Citata #378 Seimo narė B.Vėsaitė apie karves ir mokesčius

Seimo Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė B.Vėsaitė ieško atsakymo, kodėl Lietuvoje reikia progresinio pajamų ir turto mokesčių:

Kodėl Petras, turintis vieną karvę, jaučiasi daug prasčiau negu Jonas, turintis tris? Gal tai yra socialinio teisingumo jausmo siekis, o gal čia ir slypi atsakymas, kodėl greičiau reikia pereiti prie progresyvaus pajamų apmokestinimo bei turto mokesčio.

Delfi

(6 balsų, vidurkis: 4,17 iš 5)
Loading...
  • Lee

    būtų juokinga , jei nebūtų graudu…..deja…

  • dzyvai

    Ir tikrai „progresyvu“: Jonas turės šienaut trim karvėm, o tuo kart Petras gaus pašalpą, gers samanę ir jausis žymiai geriau. Kai pritrūks šieno eis pas buožę Joną skolint.

    P.S. Visgi, progresinių mokesčių idėją palaikau, bet Vėsaitės argumentacija…

    • Viktoras

      Nereikia skaityti tik šios citatos, nes atskirai ją paėmus skamba maždaug „atimk ir padalink visiems po lygiai“ , o Vėsaitės straipsnio bendra mintis vistik kitokia…

  • Trakimas

    :)

  • johnis

    Kam kam o Vesaitei progresiskai mastant pagaileta siek tiek veikiancio gero kairiojo puskubilio.

  • Trakimas

    O socdemų vadas A.Butkevičius jau net kalba kaip AA Leonidas Iljičius.:)Prasti Lietuvos reikalai,sakyč.

  • Valentinas

    Iš esmės Vėsaitė pakartojo ir užtvirtino progresinių mokesčių priešininkų argumentą:
    „Tai yra paaavydaa mokestis“
    (citata V. Uspakich)
    Labiau pakenkti šio mokesčio idėjai turbūt negalima.

  • Trakimas

    Imkim „jautį už ragų“.Jei Vėsaitė bent nutuoktų apie ekonominius santykius,tai ji taip nekalbėtų.Vienos,trijų ar tijų šimtų karvių savininkai iš esmės niekuo nesiskiria,nes jie yra KAPITALO savininkai.Karvė kaip kapitalas,generuoja tam tikrą pinigų srautą.Skirtumas atsiranda ne tarp karvių skaičiaus,o tarp turinčių (bent vieną karvę,hektarą,gamyklą ir pan.) ir neturinčių,o einančių tų karvių melžt-samdomo darbo:)

    • gied

      Trakimai: nereikia mokytis iš Markso ir Lenino apie ekonomiką. Yra skirtumų ir tarp karvių šeimininkų. PVZ vienos karvės šeimininkas rūpinsis karvute pats, o pamelžiantis 10 karvučių kitiems gali turėti didesnes pajamas (ir garantijas) už tos vienos karvutės sąvininką. Dažnai taip ir būna.

      • Trakimas

        Marksą,Smith,Keynsą ir t.t. -studijuoja visuose geriausiuose Universitetuose:)O Jūs gal mokotės iš Kubiliaus „vadovėlio“?

  • aušra maldeikienė

    o gal Vėsaitė ir nenori tų progresinių mokesčių. Ir manau, kad tikrai nenori. Ji nori prieš rinkimus turėti argumentą, kad va jie siūlė, o visi atmetė. O kad siūlo nesąmones, tai jau „baikis“, kaip mano senelių kaime sako.

    • Trakimas

      Ir aš manau,kad jie -nenori.Tačiau valstybės veikėjui ir politikui „norai-nenorai“ negali būti rodiklis.

  • B.Vėsaitę reikia gerbti ir mylėti, o ne visaip tyčiotis iš jos. Autentiška, nuoširdi socialdemokratė, kuri visai sklandžiai ir įtikinamai išdėstė savo požiūrį. Kas norėjo – tas ją suprato. Turbūt daugelis patys įsitikino, kad oi….. kaip nelengva paršyti sklandų, rišlų sakinį, kuris dar ir turėtų politinį, ideologinį ir emocinį krūvį. Tai neabejotina viena iš socialdemokratinės minties lydeių.

    • Sejanus

      Norinčių nesuprasti kartais būna daugiau, nei norinčių suprasti. Perfrazuočiau tamstą – kas norėjo, nesuprato :)

  • Stogas

    Man tai ta moteriska bandanti kazka pasakyti ar padaryti, bet pati trupute kvakst, sorry Birute.

  • Rytis I

    Nieko nesuprasti. Dešimtbalėje sistemoje turėtų būti nulis. Įtariu norėta pasakyti, jog neturėti nei vienos karvės geriau – „Todėl labai svarbu pereiti nuo finansinės gerovės rodiklių prie emocinės gerovės rodiklių ir tai būtų tas rodiklis, kurio mums reikia XXI amžiuje“. Nebloga ateitis šviečiasi. Geriau bent apie penkmetį, kaip anksčiau, kam taip žiauriai? Suprantu, daug maloniau mąstyti apie esminį asmeninį indėlį amžiaus mąsteliu bei visoms ateinančioms kartoms, o ir kaip dėkavos, šventai tęs pradėtus jujų darbus… Nors jei norima ką sužlugdyti, tai manau va tokis žodžių jovalas – pats tas.

  • romas

    Visai normalus Vėsaitės straipsnis. Iš tikrųjų žmonės būna laimingi ne tada, kai turi labai daug, o kai užtenka kiek turi.

    • Rytis I

      „Tačiau materialinė gerovė nebūtinai padaro piliečius laimingus, nors turtingesni žmonės jaučiasi laimingesni.“

    • romas

      Ar tai kaip nors prieštarauja tam, ką parašiau?
      Vėsaitė, kaip aš supratau, siūlo vertinti ne tik finansinę gerovę, bet ir dalykus, kurie materialiai sunkiau įvertinami. Kai kurioms vertybėms sukurti dažnai iš viso nereikia pinigų.

      • Sejanus

        Kokios čia tos vertybės, kurioms sukurti nereikia pinigų?

        • romas

          sveikata,pasitenkinimas darbu, laisvalaikis, bendruomeniškumo jausmas, ryšiai su šeimos nariais, švari aplinka, švari gamta ir t.t.

          • Rytis I

            Visvien nesuprantu, kaip sietina tai su progresiniais mokesčiais ir kodėl tam nereikia pinigų. Kažkuom primena XXI suvažiavimo medžiagą…

          • Trakimas

            Pasiaiškinkim tai,ką parašė „romas“.Sveikata tiesiogiai priklauso nuo dirbamo darbo-jei fermoje tarp azoto junginių garų praleidi 12 valandų per dieną,o už tai gauni 670 lt. į rankas-apie gerą sveikatą beliks tik pasvajoti.“Laisvalaikis“,dirbant po 12 val. už minimumą yra tik gilią naktį,kurį tikslingiausia praleisti miegant.Bendruomeniškumos jausmas:)?Prajuokinot.Kai darbo laukia 350 000 išbadėjusių žmonių-tokio jausmo niekas nebeturi-lieka tik arši konkurencija dėl darbo vietos ir duonos kąsnio.“Ryšiai su šeimos nariais“,kai dirbama po 12 val. ir nieko neuždirbama-pamažu nutrūksta,nes tokios jau tos moterys…:)O „švari aplinka ar švari gamta“ ,kai žmogus alkanas-yra nonsensas:)

          • romas

            Ryti, straipsnis nėra apie progresinius mokesčius.Kai kuriuos gal padarytų laimingais ir progresiniai mokesčiai, todėl juos verta įvesti. Bet iš tiesų progresiniai mokesčiai gali nepakeisti daugumos gyvenimo tiek, kiek tikimasi. Vėsaitė svarsto ką daryti, kad žmonės jaustųsi laimingi. Yra masė dalykų, kurie daro gyvenimą malonesnį be pinigų. Reikia išmokti juos vertinti.

          • Rytis I

            Nesu prieš progresinius mokesčius. Bet čia teigiama, kad REIKIA (nesvarsto!) įvesti „emocinės gerovės rodiklius“, kuriais vadovautųsi valstybė ir politikai. Tai man panašu į kažką, net nežinau kaip čia pasakyti… Tiek to. Manau kad straipsnis, net jei ką ir sudomino, nevertas labai išsamaus aptarimo :)

          • Rytis I

            ps. norėjau pasakyti tokio išsamaus, kad sugaištume jam vakarą, kuris gali būti panaudotas savo gerovei kurti :)

          • nesvarbu

            romai, laimę galima pajusti ir be pinigų, tačiau kasdienį malonumą žmogus dažniausiai išgyvena kaip potraukių patenkinimą/pasitenkinimą per juslinius pojūčius. O šiuolaikinio žmogaus juslės yra reiklios pinigams.

          • Sejanus

            Visiems šiems dalykams be išimties pinigai yra reikalingi.

          • romas

            nesvarbu, bėda, kai žmonių norai didesni už realias galimybes juos patenkinti. Jei noras turėti skatintų veikti, būtų gerai, bet Lietuvoje žmonės – pasyvūs. Daugeliui atrodo, kad visuomenė turi pareigą parūpinti jiems kokybišką gyvenimą. Šios problemos labiau dvasinės, mano nuomone. Atitinkamų ir sprendimų reikia joms spręsti.
            Jei žmogus savo laimę suvokia tik per juslinį pasitenkinimą, tada jam reikia pasisamdyti neurochirurgą, kad jis įmontuotų į smegenų malonumų centrus elektrodus. Galės spaudyti mygtuką, paleidžiantį elektros srovę, kol laimingas numirs :)

          • nesvarbu

            romai, laimė-tai dvasinis jausmas, nors jis ir įeina į malonumo sąvoką. Priešingai nei lietuviai, hedonistai malonumą laiko pačiu svarbiausiu bet kokios veiklos stimulu, o eudamonistai laimės siekybe.

      • Rytis I

        Tai turbūt teks man skaityti dar sykį, nes daugiau neprisimenu. Tiesiog mano paminėtos frazės pirma dalis manau beprasmė, antroji – prieštarauja psichologų tyrimams. Tai visiškai nesikerta su tamstos antrąja teiginio dalimi, :) o visdėlto, apie kokias ypatingas (žaliųjų žmogeliukų) vertybes straipsnis, kuriomis gyvensime xxx amžiuje? Nes nesupratau. Prisipažįstu..

  • briedis

    kaip miela. ponia vesaite neturi nei vienos karves, o vienok socialiai jautri ir teisinga ir nepavydi.))

  • Giedrius

    Vesaite nori Lietuvos gyventojus i slovinga socializmo kelia grazint? Tuoj gal „isbuozinimo“ vaju prades? As niekaip nesuprantu tokio idiotizmo, kai geriau gyvenantis zmogus turi buti apkrautas mokesciais, nes, matai, jo nelaimelis kaimynas gyvena blogiau.

    • Renee

      Progresiniai mokesčiai – didžiausias našumo priešas. Socialinis teisingumas – visų pirma, kas nors žino, kas tai yra? Jeigu jau žiūrėti teisingumo, tai turime suprasti, kad atlyginimų sistema ir taip yra progresinė, ir visai neblogai nukenksmina kiekvieną darbuotoją. O jeigu dar pridedam progresinius mokesčius, tai iš viso dingsta noras plėšytis. Gal todėl daugumoje progresinių mokesčių šalių vis garsiau vyksta diskusijos apie neigiamą šio sprendimo pusę.
      Beje, beveik visada užmirštama, kad turtingi žmonės sau atlyginimų nemoka, o tai reiškia, kad progresiniai mokesčiai, susieti su atlyginimais, skurdins tik vidutines pajamas gaunančius gyventojus. Ir tikrai tokia prievartinė labdara nedidins socialinio teisingumo.

      • Gintautas

        Pilnai sutinku :) Paklausiau apie socdemų siūlymus šiandien ir pagalvojau – tai kam aš dirbsiu? Kad atimtų mažne pusę pajamų? Nesąmonė. Geriau tuomet anksčiau darbą baigsiu ar pasjansą darbe dėliosiu – juk yra riba, nuo kurios dirbti tiesiog neapsimokės, nes kas daugiau tai Šarikovai nusineš :) Bet ar nuo to, kad aš mažiau dirbsiu ir mažiau uždirbsiu bus geriau šarikovams? Na, nebent jiems smagu bus, kad ir aš mažiau gaunu, dvasinis komfortas toks iškreiptas…

    • suomis

      Ironizuoti nereikėtų, nes ir kapitalizmo citadelėje yra progresiniai mokesčiai. Čia klausimas yra labiau susietas su teisingumu valstybėje apskritai. Nes, kaip suprantat teisingumas yra viena pagrindinių dedamųjų valstybės egzistavimui.

      • Trakimas

        „Teisingumas“ šiuo atveju yra 10 vietoj.Progresiniai mokesčiai subalansuoja BNP ar BVP perskirstymą.“Progresiniai mokesčiai“ yra tuščia frazė-reikia analizuoti mokesčius DARBUI ir mokesčius KAPITALUI.O Lietuvoje jie yra smukdantys ūkį ir stabdantys ekonomikos augimą.

      • Renee

        Įvedus progresinius mokesčius, padidėjęs daugiau uždirbančiųjų apmokestinimas taptų darbuotojų našumo stabdžiu: turtingųjų baudimas už tai, kad jie našesni, neskatintų kitų žmonių dirbti našiau.

        Žmonės nesistengtų dirbti efektyviau arba turėti papildomą darbą, nes vieną dieną jie pasiektų aukščiausią progresinių mokesčių tarifo laiptelį, vadinasi, drakoniška kiekvieno jų papildomai uždirbto lito dalis būtų atiduodama mokesčiams.

        Progresiniai mokesčiai skatintų darbdavius išlaikyti tik mažiau apmokestinamas (taigi ir apmokamas) darbo vietas.

        „Norėjosi kaip geriau, bet išėjo kaip visada“, – štai koks būtų progresinių mokesčių rezultatas, nes socialinės atskirties jie nesumažintų.

        Labiausiai būtų nuskriausti viduriniojo sluoksnio atstovai, savo sričių profesionalai. Kadangi tarifai padidėtų darbo santykių pajamoms, išvengti didesnių tarifų jie galėtų gaudami pajamas vokeliais, dėl to galėtų sumažėti bendras mokesčių surinkimas.

        Negalima pamiršti ir to, kad daug viduriniojo sluoksnio atstovų turi būsto paskolas. Dėl progresinio mokesčio sumažėtų jų pajamos, kurios lieka sumokėjus mėnesinį įnašą. Stropiai skaičiuodamas, kiek liks pajamų po šio įnašo, dažnas renkasi kas mėnesį išleisti po mažiau nei 800-1000 Lt, taigi panašiai kaip gaunantys vidutinę pensiją.

        Įvedus progresinius tarifus, pablogėtų ir taip sunki padėtis – daugeliui jau buvo sumažinti atlyginimai. Nejaugi norima iš santykinai turtingo, save išlaikančio žmogaus padaryti elgetą?

        • nerijus

          Renee

          …turtingųjų baudimas už tai, kad jie našesni, neskatintų kitų žmonių dirbti našiau.

          Kaip, Lietuvoje, turtingesnis tampa našesniu?..
          Ar ne tada, kai geba mokėti tik minimumą, o reikalauja maksimumo?..

          Įvedus progresinius tarifus, pablogėtų ir taip sunki padėtis – daugeliui jau buvo sumažinti atlyginimai. Nejaugi norima iš santykinai turtingo, save išlaikančio žmogaus padaryti elgetą?

          Negi sunku suprasti, kas yra „progresiniai“ mokesčiai?..

          „Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių yra pajamų mokestis. Jis mokamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo šis mokestis visai neatskaitomas, o nuo sumos, viršijančios minimumą, imamas nustatytu tarifu. Kitas progresinių mokesčių pavyzdys – brangių prekių įsigijimo mokestis: pavyzdžiui, įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, o viršijus šią sumą jis mokamas. Paprastai mokesčių tarifai aukštai nekyla, nes valstybė žino, kad pakėlus mokesčių tarifus gali prasidėti akivaizdus mokesčių nemokėjimas ir susilaukti atvirkštinio rezultato – mokesčių surinkti mažiau.“

          http://lt.wikipedia.org/wiki/Mokestis

          Galvoju, kad, vIArslynykams būtų mielesni regresiniai mokesčiai:

          „Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.“

          Nes jie juk našesni :)

          • nerijus

            http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/56/Tax_Burden_in_EU%2C_2008.JPG

            ES 2008 m. buvome, pagal mokamus mokesčius, trečioje pozicijoje.

            Vidutinė metinė alga kai kuriose ES šalyse 2008m. eurais:

            Lietuva- 7 398
            Vokietija- 41 400
            Švedija- 37 597
            JK (2007m.)- 46 051
            Danija- 55 001

            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rlazutka-o-man-nepriimtinas-tas-gnausedos-melas.d?id=43473831

            Tai kuo mums reikia džiaugtis:
            a) „mažiausiais“ mokesčiais,
            b) „didžiausiu“ vidutiniu atlyginimu (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?title=File:Earnings_in_the_business_economy_%28average_gross_annual_earnings_full-time_employees%29_%281%29_%28EUR%29.png&filetimestamp=20110207162153),
            c) tuo, kad nuo gegužės 1 d. atsiveria Vokietijos darbo rinka,
            d) įvedamu, sekmadienį, „vasaros“ laiku,
            c) kad alaus kainos- nepaveikia grūdų brangimas.

          • Renee

            Nerijau

            „Kaip, Lietuvoje, turtingesnis tampa našesniu?..
            Ar ne tada, kai geba mokėti tik minimumą, o reikalauja maksimumo?..“

            Jeigu tu dirbi už minimumą, tai tik tiek ir vertas esi. Niekas per prievarta neverčia dirbti. Bet jeigu tik tiek esi vertas darbo rinkoje, tai čia tavo problema. Mokytis reikėjo, o ne siemkes gliaudyti kieme…

            Negi sunku suprasti, kas yra “progresiniai” mokesčiai?..

            Ae bent supatai ką parašei? Ir kuo tai skiriasi nuo to ką aš parašiau? O kaip tu manai, kur bus ta riba pajamų, kai jau didės mokesčiai? Primenu, nes matosi, kad tamsta mažai suvoki realijas, kad 2009 metais buvo siūloma riba 2000. T.y., kad visi uždirbantys daugiau nei 2000 mokėtų daugiau, nei šiandien.

            „Galvoju, kad, vIArslynykams būtų mielesni regresiniai mokesčiai:“

            Tipiskai runkeliskas mastymo pvz.

          • Trakimas

            Na,reneee kalba kaip tipiškas biudžetininkas,kurių atlyginimas matuojamas blizgančių diplomų ar kokių išklausytų kursų skaičiumi,o ne sukuriama pridėtine verte ir nauda įmonei:)Jis net gali būti koks slaptas Kubiliaus patarėjas,kurių jau yra be galo daug:)

          • Renee

            Ką čia veikiu? Taigi reikia įnešti pozityvumo į diskusiją….kad iš to rašto, neišeitumėte iš krašto…O atsiprašyti? Tai aš jau seniai Jums atleidau…

          • tai tada viso gero…

        • Trakimas

          Darbuotojo „našumas“,kai už vartų laukia 350 000 žmonių,neturinčių darbo,tampa nebe rodikliu.:)Kai tokia bedarbystė,sukurta dėl absoliutaus Kubiliaus nemokšiškumo,našumas neturi jokios reikšmės,nes pati darbo kaina yra nulinė.Darbas jau nieko nekainuoja,todėl nenašus darbuotojas keičiams į kitą ir visai nesvarbu ar kitas darbuotojas bus „našus“-pats darbuotojas jau nebeturi realios kainos,nes rinkoje dirbtinai sukurtas laisvų darbuotojų milžiniškas perteklius.

          • nesvarbu

            „nes rinkoje DIRBTINAI sukurtas laisvų darbuotojų milžiniškas perteklius“:DDD

            Trakimai,kaip pačiam lengva gyventi, viską kas yra neaišku, blogai ir sunku paaiškini sąmokslo teorijomis, kaip tai puikiai tinka pateisinti, kad ir savo neveiklumą ir nieko nedarymą, visuomet pavydėjau tokiems…

          • Trakimas

            Nesupratau?Esant 1 100 000 dirbančjųjų ir 350 000 bedarbių,reali bedarbystė Lietuvoje yra 33 procentai:)LDB tšk lt. tinklapyje yra informacija,kad šiandien darbdaviams reikia 3378 darbuotojų.Tai reiškia,kad į darbo vietą pretenduoja apie 1000 darbuotojų.Darbo ieško 30 000 darbuotojų ,turinčių aukštąjį išsilavinimą:)Reiškia,į bet kurią esamą darbo vietą,nesvarbu,kokia ji bebūtų,pretenduoja po 10 žmonių,turinčių aukštąjį išsilavinimą:)Labai aišku ir labai paprasta suprasti,kam naudinga už kelis litus gauti specialistą su aukštuoju išsilavinimu:)

          • Trakimas

            Dėl „ekonominių“ pozicijų dar galima būtų derėtis,tačiau tie 350 000 bedarbių yra LIETUVIA-Lietuvos piliečiai,kurie KALBA lietuviškai.Kiek dar pasaulyje žmonių kalba lietuviškai?Ir kiek yra norinčių šią kalbą išmokti?Kaip žinome,170 000 lietuvių per du „kubilizmo“ metus jau paliko šalį dėl bado grėsmės.Bedarbių vis viena -nesumažėjo.Atsiminkime,kad šitie 350 000 bedarbių-turi šeimas ir vaikus-kažkas iš šeimos narių dar turi darbą ir išlaiko juos,tačiau tokia padėtis nesitęs amž-inai-didžioji dalis vis viena išvyks į normalias šalis ir jau niekada nesugrįš.Ar tokia padėtis yra konservatorių politikos tikslas?

        • nerijus

          Renee

          Visi gimė būti direktoriais ir važinėti Leksusais markės automobiliais, nes važinėti su Hameriais- nemadinga.

          Matyt, danas- kasininkas yra „našesnis“ darbuotojas ir kiekvienas turi aukštąjį išsilavinimą, jog gauna, vidutiniškai, per metus 55 000 eurų atlyginimą?..

          Vienintelis demagogų argumentas: -Runkeliai puola!..

          • nerijau – o tu skiri Našumą nuo darbštumo?

          • nerijus

            yessuz
            Parašysiu kitaip:

            Matyt, danas- kasininkas darbštesnis už lietuvį- kasininką?..

            Juk visi suprantame, kad ne našume esmė ir darbštume, o vadovo protelyje. Tik nepradėkite pliurpti apie tai: kokie darbdaviai angelai ir kaip jie stengiasi dėl savo darbuotojų. Nepatikėsiu.
            Visų pirma, tai jie stengiasi tik dėl savo gerbuvio ir tai suprantama. Valstybė (tarnautojai) privalo reguliuoti per mokesčius, kad liktų kuo mažiau skriaudžiamų. Kai Valstybė (tarnautojai) stengiasi išvengti to- tai galima paaiškinti tik tuo: kiek jie priklausomi nuo verslo struktūrų?..

          • Renee

            Nerijau,

            Pagal statistika tik 5 proc. piliečių negali būti konkurencingi darbo rinkoje dėl fizinės, ar protinės negalios. Ir jiems be kalbų turi būti padedama. Tačiau eina kalba apie parazitizma „našesnių“ sąskaita. t.y. tų, kurie visą gyvenima mokosi, tobulinasi ir pan..

            P.S> beje verslinyku tai neliecia. Jei paiimtumeme statistinio provincijos uab’o direktoriaus atlyginimą, tai jį reiktų iš karto atleisti nuo bet kokių mokesčių, kaip gaunančius mažas pajamas asmenis.

          • mielas Renee, o ką tamsta čia veikiate? Užėjote atsiprašyti?

          • nerijus

            Renee

            Aš net nenoriu įsivaizduoti, kokį darbo užmokestį gauna jo samdinys ir skubėčiau įtarti, kad tiek sau, tiek nenašiam darbuotojui moka tik už pusė „etato“ plius „juodi“?..

            Beje, priminsiu, kad dividentai nėra apmokestinami. Tad, metų pabaigoje, darbdavys, jei jo įmonė galės leisti, išsimokės sau puikų „honorarą“ :)))

          • nerijus

            Renee

            Manote, kad Danijoje nėra parazituojančių kitų sąskaita?..
            Bet jiems, kažkokiu transatlantiniu būdu, mokas atlyginimas gyventi, o ne išgyventi.

            Man nepaaiškinote: kuo skiriasi danas- kasininkas nuo lietuvio- kasininko?..
            Lietuvis- kasininkas yra toks parazitas ir nenašus bemokslis, kad sugeba, PC, atlikti net kelis darbus, kurie net nenurodyti darbo sutartyje: kasininko (pagal sutartį), sandėlininko, valytojo, priėmėjo, salės ir apsaugos darbuotojo, valytojo,..Pratęskite.

            Sakysit: lai eina kitur arba koreguoja sutartį- savo naudai?..
            Pasakysiu: pakelkit užpakalį nuo biudžetinio krėslo ir eikite dirbti.

  • Sejanus

    Giedriau, galite nusiraminti, Vėsaitė nepradės išbuožinimo, ir į šlovingą socializmo kelią nenori nieko gražinti. Atsipalaiduokit, ir pasiimkite iš bibliotekos kokią nors knygą apie ekonomiką ir mokesčius. Turėtumėte sužinoti daug naujo ir įdomaus, pavyzdžiui, kad progresiniai mokesčiai egzistuoja labai didelėje dalyje valstybių – ir nemažai jų visai nėra socialistiniame kelyje. Ir netgi, sakyčiau, pragyvenimas ten daug geresnis, nei Lietuvoje.

    • aušra maldeikienė

      šiaip tai standartinė frazė šia tema skamba taip — laisva demokratinė rinka remiasi progresiniais mokesčiais. Idėją suformulavo A.Smithas Tautų turte.

    • Giedrius

      Knyga butinai pasiimsiu. Pats gyvenu salyje, kurioje yra progresyviniai mokesciai. As is principo nesu pries juos. As esu pries tai, kad surinkus mokescius, jie, kaip taisykle buna isleisti pasalpoms ir pan. paremti taip vadinamus „less fortunate“. Gal as ir naivus, bet vietoj to, kad duotumem kazkam meskere, mes juos toliau maitinam kitu sugautomis zuvimis, nes jie, anot Vesaites, „jauciasi daug prasciau“…

      • aušra maldeikienė

        Jūsų Giedriau, tiesiog visai neišmanote problematikos. Pradžiai bent VIkipediją pažiūrėkit.

        • Giedrius

          Tikriausiai neismanau. Esu vienas is tu „buku amerikonu“ kurie nieko neismano. Todel tikrai pasinaudosiu patarimu koki nors ekonomikos vadoveli pasiskaityti. Sakau be sarkazmo. Be to, neskaiciau viso straipsni/interviu su Vesaite ir savo nuomone sakau tik apie ta parinkta citata.

    • Gintautas

      Mirties bausmė irgi egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių, bet tai nereiškia, kad ji yra gėris…

  • oi oi oi kaip parode siandien per „Siandien“ per LTV – jau tokia pliucha inkale Zitutei Sorokienei, kad baisu :) :)

    dar dabar juokiuosi ;))))

  • suomis

    O ar žinot, kad Japonijoje nėra pensijų sistemos. Gal tiksliau jų sistema visiškai nepanaši į europietišką. Ten žmogus pensijinę išmoką gauna vieną kartą, išėjus į užtarnautą poilsį. Ta išmoka paskaičiuojama pagal tai kiek žmogus sumokėjo mokesčių per visus darbo metus. Ir tai labai panašu į mūsų kaupiamuosius fondus. Tik ten jų SODRA atlieka kaupimo vaidmenį. O tokiu budu ir progresiniams mokesčiams niekas neprieštarauja, nes vis vien visi pinigai grįžta mokėtojui, bet tik išėjus į pensiją. Dėl to susidro labai solidi suma su kuria žmogus jaučiasi saugiai ir dažnai toks pilietis dar užsiima verslu ir t.t. ir t.t.

  • aušra maldeikienė

    O kas ten atsitiko su Sorokiene?

  • Renee

    Beje poniai Vėsaitei norėtusi tik priminti, kad Lietuvoje egzistavo progresiniai mokesčiai, kuriuos socialdemokratai sėkmingai išgyvendino:

    1990 metais priimtu Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu buvo nustatyti 6 su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimo tarifai: iki 600 rublių – 18, nuo 601 iki 900 – 20, nuo 901 iki 1400 – 24, nuo 1401 iki 1900 – 28 ir daugiau kaip 1900 rublių – 33 procentų. Be to, buvo nustatyta neapmokestinama pajamų dalis – 100 rublių, o invalidams ir turintiems tris ir daugiau vaikų – gerokai didesnė.

    Tačiau nuo 1994 metų vidurio atsisakyta darbo pajamų progresinio apmokestinimo, paliktas 33 procentų tarifas ir neapmokestinama pajamų dalis. Po 12 metų – 2006 metų viduryje tarifas buvo sumažintas iki 27, nuo 2008 metų pradžios – iki 24, o nuo šių metų – iki 15 procentų.

    TAIGI sutinku su komentatoriu nuomone – Kad socialdemokratai iš tikro nenori tų mokesčių, o visa tas triukšmas, tai tik PR akcija, mažiau samoningų piliečių smegenų praplovimui.

    • nerijus

      TAIGI sutinku su komentatoriu nuomone – Kad socialdemokratai iš tikro nenori tų mokesčių, o visa tas triukšmas, tai tik PR akcija, mažiau samoningų piliečių smegenų praplovimui.

      Tiksli pastaba.

      • Trakimas

        Pasakyčiau taip-Lietuvoje socialdemokratai yra dešinieji,o konservatoriai-vulgarieji…….

  • Genijus

    Ne į Vėsaitę, tfu, ne į temą, bet turiu oficialų pareiškimą. Ačiū, kad nė velnio nesilaikote pažado ženkliai mažiau čia rašyti ir būti.
    Ir čia absoliučiai NE ironija, kad nesilaikote „pažado“, o nuoširdus džiaugsmas, kad vis dar rašote. Rimtai. Su visa mano nepagarba Jums už kai kuriuos poelgius ir nuomones ir su visa Jūsų nepagarba man … už viską… :)
    Rašykite. Ačiū. Vis dar laikausi nuomonės, kad šitas tinklaraštis – geriausias Lietuvoje. Maža to – tai vienintelis, kurį skaitau. Ne dėl bukumo ar ribotumo. Dėl laiko stokos :) Tik racas.lt man negaila laiko :)

  • nesvarbu

    Retai žiūriu lietuviškas TV, tačiau kiek žiūriu, tai pastaruoju metu labai dažnai užsiduriu ant A.Maldeikienės.Štai ir dabar per BTV.Abejotinės vertės TV laidose (per BTV ir LNK) ši eklektikė toliau stiprina ekonominių temų zvonkės pozicijas.

  • vaje vaje kokia bloga laida tik ką per BTV apie tai buvo. Ponia Maldeikienė mojavo lapais ir lojo ant žmonių (na, ne mano vieno tokia nuomonė) – ėjo prie argumentų ad-hominem, atakavo ne argumentus, o autoritetus, vaje vaje.

    O kažkaip visi užmiršta, kad GPM tik maža darbo užmokėsčio dalis ir mes esam apmokestinę ne tik savo apatinę klasę vieni labiausiai Europoj, bet ir vidurinę (kurią čia taip nori apmokestinti). Uždirbant pusę milijono litų Didžiojoje Britanijoje mokėsčiai mažesni nei Lietuvoje, analogiškai Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, etc…

    Užmiršta, kad tas kuris gali turėt „tris karves“ ko gero turi gabumų kitur išvažiavęs turėt „penkias“.
    Užmiršta, kad turintis tris atiduoda duoda pieno trigubai daugiau kitiems.
    Užmiršta, kad turintis tris dirbo trigubai.

    Trakimas čia teigė, kad brangūs darbuotojai nėra efektyvūs – drįsčiau paneigti – brangūs darbuotojai dirba tuos darbus, kuriems neatsiranda pigių.

    Kažkodėl verslo riziką leidžiama susigrąžint pelno pavidalu, tačiau didesnis uždarbis, kuris dažnai yra profesinės rizikos pasėkmė, yra laikoma visuomenės išnaudojimu ir turi būt išbuožinama.

    Vėlgi, Lietuvoje dabar yra apie 42% apmokestinimas – ir socdemai savo pasiūlymais nori įvest 60% apmokestinimą – koks egzistuoja tik itin dideles pajamas (melejonai!) gaunantiems žmonėms vakarų valstybėse.

    O dabar palyginkime viešojo sektoriaus suteikiamas paslaugas, kurias už savo mokėsčius gauna ~100000EUR/metus uždirbantis pilietis čia ir ten. Palyginome? Neverkiame? Taigi, koks efektas bus užkraunant 60%?

  • Trakimas

    „Trakimas čia teigė, kad brangūs darbuotojai nėra efektyvūs „—gal galite teiginį pailiustruoti konkrečia citata su kontekstu?

    • oj, ten berods labiau nerijus buvo, tamsta tik paantrinot štai tokiu pastebėjimu:

      „Na,reneee kalba kaip tipiškas biudžetininkas,kurių atlyginimas matuojamas blizgančių diplomų ar kokių išklausytų kursų skaičiumi,o ne sukuriama pridėtine verte ir nauda įmone“

      atsiprašau – vakaras visgi, nuovargis, ypač bo BTV žiūrėjimo.

      • Trakimas

        OK.Gerai pailsėkite:)

        • ačiū! džiugu, kai kas dirbantį žmogų supranta, ir leidžia pailsėt po streso, o ne liepia dirbt dar daugiau, idant dar didesnį procentą užkraut būtų galima.

          bet vis tiek negali žmogus nepykt, kai kažkas galvoja, kad 55% mokėsčio tarifas pajamoms ‘į rankas’ virš 2300lt/mėn yra normalu. aš nemažą sąrašą valstybių žinau, kur gyvenimas tikrai geresnis 55% ar 60% (čia pagal socdemus – pajamoms virš 6000lt į rankas) mokant. hrrrr.

          • atsiprašau dėl skaičių, vietoj 2300lt turėtų būt 3040lt.

          • Trakimas

            Aš kalbu apie mokesčių diferensijaciją „samdomam darbui“ ir kapitalui.Manau,kad darbo užmokesčio lubos biudžetinėse įstaigose neturėtų viršyti 5000 lt.,nes ten vis viena koncentruojasi „vagys arba kvailiai:,anot sveiko proto dešiniųjų.Tačiau privačiame versle darbo apmokestinimas neturi būti „progresyvus\“.Progresyvus turi būti kapitalo apmokestinimas-pelnas,dividendai ir pan.Dar daugiau -tas pelno apmokestinimas taip pat turi priklausyti nuo vidutinio atlyginimo įmonėje,atmetus didžiausią ir mažiausią.Jei vadovas gauna 50 000 lt.,bet pavaldiniai merdi iš 670 lt atlyginimo-tokiai įmonei turi būti taikomos pačios griežčiausios sankcijos-kaip ir PVM grobstytojams:)

          • K.

            Trakimai, sutinku, kad turi būti apmokestinamos visos pajamos (ne tik su darbo santykiais susijusios, bet visos – autoriniai, palūkanų pajamos, pelno iš kapitalo, dividendų etc). Tik tarifas turi būti vienodas. Nes progresiniai mokesčiai – neteisinga, nes atsiranda privilegijuotų asmenų, išlaikomų kitų sąskaita. Juolab gaudamas didesnį atlyginimą ir absoliučia suma mokėdamas didesnius mokesčius, aš vis tiek gaunu tos pačios vertės socialines paslaugas kaip ir gaunantis minimumą.
            P.S. kalbu apie pilno darbingumo visuomenės piliečius.

          • taigi, daug uždirbantys dirbs vienoje bendrovėje, mažai uždirbantys – kitoje.

            pelnas sumažės sąnaudų dėka, o sąnaudos gali būti ir iš partnerių užsienyje perkamos konsultacijos ar brandas ar dar kas :)

            individą tiesiogiai apmokestint yra lengviausia administratoriams, kol tas individas neišvažiavo, aišku…

          • gied

            Progresiniai mokesčiai nebūtų labai blogai, jei taikomi būtų nuo tų pačių laiptelių kaip ir užsienyje. Syso/socdemų variantas taiko apkrauti tai, kas EU yra vidutinė klasė. Nors LT mastu nėra tokių žmonių daug, bet tai skatina gerų specialistų emigraciją. Būtina sąlyga – Sodros įmokų lubos, kas labai nepatiktų dabartiniams pensininkams.
            Įmonių pelno mokestį didinti tikrai neverta, nebent norima visiškai atsikratyti užsienio kapitalo įmonių, o ir savas iškelti iš Lietuvos.
            O šiaip pritariui Domui.

          • lv

            Domai, pats krypsti link individualizmo. Kita vertus, tikrai dar ne socializmas yra (vidutinių atlyginimų) statistika, kurios antrasis-trečiasis kvartilis labai gerai iliustruoja, kad pas mus yra taip, kaip yra pas mus. Tad gretintis procentais ar absoliučiais dydžiais su tais, kurie ten kažkur kitur, yra tiesiog nonsensas. Jei nelabai aišku, ką norėjau pasakyti, tai: jei kokių dviejų trečdalių visuomenės dirbančiųjų atlyginimas/pajamos tesiekia x, tai progresyvumą ir būtų teisinga (ir logiška) taikyti „dydžiui apie x“. Nepriklausomai nuo to, koks tas dydis sąlyginai mažas, palyginus su kitomis valstybėmis. Dar tavo komentaruose yra keletas klaidų ir netikslumų: dėl mok*E*sčių dydžio; Lietuvoje jie didesni, nei GB, tačiau tikrai mažesni, nei Vokietijoje, Prancūzijoje. Atsiversk PWC 2010 m (ir ankstesnių) „Paying taxes“ studiją ir vaizdas pasidarys aiškesnis. Pagal mokesčių rank’ą esame 99’oje vietoje pasaulyje; Prancūzija — 165, Vokietija — 112 , JAV — 118. Gali palyginti su kaimynais, ir kitomis vidurio ir vakarų Europos valstybėmis. Gali kabinėtis prie metodologijos, tačiau, jei padarysime prielaidą, kad PWC profesionalias ataskaitas rengia potencialiems investuotojams, verslo pasauliui, o pastarieji iš jų tikisi objektyvių rodiklių, tai…?

          • nežinau kodėl negalima gretint absoliučių skaičių – energiją perkame brangiau nei kiti (o kur dar jos poreikis), maistas irgi ne pats pigiausias, normalūs restoranai kainuoja tiek pat kiek normalūs restoranai vakaruose.

            daug mažiau leistinų atskaitymų – pavyzdžiui darbuotojų maitinimas laikomas papildomom pajamom, diskusijas apie tualetinio popieriaus ar tualetų išlaikymą teko irgi girdėt.

            Voketijos progresyvumas štai čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Income_Tax_Germany_2010.png – nelabai siekia Lietuvos.

            Prancūzijos štai čia:
            http://en.wikipedia.org/wiki/Taxation_in_France#Taxes_on_incomes

            taip, kai kur reikia pridėt 5% ar 10% – tačiau tai nėra tie papildomi 25% prie visų šitų klejonių.

            PWC rengia ataskaitas investuotojams, reik žiūrėt kas rengia ataskaitas expat’ams – jų mokesčių sandara tikrai skiriasi – TTR įtraukia pelno bei kitus mokėsčius. aš esu proletaras, ir man rūpi tik darbo apmokestinimas (tai beje vieninteliai mokėsčiai kuriuos čia moka mano darbovietė) – tad gal aš ir jautriau reaguoju į šią temą :)

            taip, galbūt pas mus mokesčiai dar nėra aukščiausi, bet įvedus tuos pasiūlymus jau žiburiu nebūtų įmanoma rast labiau išnaudojančios specialistus šalies :)

            o vidutinius atlyginimus reik kelt ne užsiėminėjant išbuožinimais, o didinant darbo našumą. dabar žmonės neefektyviai dirbantys ir taip išnaudoja daugiau uždirbančius – nes naudojasi tomis pačiomis viešosiomis paslaugomis, o jų išlaikymui skiria daug mažiau pinigų.

            aš irgi noriu gerovės valstybės – bet kažkodėl kiti neprisideda prie jos tiek pat, nes nesistengė mokytis, nesistengė dirbt, nesistengė tobulėt, nesistengė ieškot kaip geriau save realizuot.

  • Muzikas

    Gerb. lv, PWC 2010 m. „Paying taxes“ studiją jūs skaitėte matyt nelabai įdėmiai, o iki skirsnio „The Paying Taxes
    methodology“ tikriausiai taip ir neprisikasėte, nes priešingu atveju neklaidintumėte žmonių pasakėlėmis apie „sąlyginai mažą, palyginus su kitomis valstybėmis“ mokesčių dydį. Paskaitykite ką savo tyrime matuoja PWC:
    Total Tax Rate (TTR)
    The TTR measures the amount of taxes and mandatory contributions
    borne by the business in the second year of operation, expressed as a share of commercial profit. … The taxes withheld (such as personal income tax) or collected by
    the company and remitted to the tax authorities (such as value added tax, sales tax or goods and service tax) but which are not borne by the company, are excluded.
    Atrodo pakankamai aiškiai pasakyta, kad už darbuotojus mokami su darbo santykiais susiję mokesčiai ARE EXCLUDED.
    Taigi jūsų minėtas rodiklis apibūdina tik verslo apmokestinimą. Leiskite paklausti, kaip jums tai siejasi su progresiniais mokesčiais?

    • lv

      Yra tokios grafos, kaip Labour tax rate, kurios įtrauktos į TTR.
      Kai Domas kalba apie mokesčių tarifą (koks jis didelis!) gretindamas su kitomis šalimis, tai kažkodėl labai skuba įkalkuliuoti darbdavio sumokamą mokesčių procentą, o kai reikia pasilyginti (ir susivokti) bendrame kontekste, tai darbdavio sumokami mokesčiai (didele dalimi ir TTR) yra ne(be)svarbu, svarbus tik GPM’as…
      Jei mūsų mokesčiai yra palyginus nedideli, tai darbuotoją GPM’u apkrauname jau taip, kad sugebame nusiristi į paskutinę vietą? Ne.
      Jei netinka ši ataskaitai, tai galite pasieiškto income mokesčių palyginamosios. Vėl gi, nieko stebuklingo — mokesčių dydis ir tarifas Lietuvoje nėra didelis.
      Su progresyvumu PWC atskaitos nesiejau. Atsakydamas dar ir Domui,
      pakartosiu, kad progesyvumui taikyti svarbu yra suvokti statistiką. Kai Domas teigia, kad yra daugiau uždirbančiųjų, kurie (bus) skriaudžiami didesniu mokesčių tarifu, tai yra tiesiog nekorektiška, nes vidutinių atlyginimų statistika gana aiškiai rodo apie visuomenės gana plokščią ir susitraukusį atlyginimų pasiskirstymą (mediana prieš keletą metų galbūt tesiekė porą tūkstančių). Antrasis ir trečiasis kvartiliai skiriasi nežymiai, o tai reiškia, kad didžioji dauguma visuomenės gauna palyginus nedidelį atlyginimą ir būtent ta didžioji sumoka daugiausiai mokesčių. Kam taikyti progresyvumą? Tiems keliems procentams „top earner’ių“, kurie sumoka mizernai mažai mokesčių…?

      • Trakimas

        Kažkodėl PVM,kurį sumoka praktiškai vien tik samdomas darbas,į mokesčius „neįskaičiuojamas“?Po sodros,GPM ,PSD mokesčių mano apčiulptas 1000lt dar dar kartą apmokestinamas,kai aš perku maistą ir benziną,todėl iš to 1000lt aš vėl netenku apie 300lt tiesioginių mokesčių.:)Todėl aš ir kalbu,kad mokesčiai darbui Lietuvoje yra nepaprastai aukšti,palyginus su perskirstoma pridėtine verte,skiriama darbo jėgai-atlyginimais.

      • Muzikas

        Tai gi aš ir kviečiu „pasilyginti (ir susivokti) bendrame kontekste“, o tam reiktų bent trumpam pamiršti supainiotą (gal kad sunkiau būtų atsirinkti) su darbo santykiais susijusių mokesčių VSD, PSD, GPM ir t.t. sistemą ir pasižiūrėti į esmę. O ji tokia: samdomam darbuotojui išties rūpi tai, kiek jis gaus „į rankas“ t.y. netto alga; darbdaviui rūpi kiek jam kainuos šis darbuotojas t.y. alga brutto (prašau nepainioti su taip vadinamu pareiginiu atlyginimu („alga ant popieriaus“), nes jis neatspindi VSD, Garantinio fondo ir pan.
        Panagrinėkim du pavyzdžius dabarties realybėje:
        1. Alga „ant popieriaus“ 1200 Lt. Tuomet brutto (tiek viso sumoka darbdavys) 1573 Lt, o netto „į rankas“ 970 Lt.
        Išvada: mokesčių dalis brutto atlyginime – 38 proc.
        2. Alga „ant popieriaus“ 12000 Lt. Tuomet brutto (tiek viso sumoka darbdavys) 15838 Lt, o netto „į rankas“ 9121 Lt.
        Išvada: mokesčių dalis brutto atlyginime – 42 proc.
        Leiskite jūsų paklausti, tai kas gi yra jūsų minėti „tie keli procentai „top earner’ių“, kurie sumoka mizernai mažai mokesčių…?“
        42 proc. – tai mizernai mažai?!
        Dabartinėje situacijoje esu prieš naujus progresinius mokesčius samdomam darbui, nes jie tik padidins mokestinę naštą produktyviausiai visuomenės daliai. Ir apskritai, reikia galvoti kaip iškepti DIDESNĮ pyragą, o ne kaip padalinti tą kurį turime (beje, nuolatos mažėjantį). Labai abejoju, ar siūlomi nauji progresinius mokesčiai bus tas sisteminis pokytis, kuris padės iškepti DIDESNĮ pyragą. Greičiausiai bus atvirkščiai – turėsime jį dar mažesnį, tik padalintą vienodesniais gabalėliais.

        • suomis

          O jūs nemanote, kad esant tokiai situacijai, greit nebus prasmės išvis kepti to pirago.

        • lv

          Jūs nesupratote. Matyti, kad turiu paaiškinti apie kvartilius ir ką jie iliustruoja.
          Gerai. Mediana (antrasis kvartilis) yra toks rodiklis, kai dirbančiuosius (vertinant jų atlyginimus) padaliname per pusę: pusė jų gauna iki x, pusė — x ir daugiau. Trečiasis kvartilis skiria 75% ir 25% dirbančiųjų.
          Jei trečiasis skiriasi nedaug skiriasi nuo medianos (o taip ir yra), tai reiškia, kad didžioji dauguma visuomenės (daugiau, kaip 60-70% dirbančiųjų) uždirba „iki tiek“ ir/ar „apie tiek“ ir būtent ši visuomenės dalis sumoka daugiausiai mokesčių. Net jei paimtumėte 100 „Nausėdų“, kurie per mėnesį gauna galbūt ir 100k, jų sumokamų mokesčių dalis sudarytų mažą dalį bendrame katile, net jei jų mokesčių tarifas būtų 80%. Nes tokių top earner’ių yra santykinai labai nedaug. Tai aš dar sykį klausiu — kam ir kaip reikia taikyti progresyvumą? Manau, kad atsižvelgiant į vidutines visuomenės pajamas (ar bent jau atsižvelgiant į visuomenės uždarbio struktūrą), progresiškai apmokestinant jau ir tuos, kurie uždirba kiek daugiau, nei vidurkis.
          Visai kitas reikalas, jei uždarbio struktūra būtų tokia, kad primityviai aiškinant, būtų galima išskirti: mažai uždirbančius 25%, vidutiniškai uždirbančius — 50%, ir daug uždirbančius — 25%, kai atlyginimo skirtumai tarp šių grupių
          būtų ženklūs. Tada progresyvumą būtų galima taikyti tai išskirtinei visuomenės turtingųjų grupei.

          • mielas lv, ačiū už paaiškinimą.

            aš pilnai pritariu tamstos požiūriui – tačiau problema mūsuose yra ta, kad tie visi ‘kvartiliai’ yra baisiai baisiai maži savo absoliučiom vertėm, o mokesčių našta ir taip ganėtinai didelė, tad norėdami išspaust iš šūdo vašką populistams reik kurt tokius ganėtinai drakoniškus planus kaip 55%-60% apmokestinimai vidurinei (ar viršutinei vidurinei) klasei (kas yra liūdėsys gilus ganėtinai).

            egzistuoja ne vienas ir ne du pusnausėdos, kuriems susidaręs mokesčių skirtumas padengtų pragyvenimo kaštų skirtumus tarp Lietuvos ir tarkim kokios pietų Prancūzijos, šiaurės Italijos ar turtingųjų Kalifornijos dalių, ir kaip tyčia, Nausėdai daug sunkiau migruot nei tiems pus-Nausėdoms – jie gali dirbti iš bet kur (bile vidutinio dydžio oro uostas už valandos kelio būtų).

            tai vat sudėjus tuos pusnausėdas, padidėjusi mokesčių suma būtų gal ir net truputį matoma, tačiau tų mokesčių praradimas ganėtinai skaudus, nekalbant apie tai, kad gudresni žmonės ras ką daryt ir neišvažiavę.

          • dzyvai

            Domas rašė:

            „tačiau tų mokesčių praradimas ganėtinai skaudus, nekalbant apie tai, kad gudresni žmonės ras ką daryt ir neišvažiavę.“

            Domai, tam nereikia ir progresinių mokesčių. Ką čia vyniot į vatą? Kas nori ir dabar visai legaliai apeina sodros mokesčius mokėdami atlyginimą. Pvz., šiuo metu bankai aktyviai įmonėms stumia „kaupiamuosius fondus“, per kuriuos darbuotojai gali išsigryninti dalį atlyginimo, tuo tarpu išvengiama didelės dalies mokesčių. Bet tai nėra tik lietuvių „išradimai“. „Socialinis paketas“, sąvoka, atėjusi iš vakarų (progresinių mokesčių šalių), tačiau lietuviai ją sėkmingai pritaikė ir be progresinių mokesčių :)

        • Trakimas

          Jūs būtent ir pabėgate iš „bendro konteksto“.Aš kalbu apie bendros mokesčių naštos nukėlimo nuo samdomo darbo.Samdomas darbas pernai sumokėjo api 8 mlrd. vien PVM,o štai „kapitalas’ ,gavęs 18 mlrd. pelno-tik apie 1,5 mlrd. pelno mokesčio:)Kubilius pernai tiek pasiskolino,kiek įmonės gavo pelno.O tai gal ir krizės Lietuvoje nebūtų buvę,jei pelno mokesčio būtų surinkta 10 mlrd.?

      • aš lyginau darbo jėgos apmokestinimą, o ne tik pavienius mokėsčius pagal jų pavadinimus.

        mano darbovietės vienintelė veikla Lietuvoje yra suteikti darbo vietą – tad tik darbo apmokestinimas aktualus – nėra čia kapitalo, pelno ar pajamų.

        tad TTR yra neaktualus, aktualūs su įdarbinimu susiję mokėsčiai.

        „o kai reikia pasilyginti (ir susivokti) bendrame kontekste, tai darbdavio sumokami mokesčiai (didele dalimi ir TTR) yra ne(be)svarbu, svarbus tik GPM’as…“

        tai kad ne. skaičiavau ir PSD/Sodros analogus.

        • aj, beje, dar galima pažiūrėt ir į išmokas.

          jeigu uždirbama 10000lt/mėn, kokia bus:

          – senatvės pensija?
          – nedarbingumo pašalpa?
          – ligos kompensacija?
          – sveikatos sistemos kokybė?
          – švietimo sistemos kokybė?
          – kitos viešojo sektoriaus paslaugos?

          esmė ne tik kiek sumokam, bet ką už tai gaunam, o gaunam šnipštą, nes šnipštas surenkamas iš devyniu decilių.

          reik apatinių devynių decilių efektyvumą kelt, o ne dar labiau apmokestint tuos, kas ir taip sumoka daugiau mokesčių nei kiti.

          • dzyvai

            Domai, esu iš tų, kuriems Vėsaitės tarifai sumažintų atlyginimą „į rankas“. Tačiau palaikau tokią idėją, nes manau kad taip yra solidaru, nors nuo namų iki oro uosto tik 10 km, o su laptopu „ten“ išgyvenčiau :)

            Ir, beje, atkreiptinas dėmesys ne tik į atlyginimo mokesčius, bet dar labiau į mokesčio „bazę“, t.y. į pajamų aibės, kuriai mokestis būtų taikomas, praplėtimą.

            Beje, problema, kaip jau čia daug kas pastebėjo, kad mūsų „socialdemokratai“ tokių mokesčių iš tikrųjų nenori, ką byloja jų realūs darbai.

        • Trakimas

          Domai,aš nepritariu Nausėdos atlyginimo pajamų mokesčio didinimui.Aš už tai,kad Nausėdos darbdavys-bankas,mokėtų normalų pelno mokestį.Dar visai neseniai kai kurie bankai ir nuo to juokingo pelno mokesčio buvo atleisti:)

        • lv

          Lygindamas darbo jėgos apmokestinimą turėjai įtraukti Labour tax rates, kuris matyti ir PWC studijos atskaitoje (jau čia gali palyginti pačio minėtas šalis…). Labour taxes Europoje sudaro *didelę* ir ženklią TTR dalį. Mūsiškis GPM’as, PSD nėra dideli, todėl pagrįsk, prašau, kaip tau skaičiuojant gavosi, kad Vokietijoje, Prancūzijoje (ir kitur; taip reikėjo suprasti — daug kur) vidutines pajamas gaunantis asmuo apmokestinamas mažiau, nei Lietuvoje. Kita vertus, kaip jau minėjau, linkstama į individualizmą; tie 10k nieko nepasako, nes vietoje jų galima įrašyti ir 100k (kas iš to, kad vienetai uždirba 100k, jei dauguma dirbančiųjų, kurie sumoka _absoliučią_daugumą_mokesčių_ (nonsensas; uždirbantys 10k NESUMOKA DAUGIAU MOKESČIŲ) ir finansuoja viešąjį sektorių uždirba daug (daug) mažiau. O mūsiškiame kontekste, uždirbantys 10k jau labai ryškiai yra turtingieji (ir šis sluoksnis yra mažytis), todėl natūralu, kad didžioji visuomenės dalis reikalauja/tikisi progresyvumo būtent jų atžvilgiu ar jau mažesnėms pajamoms. Kad ir kokie tie 10k atrodytų maži ES kontekste. Jei netiesiogiai užsimeni apie emigraciją, tai teisybės labui reikėtų pasakyti, kad ES išsivysčiusiose valstybėse protingam ir jaunam žmogui/specialistui ekonominiu aspektu visada buvo geriau, nei Lietuvoje. Šiuo aspektu tos emigracijos negalima sustabdyti ar dar labiau paskatinti, nes visuomenė ir valstybė pavadinimu Lietuva gyvuoja ne dėl to, kad čia yra mažesnis (patrauklus) mokesčių tarifas ar pigesnis pragyvenimas…

          • Trakimas

            Emigraciją sustabdyti ar paskatinti tik ir gali atlyginimai už darbą ir mokesčiai.Todėl juokinga skaityti nieko nereiškiančius išvedžiojimus,įvilktus į ekstravagantišką formą.:)Suprantantis esmę žmogus tai laikytų vidutinišku humoru:))))

          • Muzikas

            lv, nesupratau jūsų frazės „(nonsensas; uždirbantys 10k NESUMOKA DAUGIAU MOKESČIŲ)“. Ar jums tikrai neatrodo, kad konkretus 10k algos uždirbantis žmogus jau dabar sumoka 10 kartų daugiau mokesčių, nei 1k uždirbantis? O viešųjų paslaugų gauna tiek pat, ir jo balsas rinkimuose, kur sprendžiama kaip jo sumokėtus mokesčius panaudoti, „sveria“ tiek pat, kiek ir sumokančio valstybei 10 kartų mažiau. A, tiesa, tai juk ir yra „socialinis teisingumas“ :)
            Dėl Labour tax rates: PWC metodologijoje labai aiškiai nurodyta, kad į Labour tax rates TTR nėra įtraukti GPM ir analogiški mokesčiai, taip kad TTR rank yra irrelevant mūsų diskusijoje ir taip, dauguma Europos šalių mažiau apmokestina darbą, nei Lietuva jei skaičiuosime mano siūlytu netto/brutto atlyginimo palyginimo būdu.
            Nors ko gero nieko mes čia neišdiskutuosime, nes matyt turime pamatinių idėjinių skirtumų: aš manau, kad Lietuvoje dabar darbo labiau apmokestinti jau nebereikėtų ir visiškai nesvarbu, kokiu pavidalu tas apmokestinimo didinimas būtų realizuojamas. Jūs gi atrodo manote, kad darbą smarkiau apmokestinti galima ir reikia, tik siūlote tai daryti pasirinktinai „pagal kvartiles“ :)

          • lv

            Kokiu racionaliu pagrindu, tas konkretus, 10k uždirbantis žmogus, galėtų reikalauti kažko daugiau iš viešųjų paslaugų, jei jas iš esmės finansuoja visai kita, tačiau didžiausia visuomenės dalis?
            Aš girdžiu tik visiškai iracionalų atsakymą, kad „aš daugiau sumoku mokesčių“, siekiant pabrėžti savo (individualią) svarbą. O nėra tos (išskirtinės) svarbos, nėra. Nusipirkai 100 m^2 daugiau asfalto keliuose? Daugiau dėmesio pas klerkus, mokykloje, policijoje? NE, nes neperki. Žinoma, naudingiau, kad atsirastų vienas toks mokėtojas, vietoje dešimties tūkstantininkų, tačiau neatsiranda…
            Apie PWC. Jūs atidžiau skaitykit. Labour taxes, vakarų Europos valstybėse sudaro žymią dalį TTR. Italijoje, pavyzdžiui, ~64%. Ką aš tuo noriu pasakyti? Tą, kad TTR (su įtrauktu Labour taxes) šia prasme yra relevant, nes atspindi didelę dalį tos „baisingos“ mokesčių naštos, kuri, pasirodo, nėra tokia baisinga. Bendras vaizdas matyti ir iš (kiek senstelėjusios) ES statistikos:
            http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/2-22062009-AP/EN/2-22062009-AP-EN.PDF

            Ar (ir kuo) galite pagrįsti savo teiginį, kad darbas daugumoje Europos valstybių apmokestinamas mažiau, nei Lietuvoje?
            Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija?
            Danija, Suomija, Švedija, Norvegija?

            Kitas klausimas, kad to apmokestinimo našta, Lietuvoje yra turbūt svaresnė.

          • Trakimas

            Matome,kad apie mokesčius galime kalbėti tik pajamų kontekste.O „pajamos“ kaip bendro produkto dalis ,nėra kažkokia natūrali mana iš dangaus.Pajamos yra tam tikrų santykių,įstatymų,verslo aplinkos išdava,nustatoma įstatymų leidybos organų,kuriuos gali įtakoti tam tikros grupės.Civilizuotose šalyse-Vokietijoje,USA ir t.t.-tai supranta,todėl pelno mokestis USA yra apie 60 procentų ir niekas net nesiginčija ,ar tai teisinga.Tai be jokių abejoinių teisinga,nes bet kokios įmonės pelnas yra visos visuomenės,kūrusios infrastruktūrą,nuopelnas.Infrastruktūra yra visko visuma-keliai,išsilavinę darbuotojai,sveiki darbuotojai,sukurtos rinkos miestų pavidalu ir t.t.

          • Muzikas

            lv, dėl statistinių vidurkių jūs teisus: pagal ES pateikiamus duomenis apie Labour ITR’ą 2007’aisiais Lietuvą darbo apmokestinimu lenkė net 15 iš 27 ES valstybių. Čia galima būtų svarstyti kiek Lietuvos ITR vidurkį iškreipia daugiatūkstantinė armija „dirbančių už minimumą“ ir algos vokeliuose, bet tiek to.
            O dėl apmokestinimo naštos svarumo, tai siūlau pažvelgti į Prancūzijos progresinio apmokestinimo pavyzdį lietuviškų pajamų kontekste:
            Below €5,875 p.a. (atitinka 1690 Lt/mėn.) – 0 proc.
            From €5,875 to €11,720 (1690 – 3370 Lt/mėn.) – 5,5 proc.
            From €11,720 to €26,030 (3370 – 7485 Lt/mėn.) – 14 proc.
            From €26,030 to €69,783 (7485 – 20063 Lt/mėn.) – 30 proc.
            Virš 20063 Lt/mėn. – 40 proc.
            Jei šie tarifai būtų siūlomi ir Lietuvai, tai ko gero būčiau nieko prieš :) O beje, Prancūzija yra viena iš smarkiausiai darbą apkokestinančių valstybių ES.

          • tai kad ta „labiau finansuojanti mažiau uždirbanti grupė“ visgi labiau naudosis viešosiomis paslaugomis, nes jų yra daugiau, be to, jie nesinaudos privataus sektoriaus suteikiamomis brangesnėmis paslaugomis pvz. sveikatos apsaugos ar kad ir švietimo srityje :)

            ar norėčiau tiek mokesčių mokėdamas turėt geresnes viešas paslaugas? pavyzdžiui sveikatos sistemą, kurioje gyvybės užtikrinimui nebūtų reikalingi (ar privalomi) kyšiai. taip, norėčiau, nes sumokėdamas tuos pačius absoliučius mokesčius kitur tai gaučiau.

            individualiai kiekvienas uždirbantis daugiau sumoka daugiau mokesčių – gal kaip visuomenės grupė jie ir nėra įnešantys daugiau, bet tikrai santykis kiek jie kainuoja valstybei ir kiek jie sumoka mokesčių yra daug naudingesnis, nei tų ‘daugumą mokesčių sumokančių’.

            aš skaičiuodamas mokesčius įtraukiu ir darbdavio sumokamą sodrą, kuriai kažkodėl užsimerkia visi mokesčių didinimo šalininkai – greta algos, iš kurios mokamas GPM/PSD, dar yra papildomas 31% sodros įmokų.

            sudėjus tuos mokesčius darbo jėgos apmokestinimas pasiekia Lietuvoje 42%. Vokietijoje uždirbant 10000EUR/mėn (čia jau tikrai nebloga alga visgi) bus sumokama 44%. Italijoj gausis 37.5%, panašiai Ispanijoje.

            tingiu eit per visas valstybes, bet visgi – taip, 42% nėra ypatingai didelis mokestis, bet nėra ir ypatingai mažas. įvedus siūlomus progresinius su jų 60% tai kas yra vidurinės klasės pilietis bet kur kitur pas mus būtų išbuožinamas kaip reikiant.

            kalba visgi čia ne tiek apie dabartinę situaciją, kiek apie siūlomus progresinimus, ir dabartinio pagrindo netikimą tolimesniam mokesčių didinimui.

            o, visgi, kai kažkas moka algą, ir žino kad už ją sumokami drakoniški mokesčiai, visai norėtų, kad už juos gaunamos viešosios paslaugos prilygtų kitose valstybėse už analogiškus ar mažesnius mokesčius gaunamom paslaugom.

            aš nenoriu gaut daugiau paslaugų negu kitas, aš tiesiog noriu gaut daugiau paslaugų, nes sumoku tikrai daug, ir kitur už tiek pat gaučiau daug geresnį ‘paketą’.

            taip pat noriu, kad vertintų ir dabar mano sumokamus mokesčius, ir negalvotu kaip daugiau nutrešt – ir tai, ką moku dabar, yra ‘nemažai’.

            ir taip, mokėdamas valstybei aš perku jos paslaugas – nors prižiūrėt šio kontrakto vykdymą galiu tik kas kelis metus rinkimuose, kur mano balsas visiškai niekam neįdomus (mano percentilė savo valdžios deja neišsirinks).

          • lv

            Keletas replikų. Apie progresyvumą Prancūzijoje ir € „atitiktį“:
            Vidutinis atlyginimas Prancūzijoje turėtų būti bent 3+ karto didesnis, tad vidutinėms pajamoms (tarkime ~2 kLt):

            ~1700 € per mėn arba ~21000 € per metus. Pas mus — 15%, pas juos 14%. Su ta prielaida, kad vidutinis atlyginimas skiriasi tik 3 kartus; iš esmės jis skiriasi apie penkis, kaip matyti iš pyktelėjusio Nausėdos atsako Lazutkai:

            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gnauseda-man-nepriimtina-r-lazutkos-tiesa.d?id=43493569

            Taigi…?

            Domai, imam elementarų (bet neprastą) vokiškųjų mokesčių kalkuliatorių ir palyginimas tampa aiškus ant pirštų pirštų:
            http://www.parmentier.de/steuer/steuer.htm?wagetax.htm

            Vėl gi, tam vidutiniam lietuviškajam-vokiškajam atlyginimui ~2500-2900 €, gauname, kad bendras mokesčių tarifas tenkantis darbuotojui yra ~36-38%, o mūsiškis — ~24%. Taip, aš atsimenu tą vokiškojo progresyvumo kreivę (specialistų tarifas būtų dar didesnis)…

          • kaip jūs gaunate 24% Lietuvoje? neįskaičuojate darbdavio sodros įmokų? darote standartinę klaidęlę, tokių dalykų kaip ‘payroll tax’ labai daug kur nėr, tad norint lygint, reik sumuot mūsų ‘darbdavio sumokamus’ ir ‘darbuotojo sumokamus’…

          • mano nuomone tai yra didžiausias lietuviškosios mokesčių sistemos pravalas, kad net kompetetingai atrodantys piliečiai nežino, kiek apmokestinama darbo jėga.

            42% o ne 24%….

          • lv

            Domai, aš skaičiuoti moku. Žinoma, galiu suklysti…
            Apie viską ir iš pradžių. Jau išsiaiškinom, kad TTR’u verslui, pagal PWC Lietuva yra palankesnė, nei Vokietija. Tai reiškia, kad vertinant darbdavio mokestinę naštą, susijusią su verslu (ir ženklia dalimi įdarbinant) Lietuva jau yra palankesnė. Belieka įvertinti, kaip ir pats norėjai, proletariato pageidavimu, income mokesčių naštą. Tai, kas pačiam dabar nebepatinka? Nes aš, kaip jau minėjau skaičiuoti moku. Ir skaičiuoju: 15% GPM’as, 6% PSD, 3% VSD, dar ir šiokį tokį NPD pritaikau (ir taip, visumoje tai ~24%)…
            Ir vokiškasis kalkuliatorius analogiškai skaičiuoja (tik tą mokesčių dalį, kuri tenka darbuotojui). Mokam sudėti A + B? Taigi, mokestinės verslo sąlygos darbdaviui palankesnės, o kartu income mokesčiais mažiau apkraunamas ir pats darbuotojas.
            Jei labai kyla noras sudėti visas išlaidas (o kartu priminsiu, kad pačiam jau gimė visiškai nepagrįstos mintys apie, tai Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur…yra apmokestinama gerokai mažiau, kas vėliau, kaip paaiškėja yra tikrai mano nemokėjimo skaičiuoti pasekmė…), tai ir sudedam. Taigi, nuo to vidutiniško 2500€ gross sallary, vokiškasis darbdavys sumoka (mandatory):

            10% pensijų socialinis draudimą
            7,3% sveikatos draudimą
            1,5% nedarbingumo draudimą
            ~0,7% neįgalumo draudimą

            Jei nieko nepraleidau ir jei skaičiuoju teisingai, tai nuo 2500€, tai (~19,5%) sudarytų ~490 €.
            Taigi, „visa darbo vietos kaina“ yra ~3000 €, o į rankas gaunama ~1600 €, tad suminė mokesčių našta — ~47%

            Analogiškai, mūsiškiu atveju (imant vidutinišką atlyginimą ~2500 Lt):

            Pritaikytas NPD 130 Lt
            Pajamų mokestis 15% 355.5 Lt
            Sveikatos draudimas 6% 150 Lt
            Pensijų draudimas 3% 75 Lt

            Išmokamas atlyginimas „į rankas“: 1919.5 Lt

            Darbdavio sumokami mokesčiai:

            Sodra 30.98% 774.5 Lt
            Įmokos į garantinį
            fondą 0.1% 2.5 Lt

            Visa darbo vietos kaina: 3277 Lt

            Taigi, Lietuvoje analogiška suminė mokesčių našta (vidutiniškai atlyginimui) yra ~42%

            (skaičiuoklė gal kiek senstelėjusi, jei 2011 m tarifai keitėsi)

            So…?

          • lv

            Ir čia dar dorai neįsijungė vokiškasis pajamų mokesčio progresyvumas…
            Persiskaičiuok saviškiam (IT specialisto) atlyginimui ir skirtumas dar paaštrės…

          • hm, keista, aš žaidžiaus būtent su ta pačia skaičiuokle, ir įvedant 10000 net salary (čia kur jau gaunama į rankas, itin brangaus specialisto), sumokama ~7000 eur mokesčių iš vienos pusės beigi ~1000eur iš kitos pusės, pilna darbo vietos kaina ~17000eur, tad gaunas ~44% apmokestinimas.

            nesu auditorius, tad tamstos skaičiavimų netikrinsiu, bet kažkur jie nesusieina.

          • lv

            Domai, paspaudinėk ant klaustuko šalia įvairių mokestinių laukų… :-)
            (kalkuliatorius skaičiuoja tik darbuotojo mokesčius)
            Taip skaičiuodamas, pats tiesiog sužinojai „atlyginimą ant popieriaus“ žinodamas atlyginimą į rankas. Nuo atlyginimo ant popieriaus, žinia, darbdavys dar irgi moka mokesčius…
            Vokietijoje mandatory social contributions praktiškai po lygiai pasidalina darbdavys su darbuotoju ir tai apytikriai yra po 20%. Nereikia būti auditoriumi (juo aš irgi nesu), tačiau prieš pesimistiškai, ir kategoriškai nusiteikiant ir nuteikinėjant kitus, geriau pasitikrinti. Du kartus. Net ir dešimt kartų.

          • lv

            testas (kažko strigo).

          • lv

            Žodžiu, kažkokie neaiškūs blogo filtrai ar kriterijai. Lyg ir padoraus teksto nepraleidžia.
            Pakabinau tris to pačio komentaro skirtingas versijas. Gal jos (ar bent jau kuri viena) ir išvys dienos šviesą. Jei ne, tai reziume: taip skaičiuodamas, pats tiesiog sužinojai „atlyginimą ant popieriaus“, žinodamas atlyginimą į rankas. Nuo atlyginimo ant popieriaus, žinia, darbdavys dar irgi (su)moka mokesčius…

          • lv, atsiprašau, aš ir pats nežinau, kodėl taip kartais būna. Gal filtras randa ką nors tokio, kas man atrodo visai padoru…:)

  • Trakimas

    Skatinti samdomam darbui mokėti atlyginimus taip pat yra paprasta.Štai ,jei įmonėje darbuotojų vid. atlyginimas viršija minimalų 2 kartus-pelno mokestis mažinamas 2 proc. .jei -4 kartus,pelno mokestis mažinamas 4 proc. ir t.t.Tokiu būdu įmonės negalės naudotis tragiška bedarbyste ir gauti super pelnus,nemokėdamos darbuotojams atlyginimų.Kol kas valstybę išlaiko samdomas darbas.Seniai laikas,kad ir verslas prie to prisidėtų.