Artūras Račas

Vienas toks buvęs emigrantas, dešimt metų pragyvenęs Londono getuose ir susitaupęs keliolika tūkstančių svarų tam, kad parvažiavęs į Lietuvą nusipirktų džipą ir išsinuomotų butą miesto centre (nes juk buvusio emigranto statusas reikalauja viešai rodyti, kad daug užsidirbai) čia neseniai paskelbė, kad visa Lietuva norėtų visą savo gyvenimą praleisti miesto smoge, kas rytą uostydami laiptinių šlapimo kvapą, tik negali, nes tiek miestų nėra, kaip ir nėra tiek buvusių emgrantų, kurie galėtų visas laiptines apsisioti. Galima būtų tokiam prietrankai tik pareikšti užuojautą, bet jis ...

Neseniai čia buvau sutikęs vieną Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto student, kuris manęs klausė, ar aš kitais metais ten vėl dėstysiu. Sakė, dauguma mano buvusių studentų liko patenkinti, nors rugsėjį pamenu, džiaugsmu jie labai nespinduliavo. Nežinojau, ką jam atsakyti, nes jokios žinios iš fakulteto po kurso pabaigos nesu gavęs, tačiau sakiau, jog nepaisant to, kad vis dar būčiau linkęs teikti labdarą (nes darbas už tokį atlyginimą yra labdara) spėju, kad tikriausiai nebe. Ir visai ne todė, kad Konservatorių propagandistas šokėjėlis A.Bačiulis savo sienlaikraštyje ...

Pastaruoju metu vis stebėdavausi, kaip pasikeitė mano mylimas dešinysis apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Anksčiau vadinęs mane "Kremliaus beždžione", "šiknasnukiu melagiu ir lunatiku", pastaruoju metu pradėjo žodžius rinktis gerokai atsargiau. Kaip koks A.Matonis vis kiauktelėdavo apie iguaną arba "bedarbį lunachodą", o vieną kartą net Artūru Raču pavadino. Net nežinojau ką galvoti. Taip, pupulis visada buvo šiek tiek protingesnis (čia nekalbu apie verslą) nei Algis Ramanauskas, tačiau tų permainų esmės taip ir nesupratau. Pasirodo, viskas labai paprasta: vienas A.Užkalnio dergimosi ir siuntinėjimo neapsikentęs pilietis padavė pupulį į ...

Čia man daug kas priekaištauja, neva aš, vadindamas atmatą Algį Ramanauską atmata, kažką pažeidžiu ar įžeidžiu. Man taip pat aiškina, kad negerai yra vartoti terminus "srutų duobė" ir jos gyventojai. Na, ką galiu į tai atsakyti. Gal tik tiek, kad norint ką nors aiškinti, reikia ką nors žinoti ir ką nors suprasti. Man gi susidaro įspūdis, kad aiškinantys nei žino, nei supranta. Bet aš dėl to ant jų nepykstu, nes žmonės juk mokosi visą gyvenimą. Ir, tikėdamasis, kad kai kurie žmonės gali gyvenime ko ...

Kadangi balandis yra švaros mėnuo, o be to ir Kristus pavasarį prisikėlė iš numirusiųjų ir ateis mūsų visų teisti, nusprendžiau ir aš apvalyti savo sielą. Nebegaliu daugiau kentėti, nebegaliu gyventi be meilės, atstumtas visų protingų ir išsilavinusių žmonių, kurie nuoširdžiai bandė man padėti. Todėl klaupiuosi ant kelių ir prašau jų visų atleidimo. Prašau atleidimo iš Dalios Grybauskaitės, kuriai prieš penkerius metus slaptame susitikime Europos Komisijos atstovybėje sakiau, kad ji turėtų balotiruotis, nes į Daukanto rūmus vietoj šlepečių reikia sugrąžinti tikrą prezidentą. Tada ...

Pradėsiu nuo ilgos citatos:

Pirkote, perkate ir pirksite. Ir nepradėkite apie jų „nepamatuotą godumą”. Jūs esate tokie patys, kaip ir jie, ir niekuo ne geresni. Jūs tokie patys godūs, taip pat taupantys, taip pat elgtumėtės ir elgiatės taip pat savo darbo ir gyvenimo vietose. Todėl jūsų lojimas skamba kvailai ir apsimetėliškai. Jūs neturite jokios moralinės teisės teisti „Maximos", nes esate iš ten pat, kur ir „Maxima, vieno kūno, ir vieno kraujo. „Maxima" yra jūs, o jūs esate „Maxima".

Papasakosiu jums istoriją, kurią daugelis jūsų suprasite. Jei nesuprasite, reiškia esate ne mano aplinkos žmonės. Mano kompiuteryje tarp nuotraukų yra viena, kurioje matosi stiklainis su raugintais agurkėliais. Esu jų ragavęs ir jie tikrai skanesni nei tie, kuriuos kartais deda į maisto žinovų taip mėgiamus hamburgerius, bet nė iš tolo neprilygsta tiems, kuriuos daro mano mama. Bet šneka šį kartą ne apie agurkų ir hamburgerių skonį, o apie užrašus ant geltono dangtelio. Ten - jei nesate aklas ir mokate skaityti, tai matote patys ...