 40 52
    Hungary 47 47
    Austria 49 45
    Finland 54 44
    Denmark 66 31
    Sweden 71 28

    • romas

      Zemes Vaike, gerai, kad manote esąs puikus prietaisas kitus vertinti, tačiau aš save laikau nei kiek ne blogesniu, todėl manau, kad tamsta nematote skirtumo tarp politinės santvarkos ir piliečių nuomonės apie valdžią kažkuriame laiko pjūvyje. Spėju, kad dar nespėjote įsigilinti, ką reiškia žodis demokratija.

      • Zemes Vaikas

        Romai, bijau kad net pačiuose juodžiausiuose totalitariniuose režimuose visuomenes pasitikėjimo rodiklis valdžia nėra toks žemas kaip šiuo metu Lietuvoje. Pabandykite pamastyti logiškai, apie kokia demokratiją galima kalbėti, jeigu visuomenes rinktais atstovais nepasitiki 90% visuomenės.
        Iš šių duomenų galima teigti, kad reali demokratija šiuo laikotarpiu yra Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje.
        Ir dar. Ar jūsų neglumina tokie skirtumai tarp Lietuvos ir kiti šalių?

        • romas

          Zemės vaike, gal žmonės Lietuvoje pasiilgo diktatūros arba gal trokšta anarchijos, todėl nedalyvauja politinėse organizacijose, ignoruoja demokratinius rinkimus ir nepasitiki demokratinėmis institucijomis. Gal demokratija mums tiesiog netinka?
          Tarp kitko, galimybė išsakyti neigiamą požiūrį į valdžią – kaip tik demokratijos bruožas :)

          • Zemes Vaikas

            Jūs savo aukščiau parašytu tekstu teigiate, kad Lietuvoje realios demokratijos nėra, o yra tik demokratinė politinė sistema, tai yra prielaidos atsirasti realiai demokratijai.
            Gal demokratija mums tiesiog netinka?
            Deja faktai sako taip, matomai tauta dar nėra subrendusi tikrai demokratijai.
            Galimybe išsakyti savo požiūrį į valdžią vertinu, ir tai deja bene vienintelis demokratijos atributas, jei neskaitysime teisės rinktis, kaip yra pasakęs A. Mamontovas, „tarp supuvusio obuolio ir supuvusios kriaušės“

          • romas

            Demokratija silpna be aktyvaus piliečio. Mamontovas sugeba save pastatyti tik į besirenkančio tarp supuvusių produktų poziciją ir nenori užsiimti aktyvia politine veikla, kad pasirinkimas piliečiams gerėtų. Mintis, kad kažkas kitas privalo kažką pasiūlyti ar duoti, reiškia piliečio nepribrendimą demokratijai.

          • Trakimas

            Asocialusis Mubarakas galvojo lygiai taip pat:“Žmonės tiesiog trokšta mano diktatūros,nes aš esu pats protingiausias“.O kadangi -taip,tai ir mano šeima -šimtai pusbroliu,vaikų ir žmonų taip pat yra nusipelnę valdyti visą kapitalą šalyje-nuo bankų iki viešbučių.Tauta tingi,nes kažkodėl nenori uždirbti daugiau kaip 1-2 dolerius per dieną,nekuria verslo ir laukia tik malonės iš Mubarako giminaičių:)))

          • Trakimas

            Taigi,kaip matote,romai,egiptietiškas „kapitalizmas“ niekuo nesiskyrė nuo cccp „socialistinio kapitalizmo“.Ir ten ,ir ten kapitalas buvo vienose rankose-politinio biuro ar „išrinktosios šeimos“.Kokie šūkiai ar ideologiniai lozungai naudojami viešiems ryšiams-visiškai nėra svarbu:)Galite eksplotuoti Marksą,galite pasitelkti Nyčę,o galite remtis islamu:)Tačiau visuomet pabrėžkite,kad Tauta nepribrendus,tingi,neraštinga ir t.t.Todėl kapitalą turi valdyti tik pribrendę,apsišvietę,ypatingi asmenys:)Daug kas tokiomis pasakomis patikėtų,jei ne Amerikos pavyzdys,kai 17 a. Britaniją nusiaubusios ekonominės krizės pasekmėj,keli milijonai pačių skurdžiausių britų buvo priversti palikti šalį,bėgdami nuo bado į Ameriką.Gavę tuo metu brangiausią turtą už dyką-žemę,šie visuomenės „dugno“ atstovai nepaprastai prakuto ir praturtėjo,nepaisant jų „tingumo“:))))

          • romas

            Trakimai, jei žmonės vengia dalyvauti demokratiniuose procesuose, juk galima kažkaip tai interpretuoti? Mano pasvarstymai neparemti jokiomis apklausomis ar tyrimais, todėl yra gryniausios spėlionės :) Jei pavyko pastebėti, viena iš hipotezių, kad tarp piliečių gali būti nemažai anarchistų. Šios visuomenės santvarkos gerbėjams visai natūralu nepasitikėti Seimu ir vyriausybe:)

          • Trakimas

            Ne ,romai.:)Žmonės nevengia niekur dalyvauti.Tai Tamsta projektuojate žmones taip,kaip jums būtų patogiau pateisinti ir pagrįsti konservatorių išlikimą prie valdžios lovio.Aš žinau,kodėl jums nepatinka žmonių valia.Nes būtent jų valia ,konservatorių seime neliks.Todėl jums „blogi“ žmonės,o ne konservatoriai:)“Aplinka bloga-Kubilius geras“:)

        • Fredis*

          Neglumina.
          Demokratija – piliečių dalyvavymas šalies valdyme, tik įstatymais varžoma partijų veikla ir nepriklausomi teismai. Savo atstovus į Seimą-tautos atstovybę ir savivaldybes išsirenkame kas ketverius metus (jeigu nebūna iššankstinių rinkimų), o Prezidentę – kas penkerius. Kitaip sakant – piliečiai yra nepatenkinti patys savimi. Savikritiškumas – labai geras bruožas, žmonės yra reiklūs patys sau. Todėl mes tokie šaunūs ir palyginus neblogai mums sekasi. Galėtų, žinoma, ir geriau. Matyt trūksta kvalifikacijos ir dalis piliečių yra nesąžiningi ir tinginiai.

          • Trakimas

            „Nesąžiningi ir tingūs“ piliečiai ir valdžią išrenka „nesąžiningą ir tingią“.Konservatoriams tai labai tinka:)Vien Kreivio atvejis yra chrestomatinis:)

        • Fredis*
  • darius

    sveiki,
    perskaičiau Fredžio* nuorodą ir šiek tiek sumišau, gal kas galės tiksliau paaiškinti.
    Cituoju gerb. Maldeikienę:
    „turiu antrąjį aukšto mokslo diplomą, taigi, kai reikėjo mokėti už mokslą susigrąžindavau iki 1500 litų. Ir tai labai jautėsi.“

    tuo tarpu pacituosiu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnio nuostatas:
    „leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas (pirmas bakalauro arba pirmas magistro išsilavinimas) ir(ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.

    Kažko aš čia nesuprantu ( šiu metu siekiu 2-ojo aukštojo išsilavinimo, VMI man patikslino, kad tikrai man nepriklauso lengvata)kaip iš tikro yra su tais antraisiais aukštaisiais:)

    Būsiu labai dėkingas už išaiškinimą.

  • Zemes Vaikas

    Gerbiamas Romai,
    A.Mamontovas iki šiol nesirinko politines karjeros galbūt dėl sekančiu priežasčių ,
    Galbūt jis pakankamai savikritiškas, ir nemano kad jis tokiai veiklai tinkamas.
    Apskritai gal tokia veikla jam gali buti nemaloni.
    Gal nenori gadinti savo geros reputacijos, nes priklausydamas kažkokiai partijai ir negalėdamas rimtai įtakoti svarbiu sprendimu, taptu atsakingas už tai kas nuo jo nepriklauso. Priežasčių tam gali buti įvairių.
    O jums A.Mamontovo pasirinkimas atrodo blogesnis nei A.Baukutes, A. Nedzinsko, R. Žilinsko, L.Kernagio, L. Karaliaus, A.Valinsko…?
    Prieš einant i politika reiktu nepamiršti įžymios frazės, kad ne kiekviena melžėja gali valdyti šalį, arba ne kiekvienas fizikas…
    Beje Romai, jeigu jus esate sąžiningas, gebantis suburti aplink save žmones, gebantis valdyti šalį arba bent kokybiškai prie to prisidėti, prašau dalyvaukite rinkimuose, pateikite savo vizijas ir aš su džiaugsmu už jus prabalsuosiu. Nors, paskaičius jūsų tekstus šiame bloge, gal susilaikysiu nuo balsavimo.

    • romas

      Zemės vaike, demokratijoje visuomenė sprendžia, ar melžėja gali valdyti šalį, jei tik ji nusprendžia bolotiruotis.
      Patariu tamstai susitvarkyti darniai mintis, kad sugebėtumėte suvokti ko iš viso norite iš politinės santvarkos:)

      • Trakimas

        Nekorektiškas atsakymas,nes tuomet reiktų klausti ar suvirintojas gali valdyti įmones?O psichologas-visą šalies ūkį.O neadekvačiai realybę suvokiantis laborantas-Tautai primetinėti „šeimos sąvoką“?“Melžėja“ yra tiesiog šiuo momentu jos dirbamas darbas.Profesija ar užimamos pareigos nieko negali pasakyti apie žmogaus potencijas kitoje ar kitokioje veikloje:)Tačiau tuo labai patogu remtis,eliminuojant bet kokius konkurentus tam tikrose pozicijose.

        • nesvarbu

          Zemės vaike, Antikos laikais darbas buvo negatyvi, neigiama sąvoka. Reiškė nelaisvą fizinę veiklą (negotium, a-scholia). Tuo tarpu politinė veikla,valstybės valdymas šia prasme nebuvo laikomas darbu.Tai buvo privilegija.Savo klausimą uždavėte romui, dar pakvietėte jį balotiruotis, tad dabar aš noriu Jūsų paklausti:“Ar šiais, informacinės visuomenės laikais, valstybės valdymas yra privilegija, ar darbas?

          • Zemes Vaikas

            Nesvarbu, diskusija su Romu buvo apie tai, ar demokratija Lietuvoje yra reali, ar tik fikcija, tokia kaip Romas ja įvardino buvusia tarybų sąjungoje. Gavęs užtikrintą Romo patikinimą, kad Lietuvoje demokratija pati tikriausia, nepatingėjau ir susiradau statistinius duomenys iš eurobarometro. Romo dėka, sužinojau, kad situacija yra kur kas blogesne nei aš galvojau. 6% tautos pasitikėjimas parlamentu mane, turiu atvirai prisipažinti, pribloškė. Mes „aplenkėme“ net Rumunija ir „garbingai“ užėmėme „pirma“ vietą. Susimastykite, tik 6 piliečiai iš 100 pasitiki parlamentu !!! Temperamentingose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Graikija, prie tokio pasitikėjimo lygmens, arba tiksliau prie tokio nepasitikėjimo lygmens, visuomene jau net ne streikuotu, bet elementariai priverstu valdžiai trauktis. Sis rodiklis yra tiesiog katastrofiškas, bylojantis apie visišką nesusikalbėjimą tarp valdžios ir tautos, ir dar pridėjus visišką piliečių apatija, nesuteikia jokiu vilčių permainoms, ką papildomai patvirtina ir emigracijos mastai.
            Kas keisčiausia, net Lietuvos žurnalistams tokios temos yra neįdomios, bent jau man nepakliuvo jokių analitinių straipsnių, TV laidų nagrinėjančiu aukščiau minėtą tematiką.

          • nesvarbu

            Zemes vaike, ką jau čia kalbėti apie demokratijos būklę Lietuvoje,svarstyti fiktyvi ji ar ne, jei pati Lietuvos valstybė yra fikcija. Bent jau austras, taip tvirtina, o aš juo tikiu.

          • romas

            Mano versija – lietuviai yra melagiai. Būtų nepatenkinti, tikrai priverstų valdžią trauktis. Teorija sako: revoliucinė situacija subręsta, kai viršūnės nebegali valdyti, o apačios nebenori būti valdomos. Dabar gi darosi keisti dalykai, nes Kubilius galimai įeis į Lietuvos istoriją, kaip premjeras išbuvęs visą kadenciją :)

  • Fredis*

    V.Laučiaus triumfo akimirkos, štai už tokius tekstus, mes, dundukai, Tave gerbiame ir garbiname:
    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vlaucius-kodel-kremliaus-melas-itikina-lietuvius.d?id=18336334

    • suomis

      Na štai. Kai nori, V. Laučius parašo iš ties gerą ir labai gerą straipsnį. Čia jau kitas reikalas.

    • Manau, kad tas straipsnis turėtų patikti žemo intelekto žmogui.
      Kaip vyrai sakydavo piemenims prieš kariuomenę, – va sugrįšite iš kariuomenės, jūs į šitas dažytas padraikas ir akies neužmesite. Nepasakysi, kad tos dažytos ne žmonės. Bet gražios tik piemenims.
      Kai žmogus pradeda suprasti, kad gyvenimas yra sudėtingesnis nei buvo manyta, – pradeda suprasti ir paprastą tiesą, kad jis nieko nesupranta šiame gyvenime. Durnas gimė, o mirs dar darnunesnis.
      Ir pavydėkime jaunystei, ji žavi, jai viskas aišku, o dar ir tų katučių jiems nepavydėkime. Juk toks trumpas tas gyvenimas yra, tegul ir vieni ir kiti pasidžiaugia, ir savo protu.

      • nesvarbu

        Izbliondimai, esate teisus.Žmogaus gyvenimas-tik paukščio sparno plastelėjimas.Ką gi daug per šią akimirką gali suprasti? Ir ką jau kalbėti apie žmogaus gyvenimo trumpumą, jei net ir dabartinei mūsų planetos civilizacijai, atsiradusiai praėjus keliems tūkstančiams metų po paskutinio ledynmečio, yra tik aštuoni tūkstančiai metų.Ne tiek ir daug, kuomet pagalvoji, palygini…

    • Bobutė

      Perskaičiau tą straipsnį…
      Grakštus… Bet, geriau įsiskaičiusi, supratau, kad jis grakštus tik savo forma, tik savo skambesiu…
      Maža to, kad yra nemažai ginčytinų ar net, mano galva, neteisingų teiginių, tai dar yra ir loginių prieštaravimų pačio autoriaus teiginiuose…

      Taigi, Žvaigždėtasai Fredi, būkit malonus savo teiginyje – „…štai už tokius tekstus, mes, dundukai, Tave gerbiame ir garbiname:“- žodelį „mes“ pakeiskite į „aš“ arba vietoj „mes, dundukai“ parašykite „mes, dalis dundukų“…

  • Fredis*

    Gerbiami žmonės, Jūs išleidote iš akiračio tai, apie ką kalba V.Laučius ir likęs Pasaulis. Per smulkmenas ir menkus nesusipratimus nepameskime esminių įvykių.
    http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5739328

    • romas

      Vakar ta pačia tema pasisakė Landsbergis alfoje.

  • Fredis*

    Šiandien Italijoje visuotinis streikas, kas skrisite į Romą – galite ir nenuskristi……
    austras, nerijus ir Trakimas vakar išvyko autobusais.

  • nesvarbu

    Keista, tačiau be jokio ypatingo dėmesio prašliaužė primityviojo pananteismo atstovės Degutienės šalininkų galingas pasipriešinimas Kubiliui. O juk tai ženklas, dabarties konservatorių paradigma, kuria galimai pereinama iš aukštesnio lygmens į žemesnį, jų prakeiksmas ir susinaikinimo programos pradžia.

  • nesvarbu

    Panenteistė Degutienė populistiškai manipuliuoja sąvokomis вера, надежда, любовъ (čia rusiškai, nes tam šiai panenteistei taip yra geriau suvokiama), tačiau blogis yra tame, kad tarp aukščiau išvardintų išminčių trūksta, nėra teisingo santykio,kas ir yra tokių manipuliacijų esmė.

    • suomis

      Kaip čia galėtų koreliuotis meilė ir tikėjimas savo šaliai, neprisirišant šiuo atveju prie Degutienės. Ar tai įmanoma? Ir nepasiduoti manipuliavimui. :)