Cirkas LRT taryboje
… Antradienį LRT taryboje buvo cirkas.
Pagrindiniu cirkininku buvau aš. Na, bent jau taip sakė LRT tarybos narys R.Valatka. Kadangi nė vienas LRT tarybos narys (net ir patvirtinus LRT tarybos Etikos kodeksą) narys tokiai nuomonei viešai neprieštaravo, supratau, kad diagnozuota bendru sutarimu.
Nieko naujo.
Galiu būti cirkininku, galiu būti ir klounu (šiai diagnozei taip pat niekas neprieštaravo), tačiau niekada nebuvau ir nebūsiu statistu.
Todėl, kol dirbsiu LRT Taryboje, stengsiuosi, kad ten būtų kuo daugiau skaidrumo, viešumo ir aiškumo.
Galiu būti klounu, jei tik klounams rūpi, kodėl už biudžeto lėšas LRT perkamos sporto varžybų licencijos vėliau pardavinėjamos be jokio konkurso. Sutinku būti cirkininku, jei ne cirkininkams yra priimtinas LRT generalinio direktoriaus paaiškinimas, jog sublicencija „buvo pasiūlyta vienai televizijai, bet ji atsisakė, po to kitai, bet jai nebuvo galima suteikti, tada atidavėme trečiai“.
Man tokie paaiškinimai skamba ne tik juokingai, bet ir grėsmingai, ypač kai LRT generalinis direktorius viešai pareiškia, jog jis nemano, kad LRT taryba turi būti informuojama apie ketinimus už pinigus suteikti teisę transliuoti varžybas, už kurias LRT sumokėjo visų mokesčių mokėtojų pinigais. O dar kai direktorius iškilmingai pareiškia, jog „konkursų neskelbėme ir neskelbsime“, ir ne klounams tai atrodo visiškai priimtina, klounu būti gal ne taip ir blogai.
Ne taip blogai būti ir cirkininku, kuriam įdomu, kokie susitarimai numato, kad per LTV tiesiogiai turi būti transliuojama 16 katalikų apeigų per metus, ignoruojant kitų konfesijų apeigas. Galiu būti klounas, bet manau, kad visuomenė turi teisę žinoti apie tokias tradicijas įtvirtinančių susitarimų konkretų turinį. Net jei tie susitarimai tik žodiniai.
Sutinku būti klounu jei tik klounams atrodo, kad žinios apie LRT personalą ir valdymą struktūrą, darbo apmokėjimo ir skatinimo sąlygas, administracijos atlyginimų dydį, veiklos perspektyvinius planus, ketvirtines pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitas, LRT klientus, komercinius partnerius ir tarpininkus neturi būti konfidencialios. Geriau jau būsiu cirkininku, nes esu įsitikinęs, kad viešoji įstaiga – o būtent tokia yra LRT – šios informacijos neturėtų slėpti nuo visuomenės.
Man bus negėda jei mane ir toliau vadins klounu ir cirkininku, kai balsuosiu prieš tai, jog Lietuvos televizija pardavinėtų eterį reklaminėms laidoms. LRT taryba balsų dauguma antradienį tokiam televizijos direktoriaus R.Paleckio pristatytam pasiūlymui pritarė. Žinau, kad kai kas gali įsižeisti, tačiau balsuodama už tai, kad į tinklelį būtų įtraukta „laida“, kurios rengėjai sumoka už transliaciją“, LRT taryba pademonstravo savo nekompetenciją ir visišką nesuvokimą, kas yra žurnalistika, nekalbant jau apie Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame aiškiai nurodoma, kad „reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu.“
Sutinku būti cirkininku,nes man atrodo, kad LRT tarybos narys turi būti laisvas reikšti savo nuomonę visais, net ir taryboje tuo metu svarstomais klausimais.
Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad antradienį LRT Taryba patvirtino Etikos kodeksą, LRT tarybos nario susipažinimo su informacija tvarką ir konfidencialumo pasižadėjimo formas.
Tikrai stengsiuosi nepažeisti šio kodekso ir ypač – vieno iš septynių pagrindinių principų, skelbiančių, jog tarybos narys turi dirbti visuomenės interesams.
Man, kaip klounui ir cirkininkui, šis pricipas kur kas labiau priimtinesnis nei tarybos posėdyje nuskambėjęs raginimas dirbti LRT naudai.
P.S. Ne į temą. Taip jau sutapo, kad šiandien buvau geranoriškai įspėtas, kad kai kurie „žurnalistai“ domisi mano privačiu gyvenimu. Žinau, kas juos labiausiai domina, tačiau vis tiek bus labai smalsu pamatyti.
Nekantriai laukiu…
(31 balsų, vidurkis: 4,42 iš 5)
Loading...
