Artūras Račas

Pirmadienį vyks Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos posėdis. Darbotvarkėje yra ir štai toks klausimas:

Televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai klausimo svarstymas Pagal Komisijos reglamentą, jeigu per vienerius metus ta pati visuomenės informavimo priemonė yra pripažįstama pažeidusi Etikos kodeksą ne mažiau kaip du kartus, Komisija gali pasinaudoti Etikos kodekso 71 str. jai suteikta teise ir svarstyti klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Šiais metais TV3 buvo pripažinta pažeidusi profesinės etikos kodeksą

Penktadienio vakarą leidome "Artistų" kiemelyje. Lijo, buvo šaltoka, bet įspūdžiai - kuo puikiausi. Įspūdžius kūrė "Sweet Salt",  "Skyders" ir "Arbata". Pirmuosius pirmą kartą išgirdau per Gatvės muzikos dieną. Ir jau tada jų daina "Jie man sakė" pasirodė neabejotinai verta eterio. Tuo dar kartą įsitikinau ir penktadienį. Yra ir dar pora dainų, kurios tikrai nesugadintų nė vienos radijo stoties grojaraščio. Tiesa, "Sweet Salt" turi ir vieną problemą: abu kartus, kai juos mačiau, pasirengti koncertui, susiderinti balsus ir mikrofonus jiems reikia maždaug pusvalandžio. Šiek ...

Kadangi esu Prima... vėl žiūriu Euroviją. Ir galiu atsakingai pareikšti, kad jos rengėjai apgaudinėja televizijos žiūrovus. Tada, kai siūlo pažiūrėti trumpas visų atlikėjų pasirodymų ištraukas. Apgaudinėja todėl, kad iš tiesų rodo ne ką tik buvusius pasirodymus, o generalinės repeticijos akimirkas. Stebint vieną pasirodymą ir pakartojimą tai buvo daugiau nei akivaizdu...Bent jau tiems, kas kartais paskaito, ką rašo žiniasklaida. Mano subjektyvia nuomone, tai yra nesąžininga, nes vertinami yra pasirodymai tiesioginiame eteryje, o ne repeticijoje. Apgavystė ir tiek.

... Sėdim ir žiūrim "Euroviziją". Kuo toliau žiūrim tuo daugiau klausimų kyla.. Vienas iš klausimų: gal sugedo televizorius? Nes jau seniai tiek gaidžių vienoje vietoje girdėti neteko... Apie kūrybą jau net nekalbu...

... Pastarosiomis dienomis turiu daugiau laiko paskaityti. O knygų prie lovos gana daug. Vienoje jų radau štai tokį epizodą. Apie genijus...

Stotelėje prie Mėlynojo kryžiaus sustojo mėlyns tramvajus, ir pro galines duris šlitnėdami išvirto du narkomanai: vyras ir moteris, abu paskutinio narkomanų mados žodžio drabužiais - pūstomis devintojo dešimtmečio striukėmis, nutrintais džinsais ir ką tik nukniauktais sportiniais bateliais. Vyriškis apsidairė, matyt, kažko saugodamasis, ir pabandė paslėpti po striuke pasikištą oranžinę metalinę dėžutę. Ši atrodė neįtikėtinai sunki, nes jis vos įstengė ją panešti savo suvarusiose

Po darbo eidamas link automobilio prie "Pramogų banko" stovinčių šiukšlių konteinerių pastebėjau porelę. Abu - tikrai jaunesni nei 30. Kaip tik tuo metu, kai ėjau pro šalį, vyriškas apžiūrinėjo rastą, berods, balto sūrio gabalą ir bandė atkreipti savo draugės dėmesį, tikriausiai siekdamas sužinoti jos nuomonę apie laimikį. Ši stovėjo nusisukusi į medžiotoją nugara ir burbtelėjo "tuoj". Buvo užsiėmusi. Jau visai praeidamas pro šalį, pamačiau, kad ji... dažėsi... Didelė ta moteriškumo galia... Vyrams tai aiškiai neduota...

Kokios mintys jums pirmiausia ateina į galvą išgirdus pavadinimą "Du broliai"? Man tai šis pavadinimas siejasi su prabanga. Ir elitu... "Prada", "Escada", "Gucci", "Valentino"... Dažnai einu Vilniaus gatve ir matau ten vitrinose kabančius drabužius, kurių tikriausiai nepirkčiau, net jei turėčiau atliekamą milijoną. Prabangiai atrodo ir Palangoje esantis viešbutis - man asmeniškai niekada net nekilo mintis ten apsistoti. Nors iš tiesų tai nėra ten jau taip labai prabangu - kambario kainos prasideda nuo 60 eurų. Bet pasirodo, jog už tos prabangos slypi sunki ir beveik nepakeliama ...