Artūras Račas

Žodis „verslas“ lietuviškoje vartosenoje reiškia gebėjimą prieiti prie valdžios ir nusipirkti privilegiją, pavyzdžiui, plėsti milžiniškų prekybos centrų tinklą ir naikinti pavienius, smulkius bandytojus išgyventi ne valstybės sąskaita. Smulkus – tai jau ne verslas, smulkus yra kvailys patentininkas, kurio kitų metų sausio 1 d. nebeliks.

Panašu, permainos tęsiasi... Štai naujoji permainų koalicija, kurios nemaža dalis dar netapę Seimo nariais, kartu su senaisiais balsavo už didesnius atlyginimus sau, šiandien jau kalba, kad mokytojams ir bibliotekininkams atlyginimai didės ne taip sparčiai, kaip buvo numatyta. Suprantama, juk krizė artėja ir taupyti reikia. O nuo savęs juk nepradėsi, tada reikia pradėti nuo kitų. Visa tai supranta ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, įnirtingai besikaunantis už "permainų" vyriausybę, o konkrečiai - už užsienio reikalų ministeriją. Supranta jis ir tai, kaip reikia taupyti. Pats sakėsi nepritariąs ...

Pasirodo, Lietuvos valstybėje dar kažkas dirba... Štai skaitau Valstybės kontrolės raštą Lietuvos Vyriausybei dėl bendrovės "Gamtinių dujų terminalas" įstatinio kapitalo didinimo valstybės įnašu. jame, be kita ko, rašoma, kad Valstybės kontrolė:

"abejoja šio projekto priėmimo savalaikiškumu ir tikslingumu, nes prie teikiamo Vyriausybės nutarimo projekto nepridėta sąnaudų ir naudos analizė, būtina ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti, kaip to reikalauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, nadudojimo ir dsponavimu juo įstatymo 19 straipsnis".

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų

Žiūriu dabar diskusijas po balsavimo... Gėda. Farsas. Net nežinau, kokius dar būtų galima žodžius parinkti. Juk akivaizdu, kad balsavimo slaptumas buvo pažeistas, V.Andriukaičio pacituotos Seimo statuto nuostatos tai akivaizdžiai įrodė. Gėda, kad vadinamoji permainų koalicija pradėjo būtent taip.  Nuo pat pirmų akimirkų demonstruodama, kad jokios permainos Lietuvai tikrai negresia. Kad ir toliau viskas liks taip kaip buvę, kad įstatymai negalios visiems vienodai, kad jie bus pritaikomi situacijai ir kad pagrindinis įstatymas kaip iki šiol bus jėga. Seime, versle ir visur kitur. Gėda, nes nauji Seimo nariai ...

Ką tik perskaičiau Antano Terlecko interviu "Lietuvos žinioms"... Ir nustebau, nes jame Antanas teigia, neva aš jį vadinu "paksistu"... Tai noriu pasakyti: gerbiamas Antanai, nors ne visada su Jumis sutinku ir ne visada Jums pritariu, niekada Jūsų taip nevadinau ir nevadinsiu. Nors iš tikrųjų galėčiau:) Nes mane irgi taip vadina, o Jūs sakote, kad mūsų nuomonės gana dažnai sutampa. Tai lyg ir turėtų reikšti, kad dažnai esame bendraminčiai ir galime būti pavadinti bendru vardu. Man, pavyzdžiui, dėl to kad mane vadina paksistu nei ...

Dabar lietuviai labiau bijo mitinguoti negu Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Keista, bet šiandien esame daugiau įbauginti nei okupacijos metais - bijome prarasti darbą, bijome, kad darbo gali netekti vaikai ar giminaičiai, jei tik darbdavys sužinos apie tikrąsias mūsų politines pažiūras. Ypač įbauginti valstybinių įstaigų tarnautojai. Ten apskritai negalima turėti pažiūrų - kaip sovietų režimo metais. Nesuprantu, iš kur ta baimė, kodėl, kada ir iš ko mes ją paveldėjome.

...šiandien buvau Santariškėse... senokai jau ten buvau buvęs, bet nelabai kas pasikeitė... Popierizmo daug, eilėse prie registratūros - daugiau nei 10 žmonių, užrašas "cito" reiškia, kad patenki pas specialistą maždaug po 15-20 minučių (nes "cito" yra daug, man paiškino). Logikos mažai - šeimos gydytojas pirmame aukšte, rentgeno kabinetas - trečiame, bet tenka nušokinėti du ilgus koridorius (kiekvienas madaug po 50-70 metrų) ir dar po to grįžti atgal pas šeimos gydytoją, kad tave pasiųstų pas trautmatologą, esantį ketvirtame aukšte... Prie traumatologo kabineto eilės nėra, ...