Citata #384 V.Laučius apie Lietuvos dešinįjį Lietuvos elektoratą, tikėjimą ir abejones
V.Laučius analizuoja, kuo skiriasi dešinysis I.Degutienės ir D.Grybauskaitės elektoratas ir paaiškina, kodėl tikėti lengviau nei abejoti:
I. Degutienės laikysena ir ypač jos dešiniojo elektorato mąstysena, savo ruožtu, labiau atitiktų tikėjimo nei skepsio politikos sampratą. Dažnas Seimo pirmininkės rinkėjas geidauja vienos „neklystamos“ šeimos sampratos ir „teisingo“ požiūrio į Bažnyčios politinį vaidmenį, krikščioniškas vertybes, tautiškumą. Jis tiki krikdemų ideologija ir tuo, kad politika turi būti grindžiama ne tiek konservatyviu prudentia principu, kiek krikščioniškų vertybių projekcija į valstybės gyvenimą ir įstatymus. Jį žavi politinis moralizavimas iš dešiniųjų sakyklų, nes jis šventai tiki, kad Dievas ir Tauta yra jo – ir jo partijos – pusėje.
Ideologiškai kryptingas dešinysis elektoratas įkūnija seną kaip pagonybė sąsają tarp religijos ir politikos, tarp valstybės ar miesto ir jo dievų. Mitų alkstanti liaudis, kaip ir politiškai aktyvus, bet dar neapsiplunksnavęs jaunimas, mieliau tiki nei abejoja, kai gali rinktis iš šių dviejų opcijų. Abejonė skatina mąstymą, o tai – sunkus darbas. Savo ruožtu tikėjimas politiniais-religiniais mitais stiprina bendruomeniškumo, saugumo ir reikšmingumo jausmą nereikalaudamas intelektinių pastangų. Tai galioja visų laikų talibanams ir hitlerjugendams