Citata #328 Muzikos prodiuseris R.Tautkus apie lietuvius…

Apskritai lietuviai labai konservatyvūs žmonės, bet ne dėl to, kad tokios mūsų tradicijos, o dėl to, kad rusas pakarpė mūsų genus.

„Laisvalaikis“

(8 balsų, vidurkis: 3,38 iš 5)
Loading...
  • max

    atvirai pasakius, tai tie genai buvo karpomi per visa lietuviu istorija. Sako – pakrapstyk rusa , rasi totori. Prideciau – pakrapstyk lietuvi, rasi rusa. Isvada – pakrapstyk lietuvi , rasi tototori. Gal radikalu, bet…

    • A.G.

      Būtų labai gerai, kaip sakote, – radus totorių. Tai labai sąžiningas (jų tarpe nėra vagių), darbštus, nagingas (savo srities meistars), nevartojantis alkoholio žmogus.
      Bet kokiam darbdaviui – tai auksas.
      Ne be reikalo Vytautas pasitikėjo tik totoriais (kaip Leninas latvių strelkais… kurie net apdovanojimų atsisakė).

      Deja, prakrapštę, totoriaus nerasime, manau, – rasime ir vagiliuką, ir melagiuką, ir tinginiuką, ir išverstaskūrį, ir pataikūną (to meto konjuktūrai), per dažnai.
      Tiksliau rasime kumečio ainį (nes bajorų tarpe lietuvių manau ir nėra).
      Joke kaip visda.

  • Tadas

    Gerai pasakyta. As vis dazniau manau ir sakau, kad visos musu lietuviskos partijos yra „konservatoriai“. Idomu, bet daznai atrodo, kad realybej kokie socdemai „konservuoja“ gerokai labiau nei „tikrieji konservatoriai“. Gal del to, kad konservatoriams pas mus dar nelabai yra ka konservuot? (tokia nedekinga padetis…)

  • nerijus

    Viename iš rūrų serialų „Сваты“ patiko ukrainiečio ( chocholo ) pasakymas:
    – Užstrigo tarp žmogaus ir bezdžionės!!!

    Negalime teigti, jog esame grynakraujai lietuviai, taip kaip rusai negali teigti, jog jie grynakraujai rusai.

    Dėl konservatyvizmo nesutinku, nes nebūtume vieni iš pirmajančių Pasaulyje pagal emigrantų skaičių.

    • WU

      „rūrų“ :D

      • nerijus

        :D

  • Whisker

    Taip, lietuviai konservatyvus, taciau negalima sakyti, kad tai yra vienareiksmiskai blogai, cia jau kaip paziurejus, yra ir nemazai teigiamu dalyku tame, pasaulis jau tampa pernelyg liberalus.

  • Rusai nelabai tuos genus keitė ;) Pažįstų labai mažai mišrių šeimų lietuvis(ė)+rusė(as).

    Vat, kad smegenis praplovė tai sutikčiau

    • Genijus

      Sutinku, praplovė (tiksliau, siaubingai) užpaškūdino smegenis, ir genų tiesiogine to žodžio prasme nelabai keitė. Bet užtat į Sibirą vežė tautos žiedą – inteligentus, kuriančius, protingus ir kultūringus žmones. Ta prasme lietuvių genai gerokai nukentėjo. Bet nieko – mes čia, ir būsim amžinai :)

  • Rolandas

    bzhyk,

    Dėkui už info apie logistics performance index.

  • A.G.

    Mano aplinkoje niekam smegenų niekada niekas neišplovė. Ne turi savo galvą. Juo labiau tarybiniu metu, – nes anuomet žiniasklaida ir politika niekas netikėjo. Absoliutiškai niekas mano aplinkoje.
    Kas kita dabar – labai daug žmonių „pasimovė“, nes tikėjo, kad dabar bus kitaip.
    Kiek pastebiu, kas anuomet purškė prieš vėją, tas ir dabar.
    O kas anuomet buvo svoločius, – tie patys ir dabar… ta prasme konjuktūros subinlaižiai visada tie patys.
    aktyviausi bolševikų pagalbininkai, po 1990 m. buvo aktyviausi naujųjų vadovų pagalbininkai. Skiriamasis bruožas – kitamanį puola net apsiputodami, jei nereiktų atsakyti už pasekmes tai ir užmuštų kitaip manantį. Jie niekada nebuvo demokratai, nei anuomet (na tas tai aišku), nei dabar, nors yra apsimetę jos ideologijos vedliais.
    Ta proga prisiminiau, kaip mums tremtiniams, įsikūrus naujoje vietoje, tėvukas man ir sako, – ta nauja mūsų kaimynė pamazgomis apipylė aplinkinius senbuvius. Žinok, lygiai taip kalbės kitiems ir apie mus.

    • Rolandas

      A.G.

      Rašote stipriai. Jaučiasi, kad išgyventa, tačiau…kodėl tiek daug pykčio? Kodėl visuomet esate auka? Kodėl taip nemylite žmonių? Ar jūs Valentino katalikas ar Rymo?

      • A.G.

        Esu labai nuodėmingas, teisingai pastebėjote.
        Toks nebuvau. Malonumą jaučiau dirbti žmonėms, be atlygio ir daug metų.
        Tiesiog internete pamatėme žmones, kokių gyvenime nesutinkame (tokių jų manau gyvenime ir nėra) – gal dėl to tam tikras pereinamasis periodas.
        Ypač nemėgau 1917 m. revoliucionierių (bolševikų), – tad nieko keisto, kad kai atpažįstu juos dabar (psiaudo patriotus), kraujas užverda.
        Darbo specifika daug dešimtmečių – strateginis planavimas ir tų planų įgyvendinimas (o tai pastovios nesekmės), darbas tik su problemomis, matyt reikalauja iškrovų. O įprasti to būdai, mano atveju, – tabu.
        Dabar esu užsiprogramavęs, su laiku atsisakyti interneto, taip, kaip lygiai taip buvau užsibrėžęs ir atsisakiau TV, dalies radijo, didžiųjų laikraščių. Paruošiamasis laikas būna ilgesnis, o veiksmas – momentinis. Taip buvo ir su rūkymu. Taip ir svaigiaisiais gėrymais.
        Bandžiau atsakyti Jums.

      • Rolandas

        Dėl 1917 m. revoliucionierių (bolševikų)bei jų dabartinių transformerių mes vienminčiai:) O interento atsisakyti jums nereikia. Įdomu paskaityti protingų žmonių mintis.

    • aušra maldeikienė

      Šventi žodžiai. Žmonės stebėtinai mažai keičiasi turiniu. Va forma tai gal ir taip, bet ne esme… Net nuostabu…

    • J. naivusis

      Pritariu – baisiausi yra trispalviai bolševikai.

  • Žvelgaitis
  • Arturas

    Gal ir nusišnekėsiu, bet man užkliuvo už akių mėnesių pavadinimai. Nebandžiau daugiau gilintis, bet lietuviški mėnesių pavadinimai visiškai neturi panašumo su aplinkinių tautų naudojamais. Pvz.: sausis – latv.-janvaris, rus.-январь, angl.-january ir t.t.
    Gal mes(lietuviai) tikrai kokios tai paslaptingos kilmės? :-)Ir tas apkarpymas, manau, visai nė prie ko – kiekvienas turi savo nuomonę (tame tarpe ir Tautkus).

  • Aras

    Kokaino prisiuostęs pankas pasimaivė prieš mergas, sublizgėjo, taip sakant, intelektu, į lovą kuriai nusitempti, o dundukai prie kompiuterių puolė tautiečių genomą analizuoti. Rusas yra gerai, totorius taip pat neblogai, svarbu, kad avių ir avinų tarp artimų protėvių nerastumėt.

  • austras

    Yra toks vienas filmas apie Britaniją tečerizmo epochoje. Jame, su nuostaba surasit daug paralelių su Lietuva ir lietuvių charakterio metamorfozėm pastaruosius 20 metų.

    Peter Greenaway
    The Cook, the Thief, his Wife & her Lover

    Rarely has a movie title been more — or less — descriptive than Peter Greenaway’s „The Cook, the Thief, his Wife & her Lover.“ On one level you can describe the movie simply in terms of the characters and the lustful and unspeakable things they do to one another. On another level, there is no end to the ideas stirred up by this movie, which was threatened with an X rating in America while creating a furor in Great Britain because of its political content. So, which is it? Pornographic, a savage attack on Thatcher, or both? Or is it simply about a cook, a thief, his wife and her lover?

    The thief’s thuggish personality stands astride the movie and browbeats the others into submission. He is a loud, large, reprehensible criminal, played by Michael Gambon as the kind of bully you can only look at in wonder, that God does not strike him dead. He presides every night over an obscene banquet in a London restaurant, where the other customers exhibit remarkable patience at his hog-like behavior. He surrounds himself with his cronies, hit-men and hangars-on, and with his long-suffering wife(Helen Mirren), for whom martyrdom has become a lifestyle. No behavior is too crude for the thief, who delights in making animal noises, who humiliates his underlings, who beats and degrades his wife, and whosetreatment of the chef in the opening scene may send some patrons racing for the exits before the real horror show has even begun.

    At another table in the restaurant sits the lover (Alan Howard), a book propped up so that he can read while he eats. He ignores the crude displays of the thief; his book distracts him. Then one night his eyes meet the eyes of the thief’s wife. Lightning strikes, and within seconds they are making passionate love in the ladies’ room. The sex scenes in this movie are as hungry and passionate as any I have seen, and yet they are upstaged by the rest of the film, which is so uncompromising in its savagery that the sex seems tranquil by comparison.

    Night after night the charade goes on — the thief acting monstrously, the cook being humiliated, the wife and her lover meeting to make love in the toilet, the kitchen, the meat room, the refrigerator, anywhere that is sufficiently inappropriate and uncomfortable. (Greenaway gives a nightmare tinge to these scenes by using a different color scheme for every locale — red for the dining room, white for the toilets — and having the color of the character’s costumes change as they walk from one to another.) Then the thief discovers that he is a cuckold, and in a rage orders his men to shove a book on the French Revolution down the lover’s throat, one page at a time, with a sharp spindle. That is the prelude to the movie’s conclusion, which I will merely describe as cannibalism, to spare your feelings.

    So. What is all this about? Greenaway is not ordinarily such a visceral director, and indeed his earlier films („The Draughtsman’s Contract,“ „A Zed and Two Noughts,“ „In the Belly of the Architect“) havespecialized in cerebral detachment. What is his motivation here? I submit it is anger–the same anger that has inspired large and sometimes violent British crowds to demonstrating against Margaret Thatcher’s poll tax that whips the poor and coddles the rich. Some British critics are reading the movie this way: Cook = Civil servants, dutiful citizens. Thief = Thatcher’s arrogance and support of the greedy. Wife = Britannia Lover = Ineffectual opposition by leftists and intellectuals.

    This provides a neat formula, and allows us to read the movie as a political parable. (It is easily as savage as Swift’s „modest proposal“ that if the Irish were starving and overcrowded, they could solve both problems by eating their babies.) But I am not sure Greenaway is simply making an Identikit protest movie, leaving us to put the labels on the proper donkeys. I think „The Cook, the Thief, his Wife & her Lover“ is more of a meditation on modern times in general. It is about the greed of an entrepreneurial class that takes over perfectly efficient companies and steals their assets, that marches roughshod over timid laws in pursuit of its own aggrandizement, that rapes the environment, that enforces its tyranny on the timid majority–which distracts itself with romance and escapism to avoid facing up to the bully-boys.

    The actors in this movie exhibit a rare degree of courage. They are asked to do things that few human beings would have the nerve or the stomach for, and they do them, because they believe in the power of the statement being made. Mirren and Gambon are among the most distinguished actors inBritain-they’ve played many of the principal roles in Shakespeare — and herethey find the resources to not only strip themselves of all their defenses,but to do so convincingly.

    This isn’t a freak show; it’s a deliberate and thoughtful film in which the characters are believable and we care about them. Gambon makes the thief a study in hatefulness. At the end of the film, I regretted it was over because it let him too easily off the hook. Mirren’s character transformation is almost frightening — she changes from submissive wife to daring lover to vicious seeker of vengeance. And watch the way she and Howard handle their sex scenes together, using sex not as joy, not as anavenue to love, but as sheer escapism; lust is their avenue to oblivion.

    „The Cook, the Thief, his Wife & her Lover“ is not an easy film to sit through. It doesn’t simply make a show of being uncompromising — it is uncompromised in every single shot from beginning to end. Why is it so extreme? Because it is a film made in rage, and rage cannot be modulated. Those who think it is only about gluttony, lust, barbarism and bad table manners will have to think again. It is a film that uses the most basic strengths and weaknesses of the human body as a way of giving physical form to the corruption of the human soul.

    http://rogerebert.suntimes.com/apps/pbcs.dll/article?AID=/19990101/REVIEWS/901010301/1023

    • austras

      Beje, manyčiau, kad vagies vaidmenį labai talentingai atliktų gerbiamas Artūras Račas, kuris kiek humaniškesniu būdu visai neseniai sušėrė knygos apie Prancūzijos revoliuciją puslapius gerbiamam Marui.

      • Austrai, galėčiau priimti tai kaip komplimentą ir apsimesti, kad esu kvailas bei nepastebiu, kaip mane įžeidinėjate… Tačiau kažkodėl tai nesinori to daryti…

        … O po to kažkas stebisi, kodėl aš pykstu, trinu komentarus, vadinu kažką dundukais…

        Palyginti su …the kind of bully you can only look at in wonder, that God does not strike him dead… dundukas tai tiesig meilės išraiška…

        Bet ačiū jums Austrai už atvirumą. Jūs kaip ir V.Laučius – tiesiai į akis jums atrodo nekultūringa, o štai kaip nors rafinuotai, per kitų mintis, citatas ar šiaip paslėptas metaforas – jums tinka. Tuio, beje, mes ir skiriamės tikriausiai:)

        • austras

          Gerbiamas Artūrai, matyt yra panašiai kaip čia paminėjot, tik atvirkščiai. Matot, tas …the kind of bully you can only look at in wonder, that God does not strike him dead… veikalą apie Prancūzijos revoliuciją savo žmonos meilužiui sušėrė tiesiogine prasme. Pražiodė burną ir lapas po lapo sukišo į to vargšo žmogaus burną, tol kol šis užspringo.
          O vat Jūs su Maru padarėt tą patį, tik, taip sakant „rafinuotai, per kitų mintis, citatas ar šiaip paslėptas metaforas“. Tuo, beje, mes ir skiriamės (tikriausiai) :)

          • austras

            Beje, filmas tikrai labai stiprus, kaip ir daugelis Peter Greenaway kūrinių. Nors Jūs nemėgstat „verksnių“ ir nemanau, kad Jums atrodo vertingi „dundukų“ pasiūlymai, bet siūlyčiau jį pažiūrėti.

          • Na ką gi, ir už tai ačiū… Tik maža pastabėle – su neįvertintu mokslų daktaru Maru diskutavau naudodamas savo mintis ir savo asmeninę patirtį, nesidangstydamas autoritetais. Jei jums pasirodė, kad jam ką nors „sušėriau“, tebūnie. Tačiau net ir tada, tai nebuvo svetima knyga, o asmeninė nuomonė, kurią visą galėčiau dar kartą pakartoti, nes ji nepasikeitė.

            O jūs štai slapstotės už įvertintų kūrėjų:)

            Taip kad mes tikrai skiriamės.

          • austras

            Gerbiamas Artūrai, čia drįsčiau pasiginčyti. Matydamas ginčo pobūdį ir žinodamas kokie laisvosios rinkos apologetai lankosi šiame tinklalapyje Jūs pasistengėt parodyt, jog gerbiamas Maras Jus kritikuoja, Jūsų nuomone, nepagrįstai. Ir sulaukėt džiūgaujančio mdxacuk ir kitų komentatorių asistavimo Jūsų nuomonei. Pagrindinis Jūsų argumentas baigiantis diskusijai su Maru – „gyvenimas viską sustatys į savo vietas“. Todėl manau, kad tai, ką „rafinuotai, per kitų mintis, citatas ar šiaip paslėptas metaforas“ Jums pavyko išdėstyti būtų galima prilyginti tam pačiam Prancūzijos revoliucijos veikalo sušėrimui tiesiai į burną.

          • mielas Austrai, nepykite, bet arba tyčia užsiiminėjate demagogija arba nusišnekate.

          • austras

            Tiesiog išdėsčiau savo nuomonę. Jums ji gali nepatikti arba atrodyti klaidinga, bet tokia yra mano nuomonė.

          • Austrai, jūsų nuomonę išgirdau.

          • austras

            Gerbiamas Artūrai, tai tiesiog paaiškina, kodėl tuomet sakiau, kad „Jūs naikinate“, kodėl kalbėjau apie š… ir t.t. Jūs nematėt to žmogaus, su kuriuo diskutavot. O kartais prieš diskutuojant reikia pamatyti.. ir tuomet kai kas paaiškėja.

          • mielas Austrai, kartais nebūtina lipti į š… kad suprastum, jog jis dvokia… Čia tik metafora, jei ką:)

          • austras
          • Mielas Austrai, nesuprantu tamstos. Kuo čia dėtas mdxacuk? Ar, tamstos manymu, jis negali turėti savo nuomonės. O gal ji būtinai turi būti tokia pat kaip jūsų? Juk tamstos nuomonė taip pat skiriasi nuo manosios. Keistas argumentavimas…

          • austras

            Aš nesakau, kad mdxacuk neturi teisės turėti savo nuomonę. Aišku, kitas pasakytų, kad aukščiau minėtu atveju buvo išsakyta ne „nuomonė“, bet atvirai ir ciniškai išsidergta. Kuomet aš tada kalbėjau apie š… mano komentarai buvo trinami. Nes kalba apie š…, Jūsų nuomone, nepretenduoja į nuomonės statusą. Tuo tarpu mdxacuk kalba apie „rožinius sovietinio profiliavimo pavyzdžius“ Jums yra suprantama kaip „nuomonė“. Bet kaip kad Jūs klausėte po Januškos ir Laučiaus dialogo klausimo kodėl dabar, taip ir aš nesuprantu kam tuomet reikėjo užsipulti Marą, puikiai žinant dalies Jūsų blogo lankytojų įpročius viešai išsidergti.

          • mdxacuk

            austre, kažkoks pasidarėt labai opus ir nervingas. Kas nors nesiseka? Pradėjot dabar stukalint ant visų kaip koks Pavlikas Morozovas. Negi iki šiol nesupratot, kaip įprasta elgtis padorioj šio tinklapio kompanijoj? Mokykitės iš manęs. Mane p. Račas toleruoja ir niekad netrina, nes aš nevartoju nenorminės leksikos, darau mažai gramatinių klaidų ir tausoju gimtąją kalbą, neužsipuolu be reikalo asmeniškai kitų lankytojų ir ypač tinklapio šeimininko. Jei ką rašau, tai apibendrintai kaip apie reiškinius, stengiuosi būti mandagus ir tolerantiškas. Maras man irgi pasirodė įdomus ir saugotinas būtent kaip reiškinys. Bet apie jį nuomonę galėjau susidaryti tik iš jo paties pasisakymų čia. Jo nepažįstu, moksline veikla nesidomėjau ir nuomonės kol kas neturiu, nors disertacjos 28 puslapius perskaičiau. Jei galėčiau dar kuo nors jums padėti tobulinant socializacijos įgūdžius, rašykit.

          • austras

            Gerbiamasis mdxacuk, Jūs iš tiesų labai mandagus ir tolerantiškas žmogus. Ir kaip galėjote pagalvoti, kaip Jums, meldžiamasis, galėjo kilti tokia mintis, kad aš ant Jūsų stukalinu? Ką Jūs! Jūs puošiate šio blogo puslapius, kaip puošia juos sudžiuvusi rožė, rasta senoj senoj knygoj, bet vis dar skleidžianti savo nuostabų aromatą..

          • Musė

            Pritariu – jau kas kas, bet mdxacukas yra pati vaikščiojanti tolerancija, atjauta ir švelnumas. Net neįsivaizduoju, kas galėtų pamanyti kitaip.

            Man patiko palyginimas su „The Cook, the Thief, his Wife & her Lover“, visi Greenaway filmai nuostabūs, man gal labiau įsiminė „Pillow book“, bet čia ne į temą.

            Šiaip matau, kad nieko įdomaus nepraleidau – diskusija apie postmodernistines skeveldras ir rinkos rankas tebesitęsia ;)

          • Iš žmogaus, viešai išsidergusio, kai išvadino Musę postmodernistine skeveldra, visa tai skaityti yra ironiška.

          • austras

            Žmogus, kuris moralizuoja ir postringauja apie teisingus ir neteisingus krikščionis, o prieš tai siunčia „nafik“ ir „išmasturbuoja“ vertas tos pačios ironijos…

          • Austrai,
            Skleidi žinomai klaidingą informaciją. Priskiri man tai, ką daro gyvenimas ir nematoma rinkos ranka. Beje, rinkos ranka dar ir sušukuoja :)

          • austras

            Valentino gyvenimas jį dažnai sušukuodavo, bet kiekvienam Valentinui galiausiai ateina laikas kai jį išmasturbuoja laisvosios rinkos ranka… :)

          • mari

            Ir visa tai su ta pačia ranka… kaip ironiška ir žiauru :/

          • Austrai,
            Būčiau dėkingas, jei nekomentuotum mano lytinio gyvenimo ir tada aš nekomentuosiu tavojo.

      • mdxacuk

        Va matot, austrai, Lida buvo teisi, sakydama, kad p. Račas sužaidė su tamsta gerajį policininką. O jūs ir užkibot patikliai. Matot, koks jis iš tikrųjų žiaurus ir negailestingas. Jūsų laimė, kad jis to filmo tikriausiai nematė. Būtų jums už jūsų audringas asociacijas. Šėrimą puslapiais galima būtų laikyti tik nekaltu juokeliu.

        • austras

          Myliu :)

  • lukne

    O man kažkodėl visai nesvarbu, ką galvoja R.Tautkus, Zvonkus, Zvonkė…..
    p.s. kadangi buvo nesusipratimų-pretenzijų iš kito tinklaraščio dėl Smilgos pseudonimo, tai bandau keisti į „lukne“ (jeigu laisva?)

  • aušra maldeikienė

    man visada keistas, kai visos problemos matomos tarsi ateinančios tik iš išorės. Tarsi pats žmogus ar valstybė neegzistuoja, neturi savasties, ir ją kas kaip nori, taip terioja…

  • fsm

    Jeigu ką nors domina moksliniai faktai, paskaitykite pradžiai bent vikipediją: http://en.wikipedia.org/wiki/Human_Y-chromosome_DNA_haplogroups. Čia tik apie Y haplogrupes, t.y. vyriškąją liniją. Nepatingėsite, rasite ir apie mitochondrines haplogrupes (mot.liniją).

  • Va čia tai protingas žmogelis – viską apie savo genus žino: ir kurioj vietoj jie pakirpti, ir kurie, ir kas pakirpo… Gal pasakys ir kas pataisys? :-)))

  • Austrai,
    Kažkodėl savo šventą revuliucinį įkarštį nukreipei prieš Račą? Neradai tinkamesnio prakeikto kapitalizmo atstovo?

  • Prašau nekreipti dėmesio – tai techninis tekstas, skirtas nustatyti, kokie html kodai neuždrausti gerb.Artūro tinklaraščio komentarams.


    _____________________

    aaaaaaaaaa®

    bbbbbbbbbbbb ☭

    ccccccccccc

    JPRST!

    dddddddddddddd

    eeeeeeeeee fffffffffff gggggggggggg hhhhhhhhhhhh iiiiiiiii kkkkkkkkkkkk

    lllllllllllll mmmmmmmmmmm

    nnnnnnnnnnnnn

    ooooooooooo

    jjjjjjjjjjjjjjjj™

    • Zeppelinus, įžvelgiu klastą… Rengiatės atakai?:))

      • O kaipgis…:)

        Tiesiog mėgstu pagyvinti savo ilgus ir nuobodžius komentarus, kad skaitytojų akys ne taip pavargtu.

        Bet matau, kad čia leidžiami tik specsimboliai ir dar – blockquote, bold ir berods, italic.

        Tai ne ką ten ir pagyvinsi…;)

        Trinkite mano šį ir praeitą komentarus, gerbiamas Artūrai.

        Tsakant, eksperimentas baigtas…:)

  • Mielas Austrai, nuolankiai drįsiu tamstai priminti, nuo ko prasidėjo diskusija apie neįvertintus talentus: nuo neįvertinto talento urbi et orbi paskelbtos žinios, kad A.Račas siūlo talentus marinti badu ir maitinti kančia ir kad todėl jis yra begėdis.

    Tad kai kalbate apie „užsipuolimą“ pasistenkite neiškraipyti faktų, nors ir kokie nepatogūs tamstai jie būtų.

    O bet tačiau kadangi – priešingai nei viešai skelbė neįvertintas talentas – nieko panašaus niekada apie talentus nebuvau sakęs ir kadangi visai nejaučiu gėdos už savo darbą gaudamas atlyginimą bei nemanau, kad savimi besigrožintys ir verkšlenantys narcizai yra nusipelnę to paties, pabandžiau tą paaiškinti savo įraše.

    • austras

      O Jūs manote, kad tuo įrašu „neįvertintas talentas“ kalbėjo būtent apie save kaip apie „talentą“? Tai buvo keturios eilutės, kurių, kaip pats autorius vėliau prisipažino, jis nesiruošė savo bloge skelbti viešai. Bet jis jas paskelbė. „Užsipuolė“ Jus savo bloge, kurį aplanko du ar trys komentatoriai per savaitę. Jūs į tas keturias eilutes atsakėt savo straipsniu, po kuriuo puikavosi daugybė „rožinius sovietinio profiliavimo pavyzdžius“ antropologiškai vertinančių komentarų. Jūsų namų (kaip ne kartą įvertinote savo blogą) atsakas buvo svarus, adekvatus ir labai gerai argumentuotas. Sveikinu!

      • mdxacuk

        Tarp kitko, aš apie jokius tarybinius profiliavimus nerašiau, nes profiliavimas yra kur kas vėlesnis išradimas. Mano kiekvienas žodis yra preciziškai apgalvotas, tad jeigu jau remiatės mano tekstais, tai būkit sąžiningas ir nepridėkit otsebiatinos.

        • austras

          Jūs net ne rožė, gerbiamasis mdxacuk, Jūs – švelnus pavasario vėjelis, atsklendantis į miglos nuklotą lygumą tiesiai iš sniego kepuraitėmis vis dar tebesidžiaugiančių kalnų..

          • mdxacuk

            Nu va, man patinka jaunuoliai, mikliai darantys išvadas ir besimokantys iš savo klaidų. Dedikuokit tokius pat poetinius tekstus tinklapio šeiminikui ir netrukus susilauksit palankumo. Tik nuoširdžiai, be pataikavimo, dviprasmybių ir apsimestinių švelnybių. Eikit dabar miegot ir nežiūrėkit prieš miegą siaubiakų, kur kūrybinė inteligentija užspranginama „Prancūzų revoliucija“. Nebent tik lyrinius epizodus.

          • austras

            Gerbiamasis mdxacuk, tai, kad kitaip, kaip su pavasario vėjeliu su Jumis bendrauti nesigauna.. Esat jautrios sielos žmogus.. sakyčiau, rožė ir vėjelis viename. Retas atvejis.

          • nerijus

            austrai

            mdxacuk, kiek supratau iš jo pasisakymų- neužslėptas konservatorius, tad, būkite atsargus minėdamas rožę ;)

  • lida

    Visi prieš visus.

  • Berge

    Labai patogi pozicija konstatuojant trūkumus, surasti kaltininką išorėje. Įdomu, ar kalbėdamas apie mūsų tautos privalumus, Tautkus taip pat noriai prisimena rusų įtaką… :)